Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. Klišauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovuams A. R. ir A. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, A. P., dėl vaiko atskyrimo nuo mamos, neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas A. G. atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė, atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas apie teismo procesą ir teismo posėdžius buvo tinkamai informuotas, byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. P. nurodė, kad sutinka laikinai globoti anūką. Nurodė, kad A. nesidomi, kaip vaikas gyvena, sūnus jai nerūpi. Nurodė, kad A. vaiką aplankė tik todėl, kad jis paskambino ir pakvietė. Nurodė, kad kai gyveno (duomenys neskelbtini), alkoholio nevartodavo. Mano, kad A. pati viena negalėtų auginti vaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad atsakovai A. G. ir A. R. (buvusi pavardė – K.) turi sūnų A. G., gimusį (duomenys neskelbtini). A. G. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. (Duomenys neskelbtini) A. K. sudarė santuoką su R. R. A. R. nustatytas 35 proc. darbingumo lygis, diagnozės kodas (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovo pateiktus Sodros duomenų bazės išrašus abu atsakovai nedirba. Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1561-1008/2017 patvirtina A. K. ir A. G. taikos sutartis, kuria buvo susitarta dėl vaiko A. G. gyvenamosios vietos ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu A. K. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. (Duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2015 m. gruodžio 30 d. rašte nurodyta, kad A. K. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, psichikos būklės sutrikimas įgimtas, intelektiniai gebėjimai išlavėję labai menkai, todėl tinkamai rūpintis vaiku negalės.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2017 m. gegužės 19 d. įsakymu A. K. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pateiktame 2019 m. gruodžio 9 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. R. diagnozuotas (duomenys neskelbtini). 2017 m. gegužės 25 d. Šeimos socialinės rizikos įvertinimo anketoje šeimai nustatytas aukštas socialinės rizikos lygis.

Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. balandžio 18 d. įsakymu A. G. nustatyta laikinoji globa ir globėju skirtas A. P..

Dėl vaiko atskyrimo nuo mamos

CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Jei nepalankios aplinkybės susiklosto vienam iš tėvų, o kitas gali gyventi kartu su vaiku ir auklėti jį, vaikas atskiriamas tik nuo to iš tėvų.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, bet nesant tėvų kaltės. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų: pirma, abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku, ir antra, reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Kadangi vaiką galima atskirti nuo tėvų tik susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, būtent jos turi lemti tėvų negalėjimą vykdyti pareigų savo vaikams, o tėvų veiksmai neturi būti kalti. Jei tėvai kalti dėl pareigų vaikams nevykdymo (pvz., jie yra alkoholikai, narkomanai ir pan.), t. y. nenustatoma objektyvių aplinkybių, dėl kurių jie negali visa apimtimi šito daryti, tėvų valdžia ribojama CK 3.180 straipsnio pagrindu. Objektyvios aplinkybės galėtų būti tėvų liga, dėl kurios jie negali vykdyti savo pareigų tam tikru apibrėžtu ar neapibrėžtu laikotarpiu (pvz., sirgdami psichikos ar kokia nors kita liga, dėl kurios jie patys turi būti prižiūrimi ar slaugomi, dėl susiklosčiusių, nuo tėvų valios nepriklausančių aplinkybių negalėdami išlaikyti vaiko materialiai, išvykę į ilgalaikę komandiruotę darbo reikalais ir pan.).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, A. G. mama A. R. serga psichikos liga, jai nustatytas 35 proc. darbingumo lygis. Pažymėtina, kad A. G. taip pat nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. (Duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2015 m. gruodžio 30 d. rašte nurodyta, kad A. K. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, psichikos būklės sutrikimas įgimtas, intelektiniai gebėjimai išlavėję labai menkai, todėl tinkamai rūpintis vaiku negalės. (Duomenys neskelbtini) sveikatos priežiūros centro pateiktame medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad A. R. diagnozuotas vidutinis protinis atsilikimas, elgesio sutrikimo nėra arba jis minimalus. Jame nurodyta, kad protinis atsilikimas nėra liga, kuri progresuotų ar galėtų būti išgydoma, A. R. paskutinį kartą lankėsi 2019 m. kovo 5 d., specialistų pagalba nėra teikiama, nes nėra indikacijų. VšĮ „Motinos Teresės šeimų namų“ specialistai nurodė, kad A. R. neturi pakankamai įgūdžių, kad galėtų pati pasirūpinti vaiku, jai reikalinga nuolatinė priežiūra.

Klaipėdos rajono paramos šeimai centro plane, sudarytame 2020 m. liepos 15 d. nurodyta, kad dėl ligos A. R. būdinga nuotaikų kaita, emocijų protrūkiai, negatyvus požiūris į socialinius darbuotojus ir medikus, nevartoja paskirtų vaistų. Pagalbos plane nurodytą informaciją iš esmės patvirtina atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu, nes ji patvirtino, kad gydytojos psichiatrės skirtų vaistų nevartoja, grįžti pas gydytojus neketina, jais nepasitiki. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo sveikatos būklę vertina ne visiškai adekvačiai. Nors pati atsakovė mano, kad gali tinkamai pasirūpinti vaiku ir ketina pagerinti savo buities sąlygas, tačiau į bylą pateiktos tiek Akmenės rajono, tiek Klaipėdos rajono socialinių darbuotojų ir specialistų pastabos bei kiti į bylą pateikti duomenys apie atsakovės gebėjimą pasirūpinti tinkamai vaiku, teismui tokios išvados neleidžia daryti. Pažymėtina, kad atsakovė su sūnumi nesimatė apie 6 mėnesius bei pakankamai retai bendrauja telefonu, todėl vertintina, kad atsakovė nededa pakankamai pastangų palaikyti ryšį su vaiku, abejotina jos motyvacija pačiai auginti vaiką. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes daro išvadą, jog šiuo metu atsakovė dėl objektyvių priežasčių, t. y. dėl ligos, dėl kurios jai pačiai reikalinga nuolatinė pagalba, šiuo metu neturi galimybės gyventi kartu su sūnumi, neturi galimybės jį auklėti ir savarankiškai juo rūpintis. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas atskirti nepilnametį atsakovės sūnų A. G. nuo motinos A. R..

Atskirtam nuo motinos vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste (CK 3.179 straipsnio 2 dalis). Atskyrus vaiką nuo motinos, ji netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, bet kitomis teisėmis motina gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 3 dalis). Teismo sprendimo dalis dėl vaiko atskyrimo nuo motinos vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl tėvo valdžios ribojimo

Tėvų valdžios apribojimas iš esmės yra teisinė sankcija tėvams už tėvų valdžios turinį sudarančių pareigų nevykdymą ir teisių neįgyvendinimą. Apribojus tėvų valdžią teisinės pasekmės atsiranda tiek tėvams, tiek vaikams, nes tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Atsakovas A. G., nors buvo informuotas apie teismo procesą ir posėdžius, atsiliepimo neteikė, posėdžiuose nedalyvavimo. 2018 m. atsakovas pateikė socialiniams darbuotojams paaiškinimą, kad vaiku rūpintis negali, nes neturi tinkamų sąlygų. Bylos duomenys ir atsakovės bei trečiojo asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad atsakovas nesirūpina vaiku, jo nelanko, su juo nebendrauja, išlaikymo vaikui neteikia. Nors atsakovas pagal į bylą pateiktus Sodros duomenis nedirba ir pajamų negauna, tačiau pagal informaciją, kurią atsakovas pateikė Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovui ir atsakovei, jis dirba užsienyje, gauna pajamų ir išlaikymą mokėti būtų pajėgus.

Kadangi atsakovas vengia atlikti pareigas vaikui ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad jo požiūris į sūnų dar gali pasikeisti, todėl yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą. Teismo sprendimo dalis dėl tėvo valdžios apribojimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas pažymi, kad tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaiku pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese. Teismas išaiškina, kad apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos

Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2018 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) A. G. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju skirtas A. P. Ieškovo atstovas patvirtino, kad A. P. gali būti laikinu vaiko globėju, pagal išvadoje pateiktą informaciją globotojo ir globotinio santykiai yra geri. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas nustatyti nepilnamečio A. G. gyvenamąją vietą su A. P. iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti nepilnamečių vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese, tačiau, kaip minėta, nustatant vaiko poreikiams būtiną išlaikymo sumą, turi būti atsižvelgta ir į vaikų tėvų turtinę padėtį, jų galimybę teikti prašomo priteisti išlaikymo dydį.

Į bylą pateikti duomenys ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė A. R. gauna 217 Eur šalpos neįgalumo pensija, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Pagal pateiktus paaiškinimus atsakovė turi skolų, iš gaunamos pensijos antstoliai atskaito skolas. Atsakovė nurodė, kad galėtų mokėti 50 Eur per mėnesį išlaikymą. Teismo vertinimu, atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų, ir ieškovo prašomas išlaikymo dydis būtų pernelyg didelė našta atsakovei, todėl ieškovo prašomas išlaikymo dydis mažintinas iki 60 Eur per mėnesį. Nors tokio dydžio išlaikymas gali patenkinti tik minimalius vaiko poreikius, tačiau teismo vertinimu, būtent toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo mamos turtinei padėčiai.

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba vaiko poreikiai.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Laikinas globėjas A. P. skirtinas A. G. turto administratoriumi ir nepilnamečio vaiko interesais disponuoja vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis (CK 3.275 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teik ieškovas, tiek atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų dėl tėvų valdžios apribojimo mokėjimo atleisti, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. vasario 25 d. sprendimu A. R. 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 27 d. pažymoje nurodyta, kad už A. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 164,00 Eur išlaidų. Teismo vertinimu ieškovo procesinis elgesys procese buvo tinkamas, ieškovas kreipėsi į teismą, atstovaudamas nepilnamečio vaiko interesus, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos atmestų reikalavimų daliai (CK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti ieškinį iš dalies.

Atskirti nepilnametį A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo jo motinos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės A. R. išlaikymą sūnui A. G. mokant periodinėmis išmokomis po 60,00 Eur (šešiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 20 d., iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti globėją A. P. A. G. turto administratoriumi.

Nustatyti A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas dėl vaiko globos nustatymo.

Sprendimo dalis dėl vaiko atskyrimo nuo mamos ir tėvo valdžios apribojimo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.