Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2013-09-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-47-672/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-09-09
Bylos Nr.
1-47-672/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginija Jokubauskienė
Kaltinamasis
M. P., D. P., A. S., R. N., R. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-47-672/2013m.Teisminio proceso Nr. 1-51-1-00236-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.3.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.7.2.6.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.7.9.; 1.2.26.2.1.
AKMENĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 9 d.Naujoji Akmenė

Žemesnės instancijos teismas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė, sekretoriaujant L. M., dalyvaujant prokurorei Ž. Š., A. G., kaltinamajam M. P. ir jo gynėjui Ž. A., kaltinamiesiems D. P., A. S., R. N., R. S., D. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas Akmenės rajono aplinkės teismo 2013-03-22 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį,

Žemesnės instancijos teismas

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 2012-03-07 Akmenės r. apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 6 mėn.;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį,

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbanti, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį,

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) šaltkalviu santechniku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį,

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 2005-04-19 Akmenės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 213 str. 1 d. - 2 MGL (250 Lt) bauda, 2006-07-28 bauda išieškota; 2007-04-27 Akmenės r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 str. 1 d. – 2 epizodai, 182 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d., 6 d., paskirta bauda 8 MGL (1040 Lt); 2008-10-29 Šiaulių apygardos teismo pagal BK 178 str. 1 d., 199² str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. paskirta 80 MGL bauda, vadovaujantis BK 65 str. galutinė bausmė – 76 MGL (9500 Lt) bauda;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį,

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, nedirbantis, teistas: 2009-11-16 Akmenės r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir 178 str. 2 d. - 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2009-11-19 Akmenės r. apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. - laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2012-03-07 Akmenės r. apylinkės teismo - pagal BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d. bausmės subendrintos iš dalies sudedant, galutinė bausmė - 45 paros arešto; 2013-04-02 Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 60 parų areštu; 2013-07-19 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. – 12 mėn. laisvės atėmimo;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

A. S. ir R. N. 2012 m. birželio 2 d., apie 19 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, tyčia nukentėjusiam Ž. B. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam nubrozdinimus viršugalvio srityje, po kaire akimi, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas nukentėjusiam Ž. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, A. S. 2012 m. birželio 2 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), ne mažiau keturių kartų kumščiu trenkė į kieme stovėjusio S. M. priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinio lango stiklą, 700 Lt vertės, ir jį suskaldė ir sudaužė dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodėlio stiklą, 200 Lt vertės, bei veikdamas kartu su M. P. ir R. N., tyčia nukentėjusiam D. B. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam nubrozdinimus kaktoje, muštinę žaizdą smakro srityje, kas nukentėjusiam D. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, R. N. 2012 m. birželio 2 d., apie 23.30 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. S. ir M. P., tyčia nukentėjusiam D. B. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam nubrozdinimus kaktoje, muštinę žaizdą smakro srityje, kas nukentėjusiam D. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

R. S. 2012 m. birželio 2 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), kojomis spardė į kieme stovėjusį S. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nulaužė dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, išlaužė ir įskėlė šio veidrodėlio stiklą 200 Lt vertės, tyčia nukentėjusiai G. M. sudavė smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, stumdė, tampė už rūbų, pargriovusi ant žemės ją tampė ir padarė jai dešinės alkūnės, kelio nubrozdinimus, kas nukentėjusiai G. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. P. 2012 m. birželio 2 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. P., įlipęs į kieme stovėjusį S. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suėmęs rankomis iš už nugaros smaugė ant priekinės sėdynės sėdintį S. M., sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam kraujosruvą su muštine žaizda dešinės akies apatiniame voke, kas nukentėjusiam S. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tampė jį už rūbų ir suplėšė 400 Lt vertės švarką, ir taip tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

D. P. 2012 m. birželio 2 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. P., įlipęs į kieme stovėjusį S. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), suėmęs rankomis iš už nugaros smaugė ant priekinės sėdynės sėdintį S. M., sudavė jam smūgius rankomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam kraujosruvą su muštine žaizda dešinės akies apatiniame voke, kas nukentėjusiam S. M. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tampė jį už rūbų ir suplėšė 400 Lt vertės švarką, ir taip tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

M. P. 2012 m. birželio 2 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. S. ir R. N., tyčia nukentėjusiam D. B. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam nubrozdinimus viršugalvio srityje, po kaire akimi, kraujosruvą dešinėje šlaunyje, kas nukentėjusiam D. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, ir taip tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir Ž. B. sumušimo

Teismo posėdžio metu A. S. savo kaltę pripažino bei parodė, kad nukentėjusįjį Ž. B. pažįsta. Įvykio dieną jis savo namuose (duomenys neskelbtini), girtavo dviese su R. N.. Išėjo į lauką parūkyti ir netrukus prie laiptinės atėjo Ž. B. su savo broliu N. B.. Tarp jo ir Ž. B. įvyko konfliktas, jie susimušė. Mano, kad dėl konflikto kaltas jo girtumas, jis pirmas užsipuolė Ž. B. be jokio pagrindo. Konfliktas vyko prie jo namo, jis trenkė Ž. B., šis trenkė jam atgal, paskui nuo jo bėgo už namo. Ž. B. jis pasivijo jau už namo, Ž. B. jis sudavė pirmas, o šis trenkė atgal. R. N. buvo kartu ir taip pat mušė Ž. B.. Kiek smūgių R. N. sudavė Ž. B., jis pasakyti negali, o jis pats Ž. B. galėjo suduoti maždaug tris smūgius - vieną smūgį sudavė prie laiptinės, pasivijęs už namo, sudavė dar porą smūgių. Negali pasakyti, ar nuo jo smūgių Ž. B. buvo nukritęs ant žemės. Jis smūgiavo rankomis, nepamena, ar spyrė kojomis. Konflikto metu jis buvo nugriuvęs ant suolo, kai Ž. B. jam trenkė. Įvykio metu buvo šviesus paros laika, daugiau žmonių už namo nebuvo, o ar kieme, prie laiptinės kas nors buvo, jis nepastebėjo. Viskas vyko labai greitai, todėl negali pasakyti, kiek laiko vyko muštynės. Su nukentėjusiuoju Ž. B. po įvykio buvo susitikęs, tačiau jo neatsiprašė, nesitarė, kaip atlyginti žalą. Nori dabar, teisme, atsiprašyti nukentėjusiojo Ž. B.. Savo elgesį vertina blogai, gailisi, turi šeimą, 8 nepilnamečius vaikus, prieš tai teistas nebuvo. Mano, kad viskas galėjo vykti dėl alkoholio, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs, išgėręs buvo nemažai.

Teismo posėdžio metu R. N. kaltę dėl Ž. B. sumušimo pripažino visiškai. Paaiškino, kad nukentėjusįjį Ž. B. pažįsta, įvykio dieną rašė jam žinutę, kad ateitų išgerti pas A. S., kur jie dviese gėrė. Apie 19 val., jie lauke prie laiptinės su A. S. rūkė, kai atėjo Ž. B. su broliu N. B.. Jie tarpusavyje susikivirčijo, susimušė. Prie laiptinės taip pat buvo atėję M. P., D. P., jie dar nebuvo gėrę. A. S. susimušė su Ž. B., matė, kaip jie smūgiavo vienas kitam prie namo kampo, paskui nubėgo už namo, kur jie pradėjo ristis ant žemės. Tuomet jis pribėgo ir smogė N. B. iš kojos kelio, smogė kumščiu į veidą. D. P. ir M. P. liko prie laiptinės, jie tada muštynėse nedalyvavo. Nukentėjusiojo Ž. B. atsiprašė. Gailisi, kad taip išėjo.

Nukentėjusysis Ž. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad A. S. ir R. N. pažįsta, jie yra jo draugai. Tą vakarą jis buvo blaivus, gavo iš R. N. žinutę, kad ateitų pas S. išgerti. Kartu su juo ėjo brolis N. B.. Dėl ko susiginčijo, nepamena, kas pradėjo muštynes ir dėl kokios priežasties, taip pat neprisimena. Mušė tik jį, nes brolis N. B. tuo metu buvo su savo drauge. Negali pasakyti, kiek smūgių jam buvo suduota mušė ir rankomis, ir kojomis, didelių sužalojimų jis nepatyrė, padaryta tik pora įbrėžimų, todėl pats į policiją nebūtų kreipęsis. Kas iškvietė policiją, nežino. Jis taip pat sudavė smūgius A. S., abu buvo nukritę ant žemės. Kai vyko muštynės už namo, jo brolis N. B. buvo su drauge, todėl jis nieko nematė. Jokių pretenzijų savo draugams jis neturi, po muštynių paskui kartu visi gėrė. Civilinio ieškinio nereiškia, A. S. ir R. N. jo atsiprašė.

Liudytojas N. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamuosius A. S. ir R. N. pažįsta, yra draugai, nukentėjusysis Ž. B. yra jo brolis. Įvykio dieną broliui kažkas parašė žinutę, kad ateitų prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo, pas A. S.. Jį ir R. N., susitiko prie jo namo, lauke. Kai prasidėjo konfliktas, jis buvo šalia, matė, kaip brolis Ž. B. susistumdė su A. S.. Po to jie, užėjo už namo ir jis nematė, kaip Ž. B. mušė R. N.. Brolis namo grįžo po valandos, nežino, ar jie kartu gėrė. Grįžęs namo, brolis išsikvietė greitąją pagalbą, nes sakė, kad skauda galvą. Kai atvažiavo greitoji, tuo metu jis buvo namie, brolis nusileido į apačią ir greitoji jį išsivežė. Kiek smūgių sudavė D. P., nematė. Tuo metu kartu buvo A. S. ir R. N., bet ką jie darė, nematė, taip pat nematė, kiek smūgių sudavė A. S. ir R. N.. Policiją ir greitąją broliui iškvietė mama.

2012 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede foto lentelėje Nr. 269 užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) esantis kiemas (I t., 5-8 b. l.).

2012 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1371/12(04) užfiksuota, kad Ž. B. nustatyta: nubrozdinimai viršugalvio srityje, po kaire akimi, kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą (-us). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., 16 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Kaltinamieji paaiškino nusikaltimo aplinkybes, neneigė kaltės, paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta, jį sumušė dėl kilusio konflikto nukentėjusiajam susistumdžius su A. S.. Aiškios konflikto priežasties paaiškinti nė vienas ir kaltinamųjų bei nukentėjusysis negalėjo, kaltinamasis A. S. nurodė, kad užpuolė nukentėjusįjį dėl girtumo, be jokio pagrindo. Kad sumušdami nukentėjusįjį viešoje vietoje pasielgė chuliganiškai, įžūliai bei, kad toks elgesys gali trikdyti aplinkinius žmones, kaltinamieji suprato. Tokiais savo veiksmais jie pademonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį. Tai pasireiškė jų neleistinu, nepriimtinu elgesiu, trikdančiu visuomenės rimtį ir pažeidžiančiu viešąją tvarką. Visuomenės rimtis buvo sutrikdyta netikėtai panaudojus fizinius veiksmus be jokios motyvacijos, šviesiu paros metu, netoli mokyklos pastato. Ištirtų įrodymų visuma, kaltinamųjų, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, byloje nustatytos faktinės aplinkybės, papildančios vienos kitas, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes ir įrodo kaltinamųjų kaltę. Kaltinamųjų A. S. ir R. N. veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos teisingai ir pilnai įrodytos.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir S. M., G. M., D. B. sumušimo ir S. M. automobilio sugadinimo:

A. S. teismo posėdyje paaiškino, kad po konflikto su Ž. B., jie toliau girtavo pas jį namuose. Buvo D. P., R. N., D. P., M. P.. Išėjus parūkyti į lauką, pamatė netoli stovintį automobilį (duomenys neskelbtini), priėjo aiškintis santykių, nes anksčiau buvo kilęs konfliktas su S. M.. Kadangi durelių niekas neatidarė, jis trenkė į stiklą ir nulaužė veidrodėlį. Santykių ėjo aiškintis, nes prieš tai iš ryto S. M. kartu su V. V. buvo atėję į jo namus, grasino. Žinojo, kad automobilyje yra S. M., nes matė, kaip jis su ta mašina po kiemą važinėdavosi. Vairuotojo nepažįsta, o S. M. sėdėjo keleivio pusėje. Po to, kai tarp jų su M. įvyko konfliktas, atbėgo netoli buvę jo draugai. Iš kažkur atėjo G. M., kuri susistumdė su jo žmona. Žmona norėjo atitraukti jį nuo mašinos, matė, kad žmonai buvo mėlyna akis. M. mašiną spardė jis, o ne jo žmona. Žmona į medikus dėl mėlynės nesikreipė. Žalos S. M. neatlygino, nes nebuvo jo sutikęs. Buvo sutikęs jo seserį G. M., prašė, kad perduotų broliui, jog nori taikytis, bet ji pasakė, kad nėra apie ką kalbėti. Pripažįsta, kad apgadino M. automobilį, o smūgių D. B. jis nesudavė, matė, kad jam trenkė M. P.. Nors buvo neblaivus, prisimena, kad tada jis nieko nemušė. M. P. stovėjo prie mašinos, D. P. buvo mašinoje, jis buvo lauke, D. P. buvo įlipęs į mašiną ištempti D. P.. Sutinka, kad apgadino M. priklausantį automobilį, sutinka su civiliniu ieškiniu.

R. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusiojo D. B. nepažįsta, apie įvykį nieko paaiškinti negali. Tą vakarą, po muštynių su Ž. B., jie visi grįžo pas A. S., kur toliau gėrė. Kas dar buvo pas A. S., neprisimena. Lyg tai vėl buvo išėję parūkyti, privažiavo mašina, nubėgo A. S. ir kiti. Neprisimena dėl girtumo, ar jis buvo nuėjęs iki tos mašinos, ar dalyvavo muštynėse, kas sėdėjo automobilyje, nežino. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis miegojo bute pas A. S.. Automobilio savininką M. jis pažįsta. Ar jis tuo metu buvo prie mašinos, galėtų pasakyti kiti proceso dalyviai.

R. S. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio vakarą buvo namuose, vyras A. S. girtavo: iš pradžių gėrė namie, trumpam išėjo, paskui grįžo. Jai išėjus į lauką parūkyti apie 23 val. ar 24 val., išgirdo triukšmą prie (duomenys neskelbtini) namo, pribėgo prie mašinos ir pamatė savo vyrą A. S., norėjo jį atitraukti nuo mašinos, tada pati pajuto smūgį į akį. Suprato, kad jai trenkė G. M.. Taip kilo konfliktas tarp jų, jos pradėjo muštis. Ji M. mašinos nespardė. Kad prie mašinos yra jos vyras, ji atpažino iš balso. Prie mašinos buvo D. P., D. P., M. P., R. N.. Nukentėjusiųjų ji nepažinojo. Žino, kad mašina buvo (duomenys neskelbtini), ji stovėjo prie kelio aikštelėje. Jos vyras buvo prie mašinos, jis šūkavo, kažką aiškinosi su buvusiais mašinoje vyriškiais. Matė, kad prie krūmų dar kažkas stovėjo. Kas sėdėjo automobilyje, nematė. Pripažįsta savo kaltę, kad susimušė su G. M., bet nepripažįsta, kad apgadino automobilį. G. M. trinktelėjo, nes pirma gavo iš jos smūgį. Trenkė M. kur pakliuvo, sudavė gal 4-5 smūgius. Nepamena, kur pataikė, pamena, kad buvo parvertusi ją ant žemės. Jos mušėsi dviese, todėl nežiūrėjo, ką daro kiti. Pas medikus nesikreipė, tik ikiteisminio tyrimo tyrėjai savo veidą parodė. Nors G. M. smogė pirma, ji nesijaučia nukentėjusi. Asmeniškai G. M. nepažįsta. Jos neatsiprašė, bet nori atsiprašyti nukentėjusiosios teismo posėdžio metu. Tą vakarą ji matė, kad įdaužtas priekinis automobilio langas, ar jos vyras spardė automobilį, ji nematė. Vyras jai pasakojo, kad S. M. buvo prie jų durų atėjęs, gąsdino, kad vyrui kažką padarys. Dėl savo elgesio ji gailisi.

D. P. teismo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, paaiškino, jog S. M. jis nieko nedarė, nes įvykio metu jis tik traukė iš mašinos D. P.. Tą vakarą visi girtavo pas A. S., o išėjus į lauką parūkyti, pamatė, kad aikštelėje stovi automobilis, išgirdo, kad kažkas šaukia. Jie visi priėjo prie automobilio, kilo konfliktas. A. S. smogė į priekinį automobilio stiklą, D. P. atsisėdo į automobilį ant galinės sėdynės, o jis, priėjęs prie mašinos bandė šį ištraukti. Automobilis (duomenys neskelbtini) stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, kitoje gatvės pusėje. Jie išgirdo, kad kažkas triukšmauja, todėl priėjo. Nukentėjusiuosius S. M. ir D. B. pažįsta. Kodėl D. P. įsėdo į automobilį, jis nežino. S. M. sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Matė, kaip D. P. ir S. M. tampėsi už rūbų, todėl norėjo D. P. patraukti, kad nevyktų muštynės. Vairuotojo pusėje kažkas sėdėjo, tik jis nežino, kas. Jis pats įlipo į automobilio galą, tačiau S. M. atžvilgiu nieko nedarė, bandė išskirti konfliktuojančius Ką tuo metu veikė P. ir M. A. S., R. N., M. P., jis nežino, tik matė, kad jie buvo prie automobilio.

D. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad S. M. pažįsta iš matymo. Tą vakarą pas A. S. buvo užsukęs, bet negėrė. Jis su kitais stovėjo lauke prie (duomenys neskelbtini) namo, o prie (duomenys neskelbtini) namo privažiavo (duomenys neskelbtini) ir sustojo kitoje gatvės pusėje. Jis atpažino S. M. mašiną, S. M. anksčiau grasino jam susidorojimu. S. M. sėdėjo keleivio pusėje, prie mašinos jau buvo A. S.. Jis įsėdo į mašiną, suėmė S. M. už švarko, tačiau rūbų neplėšė ir S. M. nesmaugė. Švarkas buvo paprastas, nemano, kad kainavo 400 Lt. S. M. lenkėsi į priekį, gal todėl jam pasirodė, kad jį smaugia. Į automobilį įsėdo ir D. P., jis bandė juos išskirti, ištempti jį iš mašinos. Jis išlipo iš mašinos, nes kažkas pasakė, kad atvažiuoja policija. Mašinoje sėdėjo S. M. ir vairuotojas Š. D.. Jis norėjo su S. M. išsiaiškinti dėl grasinimų susidoroti, prisipažįsta, kad sudavė jam ranka, pataikė į kairę veido pusę, sudavė du smūgius, bet jo nesmaugė. D. P. M. irgi nesmaugė. Ką kiti tuo metu veikė, jis nežino, tik matė, kaip A. S. apgadino automobilį, matė, kad ir R. S. buvo, ji su kažkuo konfliktavo. Matė, kad M. P. buvo įkišęs galvą į mašinos galą ir jam kažkas sudavė į galvą, bet nematė, kas. Paskui paaiškėjo, kad tai buvo D. B.. Pas medikus jis nesikreipė, į policiją dėl grasinimų nesikreipė. Nesutinka su ieškiniu, abejoja, ar S. M. padarė tokią turtinę žalą. Dėl savo elgesio gailisi.

M. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio vakarą girtavo pas A. S.. Išėjus visiems parūkyti, pamatė prie (duomenys neskelbtini) namo stovinčią mašiną. Iš pradžių prie jos nuėjo A. S., paskui nuėjo ir jis. Automobilyje jau sėdėjo D. P. ir D. P., buvo pradarytos šoninės automobilio durelės. Tada iš laiptinės išbėgo D. B. ir jam sudavė, jis nugriuvo. Paskui jis smogė D. B.. Nukentėjusiųjų jis nepažįsta, S. M. žino tik iš matymo. Prieš tai prie mašinos buvo kilęs konfliktas, todėl jis su draugais išėjo aiškintis. D. B. sudavė tris ar keturis kartus, negali pasakyti, kur pataikė. Automobilyje vairuotojo pusėje sėdėjo Š. D., ant galinės sėdynės sėdėjo D. P. ir D. P.. Matė, kaip A. S. sudavė į mašinos stiklą, R. N. prie automobilio nematė. D. B. anksčiau nepažinojo, bet šis jam sudavė pirmas. Pas medikus nesikreipė. Tą vakarą buvo išgėręs, bet viską prisimena. Nukentėjusiojo neatsiprašė, atsiprašyti nenori.

Liudytoja B. F. teismui paaiškino, kad pažįsta visus kaltinamuosius. Įvykio vakarą ji su dukra ėjo pro šalį ir (duomenys neskelbtini) g. matė, kaip privažiavus mašinai, pribėgo prie jos M. P., A. S., R. S., kilo triukšmas, konfliktavo. Ji policijai skambino tris kartus. Ji matė, kaip A. S. daužė priekinį langą, o R. S. susikibo su G. M.. Iš laiptinės išbėgo D. B., jis pribėgo prie mašinos, kažkam smogė, paskui tas žmogus jį nusivijo. Viskas vyko prie (duomenys neskelbtini) namo. Matė, kaip prie automobilio pribėgo būrys vyrų, mašinoje buvo keleivis, kuris sėdėjo priekyje ir laikė dureles, vairuotojas buvo išlipęs, bandė visus raminti, iš jo kažkas paėmė mašinos raktelius. Prie automobilio buvo A. S., M. P., ji negali atsiminti tiksliai, kas ką darė. Labiau atkreipė dėmesį kaip G. M. pešėsi su S. Iš pradžių R. S. nebuvo, ji atbėgo vėliau. Muštynės vyko tarp moteriškių, o vaikinai prie kito namo spardė ir mušė jaunuolį su baltais marškinėliais, tiksliau – D. B.. Nematė, kas jį mušė, nes jau buvo tamsu. Prie mašinos galinių durelių matė M. P., buvo dar kažkas. M. P. bandė įlįsti į mašiną, ištraukti keleivį, vairuotojas tuo metu buvo išlipęs. Policija atvyko už 10-15 min., kadangi netoli turėjo kitą iškvietimą. Ar R. S. spardė automobilį, ji nematė. Kitų asmenų nepažįsta, todėl neįsidėmėjo. Ar buvo priėjęs prie mašinos R. N., negali pasakyti.

Liudytojas Š. D. teismui paaiškino kad kaltinamuosius ir nukentėjusiuosius pažįsta. Negali pasakyti, dėl ko tą vakarą įvyko konfliktas. Parvežęs D. B., G. M. ir S. M. namo, jis sustojo prie daugiabučio, prie mokyklos. Iš bendrabučio išėjo M. P. ir kiti vaikinai. Nežino tikslaus laiko, kada viskas įvyko. Jis su M. mašinoje laukė, kol ateis G. M. ir D. B., nes ketino važiuoti atgal į kavinę, iš kurios jis juos parvežė. Prie aikštelės gatvėje stovėjo gal 10 min. Kaltinamieji atėjo nuo bendrabučio pusės, kodėl jie atėjo, nežino. Jis buvo išlipęs iš automobilio, M. sėdėjo keleivio pusėje. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. A. S. išėjęs į kiemą, pasakė „va tas pats gaidys“ ir nuo to viskas prasidėjo. Prie mašinos buvo visi priėję. Į mašiną įlipo D. P. ir D. P., A. S. trenkė į automobilio stiklą. Iš laiptinės išbėgo G. M. ir D. B.. Jis norėjo pavažiuoti mašina toliau, kad išvengtų konflikto, bet D. P. ištraukė raktelius. Automobilyje D. P. ar D. P. mušė S. M., A. S. išdaužė stiklą, nuspyrė veidrodėlį. S. M. gale atsisėdę asmenys mušė, tuo metu jis buvo mašinoje, matė, kad smūgius sudavė abu. Pataikė į M. galvą. D. P. sakė D. P., kad šis baigtų. Buvo sumaištis, todėl negali tiksliai pasakyti, kaip ten buvo, kas ką konkrečiai darė. Matė, kad D. P. ir D. P. sudavė S. M.. Ar R. S. spardė automobilį, jis negali pasakyti. M. bandė R. S. nuo mašinos patraukti. M. P. į mašiną įlipęs nebuvo, jis spyrė iš kojos S. M., nes tuo metu automobilio durys buvo atidarytos. R. N. tuo metu prie automobilio jis nematė.

Nukentėjusioji G. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo. Tą vakarą ją su vaikais iš kavinės, kur šventė mamos gimtadienį, brolio mašina parvežė D., kartu buvo jos brolis S. M.. Ji su D. B. nuėjo namo, S. M. liko automobilyje. Kai grįžo prie mašinos, pamatė, kaip būrys žmonių apstojęs jų automobilį, vyko muštynės. Matė, kaip R. S. spardė mašiną, automobilio veidrodėlį. Matė, kaip A. S. daužė į mašinos langą, R. S. lakstė aplink automobilį, matė, kad ji spyrė į veidrodėlį. Langas dužo tada, kai ji jau buvo priėjusi. A. S. daužė priekinį stiklą su ranka. Ji bandė ištraukti D. P. iš mašinos, kad nemuštų S. M.. D. P. daužė S. M. per galvą, abiem rankom už kaklo laikė ir smaugė, D. P. taip pat buvo mašinoje. M. P. pastūmė ją nuo mašinos, į mašiną lindo pats. R. S. parvertė ją ant žemės ir spardė, jai buvo sudaužta alkūnė, kelis. Nors ir nebuvo blaivi, bet viską prisimena. Jai nustatyti nubrozdinimai, mėlynių nebuvo užfiksuota. Kiek smūgių buvo, ji neskaičiavo. Anksčiau nebuvo jokių tarpusavio konfliktų. Yra pareiškusi civilinį ieškinį, nori, kad jai atlygintų turtinę žalą už sudaužytą fotoaparatą. Fotoaparatas buvo padėtas automobilyje ant galinės, o po muštynių rado jį nepataisomai sulaužytą. Žalą įvertino 340 Lt, nes yra tokio naujo fotoaparato kaina, jį pirko 2012 m. Remonto įmonėje pasakė, kad sutaisyti neįmanoma. Nepriima kaltinamosios atsiprašymo.

Nukentėjusysis S. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. P. ir A. S. pažįsta tik iš matymo, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Buvo nuėjęs pas A. S. aiškintis reikalų anksčiau, bet ne įvykio dieną. Tą vakarą kelintą valandą grįžo iš kavinės neprisimena, buvo mamos jubiliejus. Automobilis yra jo, vairavo Š. D., kuris buvo blaivus. Jie su automobiliu stovėjo ant kelio, prie stovėjimo aikštelės (duomenys neskelbtini), laukė išeinant M. ir B. Konfliktas galėjo kilti dėl to, kad prie mašinos atėję jaunuoliai buvo jau per daug išgėrę. Jis sėdėjo mašinoje, rūkė, iš pradžių priėjo vienas A. S., sakė jam išlipti iš mašinos. Jis nelipo, ir tada D. P. ir D. P. įsėdo į mašinos galą ir pradėjo jį smaugti, t.y. suėmė jam iš už nugaros už rūbų ir traukė atgal. Jam medikai Mažeikių ligoninėje nustatė, kad buvo sumušta akis, buvo smaugimo žymės, pas teismo medicinos ekspertą jis nebuvo. Daugiau jis nieko nematė, nes galėjo žiūrėti tik į mašinos lubas. A. S. daužė mašinos stiklą, jis jo nemušė. Stiklą ir veidrodėlį apgadino A. S.. Teismui nėra pateikęs dokumentų, kiek kainavo stiklas, veidrodėlis. Už stiklą mokėjo gal 850 Lt, gal 700 Lt, veidrodėlis kainavo 200 Lt., pirkimo dokumentų neturi. Neturi, kuo pagrįsti savo ieškinio reikalavimų. A. S. siūlė atlyginti žalą, bet jis nesutiko, nenorėjo su juo kalbėtis. Sutiktų, kad A. S. žalą atlygintų ir ne teismo metu. Kai pirko stiklą buvo tik čekis, nebuvo sąskaitos faktūros, bet čekio aš neišsaugojo. Iš viso reikalauja, kad A. S. atlygintų 900 Lt. Taip pat, grumtynių automobilyje metu buvo suplėšytas jo švarkas, todėl reikalauja, kad jį suplėšę D. P. ir D. P. atlygintų jam 400 Lt žalą, nes švarko sutvarkyti nebeįmanoma. Dokumentų, įrodančių, kad švarkas tiek kainavo, neturi. Be to, grumtynių metu buvo nutraukta ant kaklo buvusi grandinėlė, jis jos nepaėmė, grandinėlė liko pas tyrėjus, prašo, kad D. P. ir D. P. ją suremontuotų. Kaltinamųjų atsiprašymų nepriima.

Nukentėjusysis D. B. teismui paaiškino, kad kaltinamųjų nepažįsta, tik įvykio metu teko susidurti. Jis tą dieną atvažiavo į jubiliejų, trumpam su drauge grįžo namo. Kartu važiavo M. brolis M., automobilį vairavo Š. D., sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo. Jis su M. buvo bute, išėjo į balkoną parūkyti ir pamatė, kad kažkas vyksta prie mašinos, kuria jie grįžo namo, joje liko M. ir D., išgirdo, kad garsius šūkavimus. Nusileidęs į apačią, pamatė, kad išdaužtas mašinos stiklas. Matė, kad kažkas sėdi automobilyje ant galinės sėdynės ir smaugia S. M.. Jis ištempė vieną iš jaunuolių nuo mašinos sėdynės lauk, o šis jį nusivijo. G. M. butas yra 5 aukšte. Iš pradžių nieko blogo nepagalvojo, bet G. pradėjo paniką skleisti. Jis į kiemą išėjo pirmas, netrukus išėjo G. Pribėgus prie mašinos, pamatė, kad S. M. permestas per sėdynę. Nežino, kurį vyrą iš mašinos ištraukė, nepamena už kur jį paėmė. Ketino traukti iš mašinos kitą vyriškį, bet tuo metu iš galo kažkas pradėjo rėkti, todėl jis puolė bėgti, bet jį pavijo, jis nukrito. Buvo jau tamsu, jis užsidengė veidą, todėl nematė, kas jam sudavė smūgius. Jis buvo apsirengęs baltais marškinėliais, po muštynių jie buvo suplėšyti ir kruvini. Yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinį grindžia tuo, kad po muštynių jam liko ant veido randas. Po to vakaro į darbą jis turėjo eiti apklijuotu veidu, jautė diskomfortą. Ieškinio dėl turtinės žalos nereiškia.

2012 m. birželio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priede foto lentelėje Nr. 191 užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini) esantis kiemas (I t., 29-34 b. l.).

2012 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1369/12(04) užfiksuota, kad S. M. nustatyta: kraujosruvos su muštine žaizda dešinės akies apatiniame voke. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., 42 b. l.).

2012 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1372/12(04) užfiksuota, kad G. M. nustatyta: dešinės alkūnės, kairio kelio nubrozdinimai. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., 60 b. l.).

2012 m. rugpjūčio 8 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1370/12(04) užfiksuota, kad D. B. nustatyta: nubrozdinimai kaktoje, muštinė žaizda smakro kairėje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., 70 b. l.).

2012 m. birželio 4 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio specialisto išvadoje Nr. 86-51-IS1-9 užfiksuota, kad avalynės pėdsako fragmentas, užfiksuotas skaitmeninėje nuotraukoje, 2012 m. birželio 3 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), yra paliktas tos pačios rūšies avalyne, kaip ir įtariamojo A. S. avalynė (I t., 80-83 b. l.).

2012 m. birželio 3 d., 1.46 val., alkoholio kiekio matuokliu atlikus asmens blaivumo patikrinimą Nr. 0785, A. S. nustatytas 1,60 promilių girtumas (I t., 97 b. l.).

2012 m. birželio 3 d., 1.57 val., alkoholio kiekio matuokliu atlikus asmens blaivumo patikrinimą Nr. 0788, R. N. nustatytas 2,06 promilių girtumas (I t., 135 b. l.).

2012 m. birželio 3 d., 1.52 val., alkoholio kiekio matuokliu atlikus asmens blaivumo patikrinimą Nr. 0787, D. P. nustatytas 1,20 promilių girtumas (II t., 13 b. l.).

2012 m. birželio 6 d. daiktų pateikimo metu D. P. pateikė baltos spalvos metalo grandinėlę, kurios užsegimas deformuotas. Grandinėlė apžiūrėta, pridėta prie baudžiamosios bylos (I t., 50-51 b. l.). S. M. grandinėlę pasiimti atsisakė (I t., 52 b.l.).

2012 m. birželio 7 d. daiktų pateikimo metu nukentėjusysis S. M. pateikė juodos spalvos vyrišką švarką, kurio rankovė per siūlę įplėšta. Švarkas apžiūrėtas, pridėtas prie baudžiamosios bylos (I t., 45-47 b. l.).

2012-06-04 daiktų pateikimo metu nukentėjusioji G. M. pateikė skaitmeninį fotoaparatą „Canon“, kuris pridėtas prie baudžiamosios bylos Nr.51-1-00236-12. (I t., 61-62 b.l.)

2012 m. birželio 3 d. daiktų pateikimo metu R. N. pateikė vieną porą sportinių batelių „Haidi“, ant kurio dešinės kojos batelio priekinės dalies yra dėmės, panašios į kraujo. Bateliai pridėti prie baudžiamosios bylos (I t., 75-76 b. l.).

2012 m. birželio 3 d. daiktų pateikimo metu A. S. pateikė vieną porą sportinių batelių, ant kurių priekinių dalių yra dėmės, panašios į kraują. Bateliai pridėti prie baudžiamosios bylos (I t., 77-78 b. l.).

Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką kyla tik tuomet, kai bent vienu iš šio straipsnio dispozicijoje nurodytų būdų (įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais) sukeliami padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka.

Pačių kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad kaltinamieji viešoje vietoje, t. y. prie daugiabučio namo, matant pašaliniams asmenims, sukeldami muštynes, panaudodami smurtą prieš nukentėjusiuosius, ne tik juos sužalojo, tačiau ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką – įvykį mačiusių žmonių normalią gyvenimo eigą, sukėlė sumaištį, pažeidė bendrąsias viešo elgesio taisyklės.

Kaltinamųjų kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 284 str. 1 d. yra pilnai įrodyta jų pačių daliniu prisipažinimu, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, kita byloje surinkta medžiaga.

R. N. buvo kaltinamas ir dėl smūgių rankomis ir kojomis sudavimo nukentėjusiajam D. B.. Pats R. N. nurodė, kad neprisimena, kad būtų buvęs tą vakarą lauke prie automobilio (duomenys neskelbtini) ir dalyvavęs konflikte su M. ar kitais asmenimis. Nei nukentėjusieji, nei kiti kaltinamieji, nei liudytojai negalėjo pasakyti, ar konflikte ir muštynėse prie automobilio R. N. dalyvavo. Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms, laikytina neįrodyta, kad R. N. dalyvavo darant šią nusikalstamą veiką, t. y. sumušant D. B..

Kaltinamasis D. P. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog S. M. nieko nedarė, o tik norėjo iš automobilio ištraukti D. P. ir nutraukti muštynes. Nukentėjusysis S. M. parodė, kad įsėdę į automobilio galą, jį paėmę už rūbų smaugė D. P. ir D. P.. Liudytojas Š. D. nurodė, jog matė, kad D. P. sudavė smūgius S. M.. Kaltinamasis D. P. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog suėmė S. M. už švarko, tačiau rūbo neplėšė ir jo nesmaugė. Kadangi laikė jį už švarko, o šis lenkėsi į priekį, švarkas suplyšo. Prisipažino, kad sudavė jam ranka, pataikė į kairę veido pusę. Liudytojas Š. D. patvirtino matęs D. P. suduodant S. M., o D. P. nurodė matęs D. P. ir S. M. tampantis už rūbų. G. M. patvirtino mačiusi D. P. daužant S. M. per galvą, dviem rankom laikant už kaklo ir smaugiant. Minėti ir paties nukentėjusiojo parodymai laikytini pakankamais D. P. kaltei padarius BK 284 str. 1 d. numatytą nusikaltimą įrodyti.

Bausmių skyrimas

Kaltinamojo A. S. atsakomybę dėl padarytų nusikalstamų veikų lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmes A. S., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 284 str. 1 d. yra vertinamos kaip nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia į bausmės paskirtį, kad bausme siekiama ne tik nubausti kaltą asmenį, bet ir sulaikyti jį nuo nusikaltimų darymo, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų nusikaltimų. Atsižvelgtina į tai, kad A. S. iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, teisme atsiprašė nukentėjusiojo Ž. B., S. M.; į A. S. asmenybę - teistas, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, dirbantis, turi keturis nepilnamečius vaikus (1 t., 88-92, 86, 94, 96 b. l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad A. S. bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam už padarytas nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmę, bausmes subendrinant.

Kaltinamojo R. N. atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Skiriant bausmę R. N., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra vertinama kaip nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgė į bausmės paskirtį, tai, kad kaltinamasis kaltę dėl Ž. B. sumušimo pripažino visiškai, nukentėjusio atsiprašė, šis pretenzijų kaltinamajam neturi. Į kaltinamojo R. N. asmenybę – teistas, administracine nuobauda baustas, nedirbantis, psichikos sveikatos centro paslaugos neteiktos (1 t., 122-132 b. l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad R. N. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamosios R. S. atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę A. S., teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra vertinama kaip nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgė į bausmės paskirtį, tai, kad kaltinamoji iš dalies pripažino kaltę, teisme atsiprašė nukentėjusiosios G. M.. Į kaltinamosios R. S. asmenybę - neteista, administracine tvarka nebausta, psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašyta, nedirbanti, turi aštuonis nepilnamečius vaikus (1 t., 159-165 b. l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad R. S. bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jai laisvės apribojimo bausmę.

Kaltinamojo D. P. atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę D. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 str. 3 d. vertinama kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas. Teismas atsižvelgė į bausmės paskirtį, tai, kad kaltinamasis kaltė pripažino iš dalies, š kaltinamojo asmenybę - psichikos sveikatos centro įskaitoje neįrašytas, administracine tvarka baustas, teistas (2 t. 32-71 b. l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę. Kadangi nusikaltimą D. P. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjo paskirtos baudos, todėl jam bausmės yra subendrintinos.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę dėl padarytos nusikalstamos veikos lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę M. P., atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindusį tai, kad M. P. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 str. 3 d. vertinama kaip nesunkus tyčinis nusikaltimas. Tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies. Atsižvelgė į kaltinamojo asmenybę – anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centre paslaugos neteiktos, nedirbantis (II t., 86-98 b. l.). Kadangi teistumui už tyčinius nusikaltimus neišnykus, M. P. ir vėl padarė tyčinį nusikaltimą, pagal BK 27 str. jis laikytinas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. P. bausmės tikslai gali būti pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką skiriant realią laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė subendrintina su 2013-07-19 Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusysis S. M. pareiškė ieškinį D. P. ir D. P. dėl 400 Lt padarytos turtinės žalos suplėšius švarką bei civilinį ieškinį A. S. dėl 1050 Lt turtinės žalos dėl apgadinto automobilio atlyginimo (I t., 43, 48 b. l.). Nukentėjusysis nepateikė nė vieno dokumento (pirkimo čekio, sąskaitos faktūros ar pan.), pagrindžiančio ieškinio reikalavimus ir ieškinio sumą. Teismas mano, kad nėra pateikta jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų dėl civilinio ieškinio dydžio. Nukentėjusiojo nurodytos padarytos žalos dydžiai yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas, priteisdamas ieškinį, negali remtis vien tik nukentėjusiojo žodžiu nurodytomis sumomis. Kadangi negalima abejonių dėl sugadintų daiktų vertės pašalinti ir civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos, laikantis BPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatų, nukentėjusiajam pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, tačiau baudžiamojoje byloje pareikštas ieškinys paliktinas nenagrinėtas, o ieškovas dėl žalos atlyginimo gali kreiptis civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji G. M. pareiškė ieškinį D. P. ir D. P. dėl 340 Lt padarytos turtinės žalos dėl nepataisomai sugadinto fotoaparato (I t., 63 b. l.). Ieškiniui pagrįsti pateikti visi reikiami dokumentai (III t., 73 b.l.), ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas, solidariai iš D. P. ir D. P. priteistina G. M. 340 Lt turtinės žalos atlyginimo.

D. B. pareiškė 10 000 Lt ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (II t., 158 b. l.). Nukentėjusysis nurodė, kad jam po įvykio ant veido liko randas, po įvykio jis ėjo į darbą apklijuotu veidu, jautė diskomfortą prieš darbo kolegas, klientus. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Sprendžiant dėl neturtinės žalos, atsižvelgtina į Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje išdėstytas normas, kurios numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus. Šiuo atveju, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika vertinama, kaip tyčinė. Nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas iš dalies, nes prašymas priteisti 10000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdžiai per didelis ir nepagrįstas. Nukentėjusiajam dėl sužalojimų buvo suteikta pirminė skubi medicinos pagalba, akivaizdžių pasekmių dėl patirtų sužalojimų nebuvo, bent jau nenurodė pats nukentėjusysis. Todėl, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, visumą įrodymų, siekiant išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 str.), teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajam sukelti nepatogumai, moraliniai išgyvenimai, vertintini 1000,00 Lt suma.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 216,81 Lt civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo (II t., 144-146 b. l.). Kaip matyti iš pateiktų Šiaulių teritorinės ligonių kasos pažymų (II tomas, 147-150 b.l.), už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Valstybinė ligonių kasa atlygino VšĮ Mažeikių ligoninei turėtus nuostolius už nukentėjusiesiems G. M., S. M., D. B. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl įgyja regreso teisę reikalauti iš padariusio žalą asmens žalos atlyginimo, kiek ši yra sumokėjusi. Kadangi tyrimo metu nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusiajai G. M. padarė kaltinamoji R. S., iš jos priteistina Valstybinei ligonių kasai 37,47 Lt (II tomas, 148 b.l.) žalos atlyginimo. Dėl D. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Šiaulių teritorinė ligonių kasa turėjo 104,40 Lt žalos (II t., 147 b.l.), todėl ši suma solidariai priteistina iš A. S. ir M. P.. Dėl S. M. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Šiaulių teritorinė ligonių kasa turėjo 37,47 Lt žalos (II t., 149 b. l.), todėl ši suma solidariai priteistina iš D. P. ir D. P.. Dėl N. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų Šiaulių teritorinė ligonių kasa turėjo 37,47 Lt žalos (II t., 150 b. l.), todėl ši suma solidariai priteistina iš A. S. ir R. N..

Kaltinamiesiems paskirtas kardomąsias priemones, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, kaltinamajam M. P. – pakeistina į suėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus – baltos spalvos metalo grandinėlę grąžinti D. B.; fotoaparatą „Canon“ sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka; sportinius batelius, paimtus po įvykio, grąžinti A. S. ir R. N..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. – 305 str., teismas,

nusprendžia:

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pripažinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl Ž. B. sumušimo) - 9 mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. (dėl S. M. automobilio apgadinimo, D. B. sumušimo) ir nubausti jį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir skirti A. S. subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2013-03-22 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme būtą laiką nuo 2012-06-03 1.25 val. iki 2012-06-14 16 val., remiantis BK 65 str. nuostatomis, prilyginant šį laiką 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir nubausti ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

R. N. pagal BK 284 str. 1 d. (dėl D. B. sumušimo) neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme būtą laiką nuo 2012-06-03 1.25 val. iki 2012-06-14 16 val., remiantis BK 65 str. nuostatomis, prilyginant šį laiką 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 str. 1 d., ir nubausti ją 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 284 str. 1 d., ir nubausti jį 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme būtą laiką nuo 2012-06-03 1.25 val. iki 2012-06-14 16 val., remiantis BK 65 str. nuostatomis, prilyginant šį laiką 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nubausti jį 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 2, d., paskirtą bausmę subendrinti su 2008-10-29 Šiaulių apygardos teismo paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 23.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto bei 76 MGL baudą.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pripažinti M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., ir nubausti jį 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2013-07-19 Akmenės rajono apylinkės teismo paskirta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, pakeisti į suėmimą.

Tenkinti G. M. ieškinį ir priteisti iš D. P. ir D. P. 340 Lt (tris šimtus keturiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti.

D. B. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. S. ir M. P. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti turtinės žalos atlyginimui: iš R. S. - 37,47 Lt (trisdešimt septynis litus 47 ct) už G. M. suteiktas medicinos paslaugas; iš A. S. ir M. P. - solidariai 104,40 Lt už D. B. suteiktas medicinos paslaugas; iš A. S. ir R. N. - solidariai 37,47 Lt (trisdešimt septynis litus 47 ct) turtinės žalos už N. B. suteiktas medicinos paslaugas; iš D. P. ir D. P. - solidariai 37,47 Lt (trisdešimt septynis litus 47 ct) už S. M. suteiktas medicinos paslaugas.

S. M. ieškinį palikti nenagrinėtą, ieškovui pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinių dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Daiktus, turinčius bylai nagrinėti – baltos spalvos metalo grandinėlę grąžinti D. B.. Fotoaparatą „Canon“ sunaikinti įstatymų nustatyta tvarka. Sportinius batelius, paimtus po įvykio, grąžinti A. S. ir R. N..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam M. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Virginija Jokubauskienė