Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 12 d. yra įtrauktas į linkusių nusižudyti asmenų sąrašą, jam paskirta sustiprinta individuali priežiūra, tačiau nepaisant to kamerose buvo laikomas vienas. ŠTI pareigūnai demonstratyviai nešiojasi specialiąsias priemones, tuo sukeldami stresą. Nurodo, jog nebuvo suteikta tinkama galimybė apsikirpti, nes ŠTI galima apsikirpti tik kirpimosi mašinėle ir tik 3 numeriais, vienu kirpimu galima kirptis tik vienu pasirinktu numeriu, dėl ko buvo priverstas kone plikai skusti galvą. ŠTI parduotuvėje nebuvo užtikrinta galimybė priduoti tarą, nebuvo sudaryta galimybė pareiškėjui sekmadieniais nueiti į koplyčią pasimelsti, nebuvo tvarkos gauti socialinę pašalpą. Šiaulių tardymo izoliatorius nesudarė galimybės pasirinkti mokymosi įstaigą. Nurodė, kad norėjo mokytis Vilniaus Ozo gimnazijoje, kur būtų buvęs priimtas ir mokinęsis nemokamai, jei būtų turėjęs galimybę jungtis prie „Skype“ programos, tačiau ŠTI tokios galimybės nesuteikė. Taip pat pareiškėjas teigia, kad skiriant drausmines nuobaudas nebuvo laikomasi įstatymuose numatytų procedūrų, dėl ko jis negalėdavo tinkamai apginti savo teisių.

Matyti, kad pareiškėjui teko nuo 3,67 kv. m. iki 18,7 kv. m. gyvenamojo kameros ploto (tik vieną pusdienį pareiškėjui teko 3,26 kv. m), kas leidžia daryti išvadą, jog visas pareiškėjo kalinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje dienas kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus, todėl atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Visose Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, mūrinės sienelės ar OSB plokštės atskyrimas yra nuo 1,78 m (kameroje Nr. 28) iki 2,32 m (kamerose Nr. 100). Akivaizdu, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali matyti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens, kas ir užtikrina pakankamą nuteistųjų, besinaudojančiu taip įrengtu sanitariniu mazgu, privatumą.

Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu (per langus bei duris). Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių (tokių, kaip lauko temperatūra, asmenų judėjimas į kamerą ir išjos ir kt.).

Įstaiga pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuoja ne tik kameras, bet ir atnaujina jose esančius baldus (gultus, stalus, kėdes). Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, sienelės aukštis ne žemiau kaip 1,81 m, sanitariniu mazgu besinaudojančių asmenų matyti negalima. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Vidinio ryšio įrengimo būtinumas numatytas tik naujai statomiems ir rekonstruojamiems pastatams. Švarą kamerose turi palaikyti patys suimtieji, kamerų pagrindinis valymas atliekamas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, esant reikalui, organizuojamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo šalinimas.

Pareiškėjo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kamerose buvo atliktas atitikimo higienos normoms patikrinimas, 2017-02-20 patikrinimo akte Nr. PA.6-37 užfiksuota, kad kameroje Nr. 103 dirbtinė apšvieta atitiko higienos normas, kameroje Nr. 95 - užfiksuotas nežymus jos pažeidimas. Oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė kameroje Nr. 95 atitiko higienos reikalavimus, o kameroje Nr. 103 nevertinta dėl patikrinimo metu kameroje atidaryto lango. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojantis pagal paskirtį, kameroje nėra. Kameroje Nr. 95 užfiksuotas pelėsis (trūkumai pašalinti - Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-04-04 raštas Nr. 14/01-4623). Iš 2017-05-03 patikrinimo akto Nr. PA.6-113 matyti, kad kamerose Nr. 8 ir Nr. 102 dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas. Mikroklimato parametrai netikrinti, nes negauta skundų dėl jų neatitikimo higienos normoms. Kameroje Nr. 102 - nežymus pelėsis (pareiškėjas joje buvo laikomas tik porą dienų) - trūkumas pašalintas - Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-08-02 raštas Nr. 14/01-10288. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-05-19 patikrinimo akte Nr. PA.6-145 užfiksuota, kad kameroje Nr. 35 dirbtinė apšvieta atitiko higienos normas, kameroje Nr. 77 - užfiksuotas nežymus jos pažeidimas. Oro temperatūra ir santykinė oro drėgmė minėtose kamerose nevertinta dėl patikrinimo metu kameroje atidaryto lango. Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojantis pagal paskirtį, kameroje nėra. Kamerose Nr. 35, Nr. 76 ir Nr. 77 galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta - pelėsio kamerose nėra. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017-08-11 patikrinimo akte Nr. PA.6-148 užfiksuota, kad kamerose Nr. 1, Nr. 35 ir Nr. 58 dirbtinė apšvieta ir oro temperatūra atitiko higienos normas, tačiau kameroje Nr. 1 - nežymus pelėsis lubų kampe virš santechninio įrenginio vienoje vietoje trūkumas pašalintas - Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-10-11 raštas Nr. 14/01-13186). Veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojantis pagal paskirtį, kameroje nėra. Kameroje Nr. 8 dirbtinė apšvieta atitinka higienos normos reikalavimus, tačiau užfiksuotas oro temperatūros nežymus pažeidimas. Kamera bei praustuvai tvarkingi, pelėsio nėra. Iš 2018-08-07 patikrinimo akto Nr. PA.6-5239 matyti, kad kamerose Nr. 28, Nr. 50 ir Nr. 53 santykinė drėgmė šiek tiek viršija normas (santykinės oro drėgmės normos viršijamos ir lauke šalia izoliatoriaus, todėl atsakovas įtakos šiam mikroklimato parametrui negali daryti), kameroje Nr. 46 dirbtinė apšvieta atitinka nustatytas higienos normas (kitose kamerose, nesant skundų, netikrinta). Kamerose Nr. 50 ir Nr. 53 šviestuvai techniškai netvarkingi, be gaubtų (kameroje Nr. 50 - vienas iš dviejų šviestuvų neveikiantis). Kamerose pelėsio nėra. Kameroje Nr. 8 ir DI-3 oro temperatūra atitinka higienos normos reikalavimus (2018-08-30 patikrinimo aktas Nr. PA-5666). Santykinė oro drėgmė kamerose Nr. 47, Nr. 55, Nr. 61 ir Nr. 79 atitiko nustatytus reikalavimus, kamerose Nr. 47 ir Nr. 55 dirbtinė apšvieta taip pat normose (kitose kamerose netikrinta nesant skundų). Minėtose kamerose apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs (nustatytas terminas iki 2018-12-29 trūkumams pašalinti).

Patalpų valymas, dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija vykdomi. Pasivaikščiojimai vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka. Dušu, pagal teisės aktų reikalavimus, pareiškėjas kartą per savaitę galėjo naudotis, karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras nenumatytas. Šildymas į kameras tiekiamas centralizuotai. Patalynė, čiužiniai išduodami pagal galiojančias normas, jie švarūs, skalbiami, dezinfekuojami. Apatiniai rūbai skalbiami nemokomai, viršutiniai – turint asmeninėje sąskaitoje lėšų, tokių neturint, kartą per tris mėnesius suteikiama teisė išsiskalbti viršutinius drabužius nemokomai. Maitinimas atitinka fiziologines normas, atlikti patikrinimai pažeidimų nenustatė. Asmenys, norintys kreiptis į gydytojus, registruojami kasdien. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Dėl socialinių programų vykdymo nurodė, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji/nuteistieji norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-11-19 pažymos Nr. 61/04-2773 ir pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėjui S. B. bylai aktualiu laikotarpiu buvo sudaryta galimybė išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę ar užimtumo kambarį.

Atsakovas pažymėjo, kad tik pastebėjus, jog įstaigoje kyla klausimų ir nusiskundimų dėl vienkartinių pakuočių nepriėmimo ir depozito negrąžinimo, 2017-10-02 Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-287 buvo patvirtintas vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų (nuteistųjų) ir užstato už jas grąžinimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja vienkartinių pakuočių priėmimo ir užstato už jas grąžinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Aprašo 9 punkte numatyta, kad suimtojo (nuteistojo) sąskaita už nupirktas prekes sumažinama pinigų suma, kurią nurodo parduotuvės darbuotojas suimtojo (nuteistojo) prašyme grąžinti vienkartines pakuotes. Taigi tokią galimybę pareiškėjas S. B. įstaigoje turėjo. Religinėms pareigoms atlikti tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas ir esamas galimybes, turi įrengusi atitinkamas patalpas, koplyčią. Šiaulių tardymo administracija suderina susitikimų datą ir laiką su dvasininku, lankančius suimtuosius (nuteistuosius), esančius įstaigoje. Suderinus laiku dvasininkas, atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatoriaus koplyčią, bendrauja su suimtaisiais (nuteistaisiais), norinčiais tenkinti religinius apeigas, kartu meldžiasi. Įstaigos administracija renka ir formuoja suimtųjų (nuteistųjų) grupes susitikimui su kunigu, vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytais reikalavimais.

Dėl pareiškėjo skundo dalies, kad jo išvyka už Šiaulių tardymo izoliatoriaus ribų buvo netinkamai organizuojama, nurodė, kad gavus pareiškėjo prašymą dėl išvykimo už izoliatoriaus ribų į mamos laidotuves, įstaigos administracija iškart kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismo teisėją dėl sutikimo S. B. vykti į mamos laidotuves (Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2017-08-28 raštas Nr. 14/01-1129) (Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 114 p.). Iš rašto matyti, kad įstaigos administracija paprašė teismo teisėjo kuo skubiau pateikti atsakymą. 2017-08-29 10.47 val. buvo gautas sutikimas dėl leidimo S. B. išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų. Tardymo izoliatoriaus administracija, gavusi dokumentus, privalo nedelsdama apie tai pranešti suimtajam. Suimtojo rašytinį prašymą leisti išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų tardymo izoliatoriaus administracija turi išnagrinėti per vieną dieną (116 p.). Įvertinusi visus dokumentus (prašymą, sutikimą, mirties faktą patvirtinantį dokumentą, S. B. prašymą ir jo asmenybės charakteristiką, buvo duotas leidimas 2017-08-29 išvykti S. B. už tardymo izoliatoriaus ribų į mamos laidotuves. Pažymėjo, kad įstaiga, gavusi pareiškėjo prašymą, iškart ėmėsi procedūrinių veiksmų, ir atlikus visas reikiamas procedūras, išleido S. B. į mamos laidotuves. Pareiškėjo kaltinimai Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams dėl to, kad jis nespėjo nuvykti į laidotuves yra niekuo nepagrįsti, nes iš bylos medžiagos matyti, kad įstaiga, kiek įmanoma greičiau stengėsi atlikti visas reikiamas procedūras ir, lydint ginkluotai apsaugai, išvežti pareiškėją į mamos laidotuves. Taip pat matyti, kad įstaiga nebuvo nusiteikusi priešiškai prieš S. B., nes tokia trumpalaikė išvyka už tardymo izoliatoriaus ribų jam buvo suteikta ne pirmą kartą (2017-08-09 S. B. buvo išvykęs aplankyti ligoninėje gulėjusios mamos).

Dėl pareiškėjo galimybės mokytis Vilniaus Ozo gimnazijos nurodė, kad mokymo įstaigos pateiktame atsakyme aiškiai nurodytos sąlygos, kurioms esant asmeniui sudaroma galimybė mokytis šioje gimnazijoje. Viena iš sąlygų - reikia atvykti į egzaminų vykdymo centrą. Kadangi pareiškėjas S. B. yra suimtasis, tai galimybės jam išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų yra labai ribotos (Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 115 punktas). Be to, pareiškėjas niekaip nepagrindė būtinybės mokytis kitoje švietimo įstaigoje, nei toje, su kuria Šiaulių tardymo izoliatorius turi sudaręs sutartį - Šiaulių suaugusiųjų mokykloje.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)) yra išaiškinęs, jog pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą.

EŽTT tame pačiame 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), be kitų aktualių kalinimo sąlygų vertinimo aspektų, išaiškino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologiją pagal Konvencijos 3 straipsnį. EŽTT vertinimu, kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą. Kita vertus, į skirto ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakyme Nr. V-124 nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑741‑415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017 ir kt.). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑1511‑525/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą ginčo laikotarpiu pažeista nebuvo, kaip buvo minėta prieš tai, jam teko ne mažiau kaip 3,65 kv. m kameros ploto, todėl apskaičiuojant pareiškėjui tekusį kameros plotą šiuo atveju iš bendro kameros ploto neatimamas baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas.

Vertinant sanitarinių mazgų įrengimą nustatyta, jog tualetai nuo kameros atskirti mūrine ar OSB sienele, sienelės aukštis nuo 1,78 m (kameroje Nr. 28) iki 2,30 m (kamerose Nr. 46, 101,103) (b. l. 25-26, IV tomas). Pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo abstraktūs, pareiškėjas nenurodo, kuo pasireiškė jo privatumo pažeidimas, esant minėtam sanitarinio mazgo atitvėrimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo tik per langą, pripažintini pagrįstais pareiškėjo teiginiai dėl kameroje buvusio blogo kvapo.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Šiaulių Visuomenės sveikatos centras ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose.

2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo aktu (b. l. 125-126, III tomas) nustatyta, jog pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka, kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte (b. l. 127-128, III tomas) nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 13, Nr. 28, Nr. 95, Nr. 104 apšvietimo įrenginiai techniškai netvarkingi, nesaugūs – lempos be apatinių gaubtų. Kitų veiksnių, galinčių sukelti nelaimingus atsitikimus, patalpas ir įrenginius naudojant pagal paskirtį, nenustatyta. ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemai švarūs, tvarkingi. 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu ( b. l. 129-131, III tomas) nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, minkštas inventorius ŠTI laikomiems asmenims išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija, sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus sudarytos. 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo aktu (b. l. 132-134, III tomas) nustatyta, kad minkštas inventorius dezinfekuojamas, nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas vykdomas, nustačius jų buvimą ar gavus skundus dėl jų, atliekami naikinimo darbai, profilaktiniai darbai atliekami, gyvenamąsias patalpas valo patys ten laikomi asmenys, valymo inventorius yra, kameroje Nr. 77 esančio sanitarinio mazgo sienų ir grindų apdaila ištrupėjusi, nuskilę laiptelio plytelių kraštai nesaugūs, techniškai netvarkingi šviestuvo laidai.

Pareiškėjo teiginiai dėl privalomos patalpų ventiliacijos nebuvimo ir nepakankamos šviesos atmestini kaip nepagrįsti, nes Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis” Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi. Nepakankamas natūralus apšvietimas kompensuojamas dirbtiniu apšvietimu, ventiliacija užtikrinama per langą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 3 punktas numato, kad veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais, o 17 punktas numato, jog turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Iš paminėtų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktų matyti, kad galimybė išvėdinti kameras per langus sudaryta, vizualiai matomų pelėsių nėra. Nustatyta, kad kamerose esantį inventorių, baldus, santechnikos ir elektros įrenginius naudojant pagal paskirtį, veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos temperatūros, drėgmės, yra abstraktūs, deklaratyvūs, kurie paneigiami aukščiau paminėtais patikrinimo aktais.

Pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms pilnai paneigtas nėra. Nors patikrinimų metu nustatyta, kad kamerose buvo atliekami remontai, kai kuriose kamerose higienos normų pažeidimų nenustatyta, o teisės aktai neįpareigoja Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos nuolat fiksuoti patalpų, kuriose laikomi suimtieji (nuteistieji), būklės. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ne visos kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo tikrintos Visuomenės sveikatos centro ar ne visose buvo atliekami remontai, spręstina, kad pareiškėjo skundo dalis dėl kamerų neatitikimo higienos normų reikalavimams laikytina paneigta tik iš dalies, o abejonės traktuotinos pareiškėjo naudai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pagal Fiziologines mitybos normas nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal. Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietoje, yra patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2015-01-01). Asmenys laisvės atėmimo vietose aktualiu laikotarpiu maitinti pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtintus valgiaraščius bei pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. V-257 patvirtintus valgiaraščius, o nuo 2018-01-01 įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447„Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“. Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomi asmenys yra maitinami pagal LR Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje maistas suimtiesiems ir nuteistiesiems negaminamas.

Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. lapkričio 22 d. rašte Nr. 57S-(57.5)-878 (b. l. 144, IV tomas) nurodyta, jog atlikus patikrinimą Šiaulių tardymo izoliatoriaus maisto tvarkymo skyriuje nustatyta, kad maistą dalijantys asmenys dėvi specialią aprangą, maistą dalija su vienkartinėmis pirštinėmis, patiekalai gaminami pagal Kalėjimų departamento 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. V-447 parengtus valgiaraščius. Per 2018 m. tiekiamo maisto maistingumas buvo tirtas maistą gaminančios įmonės ir kontroliuojančios tarnybos, gauti tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus. Taip pat pažymėta, kad prie kamerų esantys langelių paviršiai tiesioginio sąlyčio su maistu neturi. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad dienos pietų patiekalo laikymo temperatūra neatitiko teisės aktų reikalavimų, dėl nustatytų pažeidimų ŠTI administracijai teikti nurodymai dėl trūkumų pašalinimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nei vienoje kameroje nėra įrengtų privalomų pareigūnų iškvietimo mygtukų, o norint išsikviesti pareigūną, tekdavo daužyti kameros duris.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad pasivaikščioti buvo galima tik vieną valandą (po 2018 m. sausio – dvi). Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 1/01-358 nustatytą tvarką, pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 16 d. įsakymas Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ su papildymu ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems. Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1/01-130 nustatytą tvarką, pripažintas netekusiu galios Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2017 m. lapkričio 22 d. įsakymas Nr. 1/01-130 „Dėl pasivaikščiojimo gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“ ir nustatyta dviejų valandų pasivaikščiojimo gryname ore trukmė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2017 m. gruodžio 4 d. patikrinimo akte (b. l. 125-126, III tomas) konstatuota, kad pasivaikščiojimų kiemeliai švarūs, valomi kasdien ŠTI vadovo nustatyta tvarka. Pagal ŠTI administracijos pateiktą informaciją, ŠTI pasivaikščiojimo kiemeliuose sumontuoti lietaus nutekėjimo vamzdžiai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2018 m. birželio 6 d. patikrinimo akte konstatuota, kad ŠTI bendrojo naudojimo pasivaikščiojimo kiemeliai švarūs, tvarkingi. Iš aukščiau nurodytų rašytinių įrodymų matyti, kad tiek pasivaikščiojimo kiemelių įrengimas, tiek pasivaikščiojimų trukmė atitiko bylai aktualiu laikotarpiu galiojusius teisės aktus, todėl pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas taip pat skundėsi dėl nesuteiktos galimybės skalbti ir džiovinti rūbus.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 40 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprūpinami švariais apatiniais ir viršutiniais drabužiais.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 41 punktas nustato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymui ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis. 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu ( b. l. 129-131, III tomas) nustatyta, kad minkštas inventorius ŠTI laikomiems asmenims išduodamas dezinfekuotas dezinfekavimo kameroje, vykdoma dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracija, sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius rūbus sudarytos. 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo aktu (b. l. 132-134, III tomas) nustatyta, kad minkštas inventorius dezinfekuojamas.

Pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje patvirtintą suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarką, viršutiniai drabužiai 1 kartą per mėnesį gali būti atiduodami skalbimui ar cheminiam valymui į šias paslaugas teikiančias įmones už suimtųjų ir nuteistųjų lėšas, o jų neturintiems – nuteistųjų ir suimtųjų rašytinių prašymų pagrindu, apmokant iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės paramos fondo lėšų. Apatiniai rūbai ir asmeninė patalynė yra skalbiami Šiaulių TI skalbykloje, skalbimo grafiką derinant su suimtųjų maudymosi duše grafiku. Pagal nustatytą Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 1/01-236 ir 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintą tvarką asmeninė patalynė ir apatiniai rūbai suimtiesiems skalbiami nemokomai, viršutinių rūbų skalbimas ir cheminis valymas atliekami už turimas asmenines lėšas, pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 1/01-243 patikslintą viršutinių rūbų skalbimo ir cheminio valymo tvarką suimtiesiems, neturintiems pinigų, kartą per 3 mėnesius užtikrinamas nemokomas viršutinių rūbų skalbimas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad nusiprausti duše galėjo tik kartą per savaitę.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte analogiška nuostata įtvirtinta ir nuteistųjų atžvilgiu. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punktą laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Šiaulių tardymo izoliatoriuje tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų privalėjęs sudaryti sąlygas pareiškėjui daugiau nei vieną kartą per savaitę prausti visą kūną po dušu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes šie pareiškėjo teiginiai atmestini, kaip nepagrįsti. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad Šiaulių tardymo izoliatorius tinkamai užtikrino Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatytą pareiškėjo teisę nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo tarakonų, blakių, utėlių.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietoje negali būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. 2017 m. balandžio 18 d. patikrinimo aktu ( b. l. 129-131, III tomas) nustatyta, kad nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė, 2017 m. rugsėjo 5 d. patikrinimo aktu (b. l. 132-134, III tomas) nustatyta, kad nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas vykdomas, nustačius jų buvimą ar gavus skundus dėl jų, atliekami naikinimo darbai, profilaktiniai darbai atliekami, gyvenamąsias patalpas valo patys ten laikomi asmenys, valymo inventorius yra. Atlikti profilaktikos ir naikinimo darbai registruojami kenkėjų kontrolės stebėjimų, darbų atlikimo žurnale.

ŠTI kamerose dezinfekcija atliekama „Sokrena“ 2 proc. tirpalu pagal gamintojo naudojimo instrukciją ir registruojama patalpų ir objektų atliekamos dezinfekcijos registravimo žurnale. Asmenims išvykus iš kamerų, organizuojamas pagrindinis valymas ir baigiamoji dezinfekcija. Minkšto inventoriaus nukenksminimas vykdomas dezinfekcijos kamerose ir registruojama žurnale.

Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimų metu Šiaulių tardymo izoliatoriaus kamerose (ar kitose patalpose) būtų buvę nustatyti Lietuvos higienos normos HN 134:2015 20 punkto pažeidimai dėl dezinsekcijos, dezinfekcijos, deratizacijos atlikimo, nėra, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti, taip pat nėra įrodymų dėl neatliekamo ar netinkamai atliekamo profilaktinio aplinkos kenksmingumo šalinimo.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad apsipirkus įstaigos parduotuvėje ilgą laiką nebuvo įmanoma atgauti užstato už vienkartines pakuotes.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 2 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu Nr. 1/01-287 buvo patvirtintas vienkartinių pakuočių priėmimo iš suimtųjų (nuteistųjų) ir užstato už jas grąžinimo tvarkos aprašas, kuris reglamentuoja vienkartinių pakuočių priėmimo ir užstato už jas grąžinimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Aprašo 9 punkte numatyta, kad suimtojo (nuteistojo) sąskaita už nupirktas prekes sumažinama pinigų suma, kurią nurodo parduotuvės darbuotojas suimtojo (nuteistojo) prašyme grąžinti vienkartines pakuotes. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas ŠTI buvo nuo 2017 m. sausio 12 d., konstatuotina, jog jis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. spalio 2 d. neturėjo galimybės atgauti užstato už vienkartines pakuotes. Tačiau kartu pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kokią turtinę žalą būtent per šį laikotarpį jis patyrė, nepateikė jokių žalą pagrindžiančių įrodymų, todėl tik deklaratyvus nurodymas, kad nebuvo galimybės grąžinti pakuotes neįrodo, jog pareiškėjas dėl to patyrė žalą.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad nebuvo suteikta galimybė konsultuotis su laisvėje dirbančiais gydytojais.

Šiaulių tardymo izoliatoriuje sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos pagal Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-156 patvirtintą „Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos aprašą. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymo „Dėl Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ Nr. 1R-172, 101 p.: „101. Suimtieji į priėmimą pas medicinos specialistus registruojami iš anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (flygeliuose, aukštuose, drausmės izoliatoriuje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų registruotų pacientų susitikimą su medicinos specialistais atsako priežiūros tarnybos pareigūnai.“

Susipažinus su S. B. Asmens sveikatos istorija matyti, kad pareiškėjui nuolat buvo teikiama medicininė pagalba, išrašomi įvairūs vaistai, pareiškėjas konsultuotas ne tik psichologo, bet taip pat ir psichiatro. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai, kad, jo manymu, nebuvo suteikta tinkama medicininė pagalba, neįrodo atsakovo veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas savo skunde teismui skundžiasi, kad jam nėra sudaryta galimybė lankytis koplyčioje sekmadieniais. Suimtųjų teisė tenkinti religinius poreikius, atlikti religines apeigas, reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 21 straipsnis. Atsakovas nurodė, jog religinėms pareigoms atlikti tardymo izoliatoriaus administracija, atsižvelgdama į dvasininkų rekomendacijas ir esamas galimybes, turi įrengusi atitinkamas patalpas, koplyčią. Šiaulių tardymo administracija suderina susitikimų datą ir laiką su dvasininku, lankančius suimtuosius (nuteistuosius), esančius įstaigoje. Suderinus laiku dvasininkas, atvykęs į Šiaulių tardymo izoliatoriaus koplyčią, bendrauja su suimtaisiais (nuteistaisiais), norinčiais tenkinti religinius apeigas, kartu meldžiasi. Įstaigos administracija renka ir formuoja suimtųjų (nuteistųjų) grupes susitikimui su kunigu, vadovaudamiesi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. nustatytais reikalavimais. Pareiškėjui 2018 m. gegužės 24 d. rašte Nr. 17/01-766 (b. l. 94, II tomas) nurodyt, jog norint tenkinti savo religinius poreikius jam reikia pateikti prašymą, pagal kurį pareiškėjas bus įtrauktas į grupę suimtųjų (nuteistųjų), norinčių lankytis koplytėlėje. Konstatuotina, kad įstaigoje galimybė lankytis koplyčioje ir susitikti su kunigu yra sudaryta. Pažymėtina, kad teisės aktai neįpareigoja atsakovo būtinai užtikrinti, kad galimybė melstis būtų sudaryta sekmadieniais, svarbu, tokia teisė įstaigoje yra įgyvendinama, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas savo skunde taip pat nurodė, kad pareigūnai jo laiku nenuvežė į mamos laidotuves.

Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 28 d. 15.30 val. pareiškėjas kreipėsi į ŠTI su prašymu leisti išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų į motinos laidotuves. 2017 m. rugpjūčio 28 d. apie 16 val. buvo išsiųstas paklausimas teisėjui, kurio žinioje yra pareiškėjo byla, dėl jo išleidimo vykti į motinos laidotuves (b. l. 149, II tomas), kurios vyko 2019 m. rugpjūčio 29 d. 14 val. 2017 m. rugpjūčio 29 d. 10.47 val. gautas teisėjo leidimas vykti pareiškėjui į laidotuves (b. l. 150, II tomas). 2017 m. rugpjūčio 29 d. 12.25 val. pareiškėjas buvo nuvestas pokalbiui pas ŠTI direktoriaus pavaduotoją ir 12.35 val. pareiškėjas konvojuotas į motinos laidotuves, tačiau laiku nuvykti nespėjo (nuvyko 14.55 val.).

Suėmimo vykdymo įstatymo 30 straipsnyje nustatyta, kad suimtiesiems gali būti leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų Lietuvos Respublikos teritorijoje ne ilgiau kaip penkioms paroms dėl sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio mirties ar sunkios ligos, gresiančios gyvybei, dėl gaivalinės nelaimės, padariusios didelę turtinę žalą suimtajam ar jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams. leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku; pilnamečiai suimtieji ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu nurodymu vyksta su apsauga. Apsaugą atlieka tardymo izoliatorių pareigūnai. Pilnamečiai suimtieji, kuriems apsauga nebuvo paskirta, taip pat nepilnamečiai suimtieji vyksta su tardymo izoliatoriaus pareigūno ar kelių pareigūnų palyda; pilnamečiams suimtiesiems išvykos metu gali būti uždedami antrankiai. Tvarka, kuria suimtiesiems leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisykles, tardymo izoliatoriaus direktorius, prieš priimdamas sprendimą leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, privalo įvertinti suimtojo asmenybę ir šias aplinkybes: ar valstybės ar savivaldybės asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos išvadoje (pažymoje) dėl suimtojo sutuoktinio, sugyventinio ar artimojo giminaičio sunkios ligos yra pažymėta, kad ši liga yra sunki ir gresia ligonio gyvybei (117.1 p.); ar sutuoktinis ar sugyventinis arba artimieji giminaičiai, kuriems gaivalinė nelaimė padarė didelės materialinės žalos, palaiko socialinius ryšius su suimtuoju (117.2 p.); kaip suimtasis elgėsi per visą suėmimo taikymo ir bausmės atlikimo laiką (117.3 p.); kokių nusikalstamų veikų padarymu įtariamas, kaltinamas arba už kokias nusikalstamas veikas nuteistas, ar buvo anksčiau teistas ir už kokias nusikalstamas veikas (117.4 p.). Priimdamas sprendimą leisti suimtajam (nuteistajam) išvykti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų, tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymą dėl apsaugos, skiria apsaugą ar palydą. Apsauga (konvojus) skiriama vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) (118 p.). Pagal Konvojavimo taisyklių 223.2 punktą Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų konvojuotojai antrankius arba surišimo priemones naudoja konvojuodami konvojuojamuosius, kurie yra linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis, taip pat įtariamus, kaltinamus ar nuteistus už labai sunkių nusikaltimų padarymą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje ilgą laiko tarpą suimtiesiems nebuvo užtikrinama įstatymų nustatyta tvarka gauti socialinę pašalpą.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo suteikta teisė į mokslą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus Ozo gimnaziją dėl galimybės mokytis nuotoliniu būdu. Šios mokymo įstaigos 2018 m. gegužės 30 d. pateiktame atsakyme Nr. (4.13.)SD-100 (b. l. 98, II tomas) nurodyta, kad mokymuisi nuotoliniu būdu reikalingas tik kompiuteris su interneto ryšiu, garso kolonėlės ir mikrofonas (arba ausinės su mikrofonu), Web kamera (integruota kompiuteryje arba prijungta), Microsoft Word programa (5-12 klasių mokiniams), Skype programa. Taip pat nurodyta, kad egzaminai nuotoliniu būdu nelaikomi, reikia atvykti i egzaminų vykdymo centrą. Byloje taip pat pateiktu duomenys, kad pareiškėjas mokėsi Šiaulių suaugusiųjų mokyklos tardymo izoliatoriaus skyriaus IV gimnazijos klasėje, tačiau nelaikė egzaminų. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė mokytis, gauti išsilavinimą. Teisės aktai nenumato pareigos atsakovui užtikrinti pareiškėjo mokymąsi bet kurioje, jo pasirinktoje mokymosi įstaigoje.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog nebuvo pakankamai užtikrinama suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2011 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 1/01-88 patvirtinta suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa(b. l. 143-147, III tomas), kurioje nurodyta, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas bei organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Pažymėtina, kad užimtumo renginiai nėra priverstiniai, suimtieji (nuteistieji) įsitraukia į jų dalyvavimą pagal pageidavimą. Viena iš pagrindinių užimtumo formų yra kultūros, sporto ir kiti renginiai. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui, yra įtraukiami į įstaigos pusmečių bei socialinės reabilitacijos skyriaus ketvirčių planus. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji, norintys dalyvauti šiuose renginiuose, kreipiasi į būrio viršininką, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informacija.

Atsakovas informavo, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 40,41, 42 straipsniais, tardymo izoliatoriuose organizuojamas ir vykdomas suimtųjų užimtumas ir jų socialinių poreikių tenkinimas. Atsižvelgiant į šių straipsnio nuostatas, Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems vykdomas bendras lavinimas, profesinis mokymas tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiesiems teisės aktuose nėra reglamentuotas, kiekvieną mėnesį organizuojami ir vykdomi susitikimai su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku, visą darbo dieną veikia biblioteka, iš kurios, nustatyta tvarka, suimtieji (nuteistieji) gali gauti ir skaityti knygas, esant galimybėms organizuojami ir vykdomi anglų kalbos kursai, vykdoma suimtųjų ir nuteistųjų laisvalaikio užimtumo programa, pagal kurią kas mėnesį organizuojami sporto ir kultūros renginiai. Organizuojamose sporto varžybose, anglų kalbos kursuose ir kituose renginiuose dalyvauja suimtieji ir nuteistieji, kurie patys kreipiasi į būrio viršininką ir pareiškia norą juose dalyvauti, informacija apie planuojamus renginius skelbiama kamerose. Taip pat suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, stalo teniso patalpą, krepšinio aikštelę, užimtumo kambarį – skaityklą pagal kiekvieną savaitę Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus tvirtinamą grafiką, kuris sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems), o ne pagal individualų suimtojo ar nuteistojo pageidavimą. Suėmimo vykdymo įstatyme nėra numatyta suimtųjų ir nuteistųjų teisė į sportą. Byloje pateikti suimtųjų (nuteistųjų) laisvalaikio užimtumo grafikai (b. l. 3-174, V tomas), duomenų, jog pareiškėjas nebūtų galėjęs naudotis nurodyta programa, išeiti į treniruoklių salę, į krepšinio aikštelę bei dalyvauti įvairiuose sporto, kultūros renginiuose, nėra.

Skunde nurodoma, jog nors pareiškėjas priskirtas didelei rizikos grupei dėl kėsinimosi nusižudyti, savęs žalojimo, tačiau būdavo laikomas kamerose vienas. Psichologinės tarnybos 2017 m. sausio 13 d. pažymoje rekomenduojama: apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnams skirti sustiprintą individualią priežiūra pareiškėjui, papildomai patikrinant 5 kartus per parą (vieno mėnesio laikotarpiui). Suimtojo stengtis nepalikti kameroje ir pasivaikščiojimo kiemeliuose vieno. Pažymėtina, kad teisės aktuose numatomos sustiprintos priežiūros priemonės atitinkamoms asmenų grupėms gali būti papildomas tikrinimas, stebėjimas. Taikomas priemones bei jų intensyvumą nustato įstaigos, kurioje laikomas suimtasis, administracija. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo taikoma sustiprinta individuali priežiūra.

Pareiškėjo skunde nurodoma, kad jis žalą patyrė ir dėl to, kad naudojantis kirpėjo paslaugomis negalėjo pasirinkti kirpimo stiliaus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne dažniau kaip du kartus per mėnesį, suimtųjų pageidavimu, turi būti suteikta galimybė pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Byloje duomenų apie tai, jog tokia teisė pareiškėjui nebuvo suteikta, nėra.

Dėl pareiškėjo argumento, jos Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnai demonstratyviai nešioja specialiąsias priemones ir taip kelia papildomą stresą, teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tardymo izoliatoriaus specifiką bei pareigūnų darbo pobūdį, specialiųjų priemonių turėjimas jiems yra privalomas.