- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- P-17-1062/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04715-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- L. V. H.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. V. H. (L. W. H.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-4244-789/2016 pagal pareiškėjo L. V. H. (L. W. H.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. V. H. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. rugsėjo 25 d. teismui pateikė skundą, prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, Valdyba) 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (1.45)1-5628; 3) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. sprendimą Nr. SPRE-1690.
Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikoje jis buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu kaip uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Suzan Mars“ (toliau – ir Bendrovė) darbuotojas. Tarnybos 2015 m. balandžio 30 d. sprendime nurodyta, jog anuliuojamas jam išduotas A1 pažymėjimas, o darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu jam turėjo būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Valdyba pareiškėjo skundą dėl šio Tarnybos sprendimo atmetė. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) 2010 m. vasario 18 d. patikrinimo aktas, kuriuo grindžiami skundžiami Valdybos ir Tarnybos sprendimai, neturėjo jokios įrodomosios galios dėl jo darbinės veiklos, kadangi patikrinimo aktas buvo priimtas Bendrovės, o ne darbuotojų atžvilgiu. Skundžiamuose sprendimuose objektyviai nepaneigta, kad pareiškėjas dirbo, už jį Lietuvos Respublikai buvo mokami visi mokesčiai.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Atsakovas teigė, kad VDI 2010 m. vasario 18 d. atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje ir nustatė, kad ši įmonė jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, o Lenkijos Respublikos piliečiai, priimti dirbti kaip reklamos agentai, niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. VDI 2015 m. vasario mėn. pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje, tačiau Bendrovės atstovų rasti nepavyko. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2012 m. gruodžio 21 d. atliko UAB „Suzan Mars“ laikotarpio nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. mokestinį tyrimą ir nustatė, kad pagrindines išlaidas sudarė darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą, kitų išlaidų nepatyrė. Jokių dokumentų, įrodančių, kad Bendrovė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių, nebuvo, nors dažniausiai darbo sutartyse Lenkijos Respublikos fizinių asmenų nurodyta gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lenkija. Nelogiška, jog darbuotojai į Lietuvą iš (duomenys neskelbtini) (apie 790 km) vyktų savo transportu arba autobusu, nes patiriamos išlaidos būtų didesnės nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionės trukmė – trigubai ilgesnė nei dirbtas laikas. Bendrovė nepateikė jokių dokumentų, kurie įrodytų, kas, kur ir kada teikė paslaugas Lietuvoje. Vilniaus AVMI išvadoje pažymėta, kad UAB „Suzan Mars“, įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaravo gaunanti mažas pajamas, o tai rodė, kad ji buvo įkurta siekiant ne ekonominės naudos, o kitų tikslų – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos Respublikos fizinių asmenų. Vilniaus AVMI mokestinio tyrimo metu surinkta informacija apie Bendrovės veiklą perduota Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad VDI ir Vilniaus AVMI nenustatė, jog UAB „Suzan Mars“ faktiškai vykdė veiklą Lietuvoje, todėl jos sudarytos darbo sutartys su Lenkijoje savarankiškai dirbančiais asmenimis laikytinos apsimestiniais sandoriais, sudarytais siekiant išvengti tų asmenų prievolių pagal Lenkijos socialinio draudimo teisę vykdymo, faktinio įmokų, mokėtinų nuo pajamų iš savarankiškos veiklos Lenkijoje, išieškojimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjo L. V. H. skundą atmetė.
Teismas nustatė, kad VDI, atlikusi patikrinimą UAB „Suzan Mars“ ir kitose įmonėse, 2010 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (15)SO-834 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo viceministrei ir Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos direktoriui paaiškino, jog, vertinant, ar Lenkijos Respublikos piliečių vykdoma veikla atitiko darbo sutarties požymius, bei atsižvelgiant į tai, kad darbo funkcijos šiuo metu Lietuvos Respublikoje nevykdomos, nebuvo galimybės patvirtinti Lenkijos piliečių darbo teisinių santykių faktinį buvimą. Tarnyba 2014 m. sausio 22 d. raštu Nr. (7.2)S2-2710 ir 2015 m. sausio 26 d. raštu Nr. (7.2)S2-2689 kreipėsi į Vilniaus AVMI ir VDI, prašydama inicijuoti tam tikrų Lietuvoje registruotų įmonių, tarp jų ir UAB „Suzan Mars“, patikrinimą dėl raštuose nurodytų įmonių galbūt fiktyvios veiklos ir jų darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje.
Vilniaus AVMI 2014 m. spalio 29 d. raštu Nr. (12.12-30-8.)-46-KD-7110 informavo Tarnybą, kad, atlikusi 2014 m. sausio 22 d. rašte Nr. (7.2)S2-2710 nurodytų įmonių operatyviuosius patikrinimus, padarė išvadą, jog šių įmonių veikla galbūt nebuvo ekonominės naudos siekimas, o tikslas – įdarbinti kuo daugiau Lenkijos piliečių, kurie apgaule įgytų turtinę teisę į socialines išmokas, kurios buvo garantuotos 1971 m. birželio 14 d. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos priimtu Reglamentu Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, bei turėtų lengvatas ir mokėtų mažus mokesčius Lenkijos Respublikoje.
VDI 2015 m vasario 27 d. raštu Nr. (25)SD-2582 informavo, kad nustatė, jog UAB „Suzan Mars“, registruotos adresu (duomenys neskelbtini), surasti nepavyko. Minėtos įmonės savininkai pasikeitė 2014 m. rugsėjo 29 d. Buvęs akcininkas paaiškino, kad buveinės registracijos adresu įmonė veiklos nevykdė, tačiau prieš pasikeičiant savininkams buvo sudaryta subnuomos sutartis su UAB „Almand“ dėl pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu ji nutraukta. Susisiekti su šios įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo minėtoje įmonėje nepavyko. Įmonės buveinės adresu (duomenys neskelbtini), įmonės ar jos atstovai nerasti. VĮ „Registrų centras“ nurodytu kontaktiniu įmonės telefonu niekas neatsiliepė. Įmonės direktorės E. B. K. gyvenamoji vieta buvo Lenkijoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Įmonėje socialiai drausta buvo tik šios įmonės direktorė.
Tarnyba 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. (7.16)S2-9109 ir 2015 m. gegužės 5 d. raštu Nr. (7.16)S2-15327 kreipėsi į UAB „Suzan Mars“ ir jos atstovą dėl duomenų apie įmonės veiklą ir sudarytas darbo sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. pateikimo. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdyba 2015 m. rugsėjo 16 d. raštu Nr. 25/10-1-13-163 informavo Tarnybą, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir 203 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Suzan Mars“ galbūt padarytos nusikalstamos veikos, procesinis sprendimas dar nebuvo priimtas.
Teismas, nagrinėdamas bylą, atsižvelgė į ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, į Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-253 (toliau – ir Aprašas), nuostatas. Aprašo 44.3 punkte įtvirtinta, kad Tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo, paaiškėjus, kad nebėra šio aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų. Aprašo II skyriuje, nustatančiame A1 pažymėjimų išdavimo asmenims, dirbantiems dviejose ar daugiau valstybių narių atvejus ir sąlygas, numatyta, jog A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d.) (Aprašo 15 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pareiškėjas gyvena Lenkijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini) mieste. Byloje pateikta darbo sutartis patvirtino, jog jis įsipareigojo UAB „Suzan Mars“ dirbti reklamos agentu 18 valandų per mėnesį (pagal grafiką), mokant 100 Lt (28,96 Eur) mėnesinį darbo užmokestį (iki mokesčių). Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jo darbinė veikla Lietuvos Respublikoje ginčo laikotarpiu buvo reali. Pareiškėjas dėl darbo ir už jį mokamo atlygio iš savo gyvenamosios vietovės (duomenys neskelbtini) turėtų važiuoti į darbą Vilniuje. Tokios darbo sąlygos ir užmokestis už jį nėra pagrįsti ekonomine logika, neatitiko protingumo kriterijų, todėl padarė išvadą, kad jis nesiekė pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet siekė kitų tikslų. Pareiškėjo darbo santykių realumą paneigė VDI ir Vilniaus AVMI atliktų UAB „Suzan Mars“ veiklos patikrinimų rezultatai, kurių teismas papildomai nekartojo ir kuriais atsakovas pagrįstai rėmėsi skundžiamame sprendime. Tarnyba surinko pakankamai duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kuriais remdamasi tinkamai ir pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 883/2004) 13 straipsnio 3 dalis negalėjo būti taikoma. Teismas konstatavo, jog Tarnyba pagrįstai nusprendė anuliuoti pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą Nr. 8752 ir nustatyti, kad darbo sutarties su UAB „Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu jam turėjo būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Skundžiami sprendimai buvo teisėti ir pagrįsti.
III.
Pareiškėjas L. V. H. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.
Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas buvo nepagrįstas ir šališkas, priimtas netinkamai įvertinus šalių pateiktus dokumentus, nepagrįstai perkėlus įrodinėjimo naštą pareiškėjui kaip silpnesniajai šaliai. VDI 2015 m. vasario 27 d. rašte nurodyta, kad, remiantis VDI atliktais ir neįvykusiais UAB „Suzan Mars“ patikrinimais, nebuvo surinkta duomenų, įrodančių minėtos įmonės fiktyvią veiklą ar jos darbuotojų darbo Lietuvoje nebuvimą. Šių įrodymų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pareiškėjas tvirtino, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, t. y. buvo neargumentuotas. Šiame sprendime nenurodyta, kokią reikšmę pareiškėjo kaip darbuotojo atžvilgiu turėjo kiti UAB „Suzan Mars“ vykdyti patikrinimai. Be to, 2014 m. Vilniaus AVMI atliktas operatyvus patikrinimas patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis Lietuvoje dirbo. Iš operatyvaus patikrinimo medžiagos matyti, jog UAB „Suzan Mars“ veiklą Lietuvoje vykdė, medžiagoje minimi ir dokumentai, patvirtinę Bendrovės faktiškai vykdomą veiklą – darbų priėmimo-perdavimo aktai, darbuotojų darbo sutartys, paaiškinimai ir kt. Šį darbą atliko Lenkijos piliečiai, kurie UAB „Suzan Mars“ buvo įdarbinti kaip reklamos agentai, jie iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių buvo vežami grupėmis po keliasdešimt žmonių, autobusais, kuriuos parūpindavo užsakovas – įmonė „WOD-SEK“. Darbuotojai išlaidų transportui neturėjo, nes tai apmokėjo darbdavys. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad skundžiamas Tarnybos sprendimas nebuvo grindžiamas nei VMI 2014 m. operatyvinio patikrinimo medžiaga, nei kitais teismo bei Valdybos nurodytais dokumentais. Aplinkybę, kad pareiškėjas dirbo Lietuvoje, taip pat patvirtino atsakovo negrąžintos pareiškėjo sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Teismas sprendime dėl šių įrodymų nepasisakė, jų nevertino. UAB „Suzan Mars“ nebuvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, likviduota, iki bankroto bylos iškėlimo veikė rinkoje. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos 2013 m. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Suzan Mars“ galbūt fiktyvios veiklos nebuvo užbaigtas, todėl nebuvo pagrindo išvadai, jog Bendrovė ir jos darbuotojai dirbo fiktyviai. Lenkijos kompetentingai įstaigai pareiškėjui laikinai nustačius Lietuvos socialinio draudimo teisę, Tarnyba nesutikimo dėl šios nustatytos teisės nepateikė, priešingai, su nustatymu sutiko ir jam išdavė A1 pažymėjimą, todėl pareiškėjas buvo draudžiamas Lietuvos Respublikoje teisėtai.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Atsakovo vertinimu, apeliacinis skundas grindžiamas pareiškėjui naudingomis teisės aktų normomis, neatsižvelgiant į teisės aktuose išdėstytų teisės normų tarpusavio ryšį, nepaisant sisteminio, loginio ir lingvistinio teisės normų aiškinimo taisyklių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, teismas, vertindamas pareiškėjo veiklą Lietuvoje, pagrįstai vadovavosi VDI 2010 m. vasario 18 d. ir 2015 m. vasario mėn. atliktų patikrinimų dėl UAB „Suzan Mars“ veiklos Lietuvoje išvadomis bei Vilniaus AVMI atlikto UAB „Suzan Mars“ mokestinio tyrimo už laikotarpį nuo 2009 m. birželio 4 d. iki 2012 m. birželio 30 d. rezultatais ir padarė išvadą, kad pareiškėjas faktiškai Lietuvoje pagal darbo sutartį nedirbo. Argumentas, jog Valdyba negrąžino už pareiškėją sumokėtos socialinio draudimo įmokos, buvo nepagrįstas, nes draudėjas (UAB „Suzan Mars“) dėl socialinio draudimo įmokų grąžinimo į Valdybos Vilniaus skyrių nesikreipė.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo L. V. H. apeliacinį skundą atmetė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Aprašo nuostatas, ir nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai įvertino faktines bylos aplinkybes, remdamasis ginčui aktualiomis teisės normomis, bei konstatavo, jog atsakovui iš surinktų duomenų visumos buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad bankrutuojančioje UAB „Suzan Mars“ įdarbintas pareiškėjas faktiškai darbinės veiklos pagal sudarytas darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje nevykdė. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigė, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nenustatė bylai svarbių aplinkybių, tačiau nenurodė, kokios būtent aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, šiuo atveju nebuvo nustatytos / išsiaiškintos. Iš ginčijamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, todėl nebuvo jokio pagrindo teigti, kad priimtas sprendimas nemotyvuotas ar neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 bei 87 straipsnių reikalavimų, sprendimas nebuvo formalus bei fiktyvus. Taip pat nebuvo pagrindo sutikti su pareiškėju, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė jam. Nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą anuliuoti pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą, tai pagrindė pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu surinktais duomenimis, o pareiškėjas nepateikė atsakovo argumentus apie jo veiklos apimtį Lietuvoje paneigiančių duomenų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog VDI ir Vilniaus AVMI raštuose nurodyti duomenys apie tai, kad UAB „Suzan Mars“ galbūt iš viso jokios veiklos nevykdė ir su pareiškėju sudarė tik fiktyvias darbo sutartis, šiuo atveju nebuvo tiesiogiai susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, nes nei skundžiami Tarnybos ir Valdybos sprendimai, nei ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nebuvo grindžiamas būtent sudarytų darbo sutarčių fiktyvumu. Dėl apeliacinio skundo argumentų, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl ginčijamų sprendimų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui akcentuota, kad, įvertinus skundžiamų Tarnybos ir Valdybos sprendimų turinį, nenustatyti esminiai turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai, kurie galėjo sukliudyti pareiškėjui suprasti sprendimų esmę ir turinį, bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Todėl vien ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė dėl skundžiamų sprendimų atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams, nesudarė pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą.
V.
Pareiškėjas L. V. H. 2018 m. vasario 14 d. teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-4244-789/2016 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu.
Pareiškėjas tvirtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamai bylai analogiškose administracinėse bylose (Nr. A-857-1062/2017 ir Nr. A-565-146/2017), esant identiškoms faktinėms aplinkybėms, skirtingai vertino tuos pačius įrodymus ir todėl padarė skirtingas išvadas. Nurodytose bylose ginčyti Tarnybos sprendimai kitų UAB „Suzan Mars“ darbuotojų (Lenkijos piliečių) atžvilgiu yra visiškai identiški savo turiniu, motyvais ir argumentacija (grindžiami VDI 2010 m. ir 2015 m. patikrinimais, Vilniaus AVMI 2012 m. mokestiniu tyrimu, teismui nepateikiant minėtų patikrinimų išvadų). Visose bylose Valdyba netenkino pareiškėjų skundų, atkartodama Tarnybos sprendimo argumentus, papildydama argumentaciją Vilniaus AVMI 2015 m. atlikto tyrimo duomenimis. Visose bylose Tarnyba ir Valdyba pateikė tuos pačius įrodymus, savo argumentus grindė duomenimis, kurie nebuvo nurodomi ginčijamuose sprendimuose. Tačiau pareiškėjo ir nurodytų analogiškų bylų baigtis iš esmės skiriasi: bylose Nr. A-857-1062/2017 ir Nr. A-565-146/2017 pareiškėjų apeliaciniai skundai buvo tenkinti iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinant ir perduodant bylą nagrinėti iš naujo, bet nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti, nurodant priešingą argumentaciją minėtoms analogiškoms byloms. Nagrinėjamoje byloje aplinkybė, kad skundžiamuose sprendimuose nenurodytas teisinis A1 pažymėjimo anuliavimo pagrindas – konkretus Aprašo punktas / nuostata – nebuvo įvertinta. Taigi, iš esmės nebuvo įvertintas skundžiamų sprendimų teisėtumas, atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui. Nurodytose analogiškose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad teismas turėjo patikrinti, ar skundžiamo administracinio akto turinys atitinka bent vieną iš Aprašo 44 punkte nurodytų A1 pažymėjimo panaikinimo pagrindų, be to, prie skundžiamo Tarnybos sprendimo nebuvo pridėta VDI 2010 m. patikrinimo išvada, nors skundžiamas sprendimas grindžiamas šio patikrinimo išvadomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo atsižvelgta į šias aplinkybes: 1) VDI 2010 m. gruodžio 18 d. patikrinimas buvo atliktas iki jam pradedant dirbti UAB „Suzan Mars“; 2) 2012 m. jam buvo išduotas A1 pažymėjimas, net ir turint VDI 2010 m. patikrinimo išvadą; 3) byloje nėra nė vieno patikrinimo išvadų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir pagrįstai įvertino faktines bylos aplinkybes; pareiškėjas tik abstrakčiai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, nenustatė bylai svarbių aplinkybių. Tačiau byloje Nr. A-857-1062/2017 pasisakyta, kad iš šios informacijos nėra aišku, kokios konkrečios aplinkybės buvo minėtais patikrinimais nustatytos ir kurios nustatytos aplinkybės buvo reikšmingos priimant ginčijamą teisės aktą. Ypač atsižvelgta į tai, kad A1 pažymėjimo pareiškėjai išdavimo data yra 2012 m. gruodžio 1 d., o pirmas nurodytas patikrinimas, kurio metu, kaip teigiama, nustatyta, jog UAB „Suzan Mars“ jokios veiklos Lietuvoje nevykdė, įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo, buvo atliktas už laikotarpį iki 2010 m. vasario 18 d., t. y. prieš pareiškėjai išduodant A1 pažymėjimą ir sudarant sutartis dėl darbo Lietuvoje. Panašus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimas pateiktas ir byloje Nr. A-565-146/2017.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje byloje dėl jo argumentų apie skundžiamų sprendimų neatitikimą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė nenustatęs esminių šių sprendimų turinio trūkumų. Tačiau minėtose analogiškose bylose į tokį argumentą atsakyta, kad teismas turėjo patikrinti, kokias aplinkybes nustatė Tarnyba, nuspręsdama panaikinti A1 pažymėjimą, ir ar tos nustatytos aplinkybės buvo pakankamos tokiam sprendimui priimti, bei konstatavo, jog Tarnybos sprendime paminėtų patikrinimų duomenys nurodomi abstrakčiai, nenurodant nustatytų konkrečių aplinkybių, neatskleidžiant jų ryšio su ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. laikotarpiu, kuriam buvo išduotas A1 pažymėjimas (nagrinėjamoje byloje tai būtų 2012 m. vasario 1 d. – 2013 m. kovo 28 d.). Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje buvo ne tik nevisapusiškai įvertinti įrodymai, bet ir nevertintas VDI 2015 m. vasario 27 d. raštas Nr. (25)SD-2582. Atsiliepimuose Tarnybos ir Valdybos pozicija grindžiama patikrinimų duomenimis, kurie skundžiamuose sprendimuose nebuvo nurodyti. Byloje Nr. A-857-1062/2017 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sutiko su apeliantės teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas VDI 2015 m. vasario 27 d. rašte Nr. (25)SD-2582 išdėstytą informaciją apie 2015 m. vasario mėn. atliktą patikrinimą, kad nepavyko rasti Bendrovės ar jos atstovų, ignoravo ir nevertino teiginio šio rašto pabaigoje, jog VDI nenustatė teisinio pagrindo ir neturėjo objektyvių įrodymų, leidžiančių patvirtinti arba paneigti faktą dėl įmonės fiktyvios veiklos ir darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje. Taigi, nagrinėjant pareiškėjo bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies ir 86 straipsnio 2 dalies nuostatos.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.
Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas galioti, kitaip nei pareiškėjo nurodytos analogiškose bylose, nereiškia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiškose bylose. Pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi (bylą Nr. A-564-146/2017 nagrinėjant iš naujo) pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu (bylą Nr. A-857-1062/2017 nagrinėjant iš naujo) pareiškėjos skundą atmetė. 2018 m. vasario 28 d. nutartyje akcentuota, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs gausią praktiką dėl kitų UAB ,,Suzan Mars“ darbuotojų analogiškuose ginčuose ir dėl tapačių argumentų, nenustatytas pagrindas pareiškėjos aplinkybes vertinti kitaip nei kitų darbuotojų. 2017 m. gruodžio 12 d. sprendime padaryta išvada, kad Tarnyba pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą A1 pažymėjimą ir nustatė, kad darbo sutarties su UAB ,,Suzan Mars“ galiojimo laikotarpiu jai turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą prašo jo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad abi pareiškėjo nurodytos analogiškos bylos, jas išnagrinėjus iš naujo, baigėsi skundų atmetimu, t. y. jokia kitokia teismų praktika nėra suformuota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-4244-789/2016, siekdamas, kad būtų panaikintas Tarnybos direktoriaus 2015 m. balandžio 30 d. sprendimas Nr. SPRE-1690, kuriuo buvo anuliuotas jam išduotas A1 pažymėjimas, ir Valdybos 2015 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (1.45)1-5628, kuriuo pareiškėjo skundas dėl minėto Tarnybos direktoriaus sprendimo atmestas.
Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtintu pagrindu.
ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Asmuo, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-19/2010, 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015). Vadovaujantis ABTĮ 160 straipsnio 2 dalimi, būtinybė atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais – nuorodomis į konkrečiose bylose priimtus vienodos administracinių teismų praktikos atitinkamu klausimu formavimui aktualius įsiteisėjusius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-2/2010, 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-52-146/2016).
Pareiškėjas teigia, kad analogiškose bylose (nagrinėjamoje byloje ir jo nurodytose bylose Nr. A-857-1062/2017 ir Nr. A-564-146/2017 (prašyme klaidingai nurodytas Nr. A-565-146/2017, administracinė byla tokiu numeriu neegzistuoja)) esant identiškoms faktinėms aplinkybėms Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skirtingai vertino tuos pačius įrodymus, todėl padarė skirtingas išvadas, t. y. nagrinėjamoje byloje pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, o nurodytose bylose apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies, byla pirmosios instancijos teismui perduota nagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aukštesnės instancijos teismo nutartis perduoti bylą nagrinėti žemesnės instancijos teismui iš naujo nelaikytina galutiniu procesiniu sprendimu, kuriuo byla yra užbaigiama. Pareiškėjo nurodytas administracines bylas Nr. A-857-1062/2017 ir Nr. A-564-146/2017 pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus iš naujo (atitinkamai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimas ir 2017 m. spalio 3 d. sprendimas), o bylą Nr. A-564-146/2017 dar ir pakartotinai išnagrinėjus apeliacine tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartis), pareiškėjų tose bylose skundai dėl Tarnybos sprendimų, kuriais buvo anuliuoti jų A1 pažymėjimai, ir Valdybos sprendimų, kuriais buvo netenkinti jų skundai dėl minėtų Tarnybos sprendimų, buvo atmesti. Todėl prašyme atnaujinti procesą nepagrįstai teigiama, kad nagrinėjamos bylos baigtis ir nurodytų bylų baigtys skiriasi iš esmės.
Teisėjų kolegija pažymi, jog 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. A-857-1062/2017 ir 2017 m. gegužės 9 d. nutartyje administracinėje byloje
Nr. A-564-146/2017 įforminti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo yra paremti konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimų (atitinkamai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 7 d. sprendimo ir 2016 m. sausio 12 d. sprendimo) kritika, o ne kitokiu materialinės ir procesinės teisės normų aiškinimu ir taikymu. Aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi nenustatė Vilniaus apygardos administracinio teismo
2016 m. rugsėjo 19 d. sprendimo trūkumų, sudarančių pagrindą bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, net jei tam tikri tapatūs, neesminiai bylos aspektai buvo vertinti kiek kitaip, savaime nereiškia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo savo formuojamos praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose dėl UAB „Suzan Mars“ darbuotojams išduotų A1 pažymėjimų anuliavimo yra suformavęs
išsamią ir vieningą praktiką (žr., pvz., 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-427-552/2017, 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1107-502/2017, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1386-502/2017, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1417-525/2017, 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1627-525/2017), nagrinėjamoje byloje priimtas sprendimas šią praktiką atitinka.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nenustatytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje 12 punkte įtvirtintas pagrindas atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 165 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo L. V. H. (L. W. H.) prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-4244-789/2016 netenkinti.
Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. I-4244-789/2016 pagal pareiškėjo L. V. H. (L. W. H.) skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.
Nutartis neskundžiama.