Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-09-03 · Civilinė byla Nr. 2-1089/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Data
2009-09-03
Bylos Nr.
2-1089/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Baltoji snaigė“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1089/2009 Procesinio sprendimo kategorija 110.1.(S)
Lietuvos apeliacinis teismasNutartisLietuvos respublikos vardu2009 m. rugsėjo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens (kreditoriaus) OOO „Vafelite“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-458-253/2009 pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltoji snaigė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi iškėlė UAB „Baltoji snaigė“ bankroto bylą.

Tretieji asmenys (kreditoriai) OOO „Vafelite“ ir Tauragės apskrities VMI pateikė teismui prašymus pripažinti 2009 m. balandžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimus negaliojančiais bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti UAB „Baltoji snaigė“ kreditorių komiteto veiklą iki bus išnagrinėtas klausimas dėl minėtų kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. birželio 19 d. nutartimi nutarė pareiškėjų OOO „Vafelite“ ir Tauragės apskrities VMI prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių rūšys numatytos CPK 145 straipsnyje, o tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (CPK 145 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju tretieji asmenys (kreditoriai) pareiškė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – UAB „Baltoji snaigė“ kreditorių komiteto veiklą sustabdymą iki bus išnagrinėtas klausimas dėl minėto kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo. Teismo teigimu, prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nenumatyta nei CPK 145 straipsnyje, nei Įmonių bankroto įstatyme. Teismas pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog AB bankas Snoras yra pagrindinis UAB „Baltoji snaigė“ kreditorius, kuriam priklauso virš 80 procentų kreditorinių reikalavimų, todėl, esant šioms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjų prašymus netikslinga ir nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu tretysis asmuo (kreditorius) OOO „Vafelite“ prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismo išvada, kad trečiųjų asmenų (kreditorių) prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nenumatyta nei CPK 145 straipsnyje, nei Įmonių bankroto įstatyme, todėl ji netaikytina, nepagrįsta. CPK 145 straipsnyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis. Atskirose bylose teismai turi teisę taikyti specifines laikinąsias apsaugos priemones, nors jos ir nėra įtrauktos nei į Įmonių bankroto įstatyme, nei į CPK 145 straipsnyje numatytus laikinųjų apsaugos priemonių sąrašus. Šiuo atveju teismai turi vadovautis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principu – teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu.Teismas nesprendė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimo ir tik formaliais pagrindais atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, visiškai nesprendė jų aktualumo bei pasekmių skundžiamam nutarimui dėl kreditorių komiteto išrinkimo.Teismo argumentas, kad AB bankas Snoras yra pagrindinis UAB „Baltoji snaigė“ kreditorius, kuriam priklauso virš 80 procentų kreditorinių reikalavimų, todėl tenkinti trečiųjų asmenų (kreditorių) prašymus netikslinga ir nėra pagrindo, nepagrįstas. Kreditorių teisės tiek pagal CK tiek pagal Įmonių bankroto įstatymą yra lygios.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Baltoji snaigė“ prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą atmesti. Atsakovo nuomone, apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais vadovaujantis būtų galima daryti išvadą, kad šioje civilinėje byloje, priėmus jam naudingą teismo sprendimą, šio teismo sprendimo nebus galima įvykdyti, kad kreditorių komitetas siekia priimti ar priima bendrovei nenaudingus ar net žalingus sprendimus. Atsakovas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, todėl atsiradus realiai grėsmei OOO „Vafelite“ turės teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovo teigimu, šiuo metu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius UAB „Baltoji snaigė“ kreditorių komiteto veiklą bus nepagrįstai užvilkinta BUAB „Baltoji snaigė“ bankroto procedūrą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą tretysis asmuo (kreditorius) Tauragės apskrities VMI nurodo, kad su atskiruoju skundu sutinka ir prašo apeliacinės instancijos teismą atskirąjį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

CPK 1 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumento, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turėjo vadovautis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principu – teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu ir taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Pažymėtina, kad minėtas sąrašas nėra baigtinis – CPK 145 straipsnio pirmosios dalies 13 punktas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti kituose įstatymuose numatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėta įstatymo nuostata duoda nuorodą į kitus įstatymus, numatančius laikinąsias apsaugos priemones, tačiau neįgalina teismą, vadovaujantis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo principu, taikyti bet kokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios galėtų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Kaip jau buvo minėta, specialusis įstatymas, reglamentuojantis bankroto procesą, yra Įmonių bankroto įstatymas. Minėtas įstatymas nenumato laikinosios apsaugos priemonės kreditorių komiteto veiklos sustabdymo. Pažymėtina, kad ieškovų prašomų laikinųjų apsaugos priemonių nenumato ir CPK. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra numatytos nei CPK, nei specialiajame Įmonių bankroto įstatyme.

Teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus, kad nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kurios nenumatytos nei CPK, nei ĮBĮ, kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimui.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėDanutė GasiūnienėKazys Kailiūnas