- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-03
- Bylos Nr.
- 2S-957-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05069-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- UAB „Auksinis eršketas“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties, kuria buvo patenkintas ieškovo UAB „Auksinis eršketas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Auksinis eršketas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu ieškovo atsakovui J. G. išduotą vekselį 30 169,90 Lt sumai. Nurodo, kad ieškovas paprašė savo darbuotojo atsakovo J. G. paskolinti 30 169,90 Lt sumą, kurios grąžinimą užtikrino pasirašydamas vekselį, tačiau vekselyje nurodytos pinigų sumos iš atsakovo negavo. Taip pat ieškovas prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą antstolio V. M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/13/00061.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-02-14 nutartimi ieškovo UAB „Auksinis eršketas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovo reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimo procesą antstolio V. M. žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. 0240/13/00061 iki įsiteisės teismo priimtas sprendimas šioje civilinėje byloje. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo prašyme išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad kilęs ginčas tarp šalių yra dėl vekselio, kurio pagrindu yra jau pradėtas skolos išieškojimas iš ieškovo, padarė išvadą, jog šiuo atveju ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstas. Be to, teismas nurodė, kad ieškovui pareiškus ieškinį teisme ir nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas J. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartimi yra visiškai nepagrįstai suvaržomos atsakovo teisės ir sąlygojami realiai galimi būsimi ženklūs turtiniai praradimai, kadangi iš dabartinės situacijos matyti, jog yra didelė tikimybė, kad vėliau išieškojimas gali būti neįmanomas dėl skolininko (ieškovo) nemokumo. Nurodo, kad ieškovo skola Sodrai kasdien vis didėja, dėl to yra reali tikimybė, kad ieškovas taps nemokus ir šiuo metu deda pastangas siekdamas nuslėpti savo turimas lėšas. Mano, kad siekiant užtikrinti ne tik atsakovo, bet ir ieškovo interesus, tikslinga uždrausti antstoliui V. M. perduoti atsakovui išieškotas lėšas (paliekant jas antstolio depozitinėje sąskaitoje) iki bus priimtas ir įsiteisės galutinis sprendimas šioje byloje. Pažymi, kad ieškovas savo teikiamame prašyme nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kodėl būtent tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra būtinas, ir tik hipotetiškai nurodė savo nuomonę, kad neva vėliau gali susidurti su sunkumais susigrąžinant išieškotas lėšas. Taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis yra paremta abstraktaus pobūdžio argumentu, jog sprendimo įvykdymas netaikius prašomo pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje galimai gali pasunkėti arba tapti neįmanomu. Nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – ieškovo skolos išieškojimo vykdymo proceso sustabdymo – galimą taikymą, privalu atsižvelgti į šalių interesų užtikrinimo pusiausvyrą, įvertinti taikytinų ribojimų proporcingumą bei į tai, ar ieškovo prašyme išdėstyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai prima facie patvirtina ieškinio galimą pagrįstumą. Mano, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių apimtis ir galimos realios pasekmės yra neproporcingi siekiamiems tikslams. Teigia, kad skolos suma ieškovui kaip itin sėkmingai plėtojusiam savo verslą juridiniam asmeniui tikrai neturėtų būti didelė. Atsakovui žinoma, kad 2010–2011 metais ieškovo metinė apyvarta siekė 15–16 milijonų litų. Šiuo metu ieškovo įmonėje veikla vykdoma minimaliai, kadangi buvo priimtas sprendimas perkelti jos veiklą (kartu ir sandorius bei lėšas) į kitą įmonę (UAB „Natural north caviar“). Atsižvelgdamas į tai mano, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia ieškovui nepagrįstą pranašumą, dėl to atsakovo atskirasis skundas turėtų būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Auksinis eršketas“ pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą gali būti įvykdytas, o tai neabejotinai sukeltų neigiamas pasekmės ieškovui. Nurodo, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne ieškinio pagrįstumas, o kitos aplinkybės, t.y. grėsmė, kad teismo sprendimas, kuris gali būti palankus ieškovui, bus neįvykdytas. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentas, jog operacijos grynais pinigais ieškovo areštuotose sąskaitose vyksta laisvai, yra nepagrįstas, nes antstolis V. M. 2013-02-14 priėmė patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir patvarkymus areštuoti lėšas vykdomojoje byloje Nr. 0240/13/00061. Ieškovo nuomone, atsakovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindą sudarančių sąlygų, kadangi atsakovo teisių pažeidimas yra ne realus, o tikėtinas. Be to, atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria realius nuostolius. Nurodė, kad, kadangi išieškojimo procesas apima ne tik piniginių lėšų nurašymą ir pervedimą į išieškotojo sąskaitą, bet ir antstolio depozitinę sąskaitą, jų nepervedant išieškotojui, konstatuotina, kad atsakovo skundo argumentas, jog būtina leisti antstoliui nurašyti ieškovo lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, tuo pačiu uždraudus antstoliui pervesti išieškotas lėšas išieškotojui, yra neteisėtas ir nepagrįstas – tai reikštų, jog vykdomasis dokumentas būtų praktiškai įvykdytas tebegaliojant laikinosioms apsaugos priemonėms – išieškojimo vykdymo procese sustabdymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144 str.), pagrindinius civilinio proceso principus, t.y. teisingumo, sąžiningumo, protingumo, todėl dėl nurodytų pažeidimų yra pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti.
Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pažymėtina, kad spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 str.). Pagal formuojamą teismų praktiką teismas turi parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios neprieštarautų ekonomiškumo principui, reikalaujančiam, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kurios konkrečiu atveju yra būtinos (pakankamos) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, taip pat teisingumo principui, įpareigojančiam teismą, parenkant laikinąsias apsaugos priemones, išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. nei vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina šioms priemonėms įstatymo leidėjo keliamam tikslui – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą – pasiekti (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.
Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, ieškovo pareikštus reikalavimus, atskirojo skundo argumentus, mano, kad ieškovas nepagrindė būtinumo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė tik prielaidomis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, tai gali lemti ilgesnį byloje esančių šalių teisinės taikos procesą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nagrinėjamu atveju taip pat nepateikė jokių aiškių motyvų taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Apylinkės teismo vertinimas, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės ar taps neįmanomas ieškovui palankaus sprendimo vykdymas, nėra pagrįstas. Priešingai, byloje nėra įvertinta tai, kad priėmus byloje ieškovui nepalankų sprendimą, gali būti neįvykdytas ieškovo įsipareigojimas atsakovui. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jei antstolis įvykdys ginčo sumos išieškojimą, tai UAB „Auksinis eršketas“ negalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Taip pat nurodė, kad ieškovas šiuo metu turi finansinių įsipareigojimų Sodrai ir gauna raginimus mokėti skolas. Tai reiškia, kad ieškovo finansinė padėtis ieškinio pateikimo metu nebuvo gera, dėl to kyla pagrįstos abejonės dėl ieškovo mokumo ateityje. Taigi šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebuvo atsižvelgta į atsakovo J. G. interesus, neužtikrinta šalių interesų pusiausvyra, pažeistas proporcingumo, teisingumo principas.
Be to, ieškovas ieškinio reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, minėta, grindė tuo, kad įmonė turi finansinių įsipareigojimų Sodrai, o antstoliui atliekant išieškojimo veiksmus iš ieškovo, šis negalės atsiskaityti su šiuo ir kitais kreditoriais. Tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo įsipareigojimas Sodrai, net ir esant areštuotoms įmonės sąskaitoms, po ieškovo atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą pateikimo buvo padengtas. Taigi, atsižvelgiant į tai, aukščiau išdėstytas ieškovo argumentas yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad kitų argumentų, kuriais remiantis galima būtų spręsti, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas, ieškovas nepateikė, dėl to darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-14 nutartis yra nepagrįsta. Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra tikslingos, nes ieškovas neįrodė, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų ar taptų neįmanomas ieškovui palankaus sprendimo vykdymas, todėl skundžiama teismo nutartis naikintina ir ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo UAB „Auksinis eršketas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.