- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-20
- Bylos Nr.
- e2A-1708-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-31698-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei J. B., prašydamas priteisti iš atsakovės 904,53 Eur negrąžintą paskolą arba atsakovės be pagrindo įgytas lėšas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 30 d. atsakovė žodžiu kreipėsi į ieškovą su prašymu pagelbėti sunkioje finansinėje situacijoje ir paskolinti 904,53 Eur. Ieškovas pasitikėjo atsakove, kaip įmonės, kuriai ieškovas vadovavo, darbuotoja, todėl 2017 m. gegužės 2 d. ieškovas į atsakovės asmeninę sąskaitą banke pervedė 904,53 Eur sumą, kurią atsakovė vengia ieškovui grąžinti. Tuo atveju, jeigu šioje byloje nebūtų įrodytos paskolos sutarties sudarymo sąlygos, ieškovas mano, kad egzistuoja atsakovės nepagrįsto praturtėjimo ieškovo sąskaita sąlygos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. vasario mėnesį tarp šalių užsimezgė romantiški santykiai, šalys kartu planavo ateitį. Tuo metu atsakovės atlyginimas sudarė 320 Eur – 360 Eur. Ieškovas savo noru prisidėdavo prie atsakovės nuomojamo buto išlaikymo, taip pat pirkdavo maistą. Tuo metu, kai ieškovas savo noru pervedė atsakovei 900 Eur (o ne 904,53 Eur, kaip nurodoma ieškinyje), atsakovės ir ieškovo darbo santykiai nesiejo (atsakovė ieškovo vadovaujamoje įmonėje dirbo nuo 2017 m vasario 1 d. iki 2017 m. balandžio 2 d.). Ieškovo elgesys yra nesąžiningas ir išprovokuotas siekio įskaudinti atsakovę, nes atsakovės iniciatyva šalių santykiai nutrūko. Ieškovas reikalauja priteisti atsakovei pervestas lėšas, kurios buvo panaudotos šalių bendram gyvenimui. Atsakovė savo asmeninėmis lėšomis taip pat apmokėdavo bendras šalių išlaidas, tačiau jokių pretenzijų ieškovui dėl to nereiškia. Nei ieškovas, nei atsakovė neturėjo valios sudaryti paskolos sutartį. Ieškovas 900 Eur pervedė savo noru ir valia dengti bendroms šalių buto nuomos, komunalinėms ir kitoms ūkio išlaidoms.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
5.1. 2017 m. gegužės 2 d. ieškovas į atsakovės asmeninę sąskaitą banke per „UniCredit“ bankininkystės sistemą pervedė 900 Eur. Ieškovas ieškinį reiškė dėl paskolos priteisimo, teigdamas, kad tarp šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, tačiau, jei nebus įrodytos paskolos sutarties sudarymo sąlygos, prašė taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą;
5.2. kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-1075/2018);
5.3. ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti savo finansinių praradimų, atsakovės praturtėjimo ir priežastinio ryšio sąlygų (CPK 178 straipsnis), todėl reikalavimas taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą negali būti tenkinamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Ieškovas G. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. teismas turi pareigą pasisakyti dėl visų ieškinio reikalavimų (CPK 256 straipsnio 2 dalis). Ieškinyje buvo suformuluotas pagrindinis reikalavimas – priteisti iš atsakovės 904,53 Eur skolą (900 Eur atsakovei pervestą sumą ir 4,53 Eur administravimo mokestį) ir alternatyvus reikalavimas – neįrodžius paskolos sutarties sudarymo, priteisti iš atsakovės 904,53 Eur nepagrįstai įgytas lėšas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo paskolos teisinių santykių tarp apelianto ir atsakovės. Teismas nepasisakė dėl atsakovės gautos sumos teisinio pagrindo. Sprendimas priimtas neišanalizavus ieškinyje suformuoto reikalavimo dėl paskolos teisinių santykių tarp atsakovės ir apelianto, taigi, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte;
6.2. apeliantas ieškinyje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, jog: atsakovė prašė apelianto paskolinti 900 Eur; apeliantas pervedė atsakovei 900 Eur, kuriais padidėjo atsakovės turto masė; dėl apelianto pervestos sumos atsakovei apeliantas patyrė 904,53 Eur dydžio savo turto sumažėjimą; jeigu apeliantas nebūtų atlikęs atitinkamo pavedimo, tai apelianto banko sąskaitoje esančių lėšų nebūtų sumažėję ir atitinkamai nebūtų padidėjusi atsakovės turimo turto apimtis. Išvardintas aplinkybes apeliantas pagrindė įrodymais, pateikdamas mokėjimo nurodymo kopiją. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo šių aplinkybių bei nemotyvavo sprendimo, t. y. sprendime visiškai nėra nurodoma, dėl kokios priežasties yra atmetami apelianto teiginiai. Tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte;
6.3. pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo naštą perkėlė išimtinai apeliantui. Atsakovės teiginiai nėra patvirtinti jokiais byloje surinktais įrodymais. Atsakovės pateikti lėktuvo bilietai pagrindžia tik faktą, kad atsakovė nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. rugsėjo 2 d. buvo išvykusi į Italiją, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina atsakovės nurodomo teiginio, kad atsakovė su apeliantu buvo artimuose santykiuose ir nurodytu laikotarpiu viešėjo būtent pas apeliantą. Atsakovė nurodo, kad tarp atsakovės ir apelianto buvo susitarimas bendrai dengti bendras išlaidas, dėl ko atsakovė turėjo teisėtą pagrindą gauti iš apelianto 900 Eur, tačiau atsakovė nepateikia jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliantas pervedė (paskolino) 900 Eur sumą atsakovei išimtinai dėl atsakovės žodžiu išreikšto prašymo atlikti šį pavedimą, tačiau atsakovė neigia šia aplinkybę, dėl ko apeliantas ieškinyje suformulavo ir alternatyvų reikalavimą. Nepaisant šioje byloje surinktų įrodymų ir apelianto pateiktų teiginių, pirmosios instancijos teismas vadovavosi išimtinai atsakovės atsiliepime išdėstytais nepagrįstais teiginiais. Atsakovės teiginių citavimas sprendime nėra ir negali būti pripažintas tinkamu ginčo sprendimu ar situacijos analize. Tai sudaro sprendimo panaikinimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 1 dalyje.
Atsiliepimas
7. Atsakovė J. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, teismui tenkinus apeliacinį skundą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį tenkinti, išdėstyti teismo sprendimu priteistos sumos (skolos ir bylinėjimosi išlaidų) mokėjimą 24 mėnesiams. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog sprendime nebuvo pasisakyta dėl ieškinyje suformuluoto reikalavimo. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Būtent apeliantas turėjo pateikti į bylą įrodymus, kurie patvirtintų, kad, kaip jis teigia, tarp apelianto ir atsakovės buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Kadangi jokių apelianto teiginius apie paskolos teisinių santykių susiformavimą patvirtinančių dokumentų pateikta nebuvo, teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą priteisti 904,53 Eur sumą iš atsakovės;
7.2. teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teismas nurodė, kokia konkrečiai sąlyga, būtina nustatyti tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, nebuvo įrodyta. CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kas turi būti nurodyta sprendimo motyvuojamojoje dalyje bei nustatyta, kad ši informacija turi būti nurodoma glausta forma. Tai, kad apeliantas ieškinyje nurodė niekuo nepagrįstas (melagingas) aplinkybes, kurios buvo paneigtos atsakovės pateiktais paaiškinimais, pagrįstais rašytiniais įrodymais, nenustato teismui pareigos motyvuoti, dėl kokios priežasties teismas jas atmeta ar jų nevertina. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, kad apeliantas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė pateiktą ieškinį. Be to, teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą;
7.3. nepaisant to, jog apeliantas teigia, kad atsakovė nepagrindė atsiliepime į ieškinį nurodytų teiginių, apeliantas nei po atsiliepimo gavimo, nei apeliaciniame skunde atsakovės nurodytų teiginių nepaneigia. Apeliantas neneigia, kad jį su atsakove siejo romantiški santykiai, kad apeliantas ir atsakovė kartu gyveno, buvo sutarę nuomotis būstą ir vesti bendrą ūkį. Atsakovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kurie patvirtina, jog atsakovė vyko į Italiją pas apeliantą. Atsakovė atsiliepime į ieškinį netgi nurodė liudytojas, kurios žinojo apie apelianto ir atsakovės santykius ir kurias ketino kviesti liudyti į posėdį patvirtinti atsakovės teiginius. Kartu su atsiliepimu atsakovė pateikė rašytinius įrodymus (išrašą iš SODRA duomenų bazės apie atsakovės draudžiamuosius laikotarpius), kurie neginčijamai pagrindė, kad apeliantas nurodo tiesos neatitinkančias aplinkybes, neva paskola buvo suteikta atsakovei dirbant jo vadovaujamoje įmonėje ir pasitikint atsakove. Apelianto teiginius paneigia ir aplinkybė, jog apeliantas „paskolino“ atsakovei, beveik nepažįstamai moteriai, pinigus ne tik be jokių sutartinių įsipareigojimų, tačiau ir nenustatydamas palūkanų už paskolos suteikimą, t. y. paskolindamas pinigus neatlygintinai. CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis, sudaroma tarp fizinių asmenų, turi būti rašytinės formos, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur. Ginčo suma yra 900 Eur, tai reiškia, kad paskolos sutartis turi būti rašytinė. Vienintelis objektyvus įrodymas, patvirtinantis apelianto teiginį, kad jis pervedė 900,00 Eur sumą atsakovei, yra į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas. Jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas suteikė paskolą atsakovei ar įrodančių, kad yra sąlygos vertinti šią sumą kaip nepagrįstą atsakovės praturtėjimą apelianto sąskaita, nėra;
7.4. teismui panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą tenkinti ieškinį, atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimu iš atsakovės priteistą skolos ir bylinėjimosi išlaidas, jei tokių būtų, mokėjimą 24 mėnesiams (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Atsakovė yra vaiko priežiūros atostogose – augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą. Atsakovė iki 2019 m. birželio 28 d. gaus 430 Eur – 450 Eur dydžio išmoką, o nuo 2019 m. birželio 28 d. atsakovė gaus tik apie 300 Eur išmoką, todėl atsakovės gaunamų pajamų nepakas sprendimui įvykdyti, o, pradėjus priverstinai vykdyti sprendimą, atsakovė neturės pakankamai lėšų savo ir savo dukters poreikių tenkinimui. Tuo tarpu apeliantas yra verslininkas, gaunantis dideles, stabilias pajamas, todėl teismo priteistos sumos sumokėjimo išdėstymas dalimis nesukels jam neigiamų padarinių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. gegužės 2 d. ieškovas į atsakovės sąskaitą banke pervedė 900 Eur, mokėjimo paskirtis mokėjimo pavedime nėra nurodyta. Ieškovas teigia, kad šiuo pavedimu jis atsakovei, jos prašymu, paskolino 900 Eur. Jei teismas nepripažintų, kad tarp šalių buvo nesudaryta paskolos sutartis, ieškovas nurodo, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo 900 Eur ieškovo sąskaita ir turi šiuos pinigus ieškovui grąžinti. Atsakovė teigia, kad 900 Eur ieškovas savo noru pervedė atsakovei bendroms šalių išlaidoms dengti (buto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui), nes tuo metu šalis siejo romantiški santykiai.
10. Pagal CPK 329 str. 2 d. 3 p. absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismo sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamosios teismo sprendimo (nutarties) dalies paskirtis – pagrįsti teismo išvadas, išdėstytas rezoliucinėje teismo sprendimo (nutarties) dalyje. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju viso teismo sprendimo (nutarties) kontekste. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 str. 2 d. 3 p., jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo sprendimas (nutartis) nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimą (nutartį).
11. Pripažįstama, kad skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs. Tačiau iš bylos medžiagos ir teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad ieškinį teismas atmetė ieškovui neįrodžius paskolos teisinių santykių tarp jo ir atsakovės ir atsakovės neteisėto praturtėjimo ieškovo sąskaita (CPK 178 str.). Ieškovas ieškinyje nurodė vienintelę faktinę aplinkybę – ieškovas atsakovės prašymu paskolino jai 900 Eur, 2017 m. gegužės 2 d. pervesdamas šią sumą į atsakovės sąskaitą, ir teigė, kad tai patvirtina paskolos teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovės faktą, o, šio fakto teismui nepripažinus, patvirtina atsakovės neteisėto praturtėjimo ieškovo sąskaita faktą. Atsakovė nurodė, kad 900 Eur ieškovas į jos sąskaitą pervedė savo noru bendroms šalių išlaidoms dengti (buto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui), nes tuo metu šalis siejo romantiški santykiai. 2017 m. gegužės 2 d. mokėjimo pavedime nesant nurodytos mokėjimo paskirties, byloje nesant kitų paaiškinimų ir įrodymų, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti, kad tik 900 Eur pervedimas į atsakovės banko sąskaitą nėra pakankamas nei paskolos teisinimas santykiams tarp ieškovo ir atsakovės, nei atsakovės neteisėtam praturtėjimui ieškovo sąskaita, kurio būtinas sąlygas pirmosios instancijos teismas aptarė, patvirtinti.
12. Papildant pirmosios instancijos teismo motyvus pažymima, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 str. 1 d.). Šalių susitarimas dėl 900 Eur perdavimo atsakovės nuosavybėn, atsakovei įsipareigojus šiuos pinigus ieškovui grąžinti, byloje neįrodytas. 2017 m. gegužės 2 d. mokėjimo pavedime nėra nurodyta, kad 900 Eur yra atsakovei suteikiama paskola, o pinigai į kito asmens sąskaitą gali būti pervedami įvairiais pagrindais. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo, t. y. beveik per pusantrų metų laikotarpį, būtų kreipęsis į atsakovę dėl paskolintų 900 Eur grąžinimo.
13. CK 6.237 str. 1 d. nurodyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. 900 Eur pervedimo į atsakovės sąskaitą faktas nėra pakankamas vienai iš pirmosios instancijos teismo aptartų neteisėto praturtėjimo sąlygų – atsakovo praturėjimui neturi būti teisėto pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), patvirtinti. Atsakovė nurodė priimtiną 900 Eur pervedimo į jos sąskaitą pagrindą – ieškovo valią šią sumą skirti bendroms šalių išlaidoms dengti (buto nuomai, komunaliniams mokesčiams, maistui). Ieškovas pirmosios instancijos teisme neneigė atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės, kad 900 Eur pervedimo metu šalis siejo romantiški santykiai, o reikalavimą atsakovei grąžinti 900 Eur ieškovas pareiškė tik po to, kai šalių santykiai nutrūko. Jei ieškovas šiuos pinigus atsakovei būtų pervedęs be teisinio pagrindo (pvz., per klaidą ar pan.), protingo ir apdairaus asmens elgesio standartas reikalauja iš karto kreiptis su reikalavimu dėl pinigų grąžinimo. Kaip jau nurodyta, ieškovas dėl 900 Eur grąžinimo kreipėsi praėjus beveik pusantrų po jų pervedimo atsakovei.
14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
15. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl, ieškovo apeliacinį skundą atmetus, šalių bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.