Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R.L. ir jo atstovui advokatui Raimundui Gargasui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R.L. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusiai institucijai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyriui, nukentėjusiems P.P., E.M. ir R.L. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E.M. 2009-03-24 vykusiame teismo posėdyje prašė tenkinti R.L. skundą. Nukentėjusioji nurodė, kad ji 2008 m. rugpjūčio 20 d. važiavo Žaliuoju tiltu ir ketino Kalvarijų –Upės gatvių sankryžoje sukti į kairę. Užsidegus draudžiančiam eismą šviesoforo signalui, ji sustojo trečioje eismo juostoje, prieš jos automobilį iki šviesoforo stovėjo dar du automobiliai. Stovint tokioje automobilių kolonoje pro galinio vaizdo veidrodėlį ji matė, kaip už jos automobilio sustojo „VW Golf“ automobilis, kurį, kaip vėliau paaiškėjo, vairavo R.L. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, priešais jos automobilį stovėję automobiliai iš lėto pajudėjo. Jos automobiliui lėtai pavažiavus apie pusę metro, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį. Nukentėjusioji pažymėjo, kad už R.L. automobilio stovėjęs „Lexus“ markės automobilis eismo įvykio metu nenukentėjo ir nuvažiavo, o P.P. automobilis „Citroen XM“ buvo atsitrenkęs į „VW Golf“ galinę dalį ir stovėjo skersai. Ji iš karto po eismo įvykio asmeniniu fotoaparatu užfiksavo visų trijų automobilių padėtis. P.P. sūnus automobilius nufotografavo po to, kai policijos pareigūnai leido juos atitraukti, kad būtų galima išvažiuoti iš eismo įvykio vietos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Kėdainių rajono PK VTS KPP specialisto 2009 m. sausio 28 d. nutarimu R.L. pagal LR ATPK 127 str. 2 d. buvo paskirta 150 Lt administracinė bauda. Nurodyta nuobauda administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta už tai, kad jis, pažeisdamas KET 8 p., 9 p., 106 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus, 2008 m. rugpjūčio 20 d., apie 14 val. 00 min., Vilniuje, Kalvarijų – Upės gatvėse vairavo automobilį „VW Golf“, persirikiuodamas iš trečiosios eismo juostos į antrąją, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir susidūrė su antrąja eismo juosta važiavusiu automobiliu „Citroen XM“ ir su trečiojoje eismo juostoje stovėjusiu automobiliu „Mazda 626“, dėl ko eismo įvykyje buvo apgadintos visos transporto priemonės.

Teismas, vertindamas administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, vadovaujasi administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną reglamentuojančių teisės normų nuostatomis, nustatančiomis, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė įvykdžius teisės normų pažeidimą įrodinėjama tik tokiais įrodymais, kurie, juos pilnutinai, objektyviai ir visapusiškai ištyrus, nekelia abejonių, o visi neaiškumai, susiję su teisės pažeidimu, jo įforminimu, tyrimu, įrodymų vertinimu, nors ir nepašalina asmens atsakomybės, tačiau vertinami administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens naudai.

Administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmęs pareigūnas jame nenurodė, kokiais įrodymais buvo grindžiama R.L. kaltė pažeidus KET 8 p., 9 p., 106 p., 3 priedo 1.1 p. reikalavimus ir taip įvykdžius LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Policijos įstaiga atsiliepime teigia, kad R.L. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolo, eismo įvykio vietos schemos, ekspertizės akto, nukentėjusiojo P.P. pateiktų fotonuotraukų, taip pat eismo įvykio dalyvių paaiškinimų ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenys (b.l.17).

R.L. tiek administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai neigė padaręs tokius KET pažeidimus, dėl kurių būtų kilęs eismo įvykis. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateiktus paaiškinimus apie jo vairuojamo automobilio atliktus manevrus, ketinant nuo Žaliojo tilto Kalvarijų – Upės gatvių sankryžoje pasukti į kairę, jo automobilio stovėjimą už E.M. automobilio ir prieš automobilį „Lexus“, susidūrimo su E.M. ir P.P. automobiliais aplinkybes patvirtina ne tik kartu su juo važiavusių D.S. ir D.D. parodymai, bet ir nukentėjusiosios E.M. paaiškinimai. Be to, R.L. paaiškinimai apie transporto priemonių išsidėstymą po susidūrimo, jų fotografavimą tuoj pat po eismo įvykio ir jo tyrimo aplinkybes neprieštarauja tiek E.M. paaiškinimams, tiek ir liudytojų A.V. ir D.D. parodymams bei E.M. pateiktoje laikmenoje esančių fotonuotraukų sukūrimo duomenims. Teismas atsižvelgia į tai, jog liudytoja S.R., nukentėjusiojo P.P. vairuojamo automobilio keleivė, taip pat nurodė, kad ji matė trečioje eismo juostoje už E.M. automobilio „Mazda“ stovėjusius kitus automobilius, nors liudytoja ir nepatvirtino tarp jų buvus R.L. automobilio „VW Golf“.

Nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta, kad R.L. su nukentėjusiąja E.M. bei eismo įvykį tyrusiais Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnais A.Vaitkevičiumi ir D.Dudučiu būtų buvę pažįstami dar iki eismo įvykio ir juos sietų draugiški tarpusavio ryšiais. Be to, R.L. ir E.M. paaiškinimai, liudytojų A.Vaitkevičiaus, D.Dudučio, D.S. ir D.D. parodymai apie eismo įvykio mechanizmą, transporto priemonių padėtis po susidūrimo, teisės pažeidimo tyrimo aplinkybes vertinami kaip nuoseklūs, neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei E.M. padarytų eismo įvykio vietos fotonuotraukų, eismo įvykio vietos schemos duomenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo paminėtus duomenis vertinti kaip neobjektyvius bei neteisingus ir dėl to abejoti jų įrodomąją verte.

Be to, byloje daroma išvada, kad R.L. kaltės nepagrindžia nukentėjusiojo P.P. paaiškinimai. Nukentėjusysis teismo posėdyje nurodė, jog R.L. automobilis jo, t.y. antroje, eismo juostoje atsiradęs staiga; jis važiavęs dideliu greičiu; prieš sankryžą pasukęs į dešinę, kirsdamas eismo juostas skiriančią ištisinę liniją; R.L. į antrą eismo juostą įvažiavęs nukentėjusiajam iš kairės pusės ir taip privertęs stabdyti savo automobilį (b.l.37). Administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu 2008-08-20 duotame paaiškinime P.P. nurodė, kad R.L. automobilis į antrą eismo juostą įvažiavo, kirsdamas ištisinę liniją, taip ketindamas iš dešinės pusės aplenkti trečioje eismo juostoje stovėjusį E.M. automobilį „Mazda“. Nagrinėjant bylą nebuvo surinkta patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų nurodytus P.P. paaiškinimus apie transporto priemonių susidūrimo aplinkybes. Kartu su P.P. važiavusios liudytojos S.R. parodymai vertinami kaip neinformatyvūs ir keliantys abejonių. Ši liudytoja negalėjo konkrečiai nurodyti apie R.L. vairuojamo automobilio atliktus manevrus, ji apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiu, jog R.L. automobilis prieš P.P. automobilį, važiavusį antra eismo juosta, iš trečios eismo juostos atsirado staiga. Analogiškai apie eismo įvykio aplinkybes S.R. aiškino ir administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo metu. Teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas S.P. paties eismo įvykio nematė, jis davė parodymus apie aplinkybes, buvusias jau automobilių susidūrimo.

Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo pripažįstama, kad P.P. pateiktus paaiškinimus patvirtina ir R.L. kaltę įrodo Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008 m. gruodžio 1 d. ekspertizės akto Nr. 11-2232(08) išvados. Ekspertinės įstaigos atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, jog tikėtina, kad susidūrimo metu automobilis „VW Golf“, kirsdamas siaurą ištisinę horizontalaus ženklinimo liniją, rikiavosi iš Kalvarijų gatvės važiuojamosios dalie dešinės pusės trečios eismo juostos į antrą, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir sudarydamas kliūtį antra eismo juosta susidūrimo vietos link artėjančiam automobiliui „Citroen XM“, ir kad tai techniniu požiūriu nulėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaip matyti iš ekspertizės akto tiriamosios dalies, ekspertas savo išvadas grindė ne tik eismo įvykio vietos schema, bet ir įvykio vietos ir jame dalyvavusių transporto priemonių nuotraukomis, kurios buvo vertinamos kaip atspindinčios eismo įvykyje dalyvavusių automobilių išsidėstymą iš karto po jų susidūrimo. Šias nuotraukas administracinio teisės pažeidimo byloje pateikė P.P., kaip buvo nustatyta teismo posėdžio metu, jas mobiliojo ryšio telefono kamera padarė nukentėjusiojo sūnus S.P. Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktos eismo įvykyje dalyvavusių automobilių ir įvykio vietos nuotraukos, kurias savo fotoaparatu padarė nukentėjusioji E.M. (b.l.7, 9, 11, 47). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad transporto priemonių išsidėstymas, buvęs iš karto po jų susidūrimo, yra užfiksuotos nukentėjusiosios E.M., o ne liudytojo S.P., padarytose nuotraukose. Tokią išvadą, pirmiausia, pavirtina R.L. bei E.M. paaiškinimai, kad tuoj pat po susidūrimo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius fotografavo E.M., o S.P., atvykusio į eismo įvykio vietą vėliau, darytose nuotraukose yra užfiksuotos automobilių padėtys po to, kai policijos pareigūnai parengė eismo įvykio vietos schemą ir leido vairuotojams patraukti transporto priemones. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pateiktoje laikmenoje esančių šešių nuotraukų sukūrimo laiko duomenų, šios nuotraukos yra padarytos 2008 m. rugpjūčio 20 d. nuo 13 val. 20 min. 26 sek. iki 13 val. 22 min. 14 sek., kas visiškai atitinka E.M. pateiktus paaiškinimus apie jos darytose nuotraukose esančią laiko paklaidą, atsiradusią dėl nesureguliuoto fotoaparato. Paminėtą išvadą patvirtina ir liudytojų A.Vaitkevičiaus bei D.Dudučio parodymai apie E.M. ir S.P. padarytose nuotraukose užfiksuotas automobilių padėtis bei S.P. darytų nuotraukų pateikimo 2008 m. rugpjūčio 20 d. teisės pažeidimo tyrimą atlikusiam A.Vaitkevičiui aplinkybes (b.l.40).

Teismas kaip nepagrįstus atmeta nukentėjusiojo P.P. paaiškinimus apie tai, kad iš karto po susidūrimo buvusi transporto priemonių padėtis yra užfiksuota administracinio teisės pažeidimo byloje esančiose nuotraukose. Tokius P.P. paaiškinimus patvirtina tik liudytojas S.P. Teismas, atsižvelgęs į liudytoją su nukentėjusiuoju siejančius artimus giminystės ryšius, S.P. parodymus vertina kaip duodamus siekiant P.P. palankios bylos baigties ir keliančius abejonių dėl jų objektyvumo. Vertinant S.P. parodymus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad jie prieštarauja įrodymams, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, t.y. R.L. ir E.M. paaiškinimams, liudytojo A.Vaitkevičiaus parodymams. A.Vaitkevičius parodė, jog rašant P.P. administracinio teisės pažeidimo protokolą jam buvo parodytos S.P. parodytos nuotraukos, tačiau kitiems eismo įvykio dalyviams ėmus teigti, kad jos padarytos ne iš karto po įvykio, buvo nustatyta, jog nuotraukos buvo padarytos apie 14 val. 37 min., t.y. po to, kai buvo nubraižyta įvykio vietos schema ir leista atitraukti transporto priemones. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad pats P.P. teismo posėdžio metu pripažino, jog E.M. darytose nuotraukose yra užfiksuota transporto priemonių padėtis po jų susidūrimo (b.l.37). Teismui pateiktoje laikmenoje esančių S.P. darytų nuotraukų sukūrimo laiko duomenys ( 2009 m. balandžio 7 d. ) neleidžia objektyviai nustatyti šių nuotraukų padarymo laiko.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad eksperto išvados apie R.L. atliktus manevrus ir eismo kilimo priežastis yra pagrįstos tokiais duomenimis apie eismo įvykį, t.y. S.P. darytomis nuotraukomis, kurios, kaip buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nepatvirtino faktiškai buvusios automobilių padėties iš karto po eismo įvykio. Be to, ekspertas išvadas pateikė kaip tikėtinas. Dėl šių priežasčių nurodytas įrodymas vertinamas kaip keliantis abejonių ir nepatikimas. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog R.L., administracinio teisės pažeidimo tyrimo metu turėjusiam nukentėjusiojo statusą, buvo apribota LR ATPK 273 str. numatyta teisė pareikšti prašymus, t.y. skiriant ekspertizę užduoti klausimus ir pateikti papildomus įrodymus eismo įvykio kilimo priežastis tiriančiam ekspertui. Tokią išvadą patvirtina aplinkybės, kad Vilniaus m. VPK VP Eismo priežiūros tarnybos vyresniajam specialistui 2008-08-25 nutarimu paskyrus autotechninę ekspertizę, R.L. šis procesinis dokumentas buvo paštu išsiųstas 2008-08-27, o Lietuvos Teismo ekspertizės centras jau 2008-08-28 gavo policijos įstaigos raštą dėl eismo įvykio ištyrimo ir administracinio teisės pažeidimo bylą( b.l.20-21). Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti eksperto išvadų teisingumu, kadangi apribojus R.L. teises, atliktas tyrimas iš dalies buvo paremtas tik nukentėjusiojo P.P. pateiktų įvykio vietos nuotraukų duomenimis.

Įvertinus byloje surinktų įrodymus daroma išvada, kad R.L. paaiškinimai, liudytojų D.S., D.D. parodymai, nukentėjusiosios E.M. paaiškinimai ir jos pateiktos nuotraukos patvirtina, jog eismo įvykio metu R.L. automobilio priekinis kairės pusės sparnas ir bamperis atsirėmė į E.M. automobilio galinius dešiniuosius sparną ir ratą, o P.P. automobilis priekiniais kairės pusės sparnu ir ratu atsitrenkė į R.L. galinį bamperį, bagažinės dangtį, galinį dešinės pusės sparną, kliudė abi dešinės pusės dureles. Paminėti įrodymai taip pat patvirtina, kad po eismo įvykio R.L. automobilis trečioje eismo juostoje stovėjo arčiau dešiniojo šios eismo juostos krašto, E.M. - trečios eismo juostos vidurinėje dalyje, o P.P. - antros eismo juostos kairėje pusėje. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog R.L., važiavusį Žaliuoju tiltu antra eismo juosta ir ketinusį šviesoforu reguliuojamoje Kalvarijų ir Upės gatvių sankryžoje pasukti į kairę, automobilio „Lexus“ vairuotojas leido įvažiuoti į trečią eismo juostą pasirinkto manevro atlikimui. Eismo įvykio schemos duomenys apie R.L. automobilio šoninio slydimo žymę ir E.M. pateiktų nuotraukų duomenys patvirtina, R.L. paaiškinimus, kad jo vairuojamas automobilis prieš pat eismo įvykį stovėjo ir kitokių manevrų neatliko, tačiau jis nebuvo visiškai įvažiavęs į trečią eismo juostą ir pasirengęs kairiojo posūkio atlikimui. Atsižvelgus į prieš įvykį buvusią P.P. automobilio padėtį antroje eismo juostoje, nurodyti R.L. veiksmai negali būti pripažinti buvę tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta patikimų ir abejonių nekeliančių įrodymų, patvirtinančių R.L. kaltę padarius LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą. Dėl šios priežasties R.L. atžvilgiu priimtas nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 124 str. 1 d. 2 p., LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialisto 2009 m. sausio 28 d. nutarimą ir R.L. administracinių teisės pažeidimo pagal LR ATPK 127 str. 2 d., bylos teiseną nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.