Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-06 · Administracinė byla Nr. I-294-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-06
Bylos Nr.
I-294-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01107-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
D. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-294-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-01107-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 6 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant VST atstovui Aigerdui Skroliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Kauno tardymo izoliatoriaus, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (t. b. l. 1-18), kurį 2016-12-15 papildė (t. 2, b. l. 61-66), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos: Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) 76 Eur, Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) 15276 Eur, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) 76 Eur, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST) 2000 Eur, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) solidariai 15428 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo laisvė yra apribota nuo 2015-06-11. Nuo 2015-06-11 iki 2015-06-12 pareiškėjas laikytas Kauno AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė), nuo 2015-06-12 iki 2015-12-30 laikytas Kauno TI, nuo 2015-12-30 iki 2015-12-31 buvo kalinamas Lukiškių TI-K. Visos įkalinimo įstaigose laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K nuolat buvo pažeidžiama pareiškėjo teisė į minimalų kameros plotą, kurį papildomai ribojo įrengti baldai. Kamerų sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, higienos reikmenų spintelės, oro šalinimo sistemos. Be to, Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios patalpos dalies ir neužtikrindavo privatumo.

Areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas tinkamas natūralus apšvietimas, o dirbtinis nebuvo pakankamas. Kauno TI langai buvo tamsinti. Pareiškėjas laiko tai grubiu higienos normos pažeidimu. Lukiškių TI-K dirbtinis dieninis apšvietimas buvo per stiprus, pareiškėjas pats šviesos išsijungti negalėjo, todėl nuo per ryškios šviesos turėjo kęsti galvos skausmus.

Dėl ant langų įrengtų grotų Areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K nebuvo galimybės išvėdinti kamerų. Šaltuoju metų laiku kamerose oro temperatūra buvo labai žema – 10-14 Co, Žiemos metu oro drėgmė siekdavo ir 100 proc. nuo kondensato sienos būdavo drėgnos. Administracija nekeisdavo sudužusių langų, dėl grotų ant langų įrengimo buvo sunku juos užsandarinti. Tuo tarpu vasarą būdavo apie 35 Co. Ventiliatoriaus turėti neleisdavo. Kameros buvo nesuremontuotos, sienos padengtos pelėsiu ir grybeliu, grindų, sienų ir lubų betonas ištrupėjęs, netinkamas valymui. Jokios valymui ar dezinfekavimui skirtos priemonės nebuvo išduodamos. Patalpose veisėsi tarakonai.

Areštinėje, Kauno TI ir Lukiškių TI-K atvykusiems asmenims nebuvo atliekama medicininė patikra, nebuvo sanitarinės švaryklos ir tai kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai. Be to, čiužiniai ir antklodės nurodytose įstaigose eksploatuojami be jokių užvalkalų, todėl jau po pirmo naudojimo įsigeria prakaitu, dulkėmis. Kitiems suimtiesiems perduodami naudotis neišvalyti. Pagalvės užvalkalas ir paklodė išduodami tik retkarčiais. Rankšluosčiai neišduodami. Lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę, patalynė tik dezinfekuojama, kas nepašalina įsigėrusio prakaito ir purvo.

Pareiškėjo nuomone, asmeninių rūbų skalbimo paslaugų apmokestinimas yra socialiai pažeidžiamų žmonių diskriminavimas. Nei Kauno TI, nei Lukiškių TI-K nevykdo pareigos aprūpinti įstaigose laikomus asmenis darbu, jokių socialinio pobūdžio išmokų nesuteikė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad Kauno TI ir Lukiškių TI-K kamerose nėra pareigūnų iškvietimo mygtukų, todėl reikia ilgai daužyti duris, kol pareigūnai prieina, arba ilgai laukti kol išves nusiprausus iš dušo patalpos. Pareiškėjo nuomone, taip yra pažeidžiamas kalinamojo saugumas, kadangi jam gali būti kilusi grėsmė sveikatai ar saugumui, tačiau susisiekimas su pareigūnais yra apsunkintas.

Dėl netinkamų laikymo sąlygų pareiškėjas patirdavo orumo pažeidimus, pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą, diskomfortą. Švarių čiužinių ir patalynės neišdavimą bei negalėjimą išsiskalbti viršutinius rūbus, pareiškėjas laiko nežmoniškomis sąlygomis, pažeminimu ir pasityčiojimu, kuris prilygsta psichologiniam kankinimui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad 2015-12-30–2015-12-31 buvo konvojuojamas nesaugiomis ir nežmoniškomis sąlygomis. Pareiškėjas turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, automobiliai buvo labai nešvarūs ir purvini, juose mėtėsi šiukšlės, į pareiškėjo skundus dėl nešvaraus transporto nebuvo reaguojama, prašymai nefiksuojami. Konvojavimo metu pareiškėjui pareigūnai ne kartą demonstravo ginklus, mojavo guminėmis lazdomis, tuo sukeldami baimės ir neapykantos jausmus. Pareiškėjas bijojo, kad prieš jį bus panaudotas fizinis smurtas ar jis bus nušautas. Ėmė sapnuoti košmarus.

Kelionės metu pareiškėjas ne kartą turėjo šlapintis į plastikinius butelius, nes pareigūnai nesustodavo ir nesuteikdavo galimybės pasinaudoti tualetu.

Automobilyje nebuvo saugos diržų ir rankenų, todėl, negalėdamas prisilaikyti, pareiškėjas blogai jautėsi, jį pykino. Nebuvo jokios ventiliacijos ar dienos šviesos. Žiemą buvo nežmoniškai šalta, o vasarą karšta.

Pasak pareiškėjo, tokios konvojavimo sąlygos sukėlė jam nežmoniškus diskomforto jausmus, nepatogumus, neapykantos jausmus, baimę, stresą, fizines, dvasinės kančias, jis jautėsi sumenkintas, pažemintas, kenčiantis skausmus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nuolatinių nugaros skausmų konvojavimas sėdint ant kieto pagrindo buvo ypač skausmingas.

Skunde teigiama, kad žalą pareigų nevykdymu jam netiesiogiai padarė ir Kalėjimų departamentas bei Policijos departamentas, kadangi nurodytos institucijos pagal savo kompetenciją gali ir privalo spręsti klausimus, susijusius su laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, bei tinkamomis konvojavimo vykdymo sąlygomis.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Policijos departamentas atsiliepime į skundą (t. 1, b. l. 26-27) nurodė, kad pareiškėjo prašoma priteisti neturtinė žala atsirado ne dėl Policijos departamento, o dėl Kauno AVPK pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti (t. 1, b. l. 33-43). Nurodė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-12-30 ir buvo laikomas 7,45 kv. m ploto kameroje vienas. 2015-12-31 pareiškėjas iš Lukiškių TI-K išvyko. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad nepažeidė pareiškėjo teisės į minimalų kameros plotą, o kitos laikymo sąlygos taip pat buvo tinkamos.

Atsiliepime pažymima, kad įstaigos administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes nuteistiesiems pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras.

Iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalaujama palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kamerų kriauklių ir unitazų valymui – kalcinuota soda. Vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams atlikti, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams patikrinimams atlikti Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa” ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba”.

Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto suderintą planą ir turimas lėšas. Visose kamerose yra įrengti stalai, taburetės, lentynos maisto produktams laikyti ir higienos priemonėms susidėti, kurios priklausomai nuo žmonių skaičiaus yra didesnės arba mažesnės, kad visiems užtektų vietos, tačiau dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau spintelių, lentynų ar kitų baldų.

Lukiškių TI-K teigimu, kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, nustatančio pareigą įrengti kamerose signalinius mygtukus prižiūrėtojui iškviesti. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos nenustato Lukiškių TI-K pareigos kamerose įrengti veidrodžius, tačiau šiuo metu remontuojamose kamerose veidrodžiai yra įklijuojami. Tuo tarpu sanitarinio mazgo atitvėrimas 1,5 m aukščio sienele atitinka higienos normos reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime teigiama, kad pagal Lukiškių TI-K laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistų areštu dienotvarkę, patvirtintą Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-09-20 įsakymu Nr. 1-109, nepertraukiamas miegas yra – 22–6 val., kėlimasis – 6 val. Atsižvelgiant į tai, dirbtinis apšvietimas išjungiamas – 22 val. ir įjungiamas – 6 val.

Patalynė Lukiškių TI-K išduodama pagal nustatytas normas, taip pat yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Vieną kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai yra skalbiami nemokamai Viršutinių rūbų skalbimas yra mokamas, tačiau suimtajam ar nuteistajam neturint asmeninėje sąskaitoje pinigų, jis gali raštu kreiptis į Socialinės reabilitacijos būrio viršininką dėl galimybės išskalbti viršutinius drabužius nemokamai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami sausi.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovo nuomone pareiškėjo skundas grindžiamas samprotavimais ir abstrakčiais teiginiais, nusiskundimai bendro pobūdžio ir nekonkretūs, pašomos priteisti žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo atstovas pareiškėjo reikalavimą laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti (t. 1, b. l. 55-58). Pabrėžė, kad pareiškėjo skunde nurodyta neturtinė žala kilo dėl kitų valstybės institucijų veiksmų. Pareiškėjas Kauno TI ir Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti asmenys, jokių išimčių, bloginusių pareiškėjo buvimą šiose įstaigose nebuvo daroma, o tam tikras suimtųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme ir tikslais bei saugiu vykdymu.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno AVPK atsiliepime į skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 77-79, 141-143). Nurodė, kad Kauno Areštinė pradėjo veikti 2007-11-15 ir atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos pasaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai”, tuo metu galiojusius Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-07-10 įsakymu Nr. 380 patvirtintus Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimus bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisykles”.

Pareiškėjas Areštinėje buvo laikomas nuo 2015-06-11 iki 2015-06-12 dvivietėje kameroje kartu su kitu asmeniu. Atvykęs sveikatos nusiskundimų neturėjo, jokių skundų neteikė.

Areštinėje visi laikomi asmenys yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi. Jiems išduodami švarūs lovos skalbiniai, kurie keičiami pagal užterštumą, tačiau ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.

Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-08 patikrinimo akto Nr. 36-873(7) ir 2015-09-07 patikrinimo akto Nr. 36-1360(7) išvadose pažymėta, kad areštinė yra tinkama laikyti sulaikytus, suimtus ir nuteistus asmenis, jų laikymo sąlygos atitinka sanitarinius, higieninius bei kitus reikalavimus.

Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas neįrodė neteisėtų institucijos veiksmų ir bei pačios neturtinės žalos, todėl mano, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti jo skundą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 168-174). Nurodė, kad pareiškėjas 95,5 proc. laiko praleido nustatytus ploto reikalavimus atitinkančiose kamerose. Pareiškėjui Kauno TI teko nuo 7,74 iki 3,5 kv. m. ploto. Pasak Kauno TI, teisės aktuose nėra nustatyta Kauno TI teisė atsisakyti priimti pristatytus asmenis, motyvuojant įstaigos perpildymu, tuo tarpu, tam tikru laikotarpiu ploto trūkumą, atsakovo atstovo nuomone, galėjo kompensuoti pasivaikščiojimų lauke laikas (1 val.), medicininių apžiūrų, prausimosi laikas, kuomet dalis asmenų nebūna gyvenamoje kameroje.

Atsiliepime teigiama, kad Kauno TI sanitarinių mazgų atskirose patalpose įrengimas pareikalautų pastato ir patalpų rekonstrukcijos darbų, todėl toks reikalavimas Kauno TI netaikomas. Įrengti sanitariniai mazgai nuo kameros atskirti 2,1 m. aukščio sienele, turi atskirą oro šalinimo sistemą, užtikrinančią kamerų oro kokybę. Taip pat sanitariniame mazge įrengti tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) ir veidrodis.

Atsakovo atstovas nurodė, kad daugumoje Kauno TI kamerų (tarp jų ir 158 kameros, kurioje pareiškėjas buvo laikomas), yra įrengti standartiniai skaidraus stiklo langai. Pastato trečiojo aukšto ir dalies antrojo aukšto kamerų langų, išeinančių į A. Mickevičiaus g. stiklai aptraukti apsaugine plėvele, tokia galimybė numatyta Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte. Languose įrengta orlaidė natūraliai ventiliacijai. Langai praleidžia pakankamai šviesos, o kamerų dirbtinis apšvietimas atitinka higienos normos reikalavimus.

Kauno TI įrengti dvejų tipų langai – atidaromi su dvigubais rėmais ir neatidaromi. Kameros su atidaromais langais ventiliuojamos per langus, jie lengvai pasiekiami, o kamerose su neatidaromais langais įrengta mechaninio vėdinimo sistema.

Pasak atsakovo atstovo, pareiškėjas klaidina teismą ir dėl pelėsio ant kamerų sienų buvimo. Nurodo, kad jei ant sienos būtų pelėsis, kameroje kalintys asmenys privalėtų jį nuvalyti. Vabzdžių ir naikinimą (dezinsekciją) bei graužikų kontrolę ir naikinimą (deratizaciją) atlieka Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis. Pareiškėjas į administraciją dėl graužikų ir kenkėjų kamerose nesikreipė, todėl skunde nurodytus su buitiniais parazitais pareiškėjo teiginius atsakovo atstovas laiko nepagrįstais.

Melagingu laiko ir pareiškėjo teiginį dėl nešvarių čiužinių ir neišduodamos patalynės. Nurodo, kad patalynė atvykusiems suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodama ir kas savaitę skalbiama. Atsakovo atstovas taip pat nesutinka su pareiškėjo treiginiu dėl neatlikto kamerų remonto. Nurodo, kad po rekonstrukcijos Kauno TI pradėjo veikti 2004 m. Kamerų ir kitų patalpų bei higienos sąlygas užtikrinančių sistemų remontai atliekami nuolat.

Kauno TI nuomone, teismui pateiktame skunde pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, kad kalinamas buvo kankinant, tačiau nepateikia įrodymų, kuo kankinimas pasireiškė ir kokia konkrečiai neturtinė žala jam buvo padaryta. Iš pateikiamo sveikatos posistemio duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjo sveikatai kalinimas Kauno TI neigiamos įtakos neturėjo. Kauno TI pareiškėjo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko, todėl jo reikalavimą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VST atsiliepime į skundą prašė atmesti jį kaip nepagrįstą (t. 1, b. l. 99-102). Nurodė, kad pareiškėjo konvojavimo metu naudota specialioji transporto priemonė VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 15 buvo tinkama konvojavimui vykdyti, kadangi konvojuojamieji vežami specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, kuriuose įrengtos kameros atitinka nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Asmenų konvojavimas vykdomas remiantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Konvojavimui skirtas VST tarnybinis transportas turi transporto priemonių registracijos liudijimus su paskirties nurodymais, kasmetines techninės apžiūros ataskaitas su transporto priemonės paskirties nurodymais ir yra naudojamas remiantis šiais dokumentais. Visam VST specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Patikrinimų metu nenustatyta, kad kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Atsakovo atstovas pažymėjo, kad VST konvojavimui skirtos transporto priemonės yra švarios. VST vado nustatyta tvarka specialusis transportas yra dezinfekuojamas, neplaninė dezinfekcija atliekama po infekcine liga sirgusio konvojuojamojo vežimo. Nurodė, kad pareiškėjo konvojavimo metu konvojuojamieji į tualetą buvo vedami pasikeitimo punktuose. Atkreipė dėmesį, kad konvojuojamųjų lydėjimas ginkluotų konvojaus pareigūnų yra nustatytas teisės aktuose, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.

VST nuomone, pareiškėjas, manydamas, kad konvojavimo metu yra pažeidžiamos jo teisės bei jausdamas neigiamą poveikį savo fizinei ir psichinei sveikatai, turėjo galimybę pateikti skundus konvojaus viršininkui, tačiau to nepadarė. Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai pareiškėjo konvojavimo metu elgėsi pagal Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Konvojavimas buvo vykdomas tinkamai, todėl sąlygos taikyti CK 6.271 straipsnį, neatsirado.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą VST veiksmų atžvilgiu atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K, Kauno nepilnamečių TI-PN, Kauno TI ir Areštinėje, taip pat iš netinkamo konvojavimo sąlygų bei Policijos departamento ir Kalėjimų departamento veiksmų, netinkamai vykdant pareigą užtikrinti tinkamas laikymo sąlygas laisvės atėmimo vietose.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą, be kita ko, kildina iš netinkamų laikymo laisvės atėmimo įstaigose bei konvojavimo sąlygų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Dėl Lukiškių TI-K laikymo sąlygų.

Pareiškėjas skunde teigia, kad Lukiškių TI-K laikymo metu buvo pažeista jo teisė į minimalų plotą kameroje.

Minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo”, kurio 1.3.1 punkte įtvirtinta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje nurodytų duomenų (t. 1, b. l. 44-45) matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2015-12-30 ir išvyko 2015-12-31, t. y. buvo laikomas vieną parą, kameroje Nr. 115. Pareiškėjas teigė, kad šioje kameroje jis buvo laikomas trise su dar dviem nuteistaisiais – R. L. ir kitu asmeniu, kurio pavardės nežino. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 115 laikytas vienas, tačiau teismui paprašius patikslinti nurodytus duomenis, pateikė 2017-01-17 raštą Nr. 9-640 (t. 2, b. l. 77-78), kuriame nurodė, jog kameroje Nr. 115 kartu su pareiškėju laikytas ir R. L.. Lukiškių TI-K teigė, kad kamerose esančių asmenų skaičius per parą yra tikrinamas tik vieną kartą ryte – 8 val. Kadangi rytinio patikrinimo metu kameroje buvo tik D. S., tokie duomenys ir buvo nurodyti atsiliepime į skundą. Iš atsakovo atstovo pateiktos Nuteistųjų (suimtųjų) laikomų Lukiškių TI-K kamerų Nr. ir kalinių jose patikrinimo žurnalo matyti, kad 2016-12-30 kameroje Nr. 115 patikrinimo metu buvo tik vienas asmuo (t. 2, b. l. 81-83). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui neįvardijus, kas buvo trečiasis su juo kameroje laikytas asmuo, ši aplinkybė laikytina neįrodyta. Konstatuotina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kameroje Nr. 115 buvo laikytas dviese su R. L..

Atsiliepime į skundą teigiama, kad kameros Nr. 115 plotas yra 7,45 kv. m (t. 1, b. l. 33), todėl darytina išvada, kad pareiškėjui teko 3,73 kv. m ploto ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti minimalaus ploto reikalavimai jo atžvilgiu nebuvo pažeisti.

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K sanitarinis mazgas buvo įrengtas netinkamai – nebuvo veidrodžio, higienos reikmenų lentynėlės, atskiros oro šalinimo sistemos, be to, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5. punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Taigi, galiojantys teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai izoliuoti sanitarinį mazgą nuo gyvenamojo kameros ploto, tačiau pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymas Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai” patvirtinimo” (toliau – ir HN 134:2015). Pagal HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo įstaiga turi užtikrinti galimybę vėdinti gyvenamąsias patalpas pro langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis HN 134:2015 3 punktu, ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K HN 134:2015 įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jai nėra taikomas reikalavimas kamerose įrengti atskiras sanitarinių mazgų vėdinimo sistemas, kadangi tai pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos pro langus, analogiškos aplinkybės išdėstytos ir Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2016-03-30 pažymoje Nr. 24-3304 (b. l. 47). Nesant teisės aktuose įtvirtintos pareigos Lukiškių TI-K įrengti atskirą sanitarinio mazgo oro šalinimo sistemą, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų šios institucijos veiksmų.

Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu galiojantys teisės aktai nenumatė pareigos sanitariniame mazge įrengti veidrodį, teismas neturi pagrindo šiuo aspektu pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto. Tuo tarpu lentynų daiktams susidėti įrengimas nustatytas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 17.4 punkte. Atsakovo atstovas nurodė, kad kamerose yra įrengtos lentynos, higienos priemonėms susidėti, tačiau nepateikė įrodymų, kad tokios lentynos buvo kameroje Nr. 115. Atsiliepime pažymėjo, kad dėl pakankamai mažo ploto, kamerose gali trūkti kai kurių baldų, t. y. neatmetė baldų trūkumo galimybės. Kita vertus, pareiškėjas 2016-12-15 teisme gautame skundo papildyme (t. 2, b. l. 61-66) nurodė, kad Lukiškių TI-K kameroje buvo perteklinės lovos, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas daiktus galėjo apsidėti ant papildomos lovos ir neigiamos pasekmes dėl vietos daiktams susidėti trūkumo jam neturėjo kilti, t. y. pareiškėja neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, o dirbtinis buvo per stiprus, pareiškėjas jo savarankiškai negalėjo išjungti, todėl nuo šviesos skaudėdavo galvą.

HN 134:2015 14 punkte įtvirtinta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, tačiau joje nėra nustatyti reikalavimai natūraliam apšvietimui, todėl šiuo pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Dirbtinis dieninis apšvietimas buvo įjungtas dienotvarkėje nustatytu metu, pareiškėjas nenurodė, kad esant per stipriam apšvietimui, prašė pareigūnų jį išjungti, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginys, kad dirbtinis apšvietimas buvo pernelyg stiprus, yra grįstas subjektyviais pareiškėjo pojūčiais ir nepatvirtina neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Juo labiau, kad maksimalaus dirbtinio apšvietimo lygis HN 134:2015 nėra nustatytas.

Pareiškėjo teigimu, dėl ant langų įrengtų grotų jis negalėjo pasiekti lango ir išvėdinti kameros, oro temperatūra žiemą būdavo labai žema – 10-14 C0, o vasarą labai aukšta – apie 35 C0. Ventiliatorių turėti nebuvo leidžiama.

Kaip minėta, pagal HN 134:2015 17 punktą įstaiga turi sudaryti galimybę kamerose laikomiems asmenims kameras vėdinti pro langus. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad kameros yra vėdinamos pro langus, tai patvirtinta ir Lukiškių TI-K ūkio skyriaus 2016-03-30 pažymoje Nr. 24-3304 (b. l. 47). Tuo tarpu metalinių grotų ant langų įrengimas yra reglamentuotas Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punkte, todėl jų įrengimas atitiko teisės akto reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog negalėjo išvėdinti kameros pro langą, tik nurodė, kad toks veiksmas buvo apsunkintas dėl grotų įrengimo. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad norėdamas išvėdinti kamerą, bet negalėdamas, kreipėsi pagalbos į budinčius pareigūnus, reiškė dėl to skundus, t. y. pareiškėjas pakankamai nepagrindė nusiskundimo, dėl kameros vėdinimo, todėl šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad kamerose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K laikytas šaltuoju metų laiku, nėra aktualus nusiskundimas dėl ventiliatoriaus neišdavimo ir per aukštos oro temperatūros. Pažymėtina, kad pareiškėjas šių nusiskundimų taip pat nekonkretizavo, nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymu išduoti ventiliatorių, tačiau jis nebuvo patenkintas. Tuo tarpu atsakovo atstovas, nežinodamas apie ventiliatoriaus poreikį, negalėjo užtikrinti pareiškėju galimybės jį turėti. Teigdamas, kad kamerų oro temperatūra šaltuoju metų laiku tesiekė 10-14 C0, pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kokiais prietaisais vadovaudamasis nustatė tokią oro temperatūrą, todėl nurodyti argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais ir nepatvirtina netesėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Pareiškėjo teigimu Lukiškių TI-K nebuvo laiku konstatuotas paprastojo remonto poreikis, sienos buvo padengtos pelėsiu, ištrupėjęs kameros sienų, lubų ir grindų tinkas, todėl jos nebuvo pritaikytos valymui. Valymo priemonės nebuvo išduotos. Veisėsi buitiniai kenkėjai.

Vadovaujantis HN 134:2015 37 punktu, patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai), 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, tačiau HN 134:2015 nėra reglamentuojamas paprastojo remonto dažinis laisvės atėmimo vietose. HN 134:2015 20 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų.

Šiuo atveju atsiliepime į skundą atsakovo atstovas teigė, kad į kameras asmenims yra išduodamos valymo priemonės – šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras ir kalcinuota soda, tačiau iš pareiškėjo skundo nematyti, kad jis, Lukiškių TI-K būdamas vieną parą, pageidavo užsiimti valymo darbais, kad kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas išduoti valymo priemones, tačiau jos nebuvo išduotos, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų šiuo aspektu. Kita vertus, Lukiškių TI-K nepaneigė pareiškėjo teiginio, kad kameroje Nr. 115 nebuvo pelėsio ir tai yra pagrindas konstatuoti HN 134:2015 39 punkto pažeidimo faktą.

Atsakovo atstovas pateikė į bylą 2015-01-02 paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba, (t. 1, b. l. 50-53) patvirtinančią, kad Lukiškių TI-K tinkamai organizuoja buitinių kenkėjų prevenciją ir naikinimo darbų atlikimą, todėl šiuo pagrindu valstybės civilinė atsakomybė taip pat nekyla.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K nėra atliekama naujai atvykusių asmenų medicininė patikra ir sanitarinis švarinimas, tai kėlė pavojų jo sveikatai.

HN 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas nustato privalomą priimamų į tardymo izoliatorių asmenų medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo procedūrą. Teismui pateiktame atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodytų pareiškėjo teiginių nepaneigė ir jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl šios abejonės vertintinos pareiškėjo naudai ir laikytinos įrodytomis.

Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo išduodami neišvalyti, nemalonaus kvapo, purvini čiužiniai ir patalynė, bei nepilnas užvalkalų komplektas ir rankšluostis.

HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (HN 134:2015 42 punktas). Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad Lukiškių TI-K turi pareigą po kiekvieno naudojimo išplauti (išvalyti) ir dezinfekuoti minkštąjį inventorių. Atsakovo atstovas jokių argumentų, susijusių su pareiškėjui išduotų čiužinių valymu ar dezinfekavimu nenurodė, nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui buvo išduoti išvalyti ir dezinfekuoti čiužiniai ir minkštasis inventorius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovo atstovas neapsigynė nuo pareiškėjo teiginių dėl pakartotinai išduoto minkštojo inventoriaus ir tai yra pagrindas pripažinti, kad Lukiškių TI-K pažeidė HN 134:2015 42 punkto reikalavimą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose (toliau – ir Aprūpinimo normos) nurodyta, kad asmeniui kartą metuose išduodamas čiužinys, antklodė, pagalvė, 2 užvalkalai pagalvei, 2 vnt. rankšluosčių, 4 vnt. paklodžių. Pagal Aprūpinimo Normų 6 punktą vietoj dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Iš atsakovo atstovo pateiktos Armatūrinės kortelės asmeniniam naudojimui išduodamiems daiktams matyti, kad pareiškėjui 2015-12-30 buvo išduotas čiužinys, 2 paklodės, pagalvė, 1 užvalkaliukas, antklodė ir 2 rankšluosčiai, kuriuos pareiškėjas tą pačią dieną grąžino, pasirašydamas prie prašymo leisti naudotis savo patalyne (t. 1, b. l. 48-49). Esant nurodytoms aplinkybėms, bei įvertinus tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tik vieną dieną, spręstina, kad jis buvo tinkamai aprūpintas minkštuoju inventoriumi.

Skunde nurodoma, kad asmeniniai rūbai skalbiami už atskirą mokestį, tačiau Lukiškių TI-K pašalpos nebuvo mokamos, todėl buvo diskriminuojami socialiai pažeidžiami asmenys.

Atsiliepime į skundą nurodyta, kad vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2013-06-20 įsakymu Nr. 1-103 „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo”, suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninių lėšų, gali raštu kreiptis į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką dėl galimybės kartą per du mėnesius išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, esant poreikiui, pareiškėjas turėjo galimybę viršutinius rūbus išsiskalbti nemokamai. Nesant duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas sudaryti galimybę išsiskalbti nemokamai ar prašydamas suteikti darbo ir tuo pačiu užsidirbti pinigų būtinoms išlaidoms, tačiau jo prašymai nebuvo patenkinti, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tik vieną parą, poreikis išsiskalbti viršutinius rūbus jam negalėjo kilti.

Pareiškėjas nurodė, kad kamerose ir dušo patalpoje nebuvo įrengto signalo mygtuko budinčiam pareigūnui iškviesti ir tai kėlė pavojų jo sveikatai, dėl galimos agresijos, tekdavo ilgai laukti, kol bus pervestas į kitas patalpas.

Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo laikymo įstaigoje metu nebuvo galiojančio reikalavimo įrengti aliarminių iškvietimo mygtukų, tačiau ginčo laikotarpiu galiojusių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punkte buvo nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas). Kita vertus, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas tik vieną dieną kartu su R. L.. Pareiškėjas nenurodė, kad jam dėl nurodyto asmens veiksmų būtų kilęs koks nors realus pavojus, taip pat nenurodė, kad Lukiškių TI-K jam apskritai buvo kilusi skubi pareigūnų pagalba, kurios jis negalėjo išsikviesti dėl neveikiančių iškvietimo mygtukų. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto.

Dėl Kauno TI laikymo sąlygų.

Pareiškėjas teigė, kad Kauno TI buvo pažeidžiama jo teisė į minimalų plotą.

Kaip minėta, Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 yra nustatytas minimalus 3,6 kv. m vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje.

Iš pareiškėjo Suimtojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (t. 1, b. l. 175) ir Kauno TI 2016-06-14 pažymos Nr. II-3231 (t. 1, b. l. 176–181) matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015-06-12 iki 2015-12-30 laikytas kamerose Nr. 227, 232, 343 ir 158. Įvertinus pažymoje nurodytą kamerose laikytų asmenų skaičių ir kamerų plotą, matyti, kad pareiškėjo teisė į minimalų plotą buvo pažeista 2015-06-12–2015-06-21 laikotarpiu, kai pareiškėjui teko 3,5 kv. m kameros ploto.

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Kauno TI negali atsisakyti priimti asmenų, motyvuodama įstaigos perpildymu, kaip teisiškai nereikšmingus. Kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Europos žmogaus teisių teismo 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Šio atveju pareiškėjas 10 parų buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką toks elgesys pažeidžia pareiškėjo orumą ir laikytinas nežmonišku (2005-04-07 sprendimas byloje Karalevičius prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimas byloje Dorokhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 66802/01) ir tai yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalies, Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies pažeidimo faktą bei neteisėtus atsakovo veiksmus.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, higienos reikmenų lentynėlės, atskiros oro šalinimo sistemos.

Pareiškėjo laikymo Kauno TI metu iki 2015-11-01 galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir HN 76:2010), vėliau – HN 134:2015.

HN 76:2010 24 punkte ir HN 134:201517 punkte nustatyta, kad kameros yra vėdinamos pro langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Kauno TI sanitariniuose mazguose yra įrengta mechaninė ventiliacija, nurodytas aplinkybes patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukų kopijos (t. 2, b. l. 193-195), todėl pareiškėjo argumentas dėl sanitarinio mazgo vėdinimo sistemos nebuvimo atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovo atstovas taip pat nurodė, kad kamerose yra įrengtos spintelės asmens daiktams susidėti ir veidrodžiai sanitariniuose mazguose. Tai taip pat patvirtino teismui pateiktomis fotonuotraukų kopijomis (t. 2, b. l. 187, 190, 192). Ir nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Kauno TI kamerų sanitariniuose įrenginiuose buvo lentynos higienos priemonėms susidėti, pareiškėjas šio neturtinės žalos atsiradimo pagrindo visiškai nepagrindė, nenurodė nei konkretaus laikotarpio, nei kamerų, kuriose nebuvo higienos reikmenų lentynėlės, nei kokias neigiamas pasekmes tai sukėlė, t. y. pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė Kauno TI neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos buvimo fakto.

Pareiškėjas nurodė, kad Kauno TI kamerose nebuvo užtikrintas tinkamas natūralus apšvietimas, dirbtinis buvo per silpnas, langai padengti tamsinta plėvele. Dėl ant langų įrengtų grotų, vėdinimas buvo apsunkintas.

Iki 2015-11-01 galiojusios HN 76:2010 22 punktas nustatė, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. HN 134:2015 14 punkte nustatytas tik minimalus 200 lx reikalavimas dirbtinei apšvietai. Pažymėtina, kad pareiškėjas, teigdamas, kad kamerose natūralus ir dirbtinis apšvietimas buvo netinkamas, šių argumentų visiškai nepagrindė, nenurodė, nei kurioje kameroje, nei kuriuo laikotarpiu apšvietimas buvo netinkamas, nei kokiu būdu tai nustatė. Atsižvelgiant į tai, šis nusiskundimas, laikytinas pernelyg abstrakčiu ir subjektyvaus pobūdžio teiginiu, todėl atmestinas kaip neįrodytas.

Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nesutiko su pareiškėjo argumentui, kad visi Kauno TI kamerų langai yra tonuoti, nurodė, kad tamsinta plėvelė yra užklijuota tik ant langų, išeinančių į A. Mickevičiaus gatvę. Pažymėtina, kad Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 punktas nustato, kad kameros lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, t. y. grotų įrengimas ir plėvelės ant lango klijavimas atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl teismas neturi šiuo pagrindu pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų. Iš atsakovo atstovo pateiktų fotonuotraukų matyti, kad langai Kauno TI atsidaro, o kamerose su neatsidarančiais langai yra įrengtos orlaidės, bei įpučiamoji-ištraukiamoji ventiliacija (t. 2, b. l. 186, 188-189, 195), todėl darytina išvada, kad Kauno TI yra tinkamai užtikrinta galimybė išvėdinti kameras.

Pareiškėjas teikė, kad Kauno TI buvo netinkama oro temperatūra – žiemą siekdavo 10-14 C0, drėgmė siekė 100 proc., vasarą oro temperatūra pakildavo iki 35 C0, ventiliatoriumi naudotis nebuvo leidžiama.

Pagal HN 76:2010 26 punktą ir HN 134:2015 16 punktą kamerose oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, susiję su santykine oro drėgme ir oro temperatūra yra deklaratyvaus pobūdžio, iš jų nėra galimybės nustatyti, kurioje kameroje ir kuriuo metu nebuvo užtikrinti Higienos normų reikalavimai, kokiais prietaisais nustatytais duomenimis pareiškėjas vadovaujasi, teigdamas, kad kamerose buvo per šalta, o santykinė oro drėgmė viršijo 100 proc. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kada būtent kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas išduoti ventiliatorių ir šis prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis proporcingumo principu, atsakovo atstovui negali kilti pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Nesant byloje įrodymų, patvirtinančių HN 76:2010 26 punkto ir HN 134:2015 16 punkto pažeidimą, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas teigė, kad Kauno TI kameros buvo nesuremontuotos, nuo lubų ir sienų krito tinkas, grindys buvo ištrupėjusios. Ant sienų matėsi pelėsis. Nebuvo išduodamos valymui skirtos priemonės. Veisėsi tarakonai.

HN 134:2015 39 punkte nustatyta, kad ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių, o pagal HN 76:2010 28 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. HN 76:2010 62 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir nors HN 76:2010 nėra reglamentuotas remonto atlikimo dažnis, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga laiku nustatyti paprastojo remonto poreikį. HN 76:2010 60 punkte ir HN 134:2015 20 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų.

Kaip ir ankstesniais atvejais pareiškėjas nedetalizavo, kurioje kameroje nebuvo atliktas remontas, veisėsi buitiniai kenkėjai ar sienos buvo padengtos pelėsiu, t. y. nepakankamai konkrečiai išdėstė savo nusiskundimą. Tuo tarpu atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad Kauno TI buvo rekonstruotas 2004 m. ir nuolat atliekamas patalpų einamasis remontas, pateikė tai patvirtinančias remonto darbų rangos sutartį ir darbų žiniaraštį, 2014-09-19 su UAB „Santerita” sudarytą paslaugų sutartį šildymo sistemų ir šilumos mazgų paruošimo šildymo sezonui darbams atlikti (b. l. 29-33, 34-35, 36-41), todėl pareiškėjo argumentai, susiję su kamerų remontu, atmestini kaip nepagrįsti.

HN 134:2015 20 punktas ir HN 76:2010 60 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, o nustačius jų buvimo pėdsakus, naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Profilaktinę dezinfekciją, graužikų ir nariuotakojų, galinčių pernešti užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, stebėjimą ir naikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-02-02 įsakymu Nr. V-55 patvirtintas Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 5 punkte įtvirtinta, kad kenkėjų stebėjimą organizuoja objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) atlieka tai veiklai licencijuoti asmenys. Atsakovo atstovas pateikė teismui su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotimi 2013-11-12 sudarytą paslaugų teikimo sutartį dezinsekcijos ir deratizacijos darbams atlikti (b. l. 26-28). Sutarties 7.1 punkte nurodyta, kad sutartis galioja 36 mėnesius, t. y. 3 metus, todėl ji galiojo ir pareiškėjo laikymo Kauno TI metu. Teismo vertinimu nurodyta sutartis patvirtina, kad Kauno TI tinkamai įgyvendino kenkėjų stebėjimą organizavimo pareigą, juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją su skundais dėl kenkėjų buvimo ir į jo prašymą nebuvo atsižvelgta. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

Pareiškėjas teigė, kad Kauno TI nėra atliekama naujai atvykusių asmenų medicininė patikra ir sanitarinis švarinimas, tai kėlė pavojų jo sveikatai.

HN 76:2010 40 punkte įtvirtinta, kad visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše. Utėlėtų ir niežais sergančių asmenų drabužiai ir asmeniniai daiktai nukenksminami. HN 134:2015 29 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 19 punktas nustato privalomą priimamų į tardymo izoliatorių asmenų medicininės apžiūros ir sanitarinio švarinimo procedūrą. Iš atsakovo atstovo pateiktos Kauno TI Sveikatos posistemio duomenų bazės išrašo matyti, kad pareiškėjui buvo atliktas medicininis patikrinimas (t. 1, b. l. 183-185). Duomenų apie tai, kad pareiškėjas ar kiti asmenys naudojosi sanitarine švarykla byloje nėra, t. y. atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Kauno TI nesinaudojama sanitarine švarykla. Atsižvelgiant į tai, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai ir laikytina įrodyta. Kita vertus, pareiškėjas nenurodė, kokias neigiamas pasekmes, t. y. žalą, patyrė dėl švaryklos neįrengimo. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo įsivaizduojamų neigiamų pasekmių jo sveikatai galimybė, nelaikytina faktiškai kilusiomis neigiamomis pasekmėmis, o pareiškėjo pergyvenimai dėl tokios galimybės pagal savo pobūdį negali būti prilyginami neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio prasme.

Pareiškėjas nurodė, kad jam buvo išduodami neišvalyti, nemalonaus kvapo, purvini čiužiniai ir patalynė, bei nepilnas užvalkalų komplektas ir rankšluostis.

HN 76:2010 66 punkte ir HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (HN 76:2010 65 punktas, HN 134:2015 42 punktas). Kauno TI jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui būdavo išduodamas išvalytas ir dezinfekuotas minkštasis inventorius, teismui nepateikė ir šių pareiškėjo argumentų nepaneigė, todėl tai yra pagrindas pripažinti HN 76:2010 65 punkto ir HN 134:2015 42 punkto pažeidimo faktą.

Iš Materialinės aprūpinimo asmeninės kortelės matyti, kad pareiškėjui Kauno TI buvo išduotas čiužinys, antklodė, antklodės užvalkalas, pagalvė, pagalvės užvalkalas, paklodė ir 2 rankšluosčiai. Pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 182). Teismo vertinimu, nurodytas įrodymas paneigia pareiškėjo argumentus dėl netinkamo aprūpinimo minkštuoju inventoriumi.

Pareiškėjas teigė, kad Kauno TI diskriminuojami socialiai silpnesni asmenys, kurie neaprūpinami darbinėmis pajamomis ir negauna socialinių pašalpų, todėl negali susimokėti už viršutinių rūbų skalbimą.

Kauno TI direktoriaus 2009-10-12 įsakymu Nr. 1-117 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikimo aprašo (t. 2, b. l. 6-7) 2 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji turi teisę už negrynus pinigus pasinaudoti viršutinės aprangos skalbimo ir cheminio valymo paslauga. To paties aprašo 11 punkte nustatyta, kad suimtasis ar nuteistasis, negaunantis piniginių įplaukų ir kurio nelanko giminės bei artimieji, raštu kreipiasi į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką dėl galimybės išskalbti vieną komplektą sezoninių viršutinių rūbų įstaigos skalbykloje, bet ne dažniau kaip kartą per mėnesį, o striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad Kauno TI yra užtikrinta galimybė išsiskalbti viršutinius rūbus net ir neturint asmeninėse sąskaitose lėšų, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad asmeninėse sąskaitose lėšų neturintys asmenys yra diskriminuojami šiuo aspektu. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad asmeniškai negalėjo pasinaudoti galimybe išsiskalbti viršutinius drabužius, t. y neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto.

Pareiškėjas nenurodė ir nepateikė įrodymų, kad siekė pasinaudoti galimybe nemokamai išsiskalbti viršutinius rūbus ir kreipėsi su Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką, bet jo prašymas nebuvo tenkintas, t. y. neįrodė Kauno TI neteisėtų veiksmų buvimo fakto, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl pareiškėjo nusiskundimo, susijusio su iškvietimo signalo mygtukų nebuvimu, pažymėtina, kad pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.4 punktą tardymo izoliatoriaus gyvenamojoje kameroje turi būti vidinio ryšio sistema (pasikalbėjimų moduliai ir radijas, mobiliojo ryšio telefonų aptikimas, aliarminis iškvietimas), tačiau pareiškėjas skunde nenurodė, kurioje kameroje konkrečiai jam buvo iškilusi būtinybė pasinaudoti iškvietimo mygtuku ir kuriuo metu jis negalėjo to padaryti, ar kad negalėdamas išsikviesti pareigūnų, patyrė kokias nors neigiamas pasekmes. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis pareiškėjo nusiskundimas laikytinas pernelyg abstrakčiu ir atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laikymo sąlygų Areštinėje.

Pareiškėjas teigė, kad Areštinėje buvo laikomas nepaisant minimalių asmeniui tenkančio ploto reikalavimų, taip pat jam nebuvo užtikrintos kitos tinkamos laikymo sąlygos.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose bylose ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais kai sprendžiama dėl suėmimo vykdymo teritorinių policijos areštinėse sąlygų atitikties teisės aktams poįstatyminių teisės aktų lygmenyje turi būti atsižvelgiama į Vidaus reikalų ministerijos valdymo srityje priimtą norminį teisės aktą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintas Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisykles (toliau – ir Areštinių veiklos taisyklės) taip pat į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” (toliau – ir HN 37:2009).

Areštinių veiklos taisyklių 80 punkte nustatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas).

Iš pareiškėjo kortelės išrašo (Nr. 20-01540-15) matyti, kad jis Areštinėje buvo laikomas nuo 2015-06-11 iki 2015-06-12 kameroje Nr. 209. Nuo 2015-06-11 12:17 val. iki 2015-06-12 9:51 val. pareiškėjas buvo laikomas vienas, nuo 2015-06-12 9:51 val. iki 2015-06-12 12:20 val. dviese su kitu asmeniu (t. 1, b. l. 80-81). Atsakovo atstovas nepateikė teismui duomenų apie kameros Nr. 209 plotą, todėl darytina išvada, kad nepaneigė, jog pareiškėjui teko mažesnis nei 3,6 kv. m plotas. Ir tai yra pagrindas pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo faktą.

Pareiškėjas teigė, kad Areštinėje įrengtame sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, spintelės higienos reikmenims susidėti ir atskiros oro šalinimo sistemos.

Ginčui aktualiu laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustačiusios HN 37:2009 20 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuriame turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. HN 37:2009 2 punkte taip pat nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-08 patikrinimo akto Nr. 36-873(7) matyti, kad atlikus Areštinės periodinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę pažeidimų nenustatyta. Konstatuota, kad sanitariniame mazge yra unitazas, praustuvė ir tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė) (t. 1, b. l. 84-86). Taigi, nurodytas įrodymas paneigia pareiškėjo argumentą, kad sanitariniame mazge nebuvo higienos reikmenų lentynėlės.

Atsiliepime į skundą Kauno AVPK nurodė, kad Areštinė pradėjo veikti 2007-11-15 ir yra pastatyta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-05-17 įsakymu Nr. 215 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2002 „Areštinės. Įrengimo bei eksploatavimo taisyklės” (toliau – ir HN 37:2002). HN 37:2002 nebuvo reikalaujama sanitariniuose įrenginiuose įrengti atskirą oro šalinimo sistemą bei veidrodį, todėl nuo 2009-10-01 įsigaliojusia HN 37:2009 nustačius naujus reikalavimus sanitariniams įrenginiams turėti atskirą oro šalinimo sistemą bei veidrodį, Areštinei, kaip tuo metu jau veikiančiai įstaigai, pagal HN 37:2009 2 punktą šis reikalavimas nėra taikytinas, kadangi nurodytos sistemos įrengimas pareikalautų pastato rekonstrukcijos darbų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.

Skunde nurodyta, jog kamerų vėdinimas buvo netinkamas, nebuvo mechaninės vėdinimo sistemos, langus trukdė atidaryti grotos, natūralus ir dirbtinis apšvietimas buvo nepakankamas.

HN 37:2009 23 punkte nustatyta, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal HN 37:2009 21 punktą policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-08 patikrinimo akte Nr. 36-873(7) (t. 1 b. l. 84-86) HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta, priešingai, nurodyta, kad kamerose yra įrengtas natūralus ir dirbtinis apšvietimas, ventiliacija vykdoma per langus taip pat veikia mechaninė vėdinimo sistema. Kaip minėta aukščiau, grotų ant langų įrengimas yra reglamentuotas teisės aktuose, todėl šio atveju atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Pareiškėjas taip pat skundėsi, kad žiemos metu kameroje buvo labai šalta, oro drėgmė siekė 100 proc., tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas Areštinėje laikytas birželio mėn., šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vasarą oro temperatūra siekė 35 C0, tačiau nepagrindė, kokių prietaisų pagalba nustatė nurodytus duomenis, todėl šie argumentai nelaikytini pakankamai pagrįstais. Teismo vertinimu, vien subjektyvus oro temperatūros suvokimas nepatvirtina neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.

Pareiškėjas teigė, kad Areštinėje nebuvo atliekama naujai atvykusių asmenų medicininė patikra bei sanitarinis švarinimas, tai kėlė pavojų jo sveikatai.

HN 37:2009 55 punkte nustatyta, kad į policijos areštinę patekę asmenys privalo nusiprausti sanitarinės švaryklos duše. Atsakovo atstovas jokių duomenų, susijusių su sanitarinės švaryklos naudojimu nepateikė, todėl darytina išvada, kad nepaneigė pareiškėjo argumento, jog Areštinėje nebuvo naudojama švarykla. Kita vertus, iš pareiškėjo kortelės išrašo (Nr. 20-01540-15) (t. 1, b. l. 80-81) matyti, kad pareiškėjas kameroje tik dvi valandas laikomas su dar vienu asmeniu, todėl, teismo vertinimu, nurodytas laiko tarpas yra per trumpas, kad sukeltų pareiškėjui neigiamo pobūdžio išgyvenimus dėl savo sveikatos, prilygstančius neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjui neįrodžius neturtinės žalos buvimo fakto, šis argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

Atsakovo atstovas pateikė teismui Asmenų, naujai uždarytų į areštinę, apžiūros apskaitos žurnalo kopiją, kurio įrašas Nr. 1194 patvirtina, kad pareiškėjas 2015-06-11 buvo apžiūrėtas medicinos darbuotojų (t. 1, b. l. 89-90), todėl atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl medicininės apžiūros neatlikimo.

Pareiškėjas nurodė, kad Areštinėje nebuvo atliktas paprastasis remontas, sienų, lubų ir grindų tinkas buvo ištrupėjęs, ant lubų ir sienų veisėsi pelėsis. Valymui skirtos priemonės nebuvo išduodamos. Kameroje buvo tarakonų.

Pagal HN 37:2009 53 punktą policijos areštinėje neturi būti graužikų ir buitinių parazitų. Esant reikalui policijos areštinių administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją deratizaciją), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiūros veiklos licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą registruojama teritorinėse policijos įstaigose nustatyta tvarka. HN 37:2009 48 punkte nustatyta, kad patalpose ant sienų ir lubų paviršių neturi būti pelėsių. Policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi (HN 37:2009 52 punktas). Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-08 patikrinimo akte Nr. 36-873(7) nurodyta, kad pagrindinis Areštinės patalpų valymas ir dezinfekcija atliekami ne rečiau kaip 4 kartus per metus ir pagal reikalą, patalpų valymo inventorius sukomplektuotas. Patalpų valymui naudojamas ženklintas inventorius ir valikliai turintys dezinfekantų. Apžiūrėjus kameras, HN 37:2009 pažeidimų nenustatyta (t. 1, b. l. 84-86). Teismo vertinimu, nurodytas patikrinimo aktas paneigia pareiškėjo skundo argumentus susijusiu su valymui skirtų priemonių neišdavimu.

HN 37:2009 nėra reglamentuotas remonto areštinėse atlikimo dažnis, be to, pareiškėjo skunde nusiskundimas dėl kameros sienų ir lubų stovio bei buitinių kenkėjų buvimo išdėstytas gana abstrakčiai, pareiškėjas teigė, kad visose trijose įstaigose Areštinėje Lukiškių TI-K ir Kauno TI buvo vienodos sąlygos, t. y. pakankamai neindividualizavo, tuo tarpu atsižvelgiant į tai, kad Areštinė, atsakovo atstovo teigimu, veikti pradėjo 2007-11-15, mažai tikėtina, kad jos kamerose būtu buvę pareiškėjo nurodyti pažeidimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Skunde nurodoma, kad Areštinėje minkštasis inventorius perduodamas kitiems suimtiesiems neišvalytas, išduodami ne visi užvalkalai ir rankšluostis. Pareiškėjo nuomone, mokamas viršutinių drabužių skalbimas diskriminavo socialiai pažeidžiamus asmenis.

HN 37:2009 56 punkte nurodyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys aprūpinami minkštuoju inventoriumi (čiužiniais, pagalvėmis, antklodėmis), švariais lovos skalbiniais (dviem paklodėmis, užvalkalu pagalvei) ir dviem rankšluosčiais. Draudžiama policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems suimtiems asmenims (HN 37:2009 57 punktas). Lovos skalbiniai, rankšluosčiai ir kiti skalbiniai skalbiami viešojoje skalbykloje. Minkštasis inventorius, kurio negalima skalbti, valomas cheminėje valykloje. Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir/arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., areštinėje įrengtoje dezinfekcijos kameroje (HN 37:2009 58 punktas). Lovos skalbiniai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (HN 37:2009 59 punktas).

Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad visi asmenys, laikomi areštinėje, yra aprūpinami minkštuoju inventoriumi. Jiems išduodami švarūs lovos skalbiniai, kurie keičiami pagal užterštumą, tačiau ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kauno visuomenės sveikatos centro 2015-06-08 patikrinimo akte Nr. 36-873(7) nurodyta, kad Areštinėje yra įrengta dezinfekcijos kamera, pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu nustatė, kad jam išduotas minkštasis inventorius nebuvo dezinfekuotas, nenurodė, kokie konkrečiai užvalkalai jam nebuvo išduoti, nenurodė, kad dėl trūkstamo minkštojo inventoriaus kreipėsi į įstaigos administraciją su skundais, todėl su minkštojo inventoriaus bei užvalkalų ir rankšluosčio neišdavimu susiję pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Pažymėtina, kad pareiškėjas tik vieną parą buvo laikomas Areštinėje, todėl viršutinių rūbų skalbimo klausimas šiuo atveju nebuvo jam aktualus. Atsižvelgiant į tai, nurodytas nusiskundimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl konvojavimo sąlygų.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad konvojavimas buvo netinkamas, nes pareiškėjas turėjo sėdėti ant kietų kėdžių ir jam skaudėdavo nugarą, kelionės metu pareigūnai nesuteikdavo galimybės pasinaudoti tualetu, automobiliuose būdavo labai šalta ir tamsu, mėtėsi daug šiukšlių, nebuvo ventiliacijos, be to, pareigūnai demonstruodavo ginklus ir tai pareiškėju kėlė baimę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-03-14 nutarimu Nr. 278 patvirtintų VST nuostatų 6.3 punktu, sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo organizavimą ir vykdymą užtikrina VST. Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Konvojavimo taisyklės, patvirtintos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246. Konvojavimo taisyklių 3 punktas nustato, kad konvojavimas – tai ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Byloje pagal kelionės žiniaraščių duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas 2015-12-30–2015-12-31 maršrutu Kauno TI–Lukiškių TI-K–Vilniaus PN (t. 1, b. l. 103-111). VST atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas konvojuotas automobiliu VW Crafter 50, valst. Nr. EDL 150 (toliau – ir Transporto priemonė) bei pateikė šios transporto priemonės registracijos liudijimą (b. l. 119) ir techninės apžiūros ataskaitą, kurioje nurodyta, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (t. 1, b. l. 112). Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas techniškai tvarkinga transporto priemone.

Konvojavimo taisyklių 146.3 ir 146.4 punktuose nustatyta, kad specialiajame automobilyje turi būti tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx. Iš Transporto priemonės Kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamiesiems pervežti, schemos (t. 1, b. l. 118) matyti, kad šiame automobilyje yra įrengta ventiliacija, langai, dirbtinis apšvietimas, šildymo įrenginys ir sistema. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog Transporto priemonės įrengimas atitiko Konvojavimo taisyklių 146.3 ir 146.4 punktų reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjo nusiskundimas, kad jam buvo per tamsu ir trūko oro yra pernelyg subjektyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė, kokiu būdu nustatė, kad apšvietimas ar įpatenkančio oro kiekis yra nepakankami, pareiškėjas nenurodė ir kokią neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme patyrė dėl oro ar apšvietimo trūkumo. Esant nurodytoms aplinkybėms, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip neįrodyti.

Pareiškėjas teigė, kad konvojavimo metu nebuvo leidžiama pasinaudoti tualetu.

Konvojavimo taisyklių 134 punktas nustato, kad konvojuojamieji į tualetą vedami jų pačių prašymu.

Iš byloje pateiktų kelionių žiniaraščių matyti, kad 2015-12-30 pareiškėjo kelionė Kauno TI–Lukiškių TI-K maršrutu truko nuo 16.30 val. iki 18.45 val., t. y. 2 valandas (t. 1, b. l. 104). Konvojavimas iš Lukiškių TI-K į Vilniaus PN 2015-12-31 truko 20 min. (t. 1, b. l. 108). Atsakovo atstovas pažymėjo, kad tualetu konvojuojamiesiems leidžiama pasinaudoti apsikeitimo punktuose. 2015-12-29 Kelionės žiniaraštyje nurodyta, kad konvojuojamieji 2015-12-30 paskutinį kartą į tualetą išvesi Kauno TI, vėliau sustojimų nebuvo, tačiau nebuvo ir kito apsikeitimo punkto, kelionė iš Kauno TI į Lukiškių TI-K buvo paskutinė tą dieną, todėl darytina išvada, kad net ir esant pareiškėjo prašymui, konvojaus pareigūnai neturėjo galimybių išvesti jo pasinaudoti tualetu, be to, teismo vertinimu, pareiškėjo kelionių laikas buvo pernelyg trumas, kad jam iškiltų neatidėliotina būtinybė pasinaudoti tualetu. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodė, kad transporto priemonėse nebuvo saugos diržų bei kėdžių paminkštinimo ir dėl ilgo sėdėjimo ant kieto paviršiaus jam kildavo dideli nugaros skausmai.

Pažymėtina, kad reikalavimus specialiojo transporto įrengimui nustatančiose Konvojavimo taisyklėse nėra numatytas saugos diržų specialiajame transporte įrengimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 232 punkte nustatyta, kad kiekviena eisme dalyvaujanti transporto priemonė, kurios konstrukcijoje numatyti saugos diržai (yra jų tvirtinimo vietos), turi būti su saugos diržais. Iš nurodyto reglamentavimo matyti, kad saugos diržai gali būti neįrengiami, jeigu tai nenumatyta jos konstrukcijoje. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nurodė, jog Transporto priemonėje saugos diržai buvo įrengti, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų šiuo aspektu.

Konvojavimo taisyklių 146.3 punkte nurodyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti ir tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), tačiau paminkštintos sėdimos vietos nėra numatytos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų VST veiksmų. Nenustačius vienos iš valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, net ir pasitvirtinus pareiškėjo teiginiams dėl konvojavimo sukeltų nugaros skausmų, valstybės civilinė atsakomybė nekyla.

Nenustačius neteisėtų VST veiksmų, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai dėl specialiojo transporto nešvaros. Teismo vertinimu, šiukšlės konvojavimui skirto transporto kėbule atsirado ne dėl atsakovo atstovo veiksmų, o dėl netinkamų pačių konvojuojamų asmenų higienos įgūdžių bei elgesio, todėl negali lemti atsakovo atsakomybės. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad transporto priemonėse yra atliekama planinė ir neplaninė dezinfekcija, teismas šiais VST argumentais neturi pagrindo abejoti, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad dėl atsakovo atstovo veiksmų specialiosiose transporto priemonėse būtų buvę pažeisti higienos reikalavimai, todėl nurodyti pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai konvojavimo metu elgėsi nepagarbiai ir demonstravo ginklus. Konvojavimo taisyklių 121 punkte nustatyta, kad konvojuotųjų elgesys su konvojuojamaisiais grindžiamas teisėtumo principu. Draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis (Taisyklių 123 punktas). Kita vertus, Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas yra ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas, todėl darytina išvada, kad pareiškėją lydintys pareigūnai ginklus turėjo pagrįstai. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai dėl nepagarbaus pareigūnų elgesio yra pernelyg subjektyvaus pobūdžio, ir deklaratyvūs. Pareiškėjas nekonkretizavo kurio pervežimo metu ir koks pareigūnas su juo nepagarbiai elgėsi, nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į VST dėl netinkamo pareigūnų elgesio konvojavimo metu, t. y. savo argumentus pagrindė nepakankamai, todėl jie atmestini kaip neįrodyti.

Dėl Kalėjimų departamento ir Policijos departamento veiksmų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl Kalėjimų departamento ir Policijos departamento neveikimo, t. y. šioms įstaigoms pagal savo kompetenciją nesprendžiant klausimų, susijusių su laisvės atėmimo vietose ir areštinėse laikomų asmenų tinkamu gyvenimo sąlygų užtikrinimu taip pat tinkamų konvojavimo sąlygų neužtikrinimo.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-02-28 įsakymu Nr. 1R-58 patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 8.3 punkte įtvirtinta Kalėjimų departamento funkcija prižiūrėti ir kontroliuoti bausmių (išskyrus baudas), baudžiamojo poveikio priemonių (išskyrus turto konfiskavimą ir įmokas į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), auklėjamojo poveikio priemonių (išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą) ir kardomosios priemonės – suėmimo vykdymą Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose (be kita ko, laisvės atėmimo vietose). Nuostatų 8.13 punkte nurodyta, kad Kalėjimų departamentas organizuoja naujų laisvės atėmimo vietų statybą ir jau veikiančių laisvės atėmimo vietų rekonstrukcijos darbus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740 buvo patvirtinta Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa, kurios 12 punktas nustato, kad ši programa turi būti įgyvendinta 2014–2022 metais. Pareiškėjo laikymo laisvės atėmimo vietose metu Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos įgyvendinimas dar neturėjo būti baigtas, todėl pareiškėjui negalėjo susiformuoti teisėti lūkesčiai būti laikomam sąlygomis, kurių įgyvendinimui dar nėra pasibaigęs terminas, t. y. pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos ir neteisėtų veiksmų buvimo fakto ir šiuo aspektu, todėl nurodytas skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Kalėjimų departamentas kontrolės funkciją vykdo nagrinėdamas asmenų skundus dėl laikymo sąlygų ir ginčus dėl laisvės atėmimo vietų priimtų (atsisakytų priimti ar nepriimtų) sprendimų. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl netinkamų laikymo sąlygų, todėl darytina išvada, kad nežinodamas apie potencialius pažeidimus, Kalėjimų departamentas negalėjo imtis priemonių jiems pašalinti. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Kalėjimų departamentas savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjui padarė tiesioginės žalos, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.

Pažymėtina, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė, kuo pasireiškė neteisėti Policijos departamento veiksmai, teismas šios institucijos neteisėtų veiksmų taip pat nenustatė, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo ir valstybės civilinei atsakomybei kilti dėl šios institucijos veiksmų.

Dėl neturtinės žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Teismas kiekvienu atveju turi spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad po to, kai neturtinė žala buvo teisingai atlyginta, pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1897/2008).

Pareiškėjas teigė, kad konvojavimo sąlygos sukėlė jam nežmonišką diskomfortą, nepatogumus, neapykantos jausmus, baimę, stresą, fizines, dvasinės kančias, pareiškėjas jautėsi sumenkintas, pažemintas, kentė skausmus. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė neteisėtų VST veiksmų, todėl pareiškėjo galimai patirta neturtinė žala netenka aktualumo. Pažymėtina, kad valstybės civilinei atsakomybei kilti yra būtinas visų trijų sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimas, todėl šiuo atveju, nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė negalima.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad dėl laisvės atėmimo įstaigose buvusių laikymo sąlygų patyrė eilę neigiamų išgyvenimų: orumo pažeidimus, pakankamai gilius dvasinius, psichologinius išgyvenimus, pažeminimą ir diskomfortą. Švarių čiužinių ir patalynės neišdavimą bei negalėjimą išsiskalbti viršutinius rūbus pareiškėjas prilygino psichologiniam kankinimui ir pažeminimui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K vieną parą nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, ant jo kameros sienų buvo pelėsis, pareiškėjui išduotas neišvalytas minkštasis inventorius, kartu su pareiškėju laikytam asmeniui nebuvo atlikta medicininė patikra ir tai kėlė grėsmę pareiškėjo sveikatai. Taip pat byloje nustatyta, kad Areštinėje pareiškėjas vieną parą buvo laikomas minimalaus ploto reikalavimų neatitinkančioje kameroje.

Byloje esančios Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2016-03-30 pažyma Nr. 24-3279 ir Areštinėje laikomų asmenų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų ir laiškų priėmimo, išsiuntimo ir rašytinių atsakymų į juos įteikimo žurnalo įrašai už 2015-06-11–2015-06-12 laikotarpį patvirtina, kad pareiškėjas jokių prašymų ar skundų dėl laikymo sąlygų neturėjo (t. 1, b. l. 46, 91-95). Tai, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos priteisimo kreipėsi nuo išvykimo iš Areštinės praėjus devyniems mėnesiams, nuo laikymo Lukiškių TI-K – trims mėnesiams, savo nusiskundimus išdėstė gana abstrakčiai, jų neindividualizuodamas, patvirtina, kad pareiškėjo šiose įstaigose patirti neigiami išgyvenimai nebuvo jam itin reikšmingi. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K ir Areštinėje buvo laikomas tik vieną parą.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K ir Areštinės elgesio, siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų, todėl apibendrinus tai, kas išdėstyta bei atsižvelgus į nurodytose institucijose konstatuotų pažeidimų pobūdį, mastą ir laikotarpį, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais dėl Lukiškių TI-K ir Areštinės neteisėtų veiksmų ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija.

Byloje taip pat buvo konstatuota, kad Kauno TI pareiškėjas 10 parų buvo laikomas minimalaus ploto reikalavimo neatitinkančioje kameroje ir jam nebuvo išduotas išvalytas minkštasis inventorius., t. y. pareiškėjas pakankamai ilgą laiką, 23 valandas per parą, išskyrus 1 valandos pasivaikščiojimą pasivaikščiojimų kiemelyje, praleido kameroje, dėl kurios perpildymo buvo pažeidžiama jo teisė į privatumą, teismas sutinka, kad pareiškėjas per visą laikymo Kauno TI naudodamasis neišvalytu minkštuoju inventoriumi pagrįstai jautė neigiamus išgyvenimus ir orumo pažeminimą, t. y. neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti pinigais.

Spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad minimalaus ploto reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas labai nežymiai – 0,1 kv. m, tai, kad byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodė, jog byloje konstatuoti Kauno TI pažeidimai būtų neigiamai įtakoję jo fizinę ar psichinę sveikatą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad kreipėsi su skundais į įstaigos administraciją, prašydamas perkelti jį į ploto reikalavimus atitinkančią kamerą ar išduoti išvalytą minkštąjį inventorių. Ši aplinkybė patvirtina, kad savo aktyviais veiksmais pareiškėjas nesiekė jo nurodytų pažeidimų pašalinimo, todėl spręstina, kad nelaikė jų itin reikšmingais. Teismas taip pat neturi pagrindo išvadai, kad Kauno TI pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų įstaigos veiksmų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dėl Kauno TI veiksmų dydžio, todėl, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu byloje konstatuotų šios įstaigos pažeidimų mastą, pobūdį ir intensyvumą, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 100 EUR sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo D. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2015-12-30–2015-12-31 laikotarpiu D. S. nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, ant jo kameros sienų buvo pelėsis, pareiškėjui išduotas neišvalytas minkštasis inventorius, kartu su pareiškėju laikytam asmeniui nebuvo atlikta medicininė patikra. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje 2015-06-11–2015-06-12 laikotarpiu pareiškėjas laikytas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimus.

Priteisti D. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 100 EUR (vieną šimtą eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė