Panevėžio apygardos teismo nutartis

2008-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-649-350-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-28
Bylos Nr.
1A-649-350-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Sigitas Bagdonavičius
Nuteistasis
K. P., V. Š.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1A – 649– 350 / 2008

Teisėjas Jolanta Raščiuvienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)NUTARTIS

2008 m. lapkričio 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Bronės Vidzėnienės ir Sigito Bagdonavičiaus,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei,gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str.1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; pagal BK 182 str.1 d. laisvės atėmimu penkiems mėnesiams; pagal BK 189 str. 1 d. laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 214 str.1 d., 215 str.1d., 182 str.1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė- laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, po to ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme paskirta pagal BK 189 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteista V. Š., tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad 2008 m. kovo 16 d. tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, laikotarpyje nuo 12.30 val. iki 22.09 val., veikdami bendrininkų grupėje su V. Š., pastarajai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neteisėtai, neturint leidimo, iš ten buvusios A. J. priklausančios striukės pagrobiant svetimą AB bankas (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo priemonę – kortelę (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. J. vardu, įgijo svetimą AB bankas (duomenys neskelbtini) elektroninę mokėjimo kortelę - (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), abu, veikdami bendrininkų grupėje, neturėdami leidimo ją laikė ir keturiolika kartų neteisėtai panaudojo finansinėms operacijoms - atsiskaitymams už prekes inicijuoti ir per šešis kartus apgaule, K. P. pasirašius už kortelės savininką, savo naudai įgijo svetimą – A. J. priklausantį turtą – pinigus 744,89 Lt, o būtent:

2008 m. kovo 16 d. 14.36 val., jie parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įgijo 88,20 Lt;

tęsdami savo nusikalstamus veiksmus jie tą pačią dieną 14.52 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įgijo 31,36 Lt; 15.34 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, įgijo 225,20 Lt; 15.51 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, įgijo 265,77 Lt; 16.45 ir 16.48 val., parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste, įgijo atitinkamai 122,36 Lt bei 12 Lt;

tęsdami savo nusikalstamus veiksmus 2008 m. kovo 16 d. laikotarpyje nuo 22.03 iki 22.09 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžio mieste jie, 8 kartus bandė atsiskaityti už prekes atitinkamai 139,40 Lt, 139,70 Lt ,137,41 Lt ,127,41 Lt, 124,42 Lt, 114,42 Lt, 94,42 Lt, 69,99 Lt vertės, tačiau to nepadarė dėl kortelės užblokavimo.

Be to, jis 2008 m. kovo 16 d. tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, būdamas namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, iš V. Š. įgijo nusikalstamos veikos būdu gautą svetimą, A. J. priklausantį turtą – mobiliojo ryšio telefoną Samsung SGH-E900 IMEI (duomenys neskelbtini), 800 Lt vertės, ir žinodamas, jog šis turtas – mobiliojo ryšio telefonas Samsung SGH-E900 IMEI (duomenys neskelbtini), 800 Lt vertės, gautas nusikalstamu būdu, 2008 m. kovo mėnesį, tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, mobiliojo ryšio telefoną Samsung SGH-E900 IMEI (duomenys neskelbtini), 800 Lt vertės, realizavo, parduodamas už 120 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu K. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, skiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimo bausme, bei nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę negalės atlyginti padarytos žalos, be to nuo 1983 metų jam nustatytas dalinis nedarbingumo lygis.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktų įrodymų visuma, K. P. pagrįstai pripažino kaltu padarius nusikaltimą, už kurį jis yra nuteistas. Savo kaltės skunde neginčija ir nuteistasis.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, griežtai vadovavosi šiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis.

Apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, jog jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir bendrininkų grupėje, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog K. P. neneigia padaręs šiuos nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo.

Apeliantas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas teistumą nuo 1993 metų. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaręs vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, yra laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, K. P. padarė turėdamas neišnykusius teistumus, praėjus tik pusei metų po to, kai pasibaigė jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos laikas. Esant šioms aplinkybėms, kitokios nei laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškiai neteisingas.

Kolegijos nuomone, skiriant bausmę K. P., buvo pakankamai atsižvelgta į jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių pobūdį, jų tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, todėl dar kartą į tai atsižvelgti ir dėl to keisti bausmę nėra jokio pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog K. P. veikos padarymo metu niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pragyvenimo šaltinio, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad atlikdamas jam paskirtą bausmę negalės atlyginti padarytos žalos, yra deklaratyvus ir vertintinas tik kaip akivaizdus siekimas nepagrįstai švelnesnės bausmės. Be to, vadovaujantis tokia logika, asmenims, nusikalstama veika padariusiems turtinę žalą, aplamai turėtų nebūti skiriama laisvės atėmimo bausmė, tačiau įstatymas tokios išlygos nenumato.

Individualizuojant bausmę, kad skiriama bausme būtų maksimaliai pasiekti BK 41 str. 2 d. nurodyti tikslai: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ją padariusį asmenį nubausti, atimti ar apriboti galimybę tokiam asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bei nustatydamas bausmės dydį, pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į apelianto asmenybę.

Apeliacinio skundo teiginys, kad skiriant bausmę reikia atsižvelgti į tai, kad K. P. yra invalidas nuo vaikystės, yra deklaratyvus, jokių duomenų byloje apie tai nėra. Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Be to, įstatymas nenumato nusikalstamą veiką padariusio asmens invalidumo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taip pat nėra pagrindo į tokią aplinkybę, net jei ji šiuo atveju ir būtų įrodyta, kadangi akivaizdu, jog sveikatos būklė nesukliudė apeliantui daryti nusikalstamas veikas.

Apeliantui paskirtos laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai yra vos didesnės už įstatymo sankcijoje numatytą minimalią bausmę, todėl jų laikyti aiškiai per griežtomis nėra jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu K. P. paskirta galutinė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta, nes bendrinant paskirtas bausmes nuteistajam pritaikyti palankiausi bausmių bendrinimo būdai ir galutinė subendrinta bausmė yra tik keturiais mėnesiais didesnė nei griežčiausia už atskirą nusikalstamą veiką paskirtoji bausmė.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.,-

nutarė:

Nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algirdas GaputisTeisėjai Bronė VidzėnienėSigitas Bagdonavičius