- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-25
- Bylos Nr.
- e2-500-302/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00086-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- M. G.
- Atsakovas
- R. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės M. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės M. G. ieškinį atsakovei R. R. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir turto grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė M. G.pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2021 m. birželio 2 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį Nr. K1AK-5303, grąžinti jai 111 354,69 Eur vertės turtą: butą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-802-618/2022 buvo patvirtinta 2022 m. spalio 13 d. taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės M. G. ir atsakovės R. R., kuria ieškovė atsisakė analogiškų byloje pareikštų reikalavimų atsakovei R. R. ir nurodė, jog, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl šios taikos sutarties patvirtinimo, šios sutarties šalys viena kitai jokių turtinių, finansinių ar kitokių pretenzijų dėl šioje sutartyje nurodyto turto perleidimo išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi ir šios sutarties vykdymo, buvusio iki šios taikos sutarties sudarymo, nereikš ir laikoma, kad visi ginčai dėl šio turto yra galutinai išspręsti. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui ją palikus nepakeistą.
4. Teismas nusprendė, kad pareikštas ieškinys ir ieškinys, pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-802-618/2022, yra tapatūs, o šalių ginčas yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis.
5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ieškinyje nenurodė jokių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, dėstė tuos pačius argumentus, kuriais įrodinėjo atsakovės netinkamai vykdomą ieškovės priežiūrą, kaip ankstesniame ieškinyje, ir nereiškė ieškinio kitokiu pagrindu. Teismas nusprendė, kad, nors nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė nurodė ir daugiau nusiskundimų atsakovės eglesiu, tačiau iš esmės visos aplinkybės yra susijusios su atsakovės teikiama priežiūra, todėl ieškinius vertino kaip tapačius ir nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškinį atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė M. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad nagrinėjamu atveju tapatūs ieškinio elementai yra tik ginčo šalys ir ieškinio dalykas, tačiau skirtingas ieškinio pagrindas: ankstesnis ieškinys buvo grindžiamas tuo metu buvusiomis faktinėmis aplinkybėmis, naujas ieškinys – aplinkybėmis, atsiradusiomis jau po taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
7. Apeliacijos dalykas yra Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
9. 2021 m. birželio 2 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašyta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią ieškovė perleido jai asmeninės nuosavybes teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą atsakovei su sąlyga, kad ši išlaikys ieškovę iki gyvos galvos.
10. 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, grąžinti ieškovei turtą: butą, dalį žemės sklypo ir ūkinius pastatus, priklausančius butui, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškinį grindė tuo, kad atsakovė nevykdo išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygų, nepakankamai rūpinasi ieškove. Civilinę bylą šalys baigė taikos sutartimi, kuria ieškovė atsisakė visų ieškinio reikalavimų ir kuri buvo patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartimi, ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. lapkričio 29 d.
11. 2023 m. balandžio 6 d. ieškovė vėl kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį ir grąžinti jai šia sutartimi perleistą nekilnojamąjį turtą. Ieškinį grindė iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė nepakankamai rūpinasi ieškove, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymas neatitinka ieškovės poreikių ir lūkesčių. Ieškovė ieškinyje pažymėjo, kad ir po taikos sutarties patvirtinimo atsakovė tinkamai nevykdo 2021 m. birželio 2 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. 2022 m. gruodžio 23 d. ieškovė surašė pirmą pretenziją atsakovei. Joje, įvertinus ieškovės sveikatą ir poreikius, buvo išvardinta, kaip ieškovė supranta rentos sutarties 5.1 papunktyje nurodytų pareigų įvykdymą. Konkrečiai nurodyta, ko trūksta ieškovės priežiūrai ir išlaikymui, kad ji išgyventų. Ieškovės lūkesčiai patenkinti nebuvo. 2023 m. kovo 4 d. ieškovė surašė antrą pretenziją atsakovei. Ieškovės teigimu, atsakovė atlieka tik dalį savo pareigų, jų vykdymo būdai yra nepakankami.
12. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu. Atskirajame skunde nekeliamas ginčas dėl to, kad ieškovė buvo pareiškusi atsakovei ieškinį, kuriame išdėstė tapačius reikalavimus, kaip ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, taigi nekeliamas ginčas, kad tarp tų pačių šalių yra išnagrinėtas ginčas dėl tokio paties reikalavimo (dalyko). Tačiau atskirajame skunde teigiama, kad ieškinio faktinis pagrindas yra kitas, todėl ieškinį buvo atsisakyta priimti nepagrįstai.
Dėl ieškinių (ne)tapatumo
13. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Ši proceso teisės norma reiškia, kad, jei teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė teismo procesinį sprendimą, tai reiškia, jog tam tikru konkrečiu atveju asmuo pasinaudojo savo teise kreiptis į teismą, t. y. neegzistuoja viena iš prielaidų pareikšti ieškinį teisme.
14. Nurodyta procesinė taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis galutinio teismo sprendimo padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018 15 punktą)
15. Materialieji teismo procesinio sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau negu CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte yra atskleidžiamas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-353-690/2018 16 punktą, 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 16 punktą).
16. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatyta, kad ginčas keliamas iš išlaikymo iki gyvos galvos sutarties. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriam būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai išlaikymo iki gyvos galvos požymiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.460 straipsnio 2 dalis). Sutartis dėl išlaikymo iki gyvos galvos yra realinė ir, kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, tęstinio pobūdžio – prievolė išlaikyti asmenį iki gyvos galvos baigiasi po rentos gavėjo mirties (CK 6.464 straipsnio 1 dalis).
17. Tais atvejais, kai tarp šalių susiklosto tęstiniai teisiniai santykiai, vertinant faktinį ieškinio pagrindą, reikalinga patikrinti ne tik faktinių ieškinio aplinkybių turinį, tačiau ir momentą, nuo kurio šios faktinės aplinkybės susiformuoja.
18. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, nagrinėjamu atveju, yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp tų pačių šalių – ieškovės M. G. ir atsakovės R. R., dėl to paties dalyko – išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir nekilnojamojo turto grąžinimo ieškovės nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pažymėjo, kad tiek 2022 m. rugsėjo 9 d., tiek 2023 m. balandžio 6 d. ieškinys buvo grindžiamos faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovės kiekvieną mėnesį teikiamas išlaikymas ir kitokio pobūdžio priežiūra yra nepakankami, taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog ieškinio faktinio aplinkybių turinys yra tapatus. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino to, jog, teikiant 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškinį ir dėl jo sudarius taikos sutartį, buvo susitarta dėl faktinių aplinkybių, kurios buvo iki 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškinio pateikimo. Tuo tarpu teikiant 2023 m. balandžio 6 d. ieškinį, buvo nurodomos savo turiniu iš esmės tapačios, tačiau kitu laiku – po taikos sutarties patvirtinimo – atsiradusios faktinės aplinkybės. Todėl pritartina atskirojo skundo argumentams, kad šio ieškinio faktinis pagrindas nėra tapatus ieškiniui, kuris buvo išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. spalio 14 d. nutartimi.
19. Taigi, esant tęstinio pobūdžio teisiniams santykiams, vieną kartą išnagrinėjus tarp šalių kilusį ginčą, vėliau pasikartojantis sutarties pažeidimas negali būti laikomas tapačiu, dėl kurio jau ginčas išspręstas, nepaisant to, kad pažeidimo faktinių aplinkybių turinys yra tapatus. Pritartina atskirojo skundo argumentams, kad tokiu atveju susiklostytų teisiškai ydinga situacija ir atsakovė galėtų apskritai nevykdyti išlaikymo iki gyvos galvos sutartyje nustatytų pareigų, kadangi būtų laikoma, jog ginčas tarp šalių dėl tos pačios sutarties yra išspręstas taikos sutartimi. Toks aiškinimas neatitiktų teisingumo, protingumo, teisės į teisminę gynybą principų, civilinio proceso esmės ir paskirties.
Dėl procesinės bylos baigties
20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ir, nesant teisinio pagrindo, atsisakė priimti ieškinį, todėl ieškovės atskirasis skundas tenkinamas, o Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 23 d. nutartis naikinama.
21. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nevertino, ar ieškinys atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, inter alia (taip pat) nesprendė žyminio mokesčio, mokėtino už ieškinį, klausimo. Todėl ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 23 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.