Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-62-196/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
2-62-196/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01508-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
M. V., D. V., uždarosios akcinės bendrovės ,,Muzikinės mintys“, R. V.
Ieškovas
J. M.
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-62-196/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01508-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų M. V., D. V. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Muzikinės mintys“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4540-5651/2018 pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams M. V., D. V., R. V. ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Muzikinės mintys“ dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. M. kreipėsi į teismas su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės M. V. 66 000 Eur paskolos; 5 procentų dydžio metines palūkanas; bylinėjimosi išlaidas; pripažinti negaliojančiomis ab initio 2018-02-15 pirkimo – pardavimo sutartį, reg. Nr. R-292, kuria atsakovė M. V. ir jos sutuoktinis R. V. perleido negyvenamąsias patalpas – knygyną, 59,53 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini), savo sūnaus atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdomai UAB ,,Muzikinės mintys“, juridinio asmens kodas 304491012, bei 2018-03-14 dovanojimo sutartį, reg. Nr. R-473, kuria atsakovė M. V. perleido savo sūnui atsakovui D. V. ½ dalį 3 kambarių, 61,31 kv. m. bendro ploto, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją natūra, grąžinant šalis į padėtį kuri buvo iki 2018-02-15 pirkimo – pardavimo sutarties, reg. Nr. R-292 ir 2018-03-14 dovanojimo sutarties, reg. Nr. R-473, sudarymo, pripažįstant M. V. nuosavybės teises į ½ dalį 3 kambarių, 61,31 kv. m. bendro ploto, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir į negyvenamąsias patalpas – knygyną, 59,53 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu, (duomenys neskelbtini) .

2. Patikslinto ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė nepranešus bylos šalims taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamąjį turtą – ½ dalį 3 kambarių, 61,31 kv. m. bendro ploto, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir UAB ,,Muzikinės mintys“, juridinio asmens kodas 304491012, priklausantį nekilnojamąjį turtą – negyvenamąsias patalpas – knygyną, 59,53 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias adresu (duomenys neskelbtini).

3. Nurodė, jog atsakovė, piktybiškai vengdama vykdyti savo įsipareigojimus bei grąžinti ieškovo jai paskolintą 66 000 Eur sumą, 2018-03-14 dovanojimo sutartimi Nr. R-473 perleido nuosavybės teises į minėto buto ½ dalį savo sūnui D. V., o 2018-02-15 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. R-292 kartu su savo sutuoktiniu R. V. perleido nuosavybės teises į minėtas negyvenamąsias patalpas UAB ,,Muzikinės mintys“, kurios vadovu bei vieninteliu akcininku yra atsakovės sūnus D. V.. Atsakovė nurodytus sandorius sudarė tam, kad išvengtų galimo teismo sprendimo dėl skolos priteisimo įvykdymo ir skolos išieškojimo nukreipimo į atsakovei priklausiusį turtą. Padovanojusi ½ dalį buto savo sūnui ir pardavusi negyvenamąsias patalpas savo sūnaus įmonei, tai yra perleidusi visą atsakovei priklausiusį vertingą ir likvidų turtą, atsakovė tapo nemoki – neliko daugiau turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimo teismo sprendimo dėl skolos priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo įvykdymas pasidarys negalimas. Kyla reali grėsmė, jog asmenys, kuriems atsakovė perleido jai priklausiusį turtą, taip pat perleis šį turtą tretiesiems asmenims, ir turto išreikalavimas iš trečiųjų asmenų bus praktiškai neįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre: dėl D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – ½ dalies 3 kambarių, 61,31 kv. m. bendro ploto, buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo; dėl UAB ,,Muzikinės mintys“, juridinio asmens kodas 304491012, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – negyvenamųjų patalpų – knygyno, 59,53 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

5. Teismas nustatė, kad ieškovas patikslintą ieškinį pareiškė actio Pauliana pagrindu, ginčydamas sandorius, kuriais atsakovė M. V. perleido savo sūnui D. V. ir sūnaus vadovaujamai įmonei UAB ,,Muzikinės mintys“ nekilnojamojo turto objektus, prašydamas taikyti restituciją natūra. Teismo teigimu, ieškiniu prašant pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

6. Teismas nurodė, kad ieškovas J. M. prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ginčijamais sandoriais perleisto nekilnojamojo turto ( ½ dalį buto ir negyvenamųjų patalpų – knygyno) areštą. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma laikinoji apsaugos priemonė – turto areštas galimai būtų neproporcinga siekiamam tikslui, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju proporcinga priemonė yra įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 2 p. ir 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Atsakovai M. V., D. V. ir UAB ,,Muzikinės mintys“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovas pareiškė reikalavimą atsakovei M. V. teigdamas, kad atsakovė tariamai jam yra skolinga 66 000 Eur, tačiau 2004-04-14 raštelyje, kurio pagrindu reikalavimą reiškia ieškovas, net nenurodyta tiksli pinigų grąžinimo data, o tik nurodoma, kad planuojama pinigų sumą grąžinti po penkių metų. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad kada nors būtų kreipęsis į atsakovę dėl tariamų įsipareigojimų vykdymo, kas patvirtina, kad atsakovei net nebuvo nustatytas pinigų grąžinimo terminas. Be to, atsakovė su ieškovu jau yra atsiskaičiusi. Tai patvirtina byloje patekti įrodymai dėl dalinio atsiskaitymo 19 826 Eur sumai, o kita pinigų dalis yra apmokėta ieškovui per UAB ,,Privati erdvė“. Pats ieškovas niekada nesikreipė dėl tariamų įsipareigojimų vykdymo. Kadangi ieškovo reikalavimas dėl tariamos skolos priteisimo iš atsakovės M. V. nėra preliminariai pagrįstas, atitinkamai nėra preliminariai pagrįsta ir actio Pauliana sąlyga, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovas ginčydamas sandorius taip pat nepagrindė ir kitų actio Pauliana taikymo sąlygų.

7.2. Šiuo atveju nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Negyvenamosioms patalpoms – knygynui, esančioms (duomenys neskelbtini), yra nustatyta hipoteka. Tai patvirtina, kad grėsmės teismo sprendimo vykdymui nėra, nes apribojimai turtui jau yra taikomi ir atsakovai negali laisvai disponuoti turtu. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų apie galimą atsakovų ketinimą nesąžiningai vengti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, apie tai, kad ketinama perleisti nekilnojamojo turto objektus. Tai, kad ieškovas nurodo, jog prieš ieškinio pateikimą teismui atsakovai sudarė turto perleidimo sandorius, nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo, nes tai įvyko prieš pusmetį prieš ieškinio pareiškimą ir atsakovė M. V. jau buvo atsikaičiusi su ieškovu.

Žemesnės instancijos teismas

7.3. Teismo nutartimi pažeidžiami šalių pusiausvyros, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškovo tariamo ir preliminariai nepagrįsto reikalavimo ribas, nes ieškovas bando nukreipti savo reikalavimą ir į negyvenamąją patalpą – knygyną, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio kaina pagal pirkimo-pardavimo sutartį buvo net 166 000 Eur, ir kurio akivaizdžiai nereikia net tariamam ir preliminariai nepagrįstam reikalavimui patenkinti.

Atsiliepimas

8. Ieškovas J. M. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:

8.1. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Atsakovės M. V. su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai niekaip nepatvirtina atsiskaitymo su ieškovu pagal 2004-04-14 paskolos raštelį, kadangi galimai atsakovės surašyto lapelio su galimai ieškovo parašais turinys prieštarauja 2004-04-14 paskolos raštelio turiniui. Ieškovas 2004-04-14 suteikė atsakovei paskolą ne pirmą kartą. Atsakovės teismui pateiktas lapelis liudija ne apie tai, kad atsakovė grąžino ieškovui 19 826 Eur sumą pagal 2004-04-14 paskolą, o būtent apie tai, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu pagal ankstesnę paskolą. Taip pat melagingas yra atsakovės teiginys, kad atsakovė M. V. atsiskaitė su ieškovu pagal 2004-04-14 paskolą per UAB ,,Privati erdvė“. Atsakovė M. V. visiškai nemokėjo ieškovui pagal 2004-04-14 paskolą, taigi yra didelė tikimybė, jog bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas ir preliminarus patikslinto ieškinio pagrįstumas egzistuoja.

8.2. Nekilnojamam turtui taikomų apribojimų, t. y. hipotekos egzistavimas neeliminuoja rizikos, jog po hipotekos panaikinimo atsakovai perleis turtą tretiesiems asmenims ir galimo teismo sprendimo įvykdymas pasidarys neįmanomas. Šioje byloje atsakovų nesąžiningumas yra preziumuojamas (CK 6.67 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

8.3. Nepagrįsti atsakovų argumentai, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškovo tariamo ir preliminariai nepagrįsto reikalavimo ribas. Negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) , vidutinė rinkos vertė sudaro 86 300 Eur, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė sudaro 86 400 Eur. Atsakovė M. V. šiuos nekilnojamojo turto objektus įsigijo būdama santuokoje, taigi jai nuosavybės teise priklausė ½ šių nekilnojamojo turto objektų, iš viso 86 350 Eur vertės. Todėl uždraudimas perleisti tik dalį atsakovei priklausiusio turto niekaip nepadengs visos įsiskolinimo sumos.

9. Atsakovas R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo patenkinti atskirojo skundo reikalavimus. Atsiliepime nurodė, kad visiškai sutinka su atskirojo skundo argumentais ir reikalavimais bei juos palaiko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl papildomų įrodymų priėmimo

11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

12. Ieškovas su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė: 2005-02-18 paskolos sutarties nuorašą, 2005-02-18 mokėjimo nurodymo nuorašą, 2006-05-23 paskolos sutarties nuorašą, 2006-05-23 kasos pajamų orderio kvito nuorašą, 2007-09-06 kasos pajamų orderio kvito nuorašą. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti šiuos naujus įrodymus, kadangi jie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, šie įrodymai galimai turės įtakos sprendžiant bylą iš esmės, todėl ieškovas galės juos teikti bylą iš esmės nagrinėjančiam teismui (CPK 42, 302, 314 str.).

13. Apeliantai su atskiruoju skundu pateikė nekilnojamojo turto registro išrašus. Susipažinęs su šiais įrodymais, apeliacinis instancijos teismas taip pat nustatė, jog šie įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 180 str.), todėl šiuos apeliantų pateiktus naujus įrodymus atsisako priimti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi iš dalies tenkindamas ieškovo prašymą taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre: dėl D. V. nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – ½ dalies 3 kambarių, 61,31 kv. m. bendro ploto, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo; dėl UAB ,,Muzikinės mintys“, nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – negyvenamųjų patalpų – knygyno, 59,53 kv. m. bendro ploto, esančių adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo.

16. Apeliantai atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, motyvuodami tuo, kad ieškinys preliminariai nėra pagrįstas, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones.

17. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, išsamumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.

18. Atsižvelgiant į tai, teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).

19. Iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad jo forma ir (ar) turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. suformuluotas ieškinio reikalavimas, jo faktinis bei teisinis pagrindas, pateikti įrodymai, ieškovo nuomone, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus. Apeliantai atskirajame skunde pareikšto reikalavimo nepagrįstumą iš esmės įrodinėja tuo, kad atsakovė M. V. yra atsiskaičiusi su ieškovu pagal 2004-04-14 paskolos raštelį, todėl ieškovas neįrodė ir visų būtinų actio Pauliana institutui taikomų sąlygų ginčijamiems sandoriams pripažinti negaliojančiais. Tačiau tokie apeliantų argumentai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų detalaus įvertinimo bei išnagrinėjimo, kuris negali būti atliekamas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, sprendžiant tik laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Kaip minėta, teismas, spręsdamas dėl poreikio užtikrinti ieškinyje pareikštų reikalavimų įvykdymą, nesprendžia ginčo iš esmės ir galutinai nevertina su bylos esme susijusių aplinkybių. Įvertinęs bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą ar dėl kitų aiškių priežasčių ieškovo ieškinys jau šiuo metu galėtų būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįstu.

20. Nagrinėjamoje byloje be paskolos priteisimo ieškiniu prašoma pripažinti 2018-02-15 negyvenamųjų patalpų – knygyno pirkimo – pardavimo sutartį bei 2018-03-14 nekilnojamojo turto – buto dovanojimo sutartį negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu. Actio Pauliana tikslas yra, pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog tuo atveju, kai ginčo objektas, atsižvelgiant į ieškiniu pareikštus reikalavimus, be kita ko, yra konkretus ginčijamu sandoriu perleistas turtas (nagrinėjamu atveju – nekilnojamasis turtas), kurio grąžinimo skolininkės nuosavybėn siekiama reiškiant actio Pauliana ieškinį, teismo taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, turi būti siekiama užtikrinti tokią būsimo teismo sprendimo įvykdymo apsaugą, kad ieškinio tenkinimo atveju, pripažinus negaliojančiu skolininkės sudarytą sandorį, restituciją būtų galima atlikti natūra.

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiais sandorius, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, pagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jo perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas.

22. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad negyvenamosioms patalpoms – knygynui, esančioms (duomenys neskelbtini), yra nustatyta hipoteka, priešingai nei nurodo apeliantai, nėra pagrindas išvadai, kad grėsmės teismo sprendimo vykdymui nėra. Nepaisant to, jog minėtam turtui yra įregistruota hipoteka, šios bylos nagrinėjimo metu gali būti hipoteka išregistruota ir turtas perleistas tretiesiems asmenims, o tai neabejotinai apsunkintų ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Todėl, įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei ieškinio dalyką (reikalavimą, pripažinus nekilnojamojo turto sandorius negaliojančiais, taikyti restituciją), akivaizdu, kad šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu, t. y. užtikrinant ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą).

23. Apeliantai skunde nurodo, kad teismo nutartimi pažeidžiami šalių pusiausvyros, ekonomiškumo ir proporcingumo principai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apeliantų argumentu.

24. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014).

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones - įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo turto perleidimo draudimo, kurių perleidimas yra ginčijamas nagrinėjamoje byloje pateiktame ieškinyje. Todėl nepagrįstu laikytinas apeliantų argumentas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškovo reikalavimo ribas.

26. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas