Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono PK atstovui Steponui Liaugaudui,

teismo posėdyje išnagrinėjo S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių r. PK įgaliotas pareigūnas 2013 m. vasario 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. K. už tai, kad jis 2013 m. vasario 23 d. 16.25 val. Mažeikių r. sav. kelio Tirkšliai–Bugeniai 2,9 km vairuodamas automobilį slidžiame kelyje nepasirinko saugaus greičio, dėl to jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio ir apgadino ne jam priklausančią transporto priemonę; apie įvykį policijai nepranešęs, palikęs transporto priemonę iš įvykio vietos pasišalino; nepateikė vairuotojo pažymėjimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 133 ir 234 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tris administracinius teisės pažeidimus, padarytus idealiąja sutaptimi. Vienas iš pažeidimų (numatytas LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

S. K. teisme neprisipažino padaręs teisės pažeidimus ir paaiškino, jog protokole nurodytu laiku draugės J. P. automobiliu važiavęs pas dėdę, automobilį sumėtė ir jis įvažiavo į kanalą. Jam nuvažiavus nuo kelio buvo priėjęs kažkoks žmogus, kurio jis prašęs padėti ištraukti automobilį, bet šis neturėjo su kuo. Kadangi neberadęs telefono, kuris buvo užkritęs už automobilio sėdynės, išėjęs ieškoti traktoriaus, kad ištemptų mašiną. Grįžo su dėde pasiėmęs traktorių, tačiau automobilio nebebuvo. Paskambinus žmonai, ši pasakė, kad mašiną nutempė policija. Policijai apie įvykį nepranešė, nes turtinės žalos niekam nepadarė, automobilio neapgadino, automobilio bamperis apgadintas anksčiau – žmona jį apgadino lapkričio 1 d. kaime. Automobilio radiatoriaus grotelės taip pat buvo apgadintos iki įvykio – draugė seniau buvo įvažiavusi į kanalą, dar jiems kartu negyvenant. Važinėjo nesuremontuotu automobiliu, nes neturėjo pinigų remontui.

Liudytojas G. J. parodė, jog tą dieną dirbdami kartu su patruliu D. B. iš budėtojo gavo pranešimą nuvykti į Geidžius, už kapinių, kur nuo kelio buvo nuvažiavęs automobilis. Sakė paskubėti, nes vairuotojas bando pasišalinti. Nuvykus į įvykio vietą rado nuo kelio nuvažiavusį ir apgadintą automobilį Audi 80, valstybinio numerio gerai nepamena, atrodo, kad 514. Įvykio vietoje vairuotojo nebuvo, buvo du vyriškiai su kitu automobiliu, kurie jų laukė. Paaiškino, kad jiems važiuojant nuo Tirkšlių link Geidžių, juos ties kapinėmis lenkė automobilis Audi 80, kurį sumėtė ir jis nuvažiavo į dešinę kelio pusę. Sakė, kad išlipus vairuotojui matėsi, kad jis neblaivus. Vyriškiai paaiškino, kad pasakė tam vaikinui palaukti, kad iškvies policiją, bet jis išėjo link Geidžių pusės. Apžiūrėjus įvykio vietą matėsi, jog automobilis buvo sniege, bet matėsi ir grotelės, ir apatinė bamperio dalis, vadinama ausis sparne, iš kurios bamperis buvo išsikabinęs. Nuo kelio buvo staigus nuvažiavimas, nedidelis skardis, todėl mašina priekiu pasikabino ant to skardžio ir išnėrė bamperį. Automobilio prekinio bamperio sugadinimas buvo šviežias, fotolentelėje irgi matyti, jog mašina priekiu pasikabinusi ant pakilimo, pilnos grotelės sniego. Patraukus automobilį, matėsi suskaldytos plastmasės gabaliukai. Įforminę eismo įvykį, automobilį priverstinai nuvežė. Automobilyje rado mobilų telefoną, į kurį po keleto minučių paskambino moteris, išsiaiškinę, jog automobilis yra jos, o telefonas – jos draugo.

Liudytojas D. B. parodė, jog vasario 23 d. gavo pranešimą važiuoti link Geidžių, nes nuo kelio nuvažiavęs automobilis, o vairuotojas galimai neblaivus. Nuvykus į vietą rado liudytojus, kurie matė įvykį. Sakė, kad vairuotojas atrodė neblaivus. Liudytojai vairuotojui sakė, kad iškvietė policiją, tada vairuotojas pasišalino. Matėsi nuvažiavęs automobilis, kuris buvo apgadintas, šalia automobilio svaidėsi priekinio bamperio nuolaužos. Sugadinimai akivaizdžiai matėsi, jog yra nauji, nes šalia automobilio mėtėsi nuolaužos.

Liudytoja J. P. parodė, jog apie auto įvykį ji sužinojo iš policijos pareigūno, kuris paskambino Sauliaus telefonu, klausė ar jos automobilis. Vakare S. jai skambino iš kito telefono, sakė, kad buvo ledas, sumėtė ir įvažiavo į pusnyną. Sakė, kad ėjo žiūrėti, kad kas ištrauktų iš pusnyno. Iki įvykio, dar kartu su S. negyvenant, rudenį – rugsėjo pabaigoje ar spalio pradžioje – Plungės rajono Alsėdžių kaime važiuodama automobiliu paslydo ir įvažiavo į suartą dirvą, todėl buvo skilęs keleivio pusėje esantis bamperio šonas, jis judėjo, nestipriai tesilaikė. Ji automobilio neremontavo, nes jai važiuoti netrukdė. Apie grotelių sugadinimą nieko nežino.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kaltė dėl pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik sąmo-ningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Nors S. K. tvirtino policijai apie įvykį nepranešęs, nes automobiliui žalos nepadaręs, jis buvęs apgadintas iki įvykio automobilio savininkės J. P., šiuos jo parodymus paneigia byloje surinkti duomenys. Iš byloje esančių nuotraukų bei transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog J. P. priklausančiam automobiliui AUDI 80, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), dėl eismo įvykio padaryta turtinė žala, nes apgadintas priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų G. J. bei D. B. teisme duoti parodymai.

Liudytojos J. P. parodymai vertintini, kaip siekimas padėti išvengti S. K. atsakomybės, nes jos nurodytas automobilio sugadinimo laikas nesutampa su S. K. nurodytu laiku, apie grotelių sugadinimą ji nieko nežino, be to, jos parodymus paneigia kiti bylos duomenys.

Kelių eismo taisyklių 234 punkte nurodyta, jog tuo atveju, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

S. K. kaltė padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus teisės pažeidimus yra įrodyta: 2013 m. vasario 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr.73P-2357889-13, kuriame užfiksuoti pažeidimo faktai; eismo įvykio vietos schema; fotolentelėmis; transporto priemonės techninės apžiūros aktu; transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu; bendra įvykio informacija; pažyma apie baustumą bei S. K. paaiškinimu, todėl už minėtus teisės pažeidimus jam skirtinos administracinės nuobaudos.

Kvalifikuojant veiką pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį būtina nustatyti, kokias kelių eismo taisykles administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė. Nagrinėjamu atveju S. K. veika kvalifikuota pagal LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį už tai, jog jis nepateikė vairuotojo pa-žymėjimo ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 16 punkto reikalavimus. Pažymėtina, kad asmuo privalo turėti vairuotojo pažymėjimą tik vairuodamas transporto priemonę. Minėtu atveju S. K. vairavo automobilį keletą valandų prieš tai, kai jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad S. K. neturėjo vairuotojo pažymėjimo tuo metu, kai vairavo automobilį, darytina išvada, kad nėra 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negalima ir nutrauktina (LR ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

S. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmenybę – anksčiau yra baustas už analogišką teisės pažeidimą, jam skirtinų baudų dydis nustatytinas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (LR ATPK 27, 30² straipsniai).

LR ATPK 33 straipsnyje nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai, o jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną S. K. atžvilgiu dalyje dėl LR ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto teisės pažeidimo nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 150 Lt (vieno šimto penkiasdešimties litų) dydžio baudą;

LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskirti 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsniu, paskirti galutinę subendrintą administracinę nuo-baudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti S. K., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.LT32 7180 0000 0014 1038, esančią akcinėje bendrovėje Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Asmuo, kuriam paskirtos baudos mokėjimas išdėstytas per tam tikrą laikotarpį, jeigu pasunkėja jo materialinė padėtis ar yra kitų reikšmingų aplinkybių, gali kreiptis į nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusį organą (pareigūną) dėl nesumokėtos baudos dalies, ne mažesnės kaip aštuoni šimtai litų, pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais.

Teismo nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.

Teisėja Violeta Erlickienė