- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-470-459/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-15930-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Kreditorius
- UAB „Euronika“
- Skolininkas
- UAB „Professional Masters Group“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditorės UAB „Euronika“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditorės UAB „Euronika“ pareiškimą skolininkei UAB „Professional Masters Group“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 25 265,61 Eur skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Professional Masters Group“. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-01 priėmė teismo įsakymą nurodytai skolai išieškoti. Teismas tos pačios dienos nutartimi tenkino kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kreditorės reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones: areštavo skolininkės UAB „Professional Masters Group“ turtą, neviršijant 25265,61 Eur sumos.2016-12-09 teisme gautas skolininkės UAB „Professional Masters Group“ atskirasis skundas, jame skolininkė prašė panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-14 nutartimi skolininkės atskirąjį skundą tenkino: panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartį, kuria kreditorės UAB „Euronika“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
4.1. Teismas nurodė, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015;UAB „Professional Masters Group“ pateikė teismui 2016-11-30 mokėjimo nurodymą Nr. 15452, iš kurio matyti, kad skolininkė pervedė kreditorei 3 832,50 Eur; 2016-12-08 Lietuvos Respublikos Hipotekos registro išrašą, kuriame nurodyta, kad skolininkė turi 75 000,00 Eur įsipareigojimų bankui AB Swedbank bankui; 2016 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, jog 2016 metų trijų ketvirčių veiklos rezultatas yra 155 290,00 Eur; 2016 m. rugsėjo 30 d. balansą, iš kurio matyti, jog bendrovė turi ilgalaikio turto už 49 835,00 Eur, trumpalaikio turto už 563 863,00 Eur; 2016-12-08 Turto arešto aktų registro išrašą, kuriame nurodyta, jog yra areštuotos UAB „Professional Masters Group“ 3 763,54 Eur lėšos; VĮ Registrų centro finansinių ataskaitų sąrašą nuo 2007 m., kurie įrodo, jog bendrovė veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Taip pat pateikti duomenys, jog įmonėje yra 18 apdraustųjų asmenų, jokių įsiskolinimų įmonė neturi. Teismas pažymėjo, jog, nors yra areštuotos UAB „Professional Masters Group“ 3 763,54 Eur lėšos, tačiau įvertinus įmonės finansinę padėtį, suma nėra didelė. Taigi iš pateiktų duomenų matyti, jog bendrovės turtinė padėtis yra gera ir stabili, bendrovė yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo išvadai, jog galimas palankus kreditorei teismo sprendimas bus neįvykdytas ar gali pasunkėti jo įvykdymas.
4.2. Teismas pažymėjo ir tai, kad nėra jokių duomenų, jog skolininkė ketina perleisti, įkeisti turimą turtą ar pan. Tai pagrindžiančių duomenų nenurodė ir kreditorė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o šiuo atveju vien didelės sumos nurodymas ir kreditorės deklaracija, kad kyla grėsmė būsimo sprendimo vykdymui, nėra pakankama sąlyga daryti išvadą, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas taps nebeįmanomas.
4.3. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis skolininkės ir kreditorės interesų pusiausvyros, ekonomiškumo ir proporcingumo principais, teismas padarė išvadą, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra būtina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Kreditorė pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-14 nutartį, kuria panaikinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-01 nutartis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-01 nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti.Kreditorė nurodo, jog skolininkė pateikė duomenis apie savo finansinę būklę 2016-09-30 momentui, nors klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas 2016 metų gruodžio mėnesį, todėl duomenys negali būti laikomi aktualiais ir pagrindžiančiais gerą skolininkės turtinę padėtį. Pats šios bylos faktas patvirtina, kad iki šiol skolininkės turtinė padėtis gal ir buvo patenkinama, nes pati skolininkė, nors ir vėluodama, vykdė savo įsipareigojimus kreditorei, tačiau paskutiniu metu pradėjo nebemokėti kreditorei už atliktus rangos darbus, o tai leidžia teigti, kad skolininkės turtinė padėtis pasikeitė į blogąją pusę.Teismas, vertindamas skolininkės pateiktą 2016-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitą, rėmėsi joje nurodyta informacija, jog 2016 metų trijų ketvirčių veiklos rezultatas yra 155 290,00 Eur, tačiau nenurodė, kaip tai patvirtina gerą skolininkės turtinę padėtį. Iš balanso matyti, kad skolininkės per vienerius metus gautina suma yra 245 308,00 Eur, o per vienerius metus mokėtina suma – 238 496,00 Eur, tai reiškia, kad įmonė iš esmės gauna tiek pajamų, kiek išleidžia.Teismas nurodė, kad skolininkė turi 75 000,00 Eur įsipareigojimų AB Swedbank bankui. Nesuprantama, kaip tai gali patvirtinti gerą turtinę padėtį – priešingai, tokios sumos skolinių įsipareigojimų turėjimas kredito įstaigai patvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kokie yra skolininkės veiklos rezultatai, ji turi didelių skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams.Hipoteka 75 000,00 Eur dydžio kreditinio įsipareigojimo užtikrinimui įkeistas objektas – turtinis kompleksas: visos apyvartoje esančios skolininkės prekių atsargos, kur ir kiek jų bebūtų ir iš ko jos besusidėtų. Todėl ta aplinkybė, kad skolininkė turi trumpalaikio turto ir žaliavų, netenka prasmės, nes į šį trumpalaikį turtą ir žaliavas kreditorės reikalavimo patenkinimas negalėtų būti nukreiptas.Iš 2016-12-08 Turto arešto aktų registro išrašo matyti, kad yra areštuotos skolininkės 3 763,54 Eur lėšos. Šis areštas skolininkės turtui taikytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-12 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Atsižvelgiant į skolininkės deklaruojamą gerą turtinę padėtį ir į arešto taikymo trukmę, teismui turėjo kilti klausimas, kodėl tokiai nedidelei reikalavimo sumai užtikrinti yra areštuotas gerą turtinę padėtį deklaruojančios skolininkės turtas.Teismas, darydamas išvadą, kad skolininkė turi daug ilgalaikio ir trumpalaikio turto, neatsižvelgė ne tik į aplinkybę, kad šis turtas yra įkeistas hipoteka, tačiau ir į tai, kad buhalterinė turto vertė dar nereiškia, kad rinkoje pardavinėjant šį turtą, jis būtų parduotas už tokią kainą, kaip buhalterinėje apskaitoje nurodoma turto likutinė balansinė vertė.Teismas nurodė, kad skolininkė turi 18 darbuotojų ir veikia stabiliai, tačiau, patikrinus viešai pateikiamą informaciją apie skolininkę, matyti, kad skolininkė sumažino savo darbuotojų skaičių nuo 18 iki 10. Tokie skolininkės veiksmai kelia pagrįstų abejonių, ar ji ketina tęsti savo tolesnę veiklą.Kreditorė mano, kad faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog skolininkė savo turtinę padėtį grindžia neaktualiais duomenimis, o aktualūs duomenys rodo, kad skolininkė kaip tik šiuo metu prisiima naujus didelės vertės skolinius įsipareigojimus, mažindama savo veiklos apimtį, atleisdama darbuotojus, tai kelia abejonių skolininkės tolesnės veiklos perspektyvumu ir turtinės padėties gerėjimu. Skolininkė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo skundą atmesti.Skolininkė nurodo, jog priešingai nei teigia kreditorė, skolininkė pateikė teismui aktualią informaciją apie bendrovės finansinę būklę ir teismas pagrįstai ja rėmėsi bei ją vertino. Iš bendrovės 2016 m. trijų ketvirčių balanso ir ilgalaikio turto bendrų sumų apskaičiavimo duomenų matyti, kad skolininkė turi ilgalaikio niekam neįkeisto ir neareštuoto turto už 49 835 Eur, trumpalaikio turto už 563 863 Eur. Iš šios sumos 314 347 Eur sudaro atsargos, iš kurių tik 75 000 Eur yra įkeista įsipareigojimams AB Swedbank bankui užtikrinti. Skolininkė sutinka, kad jos per vienerius metus gautina suma yra 245 308 Eur, o vienerius metus mokėtina suma – 238 496 Eur, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad vien neįkeistų atsargų pakanka mokėtinai sumai padengti.Skolininkė pažymi, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo byloje skolininkei buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemones sąlyginai nedidelei sumai, t. y. 3 763,54 Eur. Bendrovė nelaikė šios sumos reikšminga tiek, kad neigiamai įtakotų jos finansinę padėtį, todėl pritaikytų apsaugos priemonių neskundė.Teismas, sprendęs laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, pagrįstai atsižvelgė į turto buhalterinę vertę, nes tai yra vienintelis įrodymas, pagrindžiantis skolininkės turtinę padėtį. Kreditorė jokių kitokią skolininkės turto vertę pagrindžiančių įrodymų nepateikė.Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie skolininkės darbuotojus, darbuotojų skaičius per visą bendrovės veiklos laikotarpį varijavo, neišliko vienodas. Darbuotojai priimami ir atleidžiami pagal poreikį ir susiklosčiusias aplinkybes. Dėl to daryti išvados apie skolininkės tolimesnę veiklą, atsižvelgiant į darbuotojų kitimą bendrovėje, nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino 2016-12-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto areštą. Iš esmės visi šalių argumentai, kuriais grindžiamas tiek atskirasis skundas, tiek atsiliepimas į jį, yra susiję su skolininkės turtine padėtimi: skolininkė laikosi pozicijos, jog jos turtinė padėtis pakankamai gera, tad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas, kreditorė teigia, jog skolininkės pateikti duomenys kelia pagrįstų abejonių dėl jos turto vertės.Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo tik patvirtinamas ieškovės ar atsakovės reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimo teismo tvarka. Esant realiam pavojui, kad ieškovės ar atsakovės teisės, priverstinai vykdant teismo sprendimą, gali būti pažeistos, laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama išlaikyti tokią padėtį, kuri leistų ieškovei ar atsakovei, priėmus teismo sprendimą jų naudai, tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galbūt pasikeisiančios situacijos. Laikinųjų apsaugos priemonių institutas orientuotas užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų daryti įtaką būsimo sprendimo, priimto patenkinus ieškinį ar priešieškinį, tinkamam įvykdymui. Pažymėtina, kad CPK nedetalizuoja, kokios būtent aplinkybės rodo galimą teismo sprendimo neįvykdymo arba apsunkinto įvykdymo pavojų. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu, reiškiančiu, jog laikinosios apsaugos priemonės turi maksimaliai užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukelti atsakovui nuostolių arba šie nuostoliai turi būti minimalūs, taip pat turi būti nepažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai.Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t. t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visumą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele. Šiuo atveju skolininkė pateikė įrodymus apie savo turtinę padėtį ir paneigė nurodytą prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis apie skolininkės turtinę padėtį.Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015;Skolininkė teismui pateikė tokius duomenis, susijusius su jos turtine padėtimi: 2016-11-30 mokėjimo nurodymą Nr. 15452, iš kurio matyti, kad skolininkė pervedė kreditoriui 3 832,50 Eur; 2016-12-08 Lietuvos Respublikos Hipotekos registro išrašą, kuriame nurodyta, kad skolininkė turi 75 000,00 Eur įsipareigojimų AB Swedbank bankui; 2016 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą, iš kurios matyti, jog 2016 metų trijų ketvirčių veiklos rezultatas yra 155 290,00 Eur; 2016 m. rugsėjo 30 d. balansą, iš kurio matyti, jog bendrovė turi ilgalaikio turto už 49 835,00 Eur, trumpalaikio turto – už 563 863,00 Eur; 2016-12-08 Turto arešto aktų registro išrašą, kuriame nurodyta, jog yra areštuotos UAB „Professional Masters Group“ 3 763,54 Eur lėšos; VĮ Registrų centro finansinių ataskaitų sąrašą nuo 2007 m., kurie įrodo, jog bendrovė veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Kreditorė nurodo, jog skolininkė pateikė duomenis apie savo finansinę būklę 2016-09-30 momentui, nors klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo sprendžiamas 2016 metų gruodžio mėnesį, todėl duomenys negali būti laikomi aktualiais ir pagrindžiančiais gerą skolininkės turtinę padėtį. Teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo buvo sprendžiamas 2016 metų gruodžio mėnesį: skolininkė pateikė savo veiklos ir turtinės padėties duomenis iki 2016 metų rugsėjo 30 d., t. y. už pirmuosius tris metų ketvirčius. Šie duomenys yra pakankamai aktualūs ir tinkami konstatuoti skolininkės turtinę padėtį, nes akivaizdu, jog sprendžiant klausimą dėl arešto panaikinimo 2016- ieji metai dar nebuvo pasibaigę.Kreditorė teigia, jog pagal skolininkės pateiktą balansą per vienerius metus gautina suma yra 245 308 Eur, o per vienerius metus mokėtina suma – 238 496 Eur, tai reiškia, kad bendrovė iš esmės gauna tiek pajamų, kiek ir išleidžia. Iš skolininkės 2016 m. trijų ketvirčių balanso ir ilgalaikio turto bendrų sumų apskaičiavimo duomenų matyti, kad skolininkė turi ilgalaikio niekam neįkeisto ir neareštuoto turto už 49 835 Eurų, trumpalaikio turto – už 563 863 Eurų, iš šios sumos 314 347 Eur sudaro atsargos, iš kurių tik 75 000 Eurų yra įkeista įsipareigojimams AB Swedbank bankui pagal 2016 m. spalio 21 d. kredito sutartį užtikrinti. Taigi vien neįkeistų atsargų pakanka mokėtinai sumai padengti. Kita vertus, tai, kad skolininkė iš esmės gauna tiek pajamų, kiek išleidžia, kaip teigia kreditorė, savaime nerodo jog turtinės padėties nestabilumo. Šiuo atveju aktualu įvertinti pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis, iš kurių matyti, jog 2016-09-30 įmonė buvo uždirbusi 155 290 Eur grynojo pelno, tai rodo, jog įmonė veikia pelningai ir jos veikla yra pakankamai stabili.Kreditorė teigia, jog jai nesuprantama, kaip skolininkės turimi įsipareigojimai bankui gali patvirtinti skolininkės gerą turtinę padėtį – priešingai, skolinių įsipareigojimų turėjimas patvirtina, kad nepriklausomai nuo to, kokie yra skolininkės veiklos rezultatai, ji turi didelių skolinių įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Be to, kreditorė pažymėjo, kad tai, jog įsipareigojimai bankui užtikrinti hipoteka, savaime patvirtina, kad kreditorės padėtis išieškojimo atveju būtų sunkesnė kitų skolininkės kreditorių atžvilgiu, nes ji neturėtų jokios savo kreditinio reikalavimo užtikrinimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad skolininkė turi įsipareigojimų bankui (kredito dydis yra 50 000 Eurų, o turto įkeista už 75 000 Eurų) bei tokį įsipareigojimą bankui užtikrinančią hipoteką, savaime nerodo blogos bendrovės finansinės padėties. Skolintis iš bankų yra dažna įmonių veiklos praktika. Be to, kaip jau buvo minėta, bendrovė turi ilgalaikio niekam neįkeisto ir neareštuoto turto, o trumpalaikio turto įkeista tik už 75 000 Eur, taigi skolininkės įsipareigojimų bankui santykis su jos turimo turto verte nėra toks, jog leistų daryti išvadą, kad dėl šio skolinio įsipareigojimo yra apsunkinamas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Be to, sutiktina su skolininkės atsiliepimo argumentu, jog paprastai kreditas verslui suteikiamas investicijoms arba apyvartinėms lėšoms papildyti siekiant plėtoti verslą ir generuoti didesnes pajamas ateityje, ir negali būti laikomas kredito gavėjo turtinės padėties bloginimu.Skolininkė pateikė duomenis, jog yra areštuotos jos lėšos už 3 763,54 Eur sumą. Šis areštas skolininkės turtui taikytas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-03-12 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindu. Kreditorė teigia, jog atsižvelgiant į skolininkės deklaruojamą gerą turtinę padėtį ir į arešto taikymo trukmę, teismui turėjo kilti klausimas, kodėl tokiai nedidelei reikalavimo sumai užtikrinti yra areštuotas gerą turtinę padėtį deklaruojančios skolininkės turtas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį argumentą kaip visiškai nepagrįstą, nes vertina jį kaip pernelyg netiesioginį skolininkės turtinės padėties įrodymą. Arešto taikymo nurodytoje byloje aplinkybės nėra aktualios ir nevertintinos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje. Šiuo atveju lemiamą reikšmę turi tas faktas, kad areštuota suma nėra didelė, taigi nedaro didelės įtakos skolininkės turtinei padėčiai ir veiklos stabilumui.Kreditorės teigimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad turto buhalterinė vertė dar nereiškia, jog rinkoje pardavinėjant šį turtą, jis būtų parduotas už tokią kainą, kokia nurodyta jo vertė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog paprastai sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo balanso duomenys apie įmonės turto sudėtį ir vertę laikomi pakankamais nuspręsti apie įmonės turtinę padėtį. Reikalavimas pateikti kitokius turto vertę pagrindžiančius įrodymus būtų perteklinis ir šioje proceso stadijoje, atsižvelgiant į sprendžiamo klausimo pobūdį, neekonomiškus bei neracionalus. Kreditorė nurodo, kad prasidėjus šiai bylai skolininkė sumažino savo darbuotojų skaičių nuo 18 iki 10. Tokie skolininkės veiksmai, pasak kreditorės, kelia pagrįstų abejonių, ar skolininkė apskritai ketina toliau tęsti savo veiklą ir ar toliau išlaikys savo veiklos rezultatus. Skolininkė pateikė duomenis apie darbuotojų skaičiaus kaitą įmonėje. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, darbuotojų skaičius per visą bendrovės veiklos laikotarpį kito. Dėl to daryti išvados apie skolininkės tolimesnę veiklą, atsižvelgiant į darbuotojų kitimą bendrovėje, nėra jokio pagrindo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog skolininkės turtinė padėtis yra gera ir stabili, bendrovė yra pelningai veikiantis juridinis asmuo, todėl nėra pagrindo teigti, jog palankus kreditorei teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas gali būti apsunkintas.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė nesant pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.