Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, dalyvaujant atsakovo atstovui A. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl šių priežasčių patyrė didžiulę moralinę žalą, garbės ir orumo pažeminimą, nežmoniškas kančias, nepatogumus. Ko pasekoje, nuolat jaučia baimę, apatiją, naktimis sapnuoja košmarus.

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai. Pareiškėjas bylą prašė nagrinėti be jo dalyvavimo (b. l. 139).

Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai. Pabrėžia, jog pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju transportu, kuris naudojamas remiantis transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu ir kasmetinėmis techninės apžiūros ataskaitomis su transporto priemonės paskirties nurodymu.

Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų, reglamentuojančių konvojavimo eigą nėra. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Vadovaudamasi Konvojavimo taisyklių 109 punktu, Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius), arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojavimo metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu, konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pateiktuose konvojaus kelionės žiniaraščiuose nėra užfiksuota pareiškėjo skundų ar prašymų.

Viešojo saugumo tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota aplinkybių, kad suimtasis patyrė ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Atkreipia dėmesį, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.

Skundas netenkinamas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš, jo vertinimu, neteisėtų valdžios institucijos – Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų konvojavimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2014-03-07 jį konvojuojant iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Neteisėti veiksmai konstatuojami, kai valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (LVAT 2005-09-30 nutartis administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, 2011-06-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-932/2011).

Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos, t. y. Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir, pareiškėjo vertinimu, atsiradusios žalos. Sprendžiant dėl Viešojo saugumo tarnybos (jos pareigūnų) veikos tariamo neteisėtumo, būtina nustatyti, ar konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja Viešojo saugumo tarnybos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjo, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos bus nustatytos) atsirado būtent dėl tų Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų.

Viešojo saugumo tarnybos pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, vykdant asmenų konvojavimą nustato Konvojavimo taisyklės. Minėtų taisyklių 3 punkte pateikiama konvojavimo sąvoka: „Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą“, taip pat numatyta, kad „Specialiosios transporto priemonės – tai specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose asmenims konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros“.

Konvojavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2008-05-01 iki 2015-01-08 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios ir Marijampolės pataisos namų pateiktos į bylą medžiagos matyti, kad į Marijampolės pataisos namus pareiškėjas atvyko 2013-10-24 iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo su asmens byla, kurioje buvo užfiksuoti tokie nuteistojo konvojavimo maršrutai: 2013-10-03 buvo patalpintas į Švenčionių r. PK areštinę; 2013-10-09 išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą; 2013-10-24 atvežtas į Marijampolės pataisos namus; 2013-12-10 išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2013-12-16 išvežtas į Panevėžio apskrities VPK areštinę; 2013-12-18 išvežtas į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2013-12-27 atvežtas į Marijampolės pataisos namus; 2014-02-13 išvežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą; 2014-02-27 atvežtas į Marijampolės pataisos namus; 2014-09-17 išvežtas į Švenčionių PK areštinę; 2014-09-25 atvežtas į Marijampolės pataisos namus (b. l. 113).

Viešojo saugumo tarnyba 2015-05-05 raštu Nr. 47SD-672 informavo teismą, kad 2013-12-16 ir 2013-12-18 dienomis pareiškėjo nekonvojavo, kadangi iki 2015-01-01 nevykdė konvojavimo maršrutu Šiaulių tardymo izoliatorius – Panevėžio apskrities VPK (b. l. 121).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas MAZ, Mersedes Benz, Iveco ir Volkswagen markės specialiaisiais automobiliais (b. l. 56, 58, 60, 62, 64, 66, 69, 72, 74, 77).

Konvojavimo taisyklių 137 p. nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Minėta nuostata suteikia teisę konvojuojamajam turint pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų, su skundu, ar prašymu kreiptis į konvojaus pareigūnus.

Konvojaus pareigūnas apie gautą skundą (prašymą) turi įrašyti žiniaraštyje ir pagal galimybes išspręsti. Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų būtų kreipęsis į konvojų. Todėl vien tik deklaratyvaus pobūdžio argumentai, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovo į bylą pateiktų įrodymų (duomenys kelionės žiniaraščiuose, iš kurių matyti, kad automobiliuose nebuvo vežama asmenų daugiau, nei yra sėdimų vietų).

Pareiškėjo teigimu, kai kuriuose automobiliuose nebuvo šildymo sistemos, todėl žiema automobilyje buvo labai šalta, tuo tarpu vasarą automobiliuose nebūdavo vėdinimo sistemos dėl ko būdavo labai karšta.

Pagrindiniai techniniai reikalavimai būtini specialiajam transportui nurodyti Konvojavimo taisyklių 146 p. Konvojavimo taisyklių 146.4. p. nustatyta, kad privalo būti veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Šių taisyklių 147 p. nustatyta, jog draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų. Byloje pateikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus atlikti dirbtinės apšvietos matavimo tyrimai ir ventiliacijos efektyvumo matavimo tyrimai taip pat tvirtina, kad automobiliuose įrengta vėdinimo sistema atitinka taisyklėse nustatytą normatyvą, t. y. ne mažesnį kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu tvirtino, kad jo atstovaujama institucija teismui į bylą pateikė visus turimus dokumentus.

Pareiškėjas buvo konvojuojamas transporto priemonėmis VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninės apžiūros kortelė b. l. 59), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninės apžiūros kortelė b. l. 67), VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MAZ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (techninės apžiūros kortelė b. l. 70), IVECO valst. Nr. (duomenys neskelbtini) MB valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kitų ginčo laikotarpiui aktualių transporto priemonių techninių apžiūrų kortelių institucija nepateikia. Sulyginus transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičių su kelionės žiniaraščiuose įrašytomis transporto priemonėmis ir jomis konvojuotų asmenų sąrašais, nenustatyta, kad konvojuojamų asmenų skaičius būtų viršijęs sėdimų vietų skaičių. Pareiškėjas skunde tik abstrakčiai nurodė, kad žiemos metu neveikė šildymo sistemos, o vasarą neveikė vėdinimo sistemos, tačiau konkrečių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Esminis momentas yra tas, kad pareiškėjas konvojavimo metu nei vėliau nesikreipė į institucijos pareigūnus dėl konvojavimo sąlygų. Ši aplinkybė taip pat rodo, kas jo konvojavimas vyko tinkamomis sąlygomis. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad Viešojo saugumo tarnyba atliko neteisėtus veiksmus konvojuojant pareiškėją laikotarpiu nuo 2011-11-23 iki 2014-03-07. Vertintina, kad pareiškėjui neturtinė žala nebuvo padaryta.

Atsakovės atstovas atsiliepimu prašė iš pareiškėjo priteisti Viešojo saugumo tarnybai 11,55 Lt bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimą (77 kopijos po 0,15 Lt., b. l. 14-90).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-09-01 nutarimu Nr. 1039 patvirtintos Dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos nuostatos, pagal kurių 6 p. nustatyta, kad vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo dokumento kopijos parengimo maksimali kaina – 0,15 lito. Už 77 į bylą pateiktas kopijas iš pareiškėjo atsakovei priteistina 3,34 eurai (11,55 Lt -77 x 0,15 Lt) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos iš A. P. priteisti 3,34 eurus teismo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.