Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei V. M., ieškovės atstovui advokatui Antanui Cemnolonskui, atsakovui G. G., liudytojai L. G., išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Kairytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo atsakovams K. K. ir G. G., institucija, teikianti išvadą byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo. Nepilnametis T. M. turi teisę žinoti savo tikrąją kilmę.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus T. M., Panevėžio miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu nurodytas atsakovas K. K.. T. M. duomenų apie tėvus įrašymo pagrindu buvo santuokos sudarymo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) santuoka sudaryta Lazdijų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. T. M. gimimo liudijime tėvu nurodytas K. K., motina – V. M.. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovė su atsakovu K. K. susituokė 2015 m. vasario 21 d. (duomenys neskelbtini). Jų santykiai pablogėjo 2019 metais. 2019 metų pavasarį pradėjo skyrybų procesą, kartu nebegyveno. Nuo 2019 metų spalio mėnesio ieškovė persikėlė gyventi pas G. G. į Panevėžį. (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismas sprendimu nutraukė ieškovės ir atsakovo K. K. santuoką bendru sutarimu. (duomenys neskelbtini) ieškovei gimė sūnus T. M.. Biologinis vaiko tėvas yra G. G., kuris tėvystės neneigia, tai patvirtina ir (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintas pareiškimas dėl tėvystės pripažinimo. Ieškovė gyvena su atsakovu G. G., kartu augina ir rūpinasi sūnumi T. M.. Ieškovės teiginius patvirtina atsakovas K. K., kuris atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškove kartu negyvena, jų santuoka yra nutraukta. Atsakovas G. G. pripažįsta, jog yra T. M. tėvas. Iš ieškovės, atsakovų ir liudytojos paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo K. K. santuoka nutraukta bendru sutarimu, ieškovė nuo 2019 m. spalio mėnesio gyvena su atsakovu G. G., kuris kartu su atsakove augina ir rūpinasi T. M.. Atsižvelgiant į ieškovės, atsakovų bei liudytojos pateiktus paaiškinimus, į ieškovės bei atsakovo G. G. bendro gyvenimo laikotarpį, T. M. gimimo datą, matyti kad atsakovas K. K. negali būti T. M., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Byloje esančių įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad byloje įrodyta aplinkybė, kad atsakovas K. K. negali būti nepilnamečio T. M. tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.150 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra pagrindo skirti ekspertizę tėvystei nuginčyti.

Tais atvejais, kai vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi, nors vaikas pradėtas iki santuokos, kaip vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis remiantis santuokos įrašu ar jo pagrindu išduotu santuokos liudijimu (CK 3.140 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju tėvystės nuginčijimas galimas tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bylą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti vadovaujamasi tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vaikas turi teisę žinoti savo tėvus, jei tai nekenkia jo interesams ar įstatymai nenumato ko kita (CK 3.161 straipsnio 2 dalis). Vaiko teisė žinoti savo tėvus nuo pat gimimo, kaip vienas iš esminių vaiko teisių principų, yra įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (7 straipsnis, 9 straipsnio 3 dalis), Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (7 straipsnis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra vien tik biologinės tiesos konstatavimas. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo kartu turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ir atsakovas G. G. pripažįsta, kad jie yra T. M. biologiniai tėvai. Atsižvelgiant į tai, pripažįstama, kad atsakovas K. K. nėra T. M. tėvas, o vaiko tėvu pripažįstamas atsakovas G. G..

Bylos nagrinėjimo metu susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 100 Eur, teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,30 Eur, 203,94 Eur ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalies reikalavimais. Įvertinus aplinkybę, kad teisinė problema kilo ir bylos procesas pradėtas ne dėl atsakovų veiksmų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos.

Ieškovei V. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta valstybės garantuojama ir 50 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, ji nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atleista 50 procentų. Iš ieškovės priteistinos 6,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ir 101,97 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 259, 260, 270, 392, 399 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Pripažinti G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvu, o T. M. – G. G. vaiku.

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,65 Eur (šešių eurų 65 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 101,97 Eur (vieno šimto vieno euro 97 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų - valstybės naudai, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, sąskaitos Nr. LT247300010112394300, AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas - 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.