Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-353/2013

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-04-30
Bylos Nr.: 2A-353/2013
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
Atsakovas: R., R. Z., A. Z.
Ieškovas: G. R., G. B.

Kategorijos

35.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-353/2013Procesinio sprendimo kategorija 35.5.; 36.1.; 42.9.; 42.10.; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. balandžio 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų R. Z. ir A. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-14-577/2011 pagal ieškovų G. R. ir G. B. ieškinį atsakovams R. Z., A. Z. dėl sutartinių nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai G. R. ir G. B. kreipėsi į teismą su ieškiniui ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 150000 Lt sutartinių nuostolių; 5 procentus procesinių metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.

2008-11-03 tarp ieškovų ir atsakovo R. Z. buvo surašytas ketinimo protokolas su vėlesniais papildymais dėl atlygintinės paskolos verslui finansuoti suteikimo (b.l. 6-10). 2009-01-23 tarp ieškovų G. R. ir G. B. bei atsakovų R. Z. ir A. Z. buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo šalys įsipareigojo ateityje sudaryti Tikslinės paskolos sutartį bei Akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurių sudarymo stadijos, parengiamieji veiksmai bei pagrindinės nuostatos aptartos Susitarime. 2009-02-11 atsakovai gavo ieškovų priminimą dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir informacijos pateikimo, kuriuo ieškovai prašė pateikti ataskaitą apie atliktus bei numatomus atlikti veiksmus pagal Susitarimo 5 punkto su papunkčiais sąlygas.

2009-02-19 pranešimu atsakovai informavo ieškovus apie atsakovų sutartinių įsipareigojimų vykdymą bei pranešė, jog atsakovas R. Z. sunkiai serga, todėl objektyviai neturi galimybės vykdyti susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, taip pat prašė CK 6.204 str. pagrindu nuo 2009-03-01 nutraukti susitarimą; be kita ko, taip pat nurodė, kad atsakovas pasirengęs atlyginti ieškovams dėl sutarties nutraukimo realiai ieškovų patirtus nuostolius (finansininkų, teisininkų, vertėjų paslaugoms apmokėti ir kt.), prašė savo sprendimą dėl susitarimo nutraukimo pateikti raštu per 15 dienų nuo jo gavimo dienos (b.l. 19-21). 2009-03-03 pranešimu ieškovai informavo atsakovus, kad CK 6.204 str. pagrindu susitarimas negali būti nutrauktas; pasiūlė svarstyti susitarimu numatytų terminų pratęsimą; taip pat numatė galimybę nutraukti susitarimą bei 2009-01-22 paskolos sutartį, tačiau tik tuo atveju, jeigu bus kompensuoti visi jų patirti nuostoliai bei netesybos dėl susitarimo nutraukimo (b.l. 43-44). 2009-04-29 pranešimu apie 2009-01-23 Susitarimo nutraukimą ieškovai buvo informuoti susitarimo 7.1.p. pagrindu, kuriame numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies, pateikusios rašytinį pranešimą kitai šaliai, jei sandoris nėra užbaigiamas per 90 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos. Atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai derėjosi ir atliko tam tikrus valingus parengiamuosius veiksmus, nukreiptus į sutarties sudarymą veiksmus.

Ieškovų atstovas reikalavimą priteisti iš atsakovų 150000 Lt dydžio kompensaciją (baudą) patirtų nuostolių kompensavimui grindžia tuo, kad 2009-01-23 sudarytas susitarimas buvo ikisutartinių santykių metu pasirašytas dokumentas, kuriame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigojo ateityje sudaryti (pagrindinę) tikslinę paskolos sutartį.

Atsiliepimas

Atsakovai prašė ieškinį atmesti, nes ieškovų reikalavimai nepagrįsti. Paaiškino, kad atsakovai informavo ieškovus, jog susitarimas nuo 2009-04-29 nutraukiamas vadovaujantis būtent šio susitarimo 7.1 p. (b) papunktyje nurodytu pagrindu, todėl nutraukus susitarimą ieškovai neturi teisinio pagrindo reikalauti atlyginti neva jiems padarytus nuostolius. Pažymėjo, jog civilinė atsakomybė nuostolių atlyginimo forma atsakovams taikytina tik įrodžius jų nesąžiningus veiksmus derybų dėl sutarties sudarymo metu; ieškovai nesąžiningų atsakovų veiksmų neįrodė. Vertinant ieškovų reikalavimą kaip sutartinių netesybų – baudos priteisimą, pažymėjo, kad jos yra aiškiai per didelės, todėl turi būti sumažintos; jų tikslas kompensuoti ieškovų galimus praradimus. Kadangi byloje nėra duomenų apie ieškovų galimai patirtus nuostolius dėl tariamai netinkamo ikisutartinių įsipareigojimų vykdymo, vadovaujantis teismų praktika galėtų būti priteisti 0,02 dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos, t.y. 5000 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš atsakovų R. Z. ir A. Z., ieškovams G. R. ir G. B. 15000 Lt netesybų (baudos) pagal 2009-01-23 susitarimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t.y. nuo 15000 Lt, nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2009-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat nusprendė, priteisti iš atsakovų R. Z. ir A. Z., lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 2225 Lt ieškovui G. R., ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų bei priteisė iš atsakovų R. Z. ir A. Z., valstybei iš kiekvieno po 7,33 Lt pašto išlaidų. Skundžiamame sprendime nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2009-09-15 nutartimi atsakovų turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą 15000 Lt sumai – palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, kitoje dalyje – panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Teismas byloje nustatė, kad šalių derybos dėl suteikimo atsakovams atlygintinės paskolos verslui finansuoti vyko jau nuo 2008 m. lapkričio mėnesio, jų metu šalys sudarė ketinimo protokolą, svarstė pinigų judėjimo srautus, sudarė ketinimų protokolo papildymą, 2009-01-22 tikslinę paskolos sutartį, 2009-01-22 laidavimo sutartį, tame tarpe ir 2009-01-23 susitarimą, iš kurio turinio matyti, kad šio susitarimo nuostatų įgyvendinimas bei akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas yra būtinos prielaidos sudaryti Tikslinės paskolos sutartį, tikslu užtikrinti paskolos gavėjo prisiimtų įsipareigojimų pagal Tikslinės paskolos sutartį visišką įvykdymą. Nors bylos nagrinėjimo metu atsakovų atstovas teigė, kad 2009-01-23 susitarimas yra 2009-01-22 paskolos sutarties tęsinys, atsakovas gerai neįsigilino į surašomų dokumentų turinį, teismas, įvertinęs aukščiau išvardintus į bylą pateiktus dokumentus, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra patyręs verslininkas (ką patvirtina ir susitarimo, ir kitų atsakovo pasirašytų dokumentų turinys; aplinkybė, kad atsakovas yra Jungtiniuose Arabų Emyratuose esančios įmonės akcijų turėtojas, buvo sudaręs paskolos sutartis anksčiau, tokiais atsakovo paaiškinimais vadovautis neturi pagrindo ir sprendė, kad 2009-01-23 susitarimu šalys sulygo dėl parengiamųjų veiksmų siekiant ateityje sudaryti kitus du sandorius, o būtent tikslinę paskolos ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, ir nėra kaip 2001-01-22 paskolos sutarties tęsinys, kuriuo, kaip teigė atsakovas ir jo atstovas, buvo sutarta dėl netesybų pagal paskolos sutartį.

Teismo vertinimu, ieškovų veiksmus ikisutartiniuose santykiuose bei realius ketinimus sukurti sutartinius santykius patvirtina pateikti dokumentai: sutarčių projektai, naujų įstatų projektas, užsakytos vizos, daryti dokumentų vertimai ir kt.. Nurodyti dokumentai bei byloje pateikti įgaliojimai sudaro teismui pagrindą daryti išvadą, jog atsakovai savo elgesiu sukūrė ieškovams pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis tikrai bus sudaryta. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo vadovautis atsakovų argumentais, kad A. Z. sudarant sandorį dalyvavo kaip R. Z. sutuoktinė CK 3.96 str. 1 d. pagrindu, kad jos dalyvavimas vertintinas kaip sutikimas tokiam sandoriui sudaryti. Visų pirma, iš susitarimo turinio aiškiai matyti, kad A. Z. yra sandorio šalis, kuri savo parašu patvirtina ir sandorio sudarymą; antra, susitarime ji įvardinta kaip paskolos gavėjas, trečia, sutuoktinės sutikimas kaip toks turėjo būti įformintas atskiru dokumentu, ketvirta, susitarime nurodyta, kad susitarimo rengimo metu kiekvienai šaliai padėjo kvalifikuoti teisininkai bei kiti profesionalūs patarėjai. Vertinant susitarimu prisiimtų įsipareigojimų apimtį bei susitarimu nustatyta vėliausia sandorio užbaigimo diena – 2009-04-01, tai, kad atsakovas R. Z. pranešė ieškovams apie sveikatos pablogėjimą ir negalėjimą vykdyti susitarimu prisiimtų įsipareigojimų tik gavęs ieškovų raginimą pranešti apie jų vykdymą, tai, kad prievoles pagal susitarimą prisiėmė ir A. Z., kuri iš viso nesiėmė jokių priemonių nors minimaliai užtikrinti susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą arba apie negalėjimą vykdyti susitarimo pranešti ieškovams, teismas neturi pagrindo remtis atsakovų argumentais dėl CK 6.204 str. taikymo. Teismo nuomone, atsakovų aukščiau nurodyti veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningumo kriterijų atitinkantys, todėl sprendė, jog atsakovams atsirado sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 str. 2 d.), o pagrindo taikyti CK 6.259 str. nuostatas ir atleisti atsakovus nuo atsakomybės nėra. Teismas pažymėjo ir tai, kad ir CK 6.221 str. 2 d. numato galimybę sutarties nutraukimo atveju reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas.

Teismas nurodė, kad ieškovai reikalavimą dėl 150000 Lt dydžio kompensacijos (baudos) patirtų nuostolių kompensavimui priteisimo grindžia susitarimo 8.2 p.; nors ieškovas yra suformulavęs reikalavimą dėl 150000 Lt sutartinių nuostolių priteisimo, tačiau iš ieškinio turinio, kuriame, kaip minėta, ieškovai remiasi susitarimo 8.2 p., dublike nurodytų paaiškinimų akivaizdu, kad ieškovas siekia prisiteisti iš atsakovų sutartines netesybas-baudą, o ne nuostolius.

Teismo vertinimu šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Tačiau teismui nustačius, kad netesybos aiškiai per didelės, jos gali būti mažinamos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas, atsižvelgdamas į šalių sutartinių santykių pobūdį, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į tai, kad atsakovas R. Z. yra verslininkas, turintis patirties verslo bei derybų srityje, galintis numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantis sutarties sąlygas, į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, bet tuo pačiu ir į tai, kad netesybos negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, į teismui CK 6.73 str. 2 d. nustatytą pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, teismas, vadovaudamasis CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgdamas į ieškovų pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieškovų turėtų išlaidų dydį, šiuo konkrečiu atveju sprendė, kad yra pagrindas sumažinti šalių sutartyje sulygtų netesybų (baudos) dydį iki 15000 Lt (CK 6.73 str. 2d., 6.258 str. 3 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovai R. Z. ir A. Z. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantai skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai peržengė byloje pareikšto reikalavimo dėl sutartinių nuostolių priteisimo ribas ir priteisė ieškovams, tai, ko jie neprašė - netesybas (baudą), tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį.

2. Civilinė atsakomybė atsakovams galėjo būti taikoma tik įrodžius jų nesąžiningus veiksmus derybų dėl tikslinės paskolos bei akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu, įskaitant derybinius įsipareigojimus įtvirtinančio Susitarimo vykdymo metu.

3. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad atsakovė A. Z. nesiėmė priemonių nors minimaliai užtikrinti susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

4. Teismas nevertino esminę reikšmę Civilinio kodekso 6.204 straipsnio taikymui turinčių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo situacijoje nepagrįstai netaikė paminėtame straipsnyje įtvirtintos teisės normos pasiremdamas vien tuo faktu, kada ieškovams buvo pranešta apie negalėjimą vykdyti susitarimu prisiimtų derybinių įsipareigojimų. Dėl staiga ir sunkiai pablogėjusios sveikatos būklės atsakovas R. Z. buvo priverstas neapibrėžtam laikotarpiui visiškai nutraukti savo verslą, įskaitant bet kokią ūkinę-komercinę veiklą, susijusią su JAE bendrove „R. I.. Used Cars Tr. L.L.C.“, taip pat dalyvavimą šios bendrovės valdyme.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįžvelgė pagrindo ginčo situacijoje taikyti CK 6.259 straipsnio nuostatų ir visiškai ar iš dalies atleisti atsakovus nuo atsakomybės.

Žemesnės instancijos teismas

6. Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas sumažinti šalių sulygtų netesybų (baudos) dydį iki 15000 Lt, tačiau tokio dydžio netesybos vis tiek yra neprotingai didelės.

7. Teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas neatsižvelgė į tenkintų reikalavimų dydį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai G. R. ir G. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2011-09-27 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagristą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvų prasme nėra pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis ieškovai bei atsakovai 2009 m. sausio 23 d. pasirašė susitarimą, remiantis kuriame kiekvienos iš susitarimo šalių kitai šaliai pateiktais paaiškinimais, garantijomis, užtikrinimais ir įsipareigojimais šalys įsipareigojo ateityje sudaryti tikslinės paskolos bei akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovai 2009 m. vasario 11 d. raštu kreipėsi į atsakovus ir prašė pateikti ataskaitą apie atliktus bei numatomus atlikti veiksmus pagal susitarimo 5 punkto su papunkčiais sąlygas (18 b.l., t. 1). Atsakovai 2009 m. vasario 19 d. pranešimu informavo ieškovus apie atsakovų sutartinių įsipareigojimų vykdymą bei pranešė, jog atsakovas R. Z. sunkiai serga, todėl objektyviai neturi galimybės vykdyti susitarimu prisiimtų įsipareigojimų, taip pat prašė CK 6.204 str. pagrindu nuo 2009-03-01 nutraukti susitarimą. Minėtame pranešime atsakovas R. Z. taip pat nurodė, kad jis yra pasirengęs atlyginti ieškovams dėl sutarties nutraukimo realiai ieškovų patirtus nuostolius (finansininkų, teisininkų, vertėjų paslaugoms apmokėti ir kt.), prašė savo sprendimą dėl susitarimo nutraukimo pateikti raštu per 15 dienų nuo jo gavimo dienos (19-21 b.l., t. 1). Ieškovai 2009 m. kovo 3 d. pranešimu informavo atsakovus, kad CK 6.204 str. pagrindu susitarimas negali būti nutrauktas ir pasiūlė svarstyti susitarimu numatytų terminų pratęsimą, taip pat numatė galimybę nutraukti susitarimą bei 2009-01-22 paskolos sutartį, tačiau tik tuo atveju, jeigu bus kompensuoti visi jų patirti nuostoliai bei netesybos dėl susitarimo nutraukimo (43-44 b.l.). Atsakovai 2009 m. balandžio 29 d. pranešimu informavo ieškovus apie 2009-01-23 Susitarimo nutraukimą susitarimo 7.1.p. pagrindu, kuriame numatyta, jog sutartis gali būti nutraukta bet kurios šalies, pateikusios rašytinį pranešimą kitai šaliai, jei sandoris nėra užbaigiamas per 90 dienų nuo šio susitarimo pasirašymo dienos (25 b.l. ).

Ieškovų reikalavimai priteisti netesybas baudos forma kildinami iš įsipareigojimų nevykdymo ikisutartiniuose santykiuose. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovų veiksmus ikisutartiniuose santykiuose bei realius ketinimus sukurti sutartinius santykius patvirtina pateikti dokumentai: sutarčių projektai, naujų įstatų projektas, užsakytos vizos, daryti dokumentų vertimai ir kt. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai buvo atlikę aktyvius veiksmus siekiant susitarimo įgyvendinimo su atsakovais: dokumentų vertimai, kelionės į JAE išlaidos, vizos antram vizitui į JAE užsakymas ir kt. Nurodyti dokumentai bei byloje pateikti įrodymai sudaro teismui pagrindą spręsti, jog atsakovai savo elgesiu sukūrė ieškovams pagrįstą pasitikėjimą ir įsitikinimą, jog sutartis bus sudaryta.

Apeliantai skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pažymėjo, jog atsakovė A. Z. nesiėmė priemonių nors minimaliai užtikrinti susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymą. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu sutikti negali. Byloje esantis šalių pasirašytas susitarimas patvirtina, kad susitarimą pasirašė ir A. Z., kuri buvo šio susitarimo pilnateisė šalis. Taigi, A. Z. veikė kaip sandorio šalis, savo parašu patvirtino prisiimamus įsipareigojimus, ketinimą jų laikytis ir laisva valia pasirašė susitarimą. Todėl apeliantų argumentai, kurių pagrindu siekiama eliminuoti atsakovę kaip sandorio šalį iš civilinės atsakomybės teisinio santykio, kilusio iš susitarimo yra nepagrįsti.

Apeliaciniame skunde atsakovai nurodo, kad teismas nevertino esminę reikšmę Civilinio kodekso 6.204 straipsnio taikymui turinčių faktinių bylos aplinkybių ir ginčo situacijoje nepagrįstai netaikė paminėtame straipsnyje įtvirtintos teisės normos pasiremdamas vien tuo faktu, kada ieškovams buvo pranešta apie negalėjimą vykdyti susitarimu prisiimtų derybinių įsipareigojimų. Dėl staiga ir sunkiai pablogėjusios sveikatos būklės atsakovas R. Z. buvo priverstas neapibrėžtam laikotarpiui visiškai nutraukti savo verslą, įskaitant bet kokią ūkinę-komercinę veiklą, susijusią su JAE bendrove „R. I.. Used Cars Tr. L.L.C.“, taip pat dalyvavimą šios bendrovės valdyme. Teisėjų kolegijos vertinimu šie skundo argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal susitarimo nuostatas atsakovas buvo paskolos gavėjas, tuo tarpu ūkinę veiklą vykdo bendrovė „R. I.. Used Cars Tr. L.L.C.“, byloje nėra duomenų, kad R. Z. būtų pagrindinis valdymo organas ar akcininkas. Kaip jau buvo minėta pagal šalių pasirašytą susitarimą A. Z. kaip ir jos sutuoktinis buvo prisiėmusi tokius pačius įsipareigojimus, kuri neturėjo pagrindo atsisakyti vykdyti susitarimo sąlygas tais pačiais motyvais kaip R. Z.. Byloje esantis atsakovų 2009 m. balandžio 29 d. pranešimas ieškovams patvirtina apie susitarimo nutraukimą, tuo pagrindu, kad sandoris nebuvo sudarytas per 90 dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu yra svarbu tai, jog atsakovai susitarimo galiojimo laikotarpiu išreiškė atsisakymą vykdyti Susitarimą ir jo neįvykdė iki Susitarime nustatyto termino. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovai, aplinkybė, kad sandoris nebuvo užbaigtas per 90 dienų reiškia pareigos pasibaigimą sudaryti šį sandorio, tačiau jokiu būdu neeliminuoja šalių teisės į netesybas ar nuostolių atlyginimą (Susitarimo 7.2. punktas).

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aukščiau nurodyti veiksmai negali būti vertinami kaip sąžiningumo kriterijus atitinkantys, todėl pagrįstai sprendė, jog atsakovams atsirado sutartinė civilinė atsakomybė (CK 6.256 str. 2 d.), o pagrindo taikyti CK 6.259 str. nuostatas ir atleisti atsakovus nuo atsakomybės nėra.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ieškovai reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 150000 Lt sutartinių nuostolių kildina iš 2009 m. sausio 23 d. pasirašyto susitarimo 8.2 punkto, kuriame numatyta, kad paskolos gavėjui nustatytais terminais neįvykdžius išankstinių sąlygų ir dėl šios priežasties paskolos davėjams atsisakius sudaryti ar vykdyti tikslinės paskolos sutartį, paskolos davėjai turi teisę pareikalauti iš paskolos gavėjo, o paskolos gavėjas esant tokiam reikalavimui turi pareigą sumokėti paskolos davėjams 150000 litų dydžio kompensaciją (baudą) patirtų nuostolių kompensavimui.

Apeliantai skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai peržengė byloje pareikšto reikalavimo dėl sutartinių nuostolių priteisimo ribas ir priteisė ieškovams, tai, ko jie neprašė - netesybas (baudą), tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantų argumentu sutikti negali. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovo reikalavimus pagrįstai atsižvelgė, kad ieškovo reikalavimai yra kildinami iš susitarimo 8.2. punkto, kuriame šalys aiškiai įvardijo, kad 150000 Lt suma yra kompensacija (bauda) patirtų nuostolių kompensavimui. Ieškovų dėstomi argumentai ieškinyje, dublike bei atsiliepime į apeliacinį skundą patvirtina, kad ieškovai reikalauja priteisti netesybas baudos forma, bet ne nuostolius, todėl apeliantų argumentai atmestini.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.

Nors ieškovai ieškiniu prašė priteisti 150000, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio pilna apimtimi ir sumažino ieškovų prašomas priteisti netesybas iki 15000 Lt.

Bendroji taisyklė dėl netesybų mažinimo yra ta, kad šalių susitarimas dėl netesybų yra galiojantis ir vykdytinas, tačiau jeigu netesybos yra akivaizdžiai per didelės, neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus, jos gali būti sumažintos iki protingos sumos. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės.

Apeliantai pateiktame apeliaciniame skunde prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pareikšto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkina, nes bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, o šalių pozicijos išsamiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose.

Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas ir jas priteisdamas iš atsakovų per pusę neatsižvelgė, kad bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteisiamos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos duomenimis ieškovai už ieškinį pirmosios instancijos teisme sumokėjo 4000 Lt žyminį mokestį (2 b.l., t. 1), o išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme patyrė 4000 Lt. Pagal ieškovo pateiktą ieškinį buvo patenkinta 10 proc. jo reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo R. Z. ieškovui G. R. priteistina 200 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, atitinkamai tokios pat sumos priteistinos ir iš atsakovės A. Z.. Atsižvelgiant, kad apeliantų apeliacinis skundas tenkinamas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovų nepriteistinos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą ir nepažeidė materialinės teisės normų, tačiau netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, todėl teismo sprendimas šioje dalyje keistinas.

Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

nutari a:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimą iš dalies pakeisti.

Priteistą iš atsakovų R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a.k. 4720400219, lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 2225 Lt sumą ieškovui G. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovų turėtų bylinėjimosi išlaidų, sumažinti iki 400 Lt iš kiekvieno atsakovo.

Kitą spendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjos Danutė GasiūnienėDanutė MilašienėMarytė Mitkuvienė