- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-08
- Bylos Nr.
- 2S-1120-1092/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00375-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Pareiškėjas
- T. C.
- Suinteresuotas asmuo
- V. C., Luminor Bank AS, Lietuvoje
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. C. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. C. skundą suinteresuotiems asmenims V. C., Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, antstoliui Jonui Petrikui, dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į antstolį Joną Petriką su skundu dėl antstolio veiksmų, juo prašė panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos antrosios buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytinės Nr. 153335, ir priimti patvarkymą, kuriuo šios varžytinės būtų paskelbtos neįvykusiomis, nutraukti priverstinį skolų išieškojimą iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei kreiptis į teismą dėl šio buto atidalinimo bendrojoje V. C. ir T. C. nuosavybėje, ir tik atlikus turto padalinimo veiksmus, tęsti vykdymo veiksmus.
2. Pareiškėja nurodė, kad iš elektroninės varžytynių sistemos sužinojo, kad antstolis Jonas Petrikas nuo 2018 m. balandžio 24 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. vykdė antrąsias buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas) varžytynes Nr. 153335, kuriose Turtas buvo parduotas už 84 000 Eur. Teigia, kad varžytinių Nr.153335 sistemoje antstolis yra nurodęs, kad turtas priklauso tik V. C., nors pridėtas Nekilnojamojo turto registro išrašas ir santuokos liudijimas patvirtina, kad Turtas – bendroji jungtinė nuosavybė. Pareiškėja įsitikinusi, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą nesustabdant priverstinio skolų išieškojimo iš pareiškėjos Turto dalies, pažeidė imperatyvias teisės normas. Pareiškėja nurodė, kad V. C. yra kredito sutartį su Luminor Bank AB sudaręs asmuo (kredito gavėjas), o pareiškėja šios sutarties tinkamam įvykdymui yra įkeitusi savo Turto dalį, t. y. yra susiklosčiusi svetimo daikto hipotekos situacija.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad nebuvo informuota, kad sujungti Lietuvos, Latvijos ir Estijos „Luminor“ bankai pradėjo veikti per banką Estijoje ir jo skyrius Lietuvoje bei Latvijoje. Tai sužinojo iš viešosios erdvės. Svetimo daikto hipotekos atveju kreditorius neturi teisės perleisti reikalavimo teisės trečiajam asmeniui be įkeisto turto savininko sutikimo. Pareiškėja, įkeisto Turto savininkė, nedavė sutikimo dėl reikalavimo teisės perleidimo iš Luminor Bank AB į banką Estijoje, todėl hipoteka yra pasibaigusi ir išieškojimas iš pareiškėjai priklausančios Turto dalies negali būti atliekamas.
4. Antstolis Jonas Petrikas 2019 m. sausio 21 d. patvarkymu skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0172/17/01554 perdavė jį nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/17/01554 pagal Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2017 m. lapkričio 14 d. vykdomąjį įrašą Nr. 10427 dėl 77 491,49 Eur skolos ir 16 procentų metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų V. C. ir T. C. išieškotojo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – ir Luminor bankas), naudai, už skolą parduodant įkeistą skolininkams priklausantį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nustatė kad antrosiose varžytynėse parduodamo Turto savininku nurodytas V. C.. Antstolis, nurodydamas iš varžytynių parduodamo turto duomenis, vadovaujasi Registrų centro duomenimis. Registrų centro duomenimis, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku nurodytas V. C.. Be to, pareiškėjos, kaip buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės nurodymas ar nenurodymas turto pardavimo iš varžytynių skelbime jokių teisinių padarinių pareiškėjai nesukuria, jos kaip bendraturtės teisių į parduodamą būstą nepanaikina. Antstolis šiuo aspektu jokių pažeidimų nepadarė.
8. Spręsdamas klausimą, dėl pareiškėjos argumentų, jog V. C. yra kredito sutartį su Luminor Bank AB sudaręs asmuo (kredito gavėjas), o pareiškėja šios sutarties tinkamam įvykdymui yra įkeitusi savo Turto dalį, t. y. susiklosčiusi svetimo daikto hipotekos situacija, teismas nurodė, kad su tokiais pareiškėjos teiginiais nėra pagrindo sutikti. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstoliui Jonui Petrikui pateiktas vykdyti Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2017 m. lapkričio 14 d. vykdomasis įrašas Nr. 10427 dėl 77 491,49 Eur skolos ir 16 procentų metinių palūkanų išieškojimo solidariai iš skolininkų V. C. ir T. C. išieškotojo Luminor banko naudai. Vadinasi, tiek V. C., tiek pareiškėja yra solidariai atsakingi išieškotojui Luminor bankui.
9. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad apie reikalavimo perleidimą naujajam subjektui Estijoje pradinio išieškotojo Luminor Bank AB informuota nebuvo, ji nedavė sutikimo dėl kreditoriaus reikalavimo teisės perleidimo ir dėl to hipoteka yra pasibaigusi, išieškojimas iš pareiškėjai priklausančios Turto dalies negali būti atliekamas. Teismas nustatė, kad 2019 m. sausio 23 d. patvarkymu Nr. S19-2176 antstolis pradinį išieškotoją Luminor Bank AB pakeitė nauju išieškotoju Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Šį patvarkymą antstolis išsiuntė proceso šalims, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 596 straipsnio 1 dalis, taip pat ir pareiškėjai T. C., adresu (duomenys neskelbtini) (kuris nurodytas ir pateiktame skunde).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja T. C. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1. Pareiškėja nesutinka su teismo pozicija, kad antstolis nepažeidė vykdymo proceso normų, taip pat, kad pareiškėja yra skolininkė kartu su V. C. ir apie kreditoriaus pasikeitimą ji neturėjo būti informuota. Mano, kad skundas išnagrinėtas pernelyg formaliai.
10.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra susiklosčiusi svetimo daikto hipotekos situacija.
Žemesnės instancijos teismas
10.3. Teismas nurodė, kad antstolis Jonas Petrikas patvarkymu pakeitė išieškotoją, bet tai nereiškia, kad kreditorius Luminor Bank AB tinkamai atliko pareigą informuoti pareiškėją apie reikalavimo perleidimą.
10.4. Teismas netyrė dalies svarbių byloje esančių aplinkybių, nepagrįstai padarė išvadą, jog antstolis Jonas Petrikas vykdomąją bylą vedė tinkamai.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolis Jonas Petrikas prašo atskirąjį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
11.1. Pareiškėjos teiginiai, kad skolininkas ir kredito gavėjas yra tik V. C., o pareiškėja yra tik įkaito davėja, kad išieškotojas Luminor bankas neinformavo pareiškėjos apie teisių ir pareigų perėmimą, kad antstolis nesiėmė jokių veiksmų nustatyti pareiškėjos turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kad apie varžytines sužinojo tik iš varžytinių elektroninės sistemos, vertintini kritiškai, kadangi yra neatitinkantys tiesos ir jais sąmoningai siekiama klaidinti teismą ir vilkinti bylos procesą.
11.2. Tarp skolininkų V. C. ir T. C. ir AB Nordea Bank banko (jo teisių ir pareigų perėmėjas AB Luminor Bank) sudarytos ir abiejų skolininkų pasirašytos 2009 m. rugsėjo 24 d. būsto kreditavimo sutarties specialiosios dalies 1.2 punkte kredito gavėju 1 nurodytas V. C., o kredito gavėju 2 nurodyta T. C.. 2009 m. rugsėjo 28 d. sutartinės hipotekos lakšte skolininkais ir įkeičiamo daikto savininkais taip pat įvardijami V. C. ir T. C..
11.3. Tiek pareiškėja, tiek jos sutuoktinis, pasirašydami būsto kreditavimo sutartį, solidariai išreiškė savo laisvą valią dėl prievolės bankui užtikrinimo, todėl nėra būtinumo ir teisinio pagrindo nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės turte pareiškėjai priklausančią turto dalį.
11.4. Visuose antstolio registruotomis pašto siuntomis solidariems skolininkams siųstuose procesiniuose ir informaciniuose vykdomosios bylos dokumentuose įvardinami abu solidarūs skolininkai – V. C. ir T. C.. Visos pašto siuntos buvo įteiktos skolininkams.
11.5. Skundas dėl pareiškėjos neinformavimo apie Luminor Bank AB teisių ir pareigų perėmimą visiškai nėra susijęs su skundžiamais antstolio veiksmais ir toks klausimas turi būti sprendžiamas pateikiant reikalavimą (ieškinį) Luminor Bank AS.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Skolininkė kartu su V. C. yra solidari kredito gavėja, kuri su V. C. solidariai užtikrino savo prievolę įkeisdama banko naudai turtą. 2017 m. lapkričio 14 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas aiškiai nurodant, kad visa skola yra priteista solidariai iš T. C. ir V. C..
12.2. T. C. sutikimo dėl reikalavimo teisų perleidimo nereikėjo ir nereikia, kadangi įvyko universalus materialinių subjektinių kreditoriaus teisių ir pareigų perleidimas, kuris nereikalauja kitų asmenų sutikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-362/2014).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. Byloje pateiktu atskiruoju skundu pareiškėja skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nagrinėjamos bylos apeliacijos ribas sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Pareiškėja skunde nurodo, kad ji, būdama areštuoto turto bendrasavininkė, nebuvo nurodyta kaip turto savininkė varžytinių sistemoje ir kituose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad bendrasavininkės nurodymas ar nenurodymas turto iš varžytinių pardavimo skelbime jokių teisinių padarinių pareiškėjai nesukelia ir jos, kaip bendraturtės, teisių į parduodamą turtą nepanaikina. Nei antstolis, nei Luminor bankas, nei pati pareiškėja neginčija, kad turtas yra jos ir sutuoktinio bendroji jungtinė nuosavybė. Šiuo atveju antstolis, nurodydamas iš varžytynių parduodamo turto duomenis, tiesiog vadovavosi Registrų centro duomenimis, kuriuose buto savininku buvo nurodytas V. C. (vykdomosios bylos 158 l.). Darytina išvada, kad antstolis pareiškėjos ginčijamais veiksmais pareiškėjos teisių nepažeidė.
16. Pareiškėjos atskirojo teiginiai dėl nagrinėjamu atveju susiklosčiusios svetimo daikto hipotekos yra nepagrįsti. Svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai skolininkas yra kitas asmuo negu įkeisto daikto savininkas (Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.181 straipsnio 1 dalis). 2009 m. rugsėjo 24 d. kredito sutartyje V. C. ir T. C. nurodyti kaip kredito gavėjai. 2017 m. lapkričio 14 d. vykdomajame įraše Nr. 10427 solidariais skolininkais nurodyti abu sutuoktiniai. Sutartinės hipotekos lakštą, sudarytą 2009 m. rugsėjo 28 d., V. C. ir T. C. taip pat pasirašė kaip skolininkai. Atsižvelgiant į šiuos byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėja, kaip skolininkė, nagrinėjamu atveju įkeitė jai kartu su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį Turtą. Vadinasi, svetimo daikto hipotekos teisiniai santykiai nagrinėjamu atvejui neatsirado – pareiškėja jai kartu su sutuoktiniu priklausantį turtą įkeitė užtikrindama savo pačios įsiskolinimą pagal kredito sutartį. Be to, pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktą iš bendro sutuoktinių turto išieškoma pagal solidariąsias sutuoktinių prievoles. Vadinasi, antstolis šiuo atveju neturėjo pareigos nustatinėti jos turto dalies ir galėjo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto.
17. Nors pareiškėja teigia apie pradinio išieškotojo Luminor Bank AB teisių perleidimą subjektui Estijoje sužinojusi iš viešosios erdvės, vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. sausio 23 d. patvarkymu antstolis pradinį išieškotoją Luminor Bank AB pakeitė nauju išieškotoju Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (vykdomosios bylos 313 l.). Šį patvarkymą antstolis išsiuntė proceso šalims, kaip tai numato CPK 596 straipsnio 1 dalis ir pareiškėjai jis buvo įteiktas.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad pareiškėjos ginčijamas antstolio patvarkymas dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytinių buvo priimtas 2018 m. balandžio 28 d. (vykdomosios bylos 164 l.), o patvarkymas dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo priimtas tik 2019 m. sausio 23 d. (pats teisių perleidimas Estijoje veikiančiam subjektui įvyko 2019 m. sausio 2 d.; vykdomosios bylos 313 l.). Taigi pareiškėjos nurodytas teisių perleidimas įvyko jau po skundžiamo patvarkymo priėmimo, todėl negali būti pagrindu kvestionuoti skundžiamo patvarkymo teisėtumo. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio patvarkymu dėl išieškotojo pakeitimo, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Be to, kaip minėta, byloje nėra susiklostę svetimo daikto hipotekos santykiai, todėl pareiškėjos nurodoma CK 4.181 straipsnio 3 dalis netaikytina.
19. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas nenustatė aplinkybių, dėl ko reikėtų patikrinti kitus antstolio veiksmus vykdomojoje byloje, taip pat nenustatė kitų antstolio pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų interesai yra priešingi, teismas gali turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos atskirasis skundas atmestas, antstolis už atsiliepimą į atskirąjį skundą patyrė 100 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų maksimalių dydžių, dėl to šios išlaidos antstoliui priteistinos iš pareiškėjos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti antstoliui Jonui Petrikui iš pareiškėjos T. C. 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.