Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-400-718/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
1-400-718/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutė Venckuvienė
Kaltinamasis
D. B., M. L.
Nukentėjusysis
V. I., M. D.
Advokatai
Julija Manako-Galminė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-400-718/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44235-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.26.2.; 2.3.6.4.5.2.
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorei R. G.,

kaltinamiesiems D. B., M. L., jų gynėjoms advokatėms Julijai Manako-Galminei, Jovitai Usonytei,

nukentėjusiesiems V. I. (V. I.), M. D.,vertėjai V. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, teistas:

1) 2008-12-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį., 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams;

2) 2010-05-28 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, arešto bausme 25 paroms;

3) 2011-01-27 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 2 metams 4 mėnesiams laiko. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

4) 2011-01-27 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 4 mėnesiams 25 dienų;

5) 2011-04-12 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams;

6) 2011-04-28 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams;

7) 2011-08-23 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

8) 2012-01-16 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 5 mėnesiams;

9) 2012-03-23 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 4 metams;

10) 2019-03-14 Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

11) 2019-11-25 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį – 8 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,3 ir 9 d. paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2019 m. kovo 14 d Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo, 2020-01-17 atvyko į Pravieniškių pataisos namus, šiuo metu atlieka bausmę,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 2008-12-18 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimo bausme 6 mėnesiams;

2) 2012-05-07 Jonavos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams 4 mėnesiams;

3) 2012-06-01 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 straipsnį 3 MGL dydžio bauda (390 Lt);

4) 2019-04-03 Kauno apylinkės teismo Jonavos teismo rūmų pagal BK 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 1 metams 4 mėnesiams.Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmę subendrinus su 2012-06-01 Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimo bausme 1 metams 4 mėnesiams ir 3 MGL dydžio bauda, laisvės apribojimo bausmę atlikęs 2020-08-31,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamieji D. B. ir M. L., veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, tai yra: D. B. ir M. L. 2019-10-14 apie 22.10 val., viešoje vietoje, prie Taikos pr.- Smiltelės g. sankryžos, Klaipėdoje, veikdami kartu, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tai yra D. B. tyčia spyrė vieną kartą M. D. į veido sritį, po ko susikibo rankomis, dėl ko abu nugriuvo ant žemės, tuo padarė odos nubrozdinimus kaktos kairėje, dešinės alkūnės sąnario srityje ir taip nežymiai sutrikdė M. D. sveikatą, kai tuo metu M. L. tyčia vieną kartą ranka sudavė V. I. į smakro sritį ir vieną kartą į nosies sritį, tuo padarė poodines kraujosruvas nosies dešinėje, smakro kairėje ir taip nežymiai sutrikdė V. I. sveikatą. Tokiu būdu D. B. ir M. L. veikdami kartu viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. B. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad tą dieną su M. L. sėdėjo kavinėje PC B buvo neblaivūs. Kavinėje vartojo alkoholį. Po to, kai užsidarinėjo ta kavinė, išėjo link namų. Ten stovėjo tie du žmonės. Kiek atsimena, su vienu vyriškiu nukrito ant žemės ir jis jį laikė. Kas buvo toliau, jis nematė, negali pasakyti. Išėjo iš kavinės ir ėjo į stotelę kitoje gatvės pusėje. Nežino, nuo ko prasidėjo įvykis, neprisimena, atsimena tik, kad gulėjo ant žemės. Gulėjo ant žemės ir jį laikė vyriškis, ne nukentėjusysis V. I.. Jis buvo ant jo užgriuvęs ir laikė. Jis gulėjo ant nugaros. Ką tuo metu veikė M. L., nežino, nes gulėjo ant žemės. Stotelėje buvo žmonių, ar jie matė, nežino. Paskui nukentėjusysis jį paleido, jis išsilaisvino ir nubėgo, nes išgirdo, kad kviečia policiją. Jie bėgo, bet Klaipėdos miesto gerai nežino, nes gyvena (duomenys neskelbtini), todėl nežino, kur nubėgo. Po pusvalandžio juos sugavo policija. Gal kažkoks žodinis konfliktas su nukentėjusiaisiais buvo. Neprisimena konflikto pradžios, nes buvo išgėręs. Dėl kaltinimo spyrus į veidą, mano, kad jis kojos tiek neiškeltų, kad galėtų spirti į galvą. Ne tik dėl neblaivumo, bet reikia sugebėti tiek koją iškelti, kad pataikyti žmogui į galvą. Kai juos sulaikė policija, juos su M. L. atskirai vežė. Bėgdami jie su M. L. nesikalbėjo. Jis pats buvo sužalotas, buvo nubrozdinimai ant kojų, rankų. Ar M. L. buvo sužalotas, nežino. Pripažįsta, kad buvo konfliktas viešoje vietoje, bet į veidą jis nespyrė. Neprisimena kas pradėjo konfliktą. Narkotikų nevartoja, tą dieną tik alkoholį vartojo. Šiuo metu yra nuteistas, bausmės pabaiga 2022 m. 2019 m. spalio mėn. dirbo UAB „N. m.“. Gyveno pas draugą M.. Jis rūko ir gali būti, kad nukentėjusiųjų prašė parūkyti, ne viską prisimena. Neatsimena, ar buvo su batais, kai sulaikė policija. Mano, kad nukentėjusiam sužalojimai atsirado, kai jis krito ant žemės. Gal tada ir veidą susižalojo krisdamas. Nukentėjusiuosius matė pirmą kartą.

Kaltinamasis M. L. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino. Parodė, kad buvo B. kavinėje, gėrė alų su D. B.. Kai kavinė užsidarinėjo, išėjo, norėjo važiuoti namo. Atėjo į autobusų stotelę. Stotelėje buvo du nepažįstami vyrai, su jais „persimetė“ keliais žodžiais. Vienas iš nukentėjusiųjų minėjo, kad jų prašė cigarečių, bet jis negalėjo prašyti cigarečių, nes jų visada turi. Kalbėjo telefonu, rūkė ir pamatė, kad D. B. susikibęs su vienu vyru. Norėdamas juos išskirti priėjo ir skyrė juos. Šis vyras jį griebė, jis gavo į kaktą. Jis gindamasis trenkė jam atgal, nes negali stovėti nuleidęs rankų, kai jį muša. Tada pamatė, kad D. B. susikibęs su vienu iš vyrų, nežino, ar su šituo, kuris salėje, tai yra V. I.. Jis juos matė pirmą kartą. Buvo vakaras, tamsu, todėl negali atskirti, kuris iš nukentėjusiųjų yra M., kuris V.. Nebuvo tiek girtas, kad nesuvoktų, kas vyksta. Kitas vyras griebė jį ir jis gavo į kaktą. Jis juos bandė atsikirti, nes D. B. buvo užgultas. Jis juos atskyrė, paėmė už rankų ir atitraukė. Jie abu gulėjo ant žemės, D. B. buvo užgultas. Jis smurto nevartojo, tik sudavė gindamasis tam kitam vyrui, ir pats gavo į kaktą, iššoko guzas. Su juo apsistumdė ir viskas. Buvo du prieš du, buvo išgėrę. Nežino, kas pradėjo incidentą. Nemano, kad tai buvo kažkoks užpuolimas. Jis buvo dar ir apvogtas, nežino ar šitų asmenų, ar kitų, nes jam iš piniginės dingo pinigai. Nukentėjusieji nurodė, kad rankose laikė jo piniginę. Jis pats jaučiasi nukentėjęs. Parašė policijai pareiškimą, kad dingo jo daiktai, bet pareiškimo nepriėmė, pasakė, kad gaus antrą teistumą už melagingus parodymus. Nežino, kuris iš nukentėjusiųjų paėmė piniginę ir kas tuos pinigus paėmė. Kai jis skyrė D. B., antras vyras priėjo prie jo, davė į kaktą. Tada jis davė jam atgal. Nežino, kiek kartų. Kur pataikė, ten trenkė. Ranka sudavė, neatsimena į kurias vietas, bet jei yra nubrozdinimai veide, tai gal į veidą trenkė. Jis ten galimai dokumentus pametė. Jis turėjo lygtinę bausmę, turėjo būti namie 22 val., todėl skubėjo namo. Bėgo, nes nenorėjo turėti reikalų su policija. Jis nesako, kad jie buvo užpulti, taip pat nesako, kad jie juos užpuolė, tiesiog kažkokia kibirkštėlė įsižiebė ir prasidėjo konfliktas. Muštynių metu iškrito jo piniginė, kurioje buvo pasas, apie 200 eurų, kortelės. Vėliau piniginę atgavo. Mano, kad piniginė iškrito iš kelnių kišenės, nepastebėjo, kad iškrito. Policijoje pastebėjo, kad neturi piniginės. Vėliau, kai piniginę grąžino, joje nebuvo nieko. Kažkuris nukentėjusysis laikė jo piniginę tuo metu paėmęs, kažkokia mašina buvo privažiavus, sakė, gal ten kokie jų draugai privažiavo ir paėmė pinigus. Faktas tas, kad jie laikė jo piniginę ir kad dingo jo pinigai. Mano, kad buvo daugiau žmonių stotelėje, nepažįsta jų. Nukentėjusiuosius matė pirmą kartą. Alkoholis jam netrukdė prisiminti. Abu su D. B. buvo lengvai apgirtę. Nukentėjusieji taip pat buvo išgėrę. Jis yra 4 kartus teistas. Bandė taikiai išspręsti šią bylą, susitaikyti. Nori atsiprašyti, kad sudavė tą smūgį.

Nukentėjusysis V. I. teismo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiuoju M. D. anksčiau kažkada dirbo kartu. Spalio 14 d. jie susitiko bare, išgėrė alaus, išėjo iš baro ir M. išėjo jį palydėti. Iš pradžių buvo dviese stotelėje, po to išgirdo triukšmą ir pamatė kompaniją, merginą, kuri ėjo kiek nuošaliau, ir tuos du vaikinus, kaltinamuosius. Tas, kuris jaunesnis, buvo pakibęs ant peties kitam vaikinui, gal tik vaidino, kad yra toks girtas, bet labai triukšmingai elgėsi. Jie, kaltinamieji, atėjo į stotelę, D. B. buvo pasodintas ant suoliuko, o M. L. grubia forma jiems, nukentėjusiesiems pasakė: „gal parūkom, ko čia stovit?“ Jie, nukentėjusieji, tuo metu nerūkė. M. D. papriekaištavo dėl nemandagaus elgesio su kitais žmonėmis. Jis pats lietuviškai nelabai supranta, jo draugas M. D. šnekėjo su vaikinu, bet nepiktai. Tada pastebėjo, kad tas vaikinas, kuris sėdėjo ant suoliuko, atsistojo M. už nugaros patogioje užpuolimui pozicijoje. Tuo metu atvažiavo autobusas, mergina įlipo į autobusą, norėjo ir jis įlipti, bet nenuvažiavo, nes jam nepatiko situacija. M. D. priėjo prie jo ir paklausė, kodėl jis nenuvažiavo. Jis pasakė, kad jam nepatinka ši situacija, todėl nusprendė išsikviesti taksi. Tada prie jų priėjo M. L. su cigarete rankoje ir paprašė žiebtuvėlio. Neatsimena, ką jie atsakė, bet žiebtuvėlio nedavė. Tada D. B. prisiartino prie jų. D. B. davė prisidegti M. L.. M. L. pradėjo sakyti, kas čia jį kultūringo elgesio pradės mokyti. M. D. kažką jam atsakė, tada tas piktai numetė cigaretę ir pasiūlė vienas prieš vieną išsiaiškinti. Jis norėjo juos išskirti, kadangi jam už kelių dienų reikėjo skristi į Singapūrą, o gatvės muštynės be žymių niekada nepraeina, todėl jis stojo į tarpą ir rusiškai pasakė, kad užteks, sakė, kad jis jiems į tėvus tinka. Tada pastebėjo, kad D. B. sudavė M. D.. Kaip tiksliai tas smūgis įvyko, negali nepasakyti, tik pastebėjo, kad buvo toks judesys, paskui M. D. sakė, kad jam koja smūgiavo. Kai vaikinas sudavė, jie iš karto susikibo. Tada ant suoliuko sėdėjęs vaikinas ( M. L. ) jam sudavė du smūgius į veidą. Jis sportiškas ir matyt kažkada boksu užsiėmė. M. D. su D. B. susikibę tolo link B.-o, o jis bandė apsiginti nuo kito vaikino. Kai jis pamatė, kad jam negali nieko padaryti, tada apsisuko ir nubėgo padėti antrajam vaikinui. M. D. su D. B. buvo tiesiog susikibę. K. M. D. su D. B. susikibę judėjo link sustojimo, nukrito, o tas antras vaikinas bandė šokinėti, kažką manevruoti, bet, kadangi buvo neblaivus, pats nukrito. Tuo metu sustojo kažkoks automobilis, jis pagalvojo, kad jų draugai, bet iš automobilio išlipo vaikinas, kuris pradėjo šaukti, kad nereikia muštis, ir jis atsitraukė. Pajuto, kad jam kraujas pradėjo bėgti. Priėjo dar vienas vaikinas, pasakė, kad iškvies policiją, M. D. pasakė, kad kviestų. Tas kitas vaikinas pasakė, kad nereikia policijos, bet tas kitas vaikinas vis vien iškvietė policiją ir nuėjo. Automobilio vairuotojas priėjo prie jų, jis žiūrėjo, kad tas kitas vaikinas jam nebesuduotų. Pasakė M. D., kad paleistų tą vaikiną, M. D. vaikiną paleido, tas ant suoliuko sėdėjęs vaikinas padėjo atsikelti D. B. ir jie abu nubėgo. Tada automobilio vairuotojas jam padavė piniginę, paklausė, ar ne jo. Jis pažiūrėjo, kad ne jo, atidavė M. D.. M. D. pažiūrėjo, pasakė, gerai, čia yra dokumentai ir iškvietė policiją. M. D. sakė, lyg matė, kaip vairuotojas ištraukė iš piniginės 50 eurų ir padavė jam piniginę. Vairuotojas įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. To vaikino, kuris kvietė policiją, taip pat neliko. Jie atsisėdo ant suoliuko ir M. D. dar kartą pradėjo kviesti policiją. Jam iš nosies bėgo kraujas. Vėliau pastebėjo, kad M. D. kakta buvo nubrozdinta. Atvažiavus policijai M. D. matė, kad piniginėje yra asmens tapatybės kortelė, policijai atidavė piniginę su dokumentais. Įsodinti į policijos automobilį važinėjo po rajoną. Apvažiavus rajoną, per raciją pranešta, kad prie „Iki“ parduotuvės patruliai sulaikė asmenis. Jie privažiavo prie parduotuvės, ir M. D. atpažino tuos asmenis. Jis neatpažino, kadangi buvo be akinių. Ką kalbėjo asmenys sulaikymo metu, nežino. Sulaikyti asmenys buvo apie 100 metrų nuo įvykio vietos. Jis piniginės netikrino, jis buvo šoke. Nežino kieno buvo dokumentai, M. D. sakė, kad buvo kortelės. M. D. lietuvis, su kaltinamaisiais kalbėjo lietuviškai, su juo kalbėjo rusiškai, nes lietuviškai nelabai supranta. Policijoje juos apklausė, jie pasirašė, M. D. nuvažiavo medicininei apžiūrai, o jis nuvažiavo namo. Vėliau jį iškvietė į policiją ir pasakė, kad turi nuvažiuoti medicininei apžiūrai. Mėlynės jam buvo nosyje ir kairėje smakro pusėje. M. L. dėl jo veiksmų sužalojimų nepatyrė. Tą pačią dieną, kai grįžo iš ligoninės, jis paskambino M. D., jam M. D. sakė, kad jam koja sudavė į kaklą. Jis to nematė, nes pats gynėsi. Jam buvo padaryti sužalojimai į kairės pusės smakrą ir dešinės pusės nosį, buvo mėlynės. Kaltinamieji susitaikyti su jais nebandė ir neatsiprašė. D. B. gal ir tiesą sako, bet M. L. meluoja. M. L. pradėjo konfliktą, kurstė jį. Jei ne jis, to nebūtų įvykę. Mano, kad girtesnis buvo D. B.. Jis pats, nukentėjusysis, buvo 3-4 bokalus išgėręs, M. gal 6 bokalus. Jie ilgai bare sėdėjo, kalbėjo. Alkoholis jam netrukdo prisiminti aplinkybių. Jie nebuvo girti. Įvykio vietoje rado kedą ir piniginę, juos perdavė policijai. Kai policija sulaikė asmenis, M. D. atpažino juos, nes su jais prieš tai kalbėjo. Jam atrodo, kad D. B. stovėjo basas, reiškia D. B. pametė batą. Jis matė, kad D. B. pirmas sudavė M. D.. Smūgis buvo suduotas, nes M. D. atsilošė ir įsikibo į D. B., kaip tiksliai buvo smūgis suduotas negali pasakyti, paties smūgio nematė. Čia jau buvo po to, kai autobusas nuvažiavo. Jis judesį D. B. matė ir girdėjo smūgio garsą, po ko jie susikibo, jie stovėjo tam tikru atstumu. Paties smūgio nematė, matė kaltinamojo žingsnį link M. D.. D. B. jis dabar atpažino, M. L. neatpažino. Jie buvo dviese.

Nukentėjusysis M. D. teismo posėdžio metu parodė, kad neatsimena tiksliai dienos, tai galėjo būti 2019 m. spalio 14 d. apie 22 val. Jis su draugu V. I. sėdėjo PC B. bare B. W.. Apie 22 val. baras užsidarinėjo, draugas gyvena netoli senojo turgaus, pasakė, kad palydės jį iki stotelės, nes jam pakeliui. Stotelėje belaukiant autobuso atėjo linksmai nusiteikę du jaunuoliai ir panelė. Vienas jaunuolių jam ranka per petį sudavė. Tiksliai nežino kuris iš kaltinamųjų, atrodo, kad M. L.. Kažką pasakė, jis pasakė, kad gal kultūringiau. Atvažiavo autobusas, panelė įlipo į autobusą. V. I. irgi norėjo lipti, bet gal kažką nujautė, ir jis neįlipo į autobusą. Tik nuvažiavus autobusui jaunuoliai pasakė, kad dabar juos pamokys kultūros. D. B., atrodo, taip pasakė. Jis nelabai gerai mato, bet kiek pamena, D. B. jam koja spyrė į kairę kaktos pusę ir trenkė ranka. Tada jį sugriebė ir paguldė jį ant žemės. K. V. I. kliuvo, nematė, bet jis sakė, kad M. L. jam trenkė ir pats nukrito. Jis buvo susikibęs su D. B., V. I. su M. L.. Pradžioje veiksmas vyko šalia, paskui jie gatvėje gulėjo. Tuo metu kaip tik ėjo kažkoks vaikinas ir pasakė, kad kvies policiją. Jis pasakė, kad kviestų. Kai jie ant gatvės buvo susikibę, sustojo kažkokia mašina, išlipo jaunuolis, ir kaltinamieji nubėgo. Paskui atvažiavo policija. Policiją iškvietė pašalinis jaunuolis. Jis pats klausė, ar iškviesti policiją, jie neprašė, tik pasakė, kad iškviestų. Tuo momentu privažiavo mašina. Visas įvykis vyko autobusų sustojime. Kai D. B. jam spyrė, nukrito batas, ir jis pabėgo be bato. Kai atvažiavo policija, jis jau prieš tai buvo radęs batą ir piniginę. Kai piniginę atidarė, matė, kad buvo 50 eurų. Piniginę pakėlė, pradarė, pasakė, kad gerai, kokie protingi, pinigines mėto. Tada, tas vaikinas iš sustojusios mašinos pačiupo tuos 50 eurų iš piniginės ir nubėgo. Piniginė liko pas jį rankose. Atvykusiems pareigūnams atidavė batą, piniginę. Prie tunelio Žardės aikštelėje važiavo su pareigūnais, bet kitas ekipažas jau buvo suradę kaltinamuosius. Paskui juos atvežė į policijos komisariatą. Jį sužalojo tik D. B.. V. I. buvo su M. L.. Jam buvo vienas spyris su koja į galvą ir smūgis ranka į veidą. Nubrozdinimas kaktos srityje buvo nuo spyrio, ne nuo griuvimo. Ką M. L. su V. I. darė, nematė. Pradžia buvo tokia: V. I. stovėjo šalia jo, M. L. priėjo prie jo, D. B. priėjo prie jo, M. D.. Jis dar jiems pasakė, kad jie eitų savo keliais, bet jie sakė, kad ne, kad dabar juos kultūros pamokys. V. I. lietuviškai nelabai supranta, kalba sunkiai. Iš karto V. I. sakė, kad jam M. L. davė į nosį ir pats nukrito. V. I. gavo į nosį, buvo mėlynė po akimi. Jis civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamieji buvo perspėti, kad ramintųsi. Jam M. L. pinigų nereikia, neėmė jų, jam pakanka, ką pats uždirba ir jis prie žmonių nesikabinėja. Reikia paauklėti kaltinamuosius, kad pradėtų mąstyti, neatleidžia jiems. Dabar neatsimena, ar jų prašė cigaretės, ar šiaip kažką pasakė. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio metu nukentėjusysis M. D. parodė, jog 2019-10-14 vakare su draugu V. I. buvo bare, esančiame prekybos centre "B.", (duomenys neskelbtini), kur išgėrė alaus, bet girti tikrai nebuvo. Apie 22 val. baras užsidarė ir jie ėjo iki autobusų sustojimo. Perėjo per (duomenys neskelbtini) gatvę ir autobusų sustojime laukė autobuso. Maždaug po 5-10 min. nuo prekybos centro "B." pusės, atėjo į sustojimą du nepažįstami vaikinai ir viena mergina. Vienas iš jų ranka sudavė per petį, neva draugas, prašydamas cigaretės. Jis pasakė, kad nesi joks draugas, turi elgtis kultūringai, jei nori cigaretės, turi paprašyti gražiai ir atsisakė duoti cigaretę. Tuo metu atvažiavo autobusas, į kurį staigiai įlipo su jais buvusi mergina, o tie vaikinai nelipo į autobusą. D. V. irgi norėjo įlipti į autobusą, bet nespėjo, nes vairuotojas uždarė duris ir nuvažiavo. Likę vaikinai agresyviai nusiteikę pradėjo sakyti, kad "parodys jiems kultūrą", ir aukštesnis iš minėtų vaikinų jam spyrė į veido sritį. Smūgis buvo pakankamai stiprus, jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Po smūgio jis puolė gintis, kad išvengti daugiau sužalojimų, susikibo su tuo asmeniu ir parvirto ant gatvės prie sustojimo. Jis laikė jį prispaudęs, nes vaikinas bandė išsilaisvinti. Kas vyko tarp V. I. ir kito vaikino, nematė, buvo tamsus metas, jo blogas regėjimas, be to, buvo susikoncentravęs į jį užpuolusį asmenį. Tuo metu į tą vietą atėjo nepažįstamas vyriškis, kuriam pasakė, kad gali iškviesti policiją, ką jis ir padarė. Dar jam laikant prispaudus minėtą vaikiną, privažiavo automobilis ir prie jų stabtelėjo. Tuo metu jis paleido laikytą vaikiną ir atsistojo. Iš automobilio keleivio vietos išlipo jam nepažįstamas vaikinas, kuris klausė kas čia buvo. Jis atsakė, kad prisikabino prie jų vaikinai. Tuo metu jis pastebėjo, kad tas vaikinas, kuris jam sudavė smūgį, pabėgo. Su juo buvusio antrojo vaikino taip pat nematė, jis irgi buvo pabėgęs iš įvykio vietos. Tuo metu Taikos pr. ties sustojimu, jau netoli gatvės vidurio pamatė vieną sportinį tamsios spalvos batą baltu padu. Apsidairęs pastebėjo ant gatvės gulinčią juodos spalvos piniginę. Jis priėjęs nuo gatvės pakėlė piniginę, sakydamas, kad ją pametė vienas iš juos užpuolusių asmenų. Jam iš rankų piniginę paėmė vaikinas, išlipęs iš sustojusio automobilio ir ją atidaręs staigiai paėmė joje buvusius pinigus. Jis pats pastebėjo, kaip jis paėmė iš piniginės 50 eurų, o gal ir daugiau. Viskas vyko staigiai, po ko jam atidavė piniginę ir įsėdo į automobilį bei nuvažiavo. Tas vaikinas galėjo būti apie 25 metų amžiaus, kalbėjo lietuviškai, apie 180 cm ūgio, veido neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų, vilkėjo šviesios spalvos margą sportinį džemperį ar striukę. Jis nespėjo jo sulaikyti, nes to nesitikėjo. Matė piniginėje asmens tapatybės kortelę, kuri pagal asmens nuotrauką buvo ne jį užpuolusio vaikino, bet pavardės neįsidėmėjo, bei dar buvo daug įvairių kortelių. Matė, kad piniginėje buvo likę kažkiek pinigų, bet jis atidžiai neapžiūrinėjo ir kiek jų buvo, negali pasakyti. Automobilyje buvęs vairuotojas visai išlipęs nebuvo. To vyriškio, kuris kvietė policiją, jis pats nematė. Netrukus atvyko policija, jie pasakė, kad buvo užpulti dviejų vaikinų, kurie sudavė smūgius be jokios priežasties ir pabėgo į tunelį tarp (duomenys neskelbtini) namų. Į įvykio vietą atvyko daugiau ekipažų, pareigūnams nurodė, kad vaikinai buvo tamsiai apsirengę, vienas jų buvo šviesesnių plaukų, kitas-tamsių plaukų, kurių vienas turi būti be bato, nes jis liko ant gatvės. Jis su V. I. įsėdo į tarnybinį automobilį ir važiavo ieškoti tų asmenų. Važiuojant link Žardės pareigūnai gavo pranešimą, kad sulaikė du vaikinus. Jie atvyko į tą vietą, kur prie Taikos pr.123 namo, buvo sulaikyti vaikinai. Jie privažiavo prie jų ir jis pažiūrėjęs patvirtino, kad tai tie patys vaikinai, kurių vienas buvo be bato. Jam smūgį sudavė aukštesnis iš jų, tamsių plaukų, kuris ir buvo pametęs minėtą sportinį batą, greičiausiai spirdamas jam į veido sritį. Tuo meta atpažino jį mušusį vaikiną ir tai patvirtino pareigūnams. V. I. jam pasakė, kad jį sustojime užpuolė antras vaikinas ir sudavė smūgį į nosies sritį, nes iš nosies draugui bėgo kraujas. Į įvykio vietą buvo atvykę greitoji medicinos pagalba, dezinfekavo žaizdas. Po ko jį su V. I. atvežė į komisariatą, kur patikrino jų girtumus. Jam alkotesteriu buvo nustatytas 0, 8 promilių girtumas. Po to į komisariatą atvyko greitoji medicinos pagalba, kuri jį nuvežė į Klaipėdos universitetinę ligoninę priėmimo skyrių. Ligoninėje jam buvo suteikta pirminė pagalba ir buvo išleistas ambulatoriniam gydymui. Ligoninėje jam buvo nustatyta dgn.: galvos sumušimas, dešinės alkūnės sumušimas, dešinės plaštakos IV piršto sumušimas. Alkūnės ir piršto sumušimas gavosi nuo parvirtimo ant žemės. V. I. į ligoninę nevyko (t.1, b.l. 1-4).

Liudytojas M. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad tai galėjo būti spalio mėnesį. Grįžęs iš darbo, eidamas link stotelės pamatė prie gatvės įvykusias muštynes. Pamatė, kad vienas jaunuolis buvo paguldytas ant žemės, tas vyriškis daugiau jokių judesių nedarė, kiti dar mušėsi. Matė tik vieną judesį, kaip spyrė koja vyriškiui į pilvą ir tas vyriškis greit koją pagavęs nustūmė jaunuolį ant žemės. Jis pribėgo ir greit sustabdė muštynes. Paklausė, ar kviesti policiją, nukentėję prašė iškviesti, tačiau jaunimas prašė nekviesti policijos. Išsitraukė telefonų, vienas iš jaunuolių, nežino kuris, iš karto prie jo priėjo ir net bandė atimti tą telefoną. Jis greitai atsitraukė ir iškvietė policiją. Nepastebėjo, kaip tas jaunuolis, kuris buvo laikomas ant žemės, atsitraukė nuo tos vietos. Vos paskambino policijai, jaunuoliai iš karto pabėgo iš įvykio vietos. Vyriškiais pavadino vyresnio amžiaus nukentėjusius asmenis, jų buvo du. Jaunuoliai taip pat buvo du. Jaunuolių veidų neįsidėmėjo. Žino tik, kad vienas buvo ilgesniais plaukais. Jis negali pasakyti, kuris. Jis pamatė jau veiksmą vykstantį, pradžios nematė, nežino, kas pradėjo. Vyriškiai prašė kviesti policiją, mano kad jie nukentėję, o jaunuoliai iš karto užsiėmė gynybinę poziciją, prašė nekviesti policijos, pasišalino iš įvykio vietos, todėl mano, kad jie pradėjo muštynes. Matė tik kaip jaunuolis koja vyriškiui į pilvo sritį spyrė, daugiau jokių veiksmų nebematė. Kol vienas jaunuolis spyrė vyriškiui, kitas vyriškis buvo jaunuolį ant žemės pasiguldęs ir laikė ir jokių veiksmų neatliko. Jokio konflikto negirdėjo, nežino nuo ko prasidėjo, tik girdėjo, kaip jo prašė jaunuolis, kad neskambintų policijai. Kuris jaunuolis to prašė, neįsiminė, bet mano, kad kaltinamasis M. L. prašė nekviesti policijos. D. B. gulėjo prispaustas. Nematė jokių iškritusių daiktų. Visi asmenys pasirodė neblaivūs. Tas, kuris gulėjo ant žemės, nežino kokio ūgio buvo, nes buvo prispaustas prie žemės. Negali pasakyti, ar buvo tarp jų ūgio skirtumas. Vyriškai buvo abu stamboki ir aukšti, panašaus ūgio. Jis policijai paskambino ir pranešė, kad prie stotelės įvyko muštynės ir į kokią vietą atvykti. Jis nelaukė policijos, nes atvažiavo jo autobusas. Matė vieną nukritusį batą gatvėje. Nežino, kurio tas batas buvo. Nematė, kuris buvo basas, nes buvo tamsu. Pamatę, kad jis skambino policijai, jaunuoliai pasišalino. Kai pamatė besimušančius asmenis, sukilo adrenalinas, nubėgo stabdyti muštynes. Buvo nemalonu matyti tokį vaizdą. Tvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. Ž. parodė, jog 2019 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 22 val. ėjo iš darbo į stotelę, esančią (duomenys neskelbtini) priešais PC ,,B.“. Netoli stotelės viduryje gatvės pamatė besimušančius keturis asmenis. Kaip vėliau paaiškėjo, du vyresni vyriškiai gynėsi nuo jaunesnių vaikinų. Pribėgęs prie jų pamatė, kad vienas vyresnis vyriškis laikė prispaudęs prie žemės jaunesnį vaikiną, o kiti du grūmėsi. Priėjo prie tų, kurie grūmėsi, ir puolė į tarpą juos išskirti. Pasakė, kad iškvies policiją. Jaunesnis vaikinas pasakė, kad nereikia kviesti policijos, o vyresni vyriškiai prašė, kad iškviestų. Jis iškvietė policiją. Kažkuriuo momentu į stotelę privažiavo tamsios spalvos automobilis, markės ir valstybinių numerių neįsidėmėjo. Iš automobilio išlipo vaikinas. Kaip suprato, jis norėjo padėti. Tačiau ką tas vaikinas darė ir ką kalbėjo, nežino, nes kalbėjo telefonu ir kvietė policiją. Jaunesni vaikinai kažkuriuo momentu nubėgo link daugiabučių namo kiemų. Vienas iš vaikinų pametė batą. Į stotelę atvažiavus autobusui, jis išvažiavo į namus. Kas vyko toliau, nežino. Kadangi buvo tamsus paros metas nei vieno jaunesnio vaikino neatpažintų ir nei vieno iš asmenų jis nepažįsta (t.1, b.l. 53-56). Papildomai apklaustas parodė, kad prie anksčiau duotų parodymų nori papildyti, kad einant į stotelę, esančią priešais PC ,,B.“, prie stotelės gatvėje pamatė keturis konfliktuojančius, besimušančius asmenis. Iki jam prie jų pribėgant jis matė, kaip vienas jaunesnis vaikinas spyrė vienam vyresniam vyriškiui į pilvo sritį, dėl ko vyresnis vyriškis nustūmė jaunesnį vaikiną nuo savęs ir jis nugriuvo ant žemės. Pribėgęs prie jų pasakė, kad apsiramintų ir baigtų muštynes. Matė, kaip kita pora, t. y. kitas vyresnis vyriškis laikė prie žemės prispaustą kitą jaunesnį vaikiną. Ši pora nuo pat pradžių iki jam atbėgant tokioje pozoje ir buvo. Pasakė asmenims, kad iškvies policiją. Jam išsitraukus telefoną, bandant kviesti policiją, jaunesnis vaikinas atsikėlė nuo žemės ir bandė iš jo atimti jo telefoną, kad neiškviestų policijos. Jis greitai atsitraukė nuo jo ir paskambino 112. Kai kvietė policiją, nelabai matė kas vyko toliau aplinkoje, nes buvo susitelkęs į pokalbį su BPC darbuotoju. Prisimena, kad jam kalbant telefonu, vaikinas, kuris norėjo iš jos paimti telefoną, nuėjo prie tų asmenų, kur vyresnis vyriškis laikė prispaudęs jaunesnį vaikiną ir pradėjo jiems kažką sakyti, kaip ir tartis su vyresniu vyriškiu, kad nereikia policijos. Iš viso jis stotelėje galėjo prabūti apie 4-5 minutes iki kol atvyko autobusas į kurį jis įsėdo ir išvažiavo. Pamena, kad su BPC darbuotoja vyko ilgas pokalbis, apytiksliai apie 2-4 minutes, nes ji jo daug ko klausinėjo. Jam kalbant telefonu jis pamatė. kaip abu jaunesni vaikinai paskui pabėgo ir nubėgo link daugiabučių namų kiemų. Nematė, kaip jaunesniam vaikinui pavyko išsilaisvinti, kuris buvo prispaustas prie žemės ir paskui pabėgo. Visi asmenys įvykio vietoje daug nekalbėjo. Buvo kalba tik apie policijos kvietimą. Vyresni vyriškiai prašė, kad būtų kviesta policija, o vienas jaunesnis, kuris norėjo iš jo paimti telefoną, labai nenorėjo, kad būtų kviesta policija (t.1, b.l. 57-60).

Liudytojas D. P. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Klaipėdos AVPK. Pamena, jog buvo iškvietimas, kad stotelėje du jaunuoliai užpuolė du vyrus. Nuvažiavus į iškvietimą, nukentėję asmenys apibūdino vaikinus, padavė vieno iš asmenų dokumentus. Vienas ekipažas pasiliko prie nukentėjusiųjų, o jie išvažiavo ieškoti įtariamųjų, ir (duomenys neskelbtini) pastebėjo asmenis, atitinkančius nurodytus požymius. Vienas buvo be batų. Buvo atvykę 3-4 ekipažai. Jam atrodo, kad pirmas privažiavo kelių policijos ekipažas. Neprisimena, kiek buvo skambučių dėl įvykio. Nukentėję buvo du asmenys, įtariamieji taip pat du. Pasakė, kad grumtynių metu pametė dokumentus. Atsimena, kad buvo vieno iš sulaikytųjų dokumentai. Tapatybes pagal dokumentus sutikrino. Kokie daiktai buvo piniginėje, nežino, nes jie nepasiliko. Jiems parodė dokumentą, tai yra, ko reikia ieškoti, ir jie nuvažiavo. Nukentėjusieji su jais nevažiavo. Kitas ekipažas su nukentėjusiais pasiliko. Su įtariamaisiais jie taip pat nebendravo. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. P. parodė, jog yra Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiasis patrulis. 2019 m. spalio mėnesį, tikslios datos neprisimena, dirbant Klaipėdos mieste, iš Klaipėdos AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad prie PC ,,B.“, (duomenys neskelbtini) stotelėje, mušasi apie penki vyrai. Nuvykus minėtu adresu stotelėje juos pasitiko du vyriškiai, kaip vėliau buvo nustatyta, tai I. V. ir M. D., kurie paaiškino, kad stotelėje prie jų priėjo du vaikinai, kurie pradėjo konfliktuoti, juos užpuolė ir po to pasišalino. Grumtynių metu vienas iš užpuolikų pametė piniginę, kurioje buvo asmens tapatybės kortelė, kuri buvo išduota M. L., vardu, piniginėje buvo 9 eurai (5 eurų banknotas, 2 eurų moneta, 2 vienetai po 1 euro monetą), banko kortelė, išduota M. L. vardu, ir kitos įvairios parduotuvių nuolaidų kortelės. Po grumtynių buvo rasta pamesta ir kito asmens tapatybės kortelė, išduota D. B. vardu. Nukentėję asmenys paaiškino, kad būtent šie asmenys juos užpuolė ir teigė, kad asmenys pasišalino link (duomenys neskelbtini). ir, kad vienas iš užpuolikų turi būti be bato. Ieškant apibūdintų asmenų, šiuos požymius atitinkantys asmenys buvo pastebėti prie (duomenys neskelbtini) namo. Vienas iš asmenų buvo be vieno bato. Abu šie asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į policijos komisariatą. Neprisimena ką nurodė nukentėjusieji, kokius smūgius sudavė ir į kurias vietas juos mušė užpuolikai. Taip pat neprisimena, ar ant užpuolikų veido ir kūno buvo kažkokie sužalojimai ( t.1, b.l. 63-66).

Iš 2019-10-16 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas M. D. nurodė, jog 2019-10-14 apie 22.10 val. prie Taikos pr. – Smiltelės gatvių sankryžos Klaipėdoje, esančios prieš prekybos centrą „BIG“ autobusų sustojime, be jokios priežasties spyrė koja į veido sritį, nuo ko jie susikibo ir pargriuvo ant žemės. Dėl suduoto smūgio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, jis kreipėsi į ligoninę, kur buvo užfiksuoti sužalojimai. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ( t.1, b. l. 1-4).

Iš BIRT išrašo matyti, jog 2019-10-14 22.08 val. gautas pranešimas, jog prie „B.“ prekybos centro (duomenys neskelbtini) stotelėje mušasi 5 vyrai, 2 sužaloti, kruvini, kiti nubėgo link (duomenys neskelbtini)., pranešė liudininkas ( t.1, b. l. 19-22).

Iš specialisto išvados Nr. G 1972/2019 (03) M. D. nustatyta: odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinės alkūnės sąnario srityje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t.1, b. l. 84).

Iš specialisto išvados Nr. G 2014/2019 (03) V. I. nustatytos poodinės kraujosruvos nosies dešinėje, smakro kairėje, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu ( t. 1, b. l. 88).

Iš ikiteisminio tyrimo metu surašytas daiktų apžiūros protokolo matyti, jog jame užfiksuoti duomenys, apie įvykio vietoje rastą juodos spalvos piniginę, kuri pagal pakvitavimą grąžinta M. L. ( t.1, b. l. 72-74, 80).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimas

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai.

Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį.

Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji D. B. ir M. L., veikdami bendrai, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Kaltinamasis D. B. teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad nepamena kas sukėlė konfliktą, kitų detalių nepamena dėl neblaivumo, bet pripažįsta, kad konfliktas buvo. K. M. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu neigė, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusiajam jokių smūgių nesudavė, o tik gindamasis trenkė atgal, tačiau kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Iš pačių kaltinamųjų D. B. ir M. L. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad tą vakarą kartu bare prekybos centre „BIG“ Klaipėdoje, vartojo alkoholinius gėrimus, išėję iš baro nuėjo į autobusų stotelę, kurioje buvo du nepažįstami vyriškiai, su kuriais įvyko konfliktas. Kaltinamieji neigė buvę konflikto iniciatoriais. Kaltinamasis D. B. teigia, jog neatsimena kaip prasidėjo konfliktas, nes buvo neblaivus, kaltinamasis M. L. teigia, jog jie yra ramūs vaikinai ir negali pasakyti, kas pradėjo konfliktą, tačiau teismas tai laiko jų gynybine versija. Nukentėjusysis M. D. parodė, jog M. L. jam ranka per petį sudavė ir kažką pasakė, M. D. paprašė jo kultūringiau elgtis. V. I. patvirtino šią aplinkybę ir parodė, jog M. L. grubiai paprašė parūkyti, o M. D. papriekaištavo jam dėl nemandagaus elgesio su kitais žmonėmis. K. M. L. pateikė versiją, jog jis smurto nevartojo, tik sudavė gindamasis V. I., pats gavo į kaktą, iškilo guzas, tačiau tokia jo versija paneigta byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų nuosekliais parodymais. N. V. I. parodė, jog matė, kad D. B. sudavė M. D.. Kaip tiksliai tas smūgis įvyko jis negali nepasakyti, tik pastebėjo, kad buvo toks judesys, o paskui M. D. sakė, kad buvo smūgiuota koja. Kol M. D. buvo susikibę su D. B., priėjęs M. L. V. I. sudavė du smūgius į veidą. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis V. I. parodė ir ikiteisminio tyrimo metu ( t.1, b.l. 39-42). Tai patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, jog V. I. nustatytos poodinės kraujosruvos nosies dešinėje, smakro kairėje, padarytos kietu buku daiktu 2 trauminiais poveikiais ( t.1, b.l.88). Teismo posėdžio metu įvykį matęs ir policiją iškvietęs liudytojas M. Ž. patvirtino, jog matė, kaip du vyresnio amžiaus vyriškiai gynėsi nuo dviejų jaunesnių vyriškių. Tokius jo parodymus patvirtina ir byloje esantis BIRT išrašas, iš kurio matyti, jog 2019-10-14 22.08 val. gautas pranešimas, jog prie BIG Smiltelės stotelėje mušėsi vyrai ( t.1, b. l. 19-22). Taigi muštynės viešoje vietoje neabejotinai buvo. Nors D. B. teigia, jog neturėjo fizinių galimybių spirti į veidą nukentėjusiajam M. D., tačiau iš byloje esančios specialisto išvados matyti, jog M. D. padaryti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, dešinės alkūnės sąnario srityje, padaryti paveikus kietu buku daiktu dviem trauminiais poveikiais ( t.1, b.l. 84). Tai paneigia D. B. teiginius ir patvirtina, jog smūgis į galvą M. D. buvo suduotas. Kad smūgis buvo suduotas koja, patvirtino pats nukentėjusysis, kuris iš karto V. I. pasakė, kad D. B. smūgiavo koja. Liudytojas M. Ž. taip pat parodė, jog D. B. smūgiavo koja M. D., po ko abu nuvirto ir D. B. buvo prispaustas prie žemės. Liudytojas M. Ž. rado batą gatvėje, o D. B. pabėgo iš įvykio vietos be bato. Tą aplinkybę patvirtino liudytojas pareigūnas D. P., kuris sulaikė kaltinamuosius M. L. su D. B., pastarasis buvo be batų. Tikėtina, jog D. B. batą galėjo pamesti spirdamas koja nukentėjusiajam M. D.. Faktą, kad nukentėjusieji buvo užpulti kaltinamųjų patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis M. D. prašė kviesti policiją, o kaltinamasis M. L. prašė to nedaryti, be to, norėjo iš liudytojo M. Ž. atimti telefoną, o po to kartu su D. B. pabėgo iš įvykio vietos, bet vėliau policijos pareigūnų buvo sulaikyti. Teismo vertinimu nukentėjusiųjų M. D. ir V. I. patirti sužalojimai galėjo būti padaryti kaltinime nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Byloje nėra jokių duomenų, kad teismo medicinos eksperto nustatytus sužalojimus nukentėjusieji galėjo patirti iki ar po šio įvykio. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusieji kaltinamiesiems būtų sudaręs grėsmingą situaciją ar jų sveikatai bei gyvybei būtų iškilęs pavojus. Nukentėjusieji jokių sužalojimų kaltinamiesiems nepadarė, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra, bei nenustatyta, kad nukentėjusieji būtų atlikę neteisėtus, pavojingus veiksmus kaltinamųjų atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro neabejotiną išvadą, kad tarp kaltinamųjų neteisėtų veiksmų (suduotų smūgių) ir nukentėjusiesiems konstatuotų sužalojimų yra priežastinis ryšys. Taigi, atsižvelgus į nustatytas byloje aplinkybes bei įvertinus duomenis, paminėtus aukščiau, nekyla abejonių, jog kaltinamieji viešoje vietoje sumušė nukentėjusiuosius V. I. ir M. D. padarydami jiems nežymius sveikatos sutrikdymus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvyko konfliktas, kuris pasibaigė fizinio smurto panaudojimu ir nukentėjusiųjų nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nors kaltinamieji nepripažino, jog jie buvo konflikto iniciatoriai, teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo V. I. bei M. D. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu. Nukentėjusieji, vyresnio amžiaus vyrai, teigė, jog konfliktas kilo kaltinamiesiems paprašius cigarečių. Nukentėjusiesiems pasiūlius kaltinamiesiems elgtis mandagiau, kaltinamieji nesuvaldė savo elgesio, nes buvo neblaivūs, todėl užpuolė nukentėjusiuosius. Kaltinamųjų elgesys nukentėjusiųjų atžvilgiu buvo betikslis, nemotyvuotas, susijęs su akivaizdžiu nepagarbos demonstravimu aplinkiniams ir dorovės nepaisymu, metant iššūkį visuomenės tvarkai, siekiant save priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Nepagarbos demonstravimas aplinkiniams sutrikdė visuomenės tvarką, nes kaltinamųjų veika turėjo neigiamų padarinių visuomenei.

Byloje neginčijamai patvirtinta, kad kaltinamieji jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką padare viešoje vietoje stebint kitiems asmenims, tai yra prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Klaipėdoje, autobusų sustojime, kur būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent: gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Tokie kaltinamųjų veiksmai atitinka įžūlų elgesį (agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas), kuriuo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, t. y. vieną iš alternatyvių BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo būdų. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad kaltinamieji viešąją rimtį sutrikdė įžūliu elgesiu be jokios priežasties. Darytina išvada, kad kaltinamųjų veika pirmiausia buvo skirta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kaltinamųjų D. B. ir M. L. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį.

Toks kaltinamųjų įžūlus elgesys patvirtina, kad kaltinamieji suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistai ir būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tai, kad įvykio metu buvo neblaivūs, patvirtino patys kaltinamieji, teisme apklausti nukentėjusieji ir liudytojai.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamiesiems, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamųjų asmenybes, į kaltės formą ir rūšį.

Kaltinamasis M. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Jis anksčiau teistas 4 kartus, teistumai neišnykę. Būdamas teistas už analogišką nusikaltimą, neatlikęs bausmės, M. L. vėl padarė tokį pat nusikaltimą. Visa tai rodo, jog kaltinamasis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, ankščiau paskirtos bausmės neįtakojo kaltinamojo elgesio ir požiūrio, jis toliau nusikalsta ir nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad jis ateityje vėl nenusikals. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu galėtų būti pasiekti švelnesne bausme. Atsižvelgtina į nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybės, į tai, kad jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu nedirba. Kaltinamasis M. L. savo elgesio nevertina kritiškai, nors teigė, kad nukentėjusiųjų atsiprašė, tačiau nebuvo nuoširdus, nukentėjusieji jam neatleidžia. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nesunkų nusikaltimą kaltinamajam gali būti skiriama 284 straipsnio sankcijoje numatyta arešto bausmė, didesnė nei sankcijos vidurkis.

Kaltinamajam M. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Kaltinamasis D. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas net 10 kartų, šiuo metu yra nuteistas ir atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. B. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, esant neišnykusiam teistumui vėl daro analogiškas nusikalstamas veikas. Atsižvelgtina į nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybės. Kadangi anksčiau paskirtos bausmės kaltinamojo elgesiui ir požiūriui įtakos nepadarė, jis toliau nusikalsta, jam pagal BK 284 straipsnį skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei pagal BK 61 straipsnio 3 dalies reikalavimus apskaičiuotas šios bausmės vidurkis.

Kadangi nusikalstamą veiką D. B. padarė iki 2019-11-25 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu D. B. paskirta bausmė bendrintina su 2019-11-25 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant- prie 2019-11-25 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (4 mėnesius) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2019-11-25 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirtina kardomoji priemonė – suėmimas. Bausmę skirtina atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

M. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę.

K. M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

D. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, D. B. paskirtą bausmę subendrinti su 2019-11-25 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant- prie griežčiausios 2019-11-25 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti galutinę 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2019-11-25 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, ir iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Išaiškintina M. L., kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsniu, taip pat Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustatymo“, ne vėliau kaip per 7 dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo, jis privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių (Įsakymo 1.1.3. punktas). Jeigu per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per 5 darbo dienas kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Teisėja Laimutė Venckuvienė