Kauno apygardos teismo nutartis

2010-10-21 · Civilinė byla Nr. 2S-1823-436/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-21
Bylos Nr.
2S-1823-436/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pran.), Algimantas Kukalis, Izolda Nėnienė
Skolininkas
S. L.
Kreditorius
J. K.
Civilinė byla Nr.2S-1823-436/2010Procesinio sprendimo kategorija (S) 128.17.; 122.2., 122.4
Pirmosios instancijos teismo teisėjaJ.NarkevičiūtėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio, Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės S. L. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus J. K. pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditorius J. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė priverstinai išieškoti iš S. L. 25 00,00 Lt skolą, 9100,00 Lt delspinigius, 130,00 Lt žyminio mokesčio. Kreditorius nurodė, kad 2007 m. spalio 26 d. S. L. pasiskolino iš kreditoriaus J. K. 25 000,00 Lt, kuriuos turėjo grąžinti iki 2008 m. birželio 16 d.. Iki nustatyto termino skola negrąžino. Paskolos užtikrinimui buvo įkeisti žemės sklypai, kurių kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).; hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi areštavo S. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,2600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007-11-05 hipotekos lakštu, id. kodas (duomenys neskelbtini); įspėjo skolininkę ir įkeisto turto savininkę S. L., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių. Teismas nurodė, kad 2007-11-05 hipotekos lakštu, id, kodas (duomenys neskelbtini), S. L., užtikrindama 25000 Lt paskolos, suteiktos jai pagal 2007-10-26 paskolos sutartį, not.reg.Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinimą kreditoriui J. K., įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą- 0,2600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įkeisto turto vertė šalių susitarimu - 50000,-Lt. Skolininkė S. L. tinkamai bei laiku neįvykdė prievolės kreditoriui J. K. pagal 2007-10-26 paskolos sutartį, not.reg.Nr. (duomenys neskelbtini), todėl teismas nustatė, kad įkeistas turtas areštuotinas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė S. L. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 30 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Skolininkė nurodo, kad J. K. 2010-06-18 ieškiniu dėl skolos išieškojimo kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl 20 460 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškova selgiasi nesąžiningai, siekia išreikalauti daugiau turto, nei ji skolinga. Nurodo, kad pagal 2007 m. spalio 26 d. paskolos sutartį ji pasiskolino 25 000,00 lt. 2008- m. gegužės 16 d. susitarimu pakeitus 2007 m. spalio 26 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktą Nr.1 ji iš kreditoriaus pasiskolino 35 000,00 Lt, t.y. 10 000,00 Lt daugiau. Apie paskolos sutarties pakeitimo faktą J. K. žadėjo informuoti Hipotekos skyrių. Tačiau kreditorius žodinio susitarimo nevykdė, nepateikė Hipotekos skyriui 2008 m. gegužės 16 d. pasirašyto susitarimo dėl sutarties sąlygų pakeitimo t.y. kad ji skolinga ne 25 00,00 Lt plius delspinigiai, bet 35 00,00 Lt plius delspinigiai. Nurodo, kad kreditorius delspinigius reikalavo grąžinti grynaisiais pinigais, ji su kreditoriumi susitikdavo kiekvieną mėnesį ir perduodavo jam pinigus. Nuo 2007 m. spalio 26 d. iki 2010 m. vasario mėnesio kreditoriui sumokėjo 7 425 Lt. Skolininkė nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismo teisėja neturėjo galimybės teisingai nustatyti išieškotinos pinigų sumos dydžio, nes neturėjo duomenų apie 2007 m. spalio 26 d. paskolos sutarties pakeitimą.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl 2007 m. spalio 26 d. kredito sutartimi paskolos sutartimi, pasiskolinto pinigų sumos. Skolininkė S. L. teigdama, kad 2008 m. gegužės 16 d. susitarimu buvo pakeistas 2007 m. spalio 26 d. paskolos sutarties 1 punktas dėl paskolos sumos, prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. balandžio 30 d. nutartį, kuria nutarta areštuoti S. L. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 0,2600 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įkeistą 2007-11-05 hipotekos lakštu, id. kodas (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad skolininkės atskirajame skunde nurodyti argumentai yra susiję ne su skundžiamos Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties teisėtumu, o su 2007 m. spalio 26 d. nutartimi pasiskolintos pinigų suma (skolos dydžiu).

Hipoteka – tai įregistruotas įkeitimo sandoris, kuriuo užtikrinamas kreditoriaus reikalavimų patenkinimas supaprastinta (ne ginčo tvarka) procedūra. Hipotekos paskirtis yra užtikrinti, kad skolininkas iš tikrųjų įvykdytų savo prievolę kreditoriui. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Taigi tokie prašymai, taip pat pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka.

CK 4.192 str. 1 d. nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. CPK 558 str. reglamentuoja pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimą ir tenkinimą, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pagal šią teisės normą, hipotekos teisėjas gavęs pareiškimą, dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Ši procedūrinė teisės norma nustato hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimą, kai skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo, t.y. baigiasi skolos grąžinimo terminai, o prievolė visiškai ar iš dalies neįvykdyta. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra.

Šios procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Prieš priimdamas atitinkamą nutartį, hipotekos teisėjas išanalizuoja gautą pareiškimą, ištiria ir įvertina prie pareiškimo pridėtus dokumentus, jeigu tokių yra, išsiaiškina, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, ar pareiškėjas yra hipotekos kreditorius, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos prašomai procedūrai atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).

Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties neįvykdymo teisinėmis pasekmėmis, prievolės dydžiu, tarp kreditoriaus ir skolininkų/įkeisto turto savininko kilusiu ginču dėl įkeisto turto vertės, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams/įkeisto turto savininkui įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui ir pan., tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoti įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi.

Remiantis teismų praktika konstatuota, kad jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008,). Ginčas dėl įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžio nagrinėtinas CPK nustatyta ieškininės teisenos tvarka. Skolininkas tokiu atveju gali ginčyti hipotekos kreditoriaus reikalavimą įstatyme nustatyta tvarka, o sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai Algimantas KukalisIzolda Nėnienė