Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2018-06-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1785-946/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-06-01
Bylos Nr.
1-1785-946/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07900-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nukentėjusysis
R. M.
Kaltinamasis
A. M.
Baudžiamoji byla Nr. 1-1785-946/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07900-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,dalyvaujant prokurorei Jurgitai Česienei,nukentėjusiajai R. M.,kaltinamajam A. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis . (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2014 m. rugsėjo 22 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2015 m. spalio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., 140 str. 2 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas, paskirta subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2015 m. gruodžio 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 140 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas, paskirta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1, 4, 9 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2015 m. spalio 27 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirta galutinė subendrinta bausmė - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. pagrindu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,

4) 2017 m. gruodžio 8 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. areštu 30 parų, taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas, paskirta galutinė bausmė - 20 parų arešto (bausmę atlikęs), teistumui neišnykus, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. vasario 15 d. apie 17:05 val., daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną R. M., t. y. sudavė kumščiu vieną smūgį jai į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, ir parodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Atsiprašo mamos. Mano, kad jo elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Nors visko tiksliai neatsimena, nes įvykio metu buvo girtas, tačiau mamai sudavė ir už tai jau ne kartą atsiprašė jos. Atsimena, kad atėjo pas mamą į laiptinę, kur įvyko žodinis konfliktas. Konfliktą pradėjo jis pats. Konflikto metu ir sudavė truputį mamai. Į kurią vietą sudavė, neatsimena. Po to iš karto išėjo. Anksčiau buvo teistas dėl smurto prieš buvusią žmoną.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. M. kaltė be paties kaltinamojo parodymų yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji R. M. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su vyru A. B.. Jos sūnus A. M. neturi pastovios gyvenamosios vietos, veda asocialų gyvenimo būdą, pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, atėjęs pas ją į namus reikalauja pinigų, cigarečių. Ji anksčiau duodavo, o dabar neduoda, todėl jis kelia konfliktus ir kerštauja. 2018 m. vasario 15 d. jos sūnus A. M. nuo pačio ryto ateidavo į jos namus ir reikalavo pinigų bei cigarečių, bet ji jam nedavė. Vakare, apie 17.05 val., jis vėl atėjo į namus, paskambino į duris, ji jam durų neatidarė, todėl jis pradėjo intensyviai kumščiu daužyti duris. Atidariusi duris pradėjo jį raminti, bet jis į raminimus nereagavo, akivaizdžiai buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs ir reikalavo pinigų, cigarečių. Į laiptinę išėjęs jos vyras A. B. taip pat žodžiais jį ramino. Tada sūnus užsimojo dešine ranka ir kumščiu jai trenkė į veido dešinę pusę, skruostą, dėl ko ji pajautė fizinį skausmą. Po suduoto smūgio sūnus pasišalino iš laiptinės. Vyras A. B. paskambino į policiją ir pranešė apie sūnaus A. M. smurtą prieš ją. Atvykus medikams, ji buvo apžiūrėta, ir kadangi jai jokie sužalojimai nepadaryti, tik sukeltas fizinis skausmas, ji buvo palikta namuose. (b. l. 13, 17).

Liudytojas A. B. parodė, kad gyvena kartu su žmona R. M.. Ji turi iš pirmos santuokos sūnų A. M., kuris neturi pastovios gyvenamosios gyvenamosios vietos, veda asocialų gyvenimo būdą, pastoviai vartoja alkoholinius gėrimus, ateina į namus ir tiek pas jį, tiek pas žmoną prašo pinigų, cigarečių. Ankščiau duodavo, o dabar neduoda, nes jį iškoliojo visokiais necenzūriniais žodžiais, konfliktuoja, kerštauja. 2018 m. vasario 15 d. A. M. nuo paties ryto ateidavo į namus ir pas žmoną prašė cigarečių ir pinigų, tačiau žmona jam nei pinigų, nei cigarečių nedavė. Maždaug apie 17.05 valandą jis vėl atėjo į namus ir paskambino duris, tačiau žmona durų neatidarė, tada jis pradėjo daužyti duris. Žmona atidariusi duris pradėjo raminti savo sūnų, tačiau į raminimus jis nereagavo, buvo agresyviai nusiteikęs ir neblaivus. Iš pradžių jis pats į konfliktą nesikišo, tik stebėjo iš šono. Kadangi A. M. nesiramino, jis išėjo iš buto į laiptinę, tačiau jis nei į jo, nei į žmonos raminimus nereagavo, o dar labiau supyko ir nieko nesakęs užsimojo kumščiu bei sudavė vieną smūgį savo motinai, t. y. jo žmonai R. M., į dešinę veido pusę, į skruostą, ir pasišalino iš laiptinės. Jis iškvietė policiją ir policijos pareigūnus. (b. l. 20).

2018 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrė - R. M., kas pasireiškė tuo, kad neblaivus sūnus A. M. sudavė vieną kartą ranka jai į veidą, nurodyti smurtą galintys įrodyti požymiai - kraujosruva (mėlynė) veido dešinėje. (b. l. 9-10).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. M. būdamas neblaivus, panaudodamas prieš savo motiną R. M. fizinį smurtą, rankos kumščiu suduodamas jai smūgį į veido sritį, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Tai, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad fizinį skausmą nukentėjusiajai sukėlė konflikto metu, šį konfliktą išprovokavo pats, o smurtiniai veiksmai pasireiškė suduodant smūgį į veidą, kas rodo, kad kaltinamasis tuo momentu buvo neigiamai nusistatęs prieš savo motiną ir tai rodo, kad smurtaudamas suvokė, kad jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina nukentėjusiosios R. M., liudytojo A. B. parodymai, 2018 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuoti duomenys apie nukentėjusiajai padarytą sužalojimą veide (kraujosruva (mėlynė) veido dešinėje), objektyviai juos įrodo nustatytas veikos pobūdis ir poveikio į nukentėjusiąją stiprumas.

BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagal BK 140 str. 2 d.

Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį A. M. pripažinti kaltu, padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau teistas keturis kartus taip pat už smurtą artimoje aplinkoje, paskutiniu nuosprendžiu paskirtą bausmę atlikęs, tačiau teistumui neišnykus padarė naują nusikaltimą. Anksčiau buvo nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, jų vykdymą atidedant, paskutinį kartą nuteistas arešto bausme, yra išsituokęs, dirbantis. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis yra sistemingai artimoje aplinkoje nusikalstantis asmuo, dėl ko įvertinus už ankstesnius teistumus paskirtų bausmių rūšis ir jomis kaltinamajam padarytą poveikį, jam už padarytą naują nusikaltimą tikslinga skirti griežčiausią savo rūšimi bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Sprendžiant dėl terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Kadangi A. M., kuris padarė nesunkų nusikaltimą, skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, kurią yra dar pagrindas sumažinti vienu trečdaliu pagal BK 64¹ straipsnį, tai galutinė bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys keturių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų A. M. paskirtoji bausmė už nesunkų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį, teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas keturis kartus, tačiau visais atvejais, kai buvo paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas buvo atidėtas ir nebuvo panaikintas. Tai reiškia, kad kaltinamasis laikėsi jam teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų, kad užtikrinti bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą. Be to, kaltinamasis yra šiuo metu dirbantis, darbe charakterizuojamas teigiamai, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, savo mamos.

Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad A. M. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti terminuotą laisvės atėmimą 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. M. paskirti terminuotą laisvės atėmimą

6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. M. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. vasario 17 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis