Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2012-03-07 · Civilinė byla Nr. 2S-789-112/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-07
Bylos Nr.
2S-789-112/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rimvida Zubernienė
Skolininkas
E. P.
Kreditorius
V. K.
Kategorijos
  • 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2S-789-112/2012

Teisėja J. Gailevičienė Procesinio sprendimo kategorija 110.4; 122.4.

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. kovo 7 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės E. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės V. K. pareiškimą skolininkei E. P. dėl teismo įsakymo išdavimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas kreditorės V. K. pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkei nuosavybes teise priklausantį kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, skolininkei priklausančias pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 914 Lt sumos.

Šalies argumentai

Skolininkės E. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį. Nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes kreditorės išdėstyti teiginiai yra neteisingi, nepagrįsti, teismas jų visiškai nesiaiškino. Be to, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra visiškai nemotyvuotas, teismas nesuteikė galimybės skolininkei pareikšti prieštaravimus dėl kreditorės prašymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2011-12-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismas kreditorės V. K. pareiškimo pagrindu išdavė teismo įsakymą. Teismo įsakymo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendė ir nenagrinėjo ginčo iš esmės. Skolininkės turto areštas taikytas kaip preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra pagrįsta teismo abejonė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Atmestinas apeliantės argumentas, jog kreditorė nenurodė aplinkybių, būtinų arešto taikymui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į grėsmę kreditorės interesams. Kreditorė nurodė, jog skolininkė vengia susitikti, bendrauti, į telefono skambučius neatsako.

Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo specifika lemia tai, kad teismas, netikrindamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, išduoda kreditoriui teismo įsakymą, kuris įsigalioja, jeigu skolininkas nepateikia prieštaravimų (CPK 436 str.). Tik skolininkui pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pateikto pareiškimo, teismas kreditoriaus reikalavimu pareiškimą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, iki byla bus išspręsta iš esmės, vertinamas ne pareikšto reikalavimo pagrįstumas, o kitos aplinkybės – grėsmė, jog išduotas teismo įsakymas ar galimas palankus kreditoriui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Todėl pirmosios instancijos teismas, išdavęs teismo įsakymą ir spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėjo reikalavimo iš esmės ir nevertino jų pagrįstumo.

Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes taip pat į tai, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo išsprendimui yra numatyti trumpi terminai (CPK 436 str. 1 d.), pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas nepranešus skolininkei (CPK 147 str. 1 d.).

Tokiu atveju teismui nėra žinoma skolininko turtinė padėtis, pozicija ir ketinimai, todėl teismas vertino kreditoriaus nurodytas aplinkybes bei grėsmę jo interesams (CPK 185 str.), užtikrindamas tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neapsunkintų tolesnio normalaus skolininkės gyvenimo, jos būtinųjų kasdieninių poreikių tenkinimo. Skolininkie tokiu atveju suteikiama teisė būti išklausytai vėliau (reikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo) ir, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti panaikintas.

Be to, apeliantė turi teisę pasinaudoti Civilinio proceso kodekso 146 straipsnyje įtvirtintomis garantijomis ir bylos nagrinėjimo eigoje prašyti pakeisti ar panaikinti anksčiau nutartimi paskirtą laikinąją apsaugos priemonę, atlyginti nuostolius ir pan.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimo užtikrinimo priemonės taikytos neperžengiant reikalavimo sumos, t.y. 914 Lt, ribų. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, nežinodamas, kiek ir kokio turto turi skolininkė, pagrįstai nutartyje nenurodė išsamių turto duomenų, nes nutarties vykdymą pavedė kreditorės pasirinktam antstoliui, kuris ir nustatys, kokį konkretų turtą turi skolininkė ir ar jo pakanka pareikštiems reikalavimams užtikrinti (CPK 147 str. 6 d.). Kadangi skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodytas konkretus areštuotas turtas, apeliantė turi teisę kreiptis į antstolį ir nurodyti, kuriam konkrečiai turtui taikyti suvaržymus, neperžengiant reikalavimo sumos ribų.

Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. 2011 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantė už atskirąjį skundą sumokėjo 139 Lt žyminį mokestį. Už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokamas 100 litų žyminis mokestis (CPK 80 str. 2 d.). Minėta įstatymo nuostata įsigaliojo 2011-10-01, o taikytinas indeksas apskaičiuojamas laikotarpiui nuo įstatymo, kuriame nustatytas žyminis mokestis, įsigaliojimo mėnesio iki kiekvieno ketvirčio pradžios (CPK 82 str. 2 d.). Apeliantei, 2012-01-04 pateikiant atskirąjį skundą, naujas vartotojų kainų indeksas pagal CPK 82 straipsnio 2 dalį nebuvo nustatytas, todėl žyminio mokesčio suma turėjo būti neindeksuojama. Apeliantei grąžintina 39 Lt suma, permokėta paduodant atskirąjį skundą (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti E. P. 39 Lt sumokėto žyminio mokesčio pagal 2012-01-13 įmokos mokėjimo kvitą.

Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

Teisėja Rimvida Zubernienė