Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos teisės skyriaus atstovui S. T.,

išnagrinėjusi V. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 137¹ straipsnio 1 dalį, 142⁸ straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolu 2016-02-24 Nr. VKTIP-52337567-16 V. B. patrauktas atsakomybėn dėl to, kad patikrinimo metu nustatyta, jog 2016 m. vasario 24 d. 15 val. 21 min. J. K. individualios įmonės, vairuotojas V. B. transporto priemone „VOLVO FM12“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje sumontuotas analoginis tachografas ir kurio patikra galioja iki 2017 m. birželio 2 d., važiavo maršrutu Šventininkai - Vilnius. Kontrolės metu nustatyta, kad vairuotojas V. B. pateikė 2016 m. vasario 15, 17, 18, 19, 22, 23, 24 d. tachografo registracijos lapus kuriuose nenurodė savo vardo. Tuo pažeidė (ES) Nr. 165/2014, 34 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 5 dalyje.

Be to, patikrinimo metu vairuotojas V. B. atsisakė vykti į svėrimo vietą ir tuo kliudė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas bei nevykdė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovas S. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad datos nepamena, Trakų plente, buvo patikrinimui sustabdyta V. B. transporto priemonė. Buvo įtariama, kad transporto priemonė viršija bendrą masę arba ašių apkrovas. Vairuotojui buvo nurodyta važiuoti kartu iki svėrimo vietos, maždaug 5-10 km. Šiek tiek pavažiavus, pastebėjo, kad vairuotojas nebevažiuoja. Grįžo atgal, paklausė kas nutiko, vairuotojas paaiškino, kad transporto priemonė galimai sugedusi. Vairuotojas vietoje pradėjo remonto darbus. Sustojęs pakėlė kabiną, kažką prie variklio tvarkė. Už nepaklusimą ir teisėtų reikalavimų važiuoti iki svėrimo vietos nevykdymą buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kai sustojo dėl remonto, buvo patirtinti tachografo duomenys. Buvo nustatyta, kad jie supildyti nepilnai. Pagal reikalavimus turi būti vardas ir pavardė, o buvo parašyta tik pirma vardo raidė ir pavardė. Tachografo lapas nepridėtas prie bylos, nes nebuvo galimybės padaryti kopijos. Tachografo duomenys buvo grąžinti vairuotojui. Įmonė turi saugoti tachografo registracijos lapus 1 metus nuo panaudojimo. Vairuotojas kiekvieną dieną, pradėdamas darbą, įdeda tachografo registracijos lapą į tachografą, taip siekiant nustatyti vairuotojo darbo – poilsio rėžimą. Vardą užpildo vairuotojas. Pagal reikalavimus į reisą transporto priemonė turėtų išvažiuoti techniškai tvarkinga ir vidury reiso negali sugesti. Dėl svėrimo, galutinis rezultatas nebuvo pasiektas, kadangi vairuotojas iki svėrimo vietos neatvažiavo ir jie neturėjo galimybės laukti, kol bus sutaisyta transporto priemonės, nes baigėsi jų darbo valandos. Automobilis buvo paliktas ten, kur sugedo (b. l. 11-14).

Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kažkokią dieną, važiavo su inspekcijos automobiliu VW CADY ir ieškojo automobilių, kurie galimai turi viršsvorį. Greta, prie „Maximos bazės“, dirbo kolegos, kurie turėjo svarstykles sunkvežimiams pasverti. Kolega pamatė mašiną, kuri vežė žvyrą. Su švyturėliais sustabdė, kolega paėmė vairuotojo dokumentus ir liepė važiuoti kartu pasisverti. Automobilis važiavo paskui ir, kai liko kokie 3 km, sustojo. Iš pat pradžių lėtai važiavo, galiausiai sustojo ir stovėjo. Taip išėjo, kad iki svarstyklių lydėjo dvi mašinas, tai yra daug sunkiau, nes mašinos važiuoja skirtingu greičiu ir panašiai. Viena mašina sustojo, kitą palydėjo iki svėrimo vietos ir grįžo per aplinkui prie sustojusios mašinos, ji vis dar stovėjo toje vietoje, kur buvo sustojus. Vairuotojas paaiškino, kad sugedo (b. l. 11-14).

Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra savininkas įmonės, kur dirba V. B.. Nežinojo, kad tachografo registracijos lapuose reikia rašyti vardą. Policija kiek laiko stabdė, niekada nieko nesakė, kad nepilnai jie supildyti. Pripažįsta klaidą, kad nepasidomėjo. V. B. nuoširdžiai dirba, geras darbuotojas. Jis paskambino apie 15-16 val. ir pranešė, kad jį sustabdė, važiavo paskui policiją, tačiau sugedo automobilis. Prašė atvažiuoti, nes nenorėjo ginčytis su jais. Jis (J. K.) atvažiavo į vietą. Mašinos oras išėjo, todėl negalėjo važiuoti. Sunkvežimyje stabdžiai yra oriniai. Prisipumpuoja 8 atmosferos sistemoje ir tuomet mašina pradeda važiuoti. Be oro mašina nevažiuoja, nes užblokuojami ratai. Jeigu važiuojant sugenda oro sistema, mašina sustoja pati, užblokuojami ratai. Jeigu mašina važiuoja 90 km/h ir sprogsta kokia žarnelė, oras momentaliai išeina, užblokuoja ratus, mašina sustoja. Jam atvažiavus, pakėlė kabiną, į vietą iškvietė serviso darbuotoją. Atvažiavo policija ir pradėjo gąsdinti, kad, jei nevažiuos, surašys protokolą. Pareigūnams pasakė, kad važiuos, kai sulauks meistro. Mašiną sutvarkė apie 17 val.

Liudytojas J. K. pateikė automobilio remonto sąskaitą faktūrą ir topografo registracijos lapą. Nurodė, kad sąskaita kitos dienos, nes sąskaitą išrašo vieną kartą per mėnesį. Patvirtinti, kad tą dieną sugedo automobilis ir buvo tvarkomas, gali tik meistras, kuris tvarkė automobilį (b. l. 11-14).

Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba autošaltkalviu UAB „Euromechanika LT“. Šių metų vasario 24 d., apie 17 val., buvo atvykęs įmonės savininkas jo pasiimti, kadangi sustojo mašina, išėjo oras. Nuvykęs pašalino oro nutekėjimą. Važiavo į Grigiškes, prie kolonėlės S. M. stovėjo ant kelio, kelkraštyje. Prie mašinos buvo vairuotojas. Nustatė, kad stabdžių sistemoje oras nutekėjo ir mašina nevažiavo, negalėjo pajudėti. Tai buvo stabdžių sistemos gedimas. Mašiną sutaisė, kad nuvažiuotų iki serviso. O toliau taisė servise kitą dieną. Už suteiktas paslaugas buvo išrašyta sąskaita, ją išrašė įmonė (b. l. 20-21).

Motyvuojamoji dalis

V. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 5 dalyje įrodyta jo pačio pažeidėjo paaiškinimais, pripažino, kad nenurodė pilnai savo vardo, nežinojo kaip tinkamai reikėjo pildyti; administracinio teisės pažeidimo protokolu; liudytojų D. J.; J. K. paaiškinimais, įmonės savininkas pripažino, kad pats nežinojo, kaip tinkamai reikėjo pildyti dokumentus; Institucijos atstovo S. T. paaiškinimais, bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, iš kurių matyti, kad vairuotojas V. B. pateikė 2016 m. vasario 15, 17, 18, 19, 22, 23, 24 d. tachografo registracijos lapus kuriuose nenurodė savo vardo. Daroma išvada, kad V. B. kaltas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ str. 5 d., todėl baustinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole taip pat nurodyta, kad V. B. atsisakė vykti į svėrimo vietą ir tuo kliudė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas bei nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų. Tokiais veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti (ATPK 10 straipsnis).

V. B. teismo posėdžio metu neginčijo fakto, kad nenuvyko į Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnų nurodytą svėrimo vietą, tačiau nurodė, kad neturėjo tyčios, nes važiuojant sugedo transporto priemonė, o pareigūnai atsisakė laukti, kol ji bus sutaisyta.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, siekiant tinkamai pritaikyti administracinių teisės pažeidimų įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius administracinio teisės pažeidimo požymius. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad inkriminuojant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, t. y. subjektyvųjį požymį – tyčią, jog asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį ir jų norėjo (ATPK 9 ir 10 straipsniai).

Teismas, atsižvelgdamas į V. B. teisme duotus parodymus, kitą surinktą ir aukščiau aptartą bylos medžiagą, konstatuoja, jog pagal pateiktus bylos duomenis nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. B. tyčia buvo nukreipta kliudyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas bei nevykdyti Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų.

Apklaustas teisme V. B. teigė, kad vykdė pareigūnų reikalavimą vykti į svėrimo vietą, važiavo paskui pareigūnų transporto priemonę, tačiau automobiliui sugedus negalėjo toliau važiuoti, nes mašina sustojo. Prašė pareigūnų palaukti, kol sutaisys automobilį, tačiau jie atsisakė, surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą. Šią versiją patvirtino teisme apklausti liudytojai. Pažymėtina, kad ir patys pareigūnai neneigė, kad automobiliui sugedus ir sustojus, pažeidėjas siūlė palaukti, kol bus suremontuota transporto priemonė, tačiau jie atsisakė laukti, teigdami, kad baigėsi jų darbo valandos. Tai, kad transporto priemonė buvo sugedusi, teisme patvirtino ir į įvykio vietą iškviestas serviso darbuotojas A. S.. Be to, iš byloje esančios PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad UAB „Euromechanika LT“ atliko remonto darbus J. K. individualiai įmonei už 42,41 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal pareikštą kaltinimą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 137¹ straipsnio 1 dalyje V. B. nutrauktina, nesant būtinojo administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, jog jis prisipažino dėl pažeidimo padarymo ir nuoširdžiai gailisi, be to, pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 m. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą ir pobūdį, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad duomenų, jog būtų baustas administracine tvarka byloje nėra. Teismo posėdžio metu V. B. prašė jam taikyti švelnesnę nuobaudą. Sprendžiant nuobaudos skyrimo iš ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo klausimą, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnio nuostatos, kurių pagrindu administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, taikomos tik nustačius kompleksą faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Pabrėžtina, jog administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Nagrinėjamoje byloje teismas įvertina tai, kad V. B. teismo posėdžio savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, sutiko, kad parašė nepilną vardą (buvo parašyta tik pirmoji vardo raidė, nes nebuvo vietos pilnam vardui parašyti, ir pavardė), dėl to nuoširdžiai apgailestavo. Bylos duomenys leidžia teigti, kad pastarojo padarytas pažeidimas nėra šiurkštus. Jo atsakomybę lengvina dvi aplinkybės (pripažįsta padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, be to, pažeidimą padarė asmuo, sulaukęs 65 m). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina, kad teismo posėdžio metu darbdavys jį apibūdino, kaip gerą ir pareigingą darbuotoją. V. B. gyvena su žmona pensininke, kuri turi invalidumą, jis pragyvena iš darbo užmokesčio ir pensijos (apie 600 eurų į mėnesį). Išdėstytų aplinkybių pagrindu tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę, nei įstatymo sankcijoje numatyta bauda. Teismo įsitikinimu, tokia administracinė nuobauda bus pakankama įvykdyti administracinei nuobaudai keliamus tikslus.

Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. B. baudą, mažesnę nei numatyta ATPK 142⁸ str. 5 d., sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹, 224, 286 ir 287 str., teismas

nutaria:

Pripažinti V. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 142⁸ straipsnio 5 dalyje ir skirti 100 (vieno šimto) eurų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį V. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalus mokėjimo kodas ROIK: 16055535765.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).