- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-05-23
- Bylos Nr.
- 1-95-630/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18207-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Lina Antanaitienė
- Kaltinamasis
- J. V.
dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorui Linui Frančiakui,
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Šakiu r., Lietuva, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, tai yra 2017-04-16, apie 17 val. 30 min. vairavo jam priklausantį automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Paluobių kaimo ribose, Griškabūdžio sen., Šakių r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio - jo kraujo mėginyje rasta 1,53 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamasis J. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad balandžio 16 d. grįžęs iš darbo su žmona nutarė nuvažiuoti pas draugus į Paluobius. Buvo Šv. Velykos, todėl išgėrė 0,7 l degtinės su draugu. Žmona matė, kai jis gėrė, bet ji alkoholio nevartojo. Po kurio laiko susipyko su žmona. Kadangi jis nenorėjo veltis į konfliktus, nutarė nuvažiuoti pas brolį, kuris gyvena už 1 kilometro miškuose. Sėdo už vairo, nesijautė apsvaigęs. Žmona nematė, kad jis išvažiavo. Taip padarė pirmą kartą. Kai sustabdė policijos pareigūnai iš karto paskambino žmonai. Šeimoje jis vienintelis vairuoja automobilį. Dukra lanko vairavimo kursus. Prašo neatimti vairuotojo pažymėjimo, nes žmona dirba Šakiuose, ją reikia parsivežti iš darbo. Dukra yra nėščia ir ją tenka vežioti pas gydytojus. Be to, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo negalės susirasti darbo. Savo poelgį vertina blogai. Tai jam pamoka visam gyvenimui. Jis yra statutinis pareigūnas, šiuo metu nušalintas nuo pareigų. Dabar šeimoje dirba tik žmona. Su žmona gyvena nuo 1998 m. Kartais kyla nesutarimų šeimoje, bet problemas sprendžia kartu, santykiai geri. Turi du nepilnamečius vaikus. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Asmuo, pageidaujantis laiduoti, I. V. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su vyru sutaria gerai, problemas sprendžia kartu, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu. Ji nepastebėjo, kai įvykio dieną vyras sėdo už vairo ir išvažiavo. Galvojo, kad jis nuėjo į tualetą. Būnant svečiuose ji pasakė, kad vyrui jau laikas eiti į pensiją, jis dėl to įsižeidė, supyko ir išėjo. Tik už kokių 10 minučių suskambo telefonas ir vyras pasakė, kad jį sulaikė policija. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi. Kadangi jie kartu gyvena, visada šalia vienas kito, ji gali daryti jam teigiamą įtaką, neduos automobilio raktelių, jei bus neblaivus. Tikisi, kad šis įvykis jos vyrui bus didelė pamoka ir daugiau nusikaltimų jis nedarys. Jei būtų žinojusi, kad vyras ketina išvažiuoti neblaivus, ji būtų jį sustabdžiusi, atėmusi automobilio raktelius.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. V. kaltę įrodo jo paties visiškas prisipažinimas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: tarnybinis pranešimas dėl KET pažeidimo, iš kurio matyti, kad 2017-04-16 apie 17.30 val. dirbant Šakių r. sav., Paluobių k. pareigūnai pastebėjo link jų atvažiuojantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį sustabdė, kilus įtarimams, kad vairuotojas yra neblaivus. Transporto priemonės vairuotojo J. V. akys buvo paraudę, kalba kirtosi, iš burnos sklido alkoholio kvapas, jis prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus (b. l. 9); Prietaiso „Alcotest 3810“ Nr. ARFM-0381, patikros Nr. 0510261, parodymai, iš kurių matyti, kad 2017-04-16 apie 17.38 val. J. V. nustatytas 1,58 prom. girtumas (b. l. 10); Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 28, iš kurio matyti, kad VšĮ Šakių ligoninėje prietaisu „Alcotest 6810“, metrologinės patikros data 2017-04-06, 2017-04-16 18.21 val. J. V. nustatytas 1,68 prom. girtumas (b. l. 12); specialisto išvada Nr. T-A 3696/2017(01), iš kurios matyti, kad J. V. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,53 promilės etilo alkoholio (b. l. 16); sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, iš kurio matyti, kad 2017-04-17 17.38 val. J. V. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 17); Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad J. V. laisvanoriškai atidavė vairuotojo pažymėjimą ir transporto priemonės registracijos liudijimą (b. l. 35-36) ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi kaltinamasis J. V. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 1,53 promilės, tai yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, ir į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateiktas I. V. prašymas, perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą. Ji prašo atsižvelgti į jos asmenines savybe ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei, pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje, numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas vieną kartą: 2015 m. liepos 2 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 1 dalį. Teismas, vertindamas bylos aplinkybes apibūdinančią veiką – šventinę dieną miestelio teritorijoje šviesiu paros metu vairavo transporto priemonę, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis; kaltinamojo asmenybės pavojingumą – administracine tvarka baustas vieną kartą, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarkas nebaustas, neteistas, jautė, kad yra apsvaigęs ir žinojo, kad būdamas tokios būklės negali vairuoti transporto priemonės, tačiau sąmoningai, suprasdamas savo veiksmų prasmę, vairavo automobilį ir sukėlė realų pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai ir gyvybei, tuo labiau, kad yra statutinis pareigūnas, gerai žino įstatymo reikalavimus ir turi prisiimti iš to kylančias pasekmes; pateikusio prašymą asmens galimybes įtakoti kaltinamojo elgesį, kai siūloma skirti laiduotoja kaltinamojo sutuoktinė I. V. paaiškino, kad ji buvo kartu su sutuoktiniu jam vartojant alkoholinius gėrimus, jiems susipykus neblaivus sutuoktinis išvažiavo jai nežinant, o ji tuo metu galvojo, kad kaltinamasis J. V. išėjęs į lauką, kai laiduotoja siūloma I. V. nesiėmė jokių priemonių, kad jos neblaivus sutuoktinis nevairuotų transporto priemonės, kai laiduotoja siūloma I. V. nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, tačiau kokiais konkrečiais veiksmais gali tai daryti, nepaaiškino, tik nurodė, kad sutuoktiniui esant neblaiviam iš jo atims automobilio raktelius, daro išvadą, kad laiduotoja siūloma I. V. neturi galimybės daryti teigiamą įtaką, suaugusio, susiformavusio ir savo tvirtą nuomonę turinčio sutuoktinio elgesiui, neturi pakankamo autoriteto sutuoktinio J. V. atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ir kaltinamąjį J. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas, priimdamas sprendimą turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat parinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-140/2015). Be to atsižvelgtina ir į tai, kad įstatymų leidėjas šią veiką pripažino labiau pavojinga, užtraukiančia baudžiamąją, o ne administracinę atsakomybę, todėl atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą turi atitikti šio instituto paskirtį, neprieštarauti teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi; atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – formali nusikaltimo sudėtis, nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, amžių, socialinę brandą, teistumą, – pilnametis, vedęs, neteistas, vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas; priklausomybės ligų ir psichiatrijos kabineto įskaitoje neįrašytas, dirba, tačiau šiuo metu nušalintas nuo pareigų, gyvenamosios vietos seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai; darbovietės administracijos charakterizuojamas teigiamai, tačiau turi galiojančią tarnybinę nuobaudą; kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę; į tai, kad byloje civilinis ieškinys nereiškiamas, todėl sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus 30 BBND (1129,80 Eur) dydžio baudą, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi mažintina 1/3.
Kaltinamasis J. V. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,53 promilės etilo alkoholio. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį – padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, bet BK nuostatas, jo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam J. V. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis turi teisę vairuoti AM, B1, B, C1, C kategorijos transporto priemones, todėl kaltinamajam uždraustina naudotis šia teise. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kritiškai vertina padarytą veiką, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, teisiamas pirmą kartą, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus, t. y. dvejiems metams.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamajam J. V. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltinamajam vairuojant automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė nuosavybės teise priklauso kaltinamajam J. V.. Įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad kaltinamajam J. V. priklausančios transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau nei 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinantis BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Kaltinamajam J. V. priklausanti transporto priemonė atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Konstatuotina, kad kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jei to nebūtų daroma, kaltinamasis, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Akivaizdu, kad įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę, transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam kaltinamojo J. V. nusikalstamumui, jam priklausanti transporto priemonė konfiskuotina.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- J. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra;
- transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. D276514, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ Regitra;
- automobilis „Audi A4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas Šakiuose, L. Giros g. 4, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir perduotinas valstybės nuosavybėn.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstytas ir vadovaudamasis BPK 297, 298, 302, 304 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308, 313 straipsniais, teismas
nusprendžia:
J. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti 30 BBND (1129,80 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 20 BBND (753,20 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 68 straipsniu, J. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- automobilį „Audi A4“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą Šakiuose, L. Giros g. 4, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn;
- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra;
- transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. D276514, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ Regitra.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Šakių rajono apylinkės teismą.