Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2018-05-21 · Civilinė byla Nr. e2YT-1486-733/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-21
Bylos Nr.
e2YT-1486-733/2018
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-00360-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Robertas Povilaitis
Pareiškėjas
P. Š., D. Š.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-1486-733/2018Teisminio proceso Nr. 2-43-3-00360-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5; 3.4.5.15.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 21 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėjas Robertas Povilaitis,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų P. Š. ir D. Š. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai P. Š. ir D. Š. prašo nustatyti faktą, kad jie pagal įgyjamąją senatį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį, įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 1A1p, malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 2I1ž, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu 3I1ž, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad jie, (duomenys neskelbtini) susituokę, gyveno pas pareiškėjo P. Š. tėvus P. ir B. Š. (duomenys neskelbtini). 1987 m. pavasarį tėvai nupirko iš K. Š. gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai buvusio pastatų savininko nepažinojo, juos į pastatus įleido gyventi tėvai, tačiau jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų jiems nedavė, pasakę, kad jų nėra, nes pastatai nebuvo teisiškai registruoti, nuosavybės dokumentų ankstesnis savininkas neturėjo ir jokios sutarties su tėvais nepasirašė - pastatus pardavė žodinio susitarimo būdu. Tuo metu gyvenamasis namas buvo negyvenamas, visiškai apleistas, paverstas sandėliu, jame nebuvo langų, durų, grindų, sienos išdaužytos. Pareiškėjai atliko pradinį remontą: sudėjo medinius langus, duris, grindis, ištinkavo sienas, išdažė sienas, pastatė krosnį, įvedė šildymo sistemą ir t. t., ir jame pradėjo gyventi 1987 m. rudenį. Pareiškėja nurodo šiuo adresu savo gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas - (duomenys neskelbtini). Apsigyvenę šiame gyvenamajame name, jie P. Š. vardu nuolat moka mokesčius už elektros energiją. Pareiškėjai nurodo vėliau remontavę gyvenamąjį namą bei abu ūkinius pastatus. Daug metų moka mokesčius už atliekų išvežimą, prisijungė prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų. Pareiškėjai nurodo, kad gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus naudojo, juos tvarkė, remontavo ir prižiūrėjo kaip savo turtą nuo jų suteikimo jiems naudotis momento, t. y. nuo 1987 m. ir tai daro iki šiol. Prasidėjus nekilnojamojo turto privatizacijai, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais jiems nebuvo leista privatizuoti, nes turtas nebuvo tuometinio kolūkio balanse.

2007-06-04 buvo atlikti gyvenamojo namo, pažymėto indeksu lA1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, pažymėtos indeksu 211ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, pažymėto indeksu 311ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. VĮ Registrų centras 2018-02-09 raštu nurodė, kad minėti statiniai nėra ir niekada nebuvo teisiškai įregistruoti kieno nors vardu. Pareiškėjams buvo atsisakyta įregistruoti nuosavybės teisę į šiuos pastatus, kadangi jie negali pateikti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2018-02-13 raštu jiems atsakė, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), nėra Šilutės rajono savivaldybės balanse ir savivaldybė jų nevaldo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius pareiškėjus 2017-12-13 raštu informavo, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotoje ir neįregistruotoje valstybinėje žemėje. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017-11-23 pažymoje nurodoma, kad pagal archyvinę (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad pareiškėja šiuo adresu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas - nuo (duomenys neskelbtini). Tai datos, kai jie deklaravo savo gyvenamąją vietą, o faktiškai gyvena nuo 1987 m. rudens. Taip pat šioje pažymoje yra patvirtinama, kad jie valdo gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus, kad gyvena šiuose pastatuose nepertraukiamai, juos tvarko ir prižiūri, niekur iš šių pastatų per minėtą laikotarpį nebuvo išvykę.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo dėl pareiškimo pagrįstumo prašo spręsti teismo nuožiūra ir kuriame nurodė, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas gali būti konstatuotas tik esant visetui sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.68 – 4.71 straipsniuose. Nurodo, kad pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus yra akivaizdu, jog pareiškime nurodytas 1940 m. statybos namas nebuvo tinkamai teisiškai įregistruotas, nes Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenyse nėra informacijos apie jo archyvinius duomenis. Dėl to lieka neaišku kieno - valstybės (savivaldybės) ar privataus asmens turtą 1986 m. užvaldė pareiškėjai. Be to, iki 1989 m. teisėtai pastatyti pastatai kaimo vietovėje buvo registruojami vykdomojo komiteto vedamosiose ūkinėse knygose. Pagal 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 4 punkto nuostatas pareiškime nurodytas turtas, jei jis buvo priimtas eksploatuoti, turėjo būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, tačiau šio registro centrinio duomenų banko išrašo duomenyse nėra nurodytas net minėto turto archyvinės bylos numeris, todėl lieka neaišku, ar šis nekilnojamojo turto objektas buvo suformuotas teisės aktų nustatyta tvarka ir, ar jis, kaip viešosios nuosavybės nekilnojamojo turto objektas, neturėjo būti perduotas valstybės ar savivaldos institucijoms, taip pat, ar minėtas turtas neliko valstybės nuosavybe, į kurią CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė. Be to, Lietuvoje vykdyto privatizavimo metu, gyvenamieji pastatai galėjo būti perleisti tik pagal galiojusio Butų kodekso ir Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, todėl valstybės nuosavybės teisė į pareiškime nurodytus statinius nėra paneigta ir CK 4.47 straipsnyje nurodytais pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos, pareiškėjų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). 1987 m. pavasarį pareiškėjai apsigyveno gyvenamajame name, kuriam priklausė ūkinės paskirties pastatai, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriuos žodinio susitarimo pagrindu pareiškėjo tėvai nupirko iš K. Š.. Jokių nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų jie negavę, nes pastatai nebuvo teisiškai registruoti, nuosavybės dokumentų ankstesnis savininkas neturėjo ir jokios sutarties su tėvais nepasirašė. Kadangi gyvenamasis namas buvo negyvenamas, visiškai apleistas, paverstas sandėliu, jame nebuvo langų, durų, grindų, sienos išdaužytos, pareiškėjai atliko pradinį remontą: sudėjo medinius langus, duris, grindis, ištinkavo sienas, išdažė sienas, pastatė krosnį, įvedė šildymo sistemą ir jame pradėjo gyventi. Pareiškėja šiuo adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas - (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai ir vėliau remontavo gyvenamąjį namą bei abu ūkinius pastatus. Iš pareiškėjų nurodytų aplinkybių nustatyta, kad jie visą laiką moka mokesčius už atliekų išvežimą, prisijungė prie vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų. Prasidėjus nekilnojamojo turto privatizacijai, gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais jiems nebuvo leista privatizuoti, nes turtas nebuvo tuometinio kolūkio balanse.

2007-06-04 buvo atlikti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. VĮ Registrų centras 2018-02-09 raštu Nr. (4.12.6.)SŠ-363 nurodė, kad daiktinės teisės į minėtus statinius neįregistruotos. Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės matyti, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/752685 nėra įregistruoti, daiktinės teisės į juos taip pat. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2018-02-13 raštu Nr. R3-(4.1.11)-1118 nurodė, kad nevaldo nuosavybės teise ir neapskaito savo balanse (duomenys neskelbtini) esančių pastatų. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyrius pareiškėjus 2017-12-13 raštu Nr. 17SD-6218-(14.17.104.) informavo, kad statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), yra nesuformuotoje ir neįregistruotoje valstybinėje žemėje. Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017-11-23 rašte Nr. V2-1219 nurodoma, kad pagal archyvinę (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinę knygą Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninėje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad pareiškėja šiuo adresu gyvena nuo (duomenys neskelbtini), o pareiškėjas - nuo (duomenys neskelbtini). Taip pat šioje pažymoje yra patvirtinama, kad jie valdo gyvenamąjį namą ir ūkinės paskirties pastatus, kad gyvena šiuose pastatuose nepertraukiamai, juos tvarko ir prižiūri, niekur iš šių pastatų per minėtą laikotarpį nebuvo išvykę. Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2018-05-18 į bylą pateikti duomenys nepaneigia Šilutės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2017-11-23 rašte Nr. V2-1219 nurodytų faktinių aplinkybių.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjai P. Š. ir D. Š. nėra ir nebuvo įgiję nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, malkinę ir ūkinį pastatą kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu, yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, t. y. nekilnojamųjų daiktų – gyvenamojo namo, malkinės ir ūkinio pastato, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais, valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, minėti daiktai nėra įregistruoti kito asmens vardu, ne mažiau kaip dešimt metų nekilnojamieji daiktai buvo valdomi teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, šie daiktai visą valdymo laikotarpį buvo valdomi kaip savi, nes pareiškėjai elgėsi kaip daiktų savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už juos į valdomus daiktus.

Todėl laikytina, kad pareiškėjų reikalavimas įrodytas ir tenkintinas, bei nustatytinas faktas, jog P. Š. ir D. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise (nenustatant pareiškėjų prašomų po ½ dalių, nes tai jau būtų bendrosios dalinės nuosavybės teisė) įgijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėjas Robertas Povilaitis