- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- A2.6.-8220-988/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07518-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Pranka
- Pažeidėjas
- A. U.
- Nukentėjusysis
- R. T.-I.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. 2015-05-16, apie 16.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį Toyota RAV4, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino.
Šiais savo veiksmais A. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
A. U. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad 2015-05-16, apie 16.00 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlęs eismo įvykį iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Apklaustas A. U. paaiškino, kad 2015-05-16, apie 16.00 val., buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, tačiau jokio eismo įvykio nejautė, nejautė, kad važiuodamas pro stovintį automobilį Toyota RAV4, valst Nr. (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino. Pagal jo automobilio ir kito automobilio nustatytus apgadinimus, teigia, jog gali būti, kad jis kliudė Toyota RAV4, tačiau tikrai nejautė susidūrimo.
Šalies argumentai
A. U. paaiškinimo duomenimis, apie šį įvykį sužinojo tik atvykęs į policijos komisariatą. Pagal byloje pamatytus duomenis ir adresą yra tikimybė, kad nurodytu laiku ir dieną, galėjo būti nurodytoje vietoje, nes šalia gyvena ir prie nurodyto prekybos centro lankosi dažnai. Jei būtų pajutęs autoįvykį, nedelsiant būtų sustojęs. Kadangi to nepajuto, nieko plačiau pakomentuoti negali (b. l. 10).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji R. T. – I. paaiškino, kad 2015-05-16 apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje su savo automobiliu Toyota Rav atvažiavo į stovėjimo aikštelę. Matė, kad kitas automobilis nori išvažiuoti iš stovėjimo vietos, todėl sustojo jo išleisti. Tačiau šis automobilis – sidabrinis Opel išsukdamas pradėjo važiuoti link jos automobilio ir priekiniu bamperiu kliudė jos automobilio kairį priekinį bamperį. Nuo smūgio jos automobilis šiek tiek sujudėjo, o Opel nesustojęs nuvažiavo toliau. Po susidūrimo Opel važiavo ramiai, greičio nedidino, jo vairuotojas į įvykį niekaip nesureagavo, į jos pusę nepažiūrėjo, galvos nepasuko, žiūrėjo tik tiesiai.
Motyvuojamoji dalis
A. U. kaltė dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įrodyta: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės; Vilniaus apskrities VPK Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyr. patrulio N. G. 2015-05-16 tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, jog 2015-05-16 buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įvyko eismo įvykis. Atvykus minėtu adresu, buvo rastas automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo vairuotoja R. T.-I., kuri paaiškino, kad važiuodama automobilių stovėjimo aikštelėje pastebėjo, kad automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažinėja iš stovėjimo vietos. Ji sustojo palaukti kol išvažiuos. Automobilis Opel išvažiuodamas iš stovėjimo vietos darė didelį lanką ir kliudė jos stovintį automobilį Toyota, pravažiuodamas, vairuotojas pakėlė ranką ir nuvažiavo. Vairuotojas buvo apie 40-50 metų amžiaus. Eismo įvykio metu buvo sugadintas automobilis Toyota, apgadinimų aukštis nuo 36 cm iki 52 cm (b.l. 4). Automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojos R. T.-I. paaiškinimu teisme, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas jos automobilis. Transporto priemonių techninės apžiūros ir sugretinimo protokolu užfiksuota, kad automobiliui Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje, automobiliui Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis kairės pusės bamperis. Automobilių apgadinimų aukščiai ir pobūdžiai atitinka (b. l. 12). Fotolentelėse užfiksuoti abiejų automobilių apgadinimai (b. l. 13-15). Automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo faktas taip pat užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje ir papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b. l. 6, 7).
Išdėstyti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. U., vairuodamas automobilį Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei jį apgadino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. U. buvo surašytas ir už pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).
Įvertinus byloje surinktą medžiagą nustatyta, jog A. U., išvažiuodamas iš aikštelės, kaip konstatuota anksčiau, užkliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis elgėsi neapdairiai, savo neatidžiais veiksmais apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą – automobilį. Tačiau teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesuvokė, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad A. U. galėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį, patvirtina eismo įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimai, kurie padaryti minimalaus kontakto tarp automobilių metu, yra nežymūs, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo nepajusti kontakto tarp automobilių, nesuvokti, kad sukėlė eismo įvykį. Automobiliui Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tik nežymiai apgadintas priekinis bamperis kairėje pusėje, o automobiliui Opel Signum, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nežymiai apgadintas priekinis kairės pusės bamperis. Tai, kad A. U. galėjo nesuprasti sukėlęs eismo įvykį, patvirtina ir paties A. U. parodymai, nukentėjusiosios parodymai, kad po susidūrimo Opel važiavo ramiai, greičio nedidino, jo vairuotojas į įvykį niekaip nesureagavo, į jos pusę nepažiūrėjo, galvos nepasuko, žiūrėjo tik tiesiai; kad negali pasakyti ar vairuotojas suprato kliudęs jos automobilį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog A. U. neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir vairavo turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, duomenų, kad buvo neblaivus ar kitų aplinkybių, galėjusių įtakoti jo tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, byloje nenustatyta. Viso proceso metu, A. U. nuosekliai parodė jokio kontakto su kitu automobiliu nepajutęs, neneigė galėjęs kliudyti kitą automobilį. Todėl teismas daro išvadą, kad A. U. nepajuto, jog sukėlė eismo įvykį ir neturėdamas tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, iš įvykio vietos nuvažiavo. LR ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymas galimas tik tuo atveju, jei yra nustatoma asmens tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog nesurinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad yra LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, t.y. nėra subjektyviosios pusės, o visos byloje esančios abejonės dėl įvykio aplinkybių vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
A. U. atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę – dirbantis, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už kitos rūšies teisės pažeidimus, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad jo veika nesukėlė realaus pavojaus kitų žmonių sveikatai, gyvybei ir nepadarė didelės turtinės žalos, todėl jam skirtina minimali sankcijos už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 30 str., 30² str., 31 str., 32 str., 127 str., 224 str., 287 str., 250 str. 1 d. 1 p., teismas,-
nutarė:
A. U. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 28 eurų dydžio baudą.
Administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.
Pagal LR ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, įmokos mokesčio kodas 6030, sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank” arba sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.