Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, (duomenys neskelbtini) pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, išsiskyrusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore – redaktore, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

G. M. 2024 m. rugsėjo 3 d. apie 17.45 val. (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai alkotesterio rodmenimis nustatytas 2,33 promilės alkoholio neblaivumas.

Šiais veiksmais G. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamoji G. M., apklausta teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad paskutines 3 savaites turėjo daug išorinių veiksnių, taip pat laukė žurnalo leidyba, todėl 2024 m. rugsėjo 3 d., būdama blaivi, nusprendė važiuoti į miestą susitvarkyti reikalus. Garaže jos automobilis buvo užstatytas sūnaus automobiliu, todėl, nuėjusi į sūnaus namus, paėmė automobilio raktus ir išvažiavo su sūnaus automobiliu. Grįždama namo sustojo prie parduotuvės, nusipirko degtinės, mažiau nei 0,5 l tūrio, ir visą iš karto išgėrė. Kadangi virškinimas buvo sustojęs dėl didelės įtampos, nusipirko degtinės, galvodama, kad padės, nors alkoholio nevartoja. Degtinę išgėrė automobilyje ir grįžo namo, nejautė, kad yra neblaivi. Namų gatvėje buvo didelis sambrūzdis žmonių, prie jos priėjo pareigūnai, ji sutriko, nežinojo, dėl ko pareigūnai atvažiavo į namus. Jiems patikrinus blaivumą, nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Su alkotesterio rezultatais sutiko. Kadangi buvo prie namų, paklausė, ar gali pastatyti automobilį į kiemą, jie leido ir automobilį pastatė į vietą. Nesuprato, kas įvyko, taip pat nesuprato ir atėjęs sūnus. Pareigūnai prašė blaivumą pasitikrinti antrą kartą, tačiau buvo neverta, kadangi žinojo, kad buvo išgėrusi ir būtų įpūtusi daugiau. Sūnus – didžiausias ramstis, jis palaikė viso įvykio metu. Namuose niekada nebuvo ir nėra vartojamas alkoholis, nei ji, nei sūnus jo nevartoja, įvyko „proto užtemimas“, galvojo, kad išgers ir praeis sunkumai. Padarė taip dėl to, kad patyrė psichologinį spaudimą. Blogumo jausmas tęsėsi apie 3 savaites, o iki to laiko gyveno gražų gyvenimą. Buvo blogas apsisprendimas dalyvauti (duomenys neskelbtini), nes patyrė didelį spaudimą. Yra viešas asmuo, todėl buvo paviešintos nuotraukos, kur buvo, su kuo susitiko, pradėjo „klijuoti etiketes“, apie save girdėjo daug negražių žodžių. Dėl šių priežasčių išgėrė, tačiau suklydo. Pripažįsta, kad nusipirko alkoholį, ir suvokė, kad negalima vairuoti išgėrus. Suprato, kad buvo neblaivi ir, kad negalėjo vairuoti. Savo poelgį vertina labai blogai, patiria didelį visuomenės pasmerkimą, dėl veiksmų gailisi. Leidžia žurnalus, dirba iš idėjos, pajamas gauna iš nuomos, kurios per mėnesį siekia apie 1 200 Eur. Automobilio, kurį vairavo, vertės tiksliai nežino. Užaugino sūnų viena, jų ryšys yra stiprus, vienas kitam padeda, sūnus įtakoja jos elgesį. Sūnus lydėdavo net į renginius, jis padėjo nepalūžti, susitaikyti su visuomenės pasmerkimu. Su sūnumi ją skiria tik tvora, todėl per dieną matosi daug kartų, sūnus visada užeina į namus. 2024 m. rugsėjo 3 d., kai ji buvo išvažiavusi, pareigūnai skambino į jos vartus, o sūnus R. M. tai pamatė savo telefone, todėl apie įvykį sužinojo tą pačią dieną. Sūnus mano, kad ji pasielgė labai blogai, tačiau palaiko, nes pats nevartoja alkoholio. Nusikalto pirmą kartą, todėl buvo daug ašarų, streso, visuomenės smerkimo, atsiprašymų, kad įžeidė šeimą, draugus ir kolektyvą, labai gailisi. Atlieka savanorystę projekte „(duomenys neskelbtini)“, klinikose prižiūri vaikus, kurie neturi tėvų, serga. Narystę projekte „(duomenys neskelbtini)“ sustabdė organizacija, kadangi ji pati informavo apie įvykį ir organizacija laukia teismo sprendimo. Šeima palaikė, padėjo atlaikyti spaudimą. Darbo vieta yra Vilniuje, todėl, jei neturės vairuotojo teisių, bus sudėtinga dirbti.

Be kaltinamosios parodymų, jos kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Iš vaizdo įrašo „PSS-20240903-174206UTC+0300.mp4“ matyti, kad policijos pareigūnai kartu su vairuotoja yra priėję prie tarnybinio policijos automobilio. Pareigūnai aiškina moteriai, kaip jai reikia pasitikrinti blaivumą, kaip reikia pūsti į alkotesterį, girdima, kad moteriai vis nepavyksta pasitikrinti blaivumo. Girdima, kad pareigūnai pasako, kad jau nebežais, girdima, kad moteris prašo dar duoti pūsti. Pareigūnai pasako, kad duoda tikrintis paskutinį kartą, moteriai pavyksta pasitikrinti, nustatomas 2,33 promilių girtumas. Pareigūnai moteriai pasako, kad reikės tikrintis antrą kartą. Pareigūnė klausia, kodėl ji girta važiavo, kodėl nekvietė taksi, klausia, ar važiavo į parduotuvę, moteris atsako, kad taip. Pareigūnė moteriai paaiškina, kad reikės palaukti 15 minučių ir pasitikrinti antrą kartą.

Iš vaizdo įrašo „PSS-20240903-180052UTC+0300.mp4“ matyti, kad pareigūnai kartu su vairuotoja sėdi tarnybiniame automobilyje. Pareigūnė klausia vairuotojos, prieš kiek laiko ji šiandien vartojo alkoholį, moteris atsako, kad prieš kokias penkias valandas. Pareigūnas moters paklausia, kokiu adresu gyvena, moteris atsako, kad (duomenys neskelbtini). Pareigūnė baigia pildyti dokumentus ir pasako moteriai, kad reikės pasitikrinti blaivumą antrą kartą. Bandoma patikrinti moters blaivumą antrą kartą, nustatomas 2,39 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 113–117).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad G. M. 2024 m. rugsėjo 3 d. 17.51 val., pirmu tikrinimu, nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, 18.09 val., antru tikrinimu – 2,39 promilių neblaivumas. Nustatyti šie požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, gali eiti tiesia linija pėda po pėdos, atsimerkus ir užsimerkus stovint pirštu pataikyti į nosies galą negali. Su tikrinimo rezultatais sutiko (1 t., b. l. 119, 121–122).

Iš 2024 m. rugsėjo 3 d. poėmio protokolo su fotonuotraukomis matyti, kad iš R. M. paimtas automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu ir perduotas UAB „Augenas“ , Kaunas, Technikos g. 18A (1 t., b. l. 67–88).

Iš 2024 m. rugsėjo 3 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktų matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perduotas saugoti UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaunas. Automobilis turi smulkius kėbulo pabraižymus, pažeistas priekinis bamperis (1 t., b. l. 96–99).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Mercedes-Benz“, 2017 m., kaina su PVM Lietuvoje yra 25 260 Eur (1 t., b. l. 102).

Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo dėl prašymo grąžinti automobilį matyti, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininko atstovui – R. M. (1 t., b. l. 108–110).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Kaltinamoji G. M. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad ji padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šioje byloje G. M. inkriminuota tai, kad ji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis kaip 1,51 promilės neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jai nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, antru – 2,39 promilių neblaivumas. Pati kaltinamoji šios aplinkybės nei apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Ji patvirtino, kad, išvažiavusi į miestą tvarkyti reikalų, parduotuvėje nusipirko ne didesnį, kaip 0,5 l talpos degtinės butelį, jį iš karto visą išgėrė ir automobiliu grįžo namo. Jos vairavimo faktą bei neblaivumą patvirtina ir tarnybiniame pranešime dėl atliktų veiksmų bei vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, iš kurių matyti, kad 2024 m. rugsėjo 3 d. gautas pranešimas apie eismo įvykį, pažeidėjas yra galimai neblaivus, iš įvykio pasišalino. Po kurio laiko pažeidėjas automobiliu sugrįžo, nustatyta, kad tai – G. M., vairavusi automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja vizualiai atrodė neblaivi, elgėsi neadekvačiai. Atlikus jos blaivumo patikrinimą alkotesteriu, nustatytas neblaivumo nustatymo akte nurodytas 2,33 promilių neblaivumas. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje G. M. pripažino, kad vartojo alkoholį, ir su tikrinimo rezultatais sutiko. Iš neblaivumo nustatymo akto, su kuriuo kaltinamoji buvo supažindinta, matyti, kad jai buvo nustatyti ir išoriniai neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai, atsimerkus ir užsimerkus stovint pirštu pataikyti į nosies galą negali. Duomenų, kad kaltinamoji alkoholį būtų vartojusi po transporto priemonės vairavimo, byloje nėra. Kaltinamoji, kaip nurodyta pirmiau, teisme pripažino, kad alkoholį vartojo prieš transporto priemonės vairavimą. G. M. neblaivumas buvo nustatytas alkotesteriu, kuriam atlikta Lietuvos metrologijos inspekcijos patikra ir išduotas patikros sertifikatas, galiojantis iki 2024 m. spalio 17 d. (1 t., b. l. 120). Neblaivumas patikrintas laikantis nustatytos tvarkos, tarp dviejų patikrinimų buvo praėjęs ilgesnis, nei 15 minučių, laikas (1 t., b. l. 119, 121–122).

Įvertinus kaltinamajai nustatytą neblaivumą bei jos pačios duotus paaiškinimus, kad stiprų alkoholinį gėrimą (degtinę) ji išgėrė prieš vairuodama, daroma išvada, jog ji turėjo ir galėjo suprasti tai, kad dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti padidinto pavojaus šaltinio. Tai, kad suprato, jog yra neblaivi ir negali vairuoti, kaltinamojo patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Nesant jokios objektyvios būtinybės, pasirinkusi tokį elgesio variantą, kuris pavojingas tiek jai pačiai, tiek kitiems eismo dalyviams, G. M. veikė tiesiogine tyčia. Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad G. M. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, jos padaryta veika kvalifikuota teisingai ir atitinka visus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamosios G. M. prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos perdavimo sūnaus R. M. atsakomybei be užstato. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi laidavimo instituto taikymas yra galima tik tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visuma.

Kaltinamoji G. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Anksčiau G. M. nebuvo teista (1 t., b. l. 153). Turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims nepadaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, kaltinamosios bei jos sūnaus, kuris išreiškė prašymą ir sutikimą būti laiduotoju, paaiškinimų, įprastai kaltinamoji alkoholio nevartoja, o nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo kaltinamosios patirtų neigiamų emocinių išgyvenimų sąlygotas neatsakingas ir lengvabūdiškas poelgis. Kaltinamoji G. M. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą, paaiškino, kad su sūnumi palaiko itin glaudų socialinį ryšį, jaučia jo paramą ir palaikymą, akcentavo tvirtus emocinius ryšius su galimu laiduotoju, kuris jai yra autoritetas. Paaiškino, kad po šio įvykio pagalbos kreipėsi iš karto į sūnų, šis jos elgesį vertino itin neigiamai, tačiau palaikė, parėmė morališkai, jie apie įvykį kalbėjosi. Pažymėjo, kad sūnų užaugino viena, todėl ryšys tarp jos ir sūnaus yra stiprus, vienas kitam padeda, sūnus įtakoja jos elgesį. Kaip minėta, kaltinamoji anksčiau nėra teistas, administracine tvarka 1 metų laikotarpyje bausta penkis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (toliau – ir KET) (vairuodama transporto priemonę rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone, transporto priemonę paliko stovėti, nesilaikydama leidžiamo stovėjimo būdo, greičio viršijimai, transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros vairavimas), baudos sumokėtos (1 t., b. l. 168–172). Kaltinamoji nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų nedaryti, o byloje esanti ją charakterizuojanti medžiaga sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje ji yra apibūdinama teigiamai, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore – redaktore, atlieka savanorystę projekte „(duomenys neskelbtini)“, prižiūri sergančius vaikus, kurie neturi tėvų. Kaltinamoji nėra registruota įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms, jos sūnus nurodė, kad šeimoje alkoholis nevartojamas, mama (G. M.) alkoholio taip pat nevartoja. Kaltinamoji patvirtino, kad namuose niekada nebuvo ir nėra vartojamas alkoholis, pripažino, kad šį kartą, esant sunkioms gyvenimiškoms aplinkybėms, priėmė neteisingą sprendimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamosios susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, iškilusių rūpesčių sprendimui pasirenkant netinkamą elgesio variantą. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamoji, ją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jos sūnaus, kuris sutiko laiduoti už kaltinamąją, asmenybė. Kaip nurodyta pirmiau, tiek R. M., tiek pati kaltinamoji pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamoji motyvavo išsakydama tokias aplinkybes, kad ir po šio įvykio ji iš karto kreipėsi būtent į sūnų, kuris jos elgesį vertino išskirtinai neigiamai, tačiau kaltinamąją palaikė, jie apie įvykį kalbėjosi. Galimas laiduotojas nurodė, kad su mama bendrauja itin dažnai. Posėdžio metu jis pažymėjo, kad nagrinėjamą kaltinamosios elgesį kritikuoja, tačiau mamą palaiko ir jai padeda. Juos sieja itin artimas ryšys, kadangi gyvena tame pačiame kieme, nors skirtinguose būstuose, kartu lankosi renginiuose, vienas kitam padeda buityje. R. M. nurodė, kad nerūko, visiškai nevartoja alkoholio ar kitų žalingų medžiagų, o šiuo jo požiūriu itin didžiuojasi mama – kaltinamoji G. M.. Jis aktyvus tiek versle, tiek socialinėje veikloje, t. y. kaip ir kaltinamoji, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat teikia maitinimo paslaugas, teikė maistą ir humanitarinę pagalbą Ukrainos piliečiams, yra aktyvus (duomenys neskelbtini). Iš pateiktos R. M. charakteristikos iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis yra 2024 m. Lietuvos automobilių ralio, ralio sprinto, mini ralio čempionatų etapų dalyvis, šiame sezone dalyvavo dvylikoje etapų. Kaip (duomenys neskelbtini) tikrojo nario VšĮ (duomenys neskelbtini) (lic. Nr. (duomenys neskelbtini)) vadovas, jis charakterizuojamas teigiamai, federacijai nėra įsiskolinęs ar kitaip nusižengęs. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad R. M. neteistas, jo atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti, 1 metų laikotarpyje administracine tvarka baustas šešis kartus už KET pažeidimus, paskirtas baudas moka, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam ar kitus apsvaigus nuo alkoholio padarytus nusižengimus, R. M. nebaustas.

Įvertinus pirmiau aptartų aplinkybių ir duomenų visumą, yra pagrindas spręsti, kad R. M., nors yra jauno amžiaus, iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajai bei padėti jai laidavimo laikotarpiu tinkamai įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti G. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant įstatyme numatytą minimalų laidavimo terminą – 1 metus. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojo pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė vairuodama kelių transporto priemonę, be kita ko, sukeldama eismo įvykį, įvertinus jau aptartas kaltinamąją bei jos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jai nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 67, 68 straipsniais, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – minimaliam terminui, t. y. 1 metams. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. rugsėjo 10 d. (1 t., b. l. 140–143). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Tokio vertinimo nepaneigia kaltinamosios nurodyta aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga vykimui į darbovietę, kuri yra Vilniuje, o kaltinamoji gyvena Kaune, kadangi ši aplinkybė kaltinamajai buvo žinoma jau nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė nuo teisei priešingo elgesio.

Teismų praktikoje pripažįstama, jog vien tai, kad asmeniui dėl jo asmeninių aplinkybių reikalinga specialioji teisė vairuoti, negali sudaryti pagrindo šiems asmenims atsidurti teisiškai palankesnėje situacijoje už asmenis, kuriems ši specialioji teisė nėra būtina. Dėl jau aptartų aplinkybių ir nesant pagrindo spręsti, jog kaltinamosios galimybė išsilaikyti darbo rinkoje ir neturint specialiosios teisės vairuoti būtų itin apsunkinta, specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

Nusikalstamą veiką kaltinamoji G. M. padarė naudodamasi transporto priemone – automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Be transporto priemonės objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai negalėtų būti realizuojami, todėl automobilis aptariamu atveju pripažįstamas nusikaltimo darymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad G. M. nėra transporto priemonės savininkė.

Bylos duomenimis, automobilio savininkas yra AB „Šiaulių bankas“, o šio automobilio valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 101). Iš 2024 m. rugsėjo 5 d. prašymo dėl sulaikytos transporto priemonės grąžinimo matyti, kad automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra R. M. nuomos sutarties pagrindu (1 t., b. l. 103–104). Iš pateiktos automobilio nuomos sutarties matyti, kad nuomotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. išnuomojo minėta automobilį nuomininkui R. M. (1 t., b. l. 105–107). Ikiteisminio tyrimo metu R. M. prašymas buvo patenkintas ir jam, kaip automobilio savininko atstovui, automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas 2024 m. rugsėjo 6 d. prokuroro Donato Jačiausko nutarimu dėl prašymo grąžinti automobilį (1 t., b. l. 108–110). BK 72 straipsnio 4 dalies 1-5 punktuose įvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti konfiskuotas ir ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas, tačiau šioje byloje nei vienas iš šių pagrindų nėra nustatytas (neįrodyta, kad R. M., kaip automobilio valdytojui, buvo žinoma, kad kaltinamoji jam nuomos pagrindu priklausantį turtą vairuos neblaivi; kaltinamoji paaiškino, kad į R. M. namus užėjo, kai jo nebuvo namuose, ir pasiėmė automobilio užvedimo raktus be jo žinios), todėl spręstinas BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš VšĮ „Emprekis“ pateiktos informacinės pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad lengvojo automobilio „Mercedes Benz“, 2017 metų, kaina su PVM yra 25 260 Eur (1 t., b. l. 102). Teismų praktikoje VšĮ „Emprekis“ informacinės pažymos apie transporto priemonės kainą pripažįstamos tinkama įrodinėjimo priemone nustatant konfiskuotino turto vertę, jeigu byloje nėra kitų, konkretaus automobilio, kuriuo naudojantis buvo padaryta nusikalstama veika, vertę objektyviai pagrindžiančių duomenų.

Baudžiamajame įstatyme nėra numatyta išimčių, kada gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertė, o jos dalis, tačiau kasacinės instancijos teismas bylose dėl BK 72 straipsnio 5 dalie taikymo yra pasisakęs, kad teismai, spręsdami konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš nusikalstamą veiką padariusio asmens klausimą, turi diskreciją nuspręsti, ar iš kaltininko turi būti priteista visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis, t. y. šios priemonės taikymą turi įvertinti ir proporcingumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartus baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K‑315-303/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo vertinimą proporcingumo aspektu sąlygoja ir skirtingi turto konfiskavimo, ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslai. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, o jos vertę atitinkančią pinigų sumą, visų pirma, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020).

Kaltinamosios gynėjas advokato padėjėjas V. R. teismui pateikė 2024 m. rugsėjo 17 d. prašymą konfiskuoti dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, kuriame nurodyta, kad visos pinigų sumos, atitinkančios automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, konfiskavimas būtų neproporcingai didelė valstybės prievartos priemonė kaltininkei. Nurodoma, kad remtis vien „rinkos“ pardavimo kaina yra netikslinga, nes naudotų automobilių rinkoje pardavėjo prašoma suma ir galutinė pardavimo kaina gali skirtis gana reikšmingai, pateikė 4 automobilių „Mercedes Benz“, 2017 m., 3 l, kainų paieškos rezultatus, iš kurių matyti, kad kaina svyruoja nuo 14 000 Eur iki 18 000 Eur. Prašyme taip pat nurodoma, kad aplinkybės, jog kaltinamoji baudžiamojo proceso metu jau patyrė pakankamai reikšmingų poveikio priemonių (atsisakė (duomenys neskelbtini) karjeros, pasitraukė iš (duomenys neskelbtini), sulaukė daug neigiamo žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio), sudaro pagrindą manyti, kad griežtas nubaudimas baudžiamojo poveikio priemonės pavidalu nėra būtinas, nes būtų neproporcingas. Dėl šių aplinkybių prašo konfiskuoti dalį konfiskuotino turto vertės – 5 000 Eur.

Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, daroma išvada, kad visos automobilio vertės – 25 260 Eur – išieškojimas iš kaltinamosios G. M. būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Viena vertus, kaltinamoji, šiurkščiai pažeisdama KET reikalavimus, padarė tyčinę nusikalstamą veiką, be kita ko – apgadindama svetimą turtą, jos akivaizdus neblaivumas ir pavojų keliantis vairavimas buvo pastebėtas pašalinio asmens, kuris apie tai pranešė policijos pareigūnams. Kita vertus, G. M. kaltės dėl padaryto nusikaltimo neneigė, atsakomybės išvengti nebandė, prisipažino ir gailėjosi dėl savo poelgio, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių šioje byloje nėra. Nors padarytas nusikaltimas yra tyčinis, vis tik pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu nusikaltimu. G. M., kaip nurodyta pirmiau, yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau dėl nusižengimų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nebuvo bausta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, įvertinus ir kaltinamojo gaunamas pajamas (apie 1 200 Eur per mėnesį), daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslams įgyvendinti bus pakankamas konfiskuotino turto (automobilio „Mercedes Benz“) vertės dalį atitinkančios pinigų sumos, t. y. 10 000 Eur, išieškojimas. Išieškant iš kaltinamosios konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalį, teismo vertinimu, bus pasiekti ne tik šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslai, bet ir bus užtikrinta teisinga pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją ir naudojamų priemonių šiam tikslui pasiekti.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 136–139), specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 140–143) ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 144–147). Nuosprendžiui įsiteisėjus, šios kardomosios priemonės panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo, byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- kompaktinis diskas su nešiojamojo vaizdo registratoriaus užfiksuotais vaizdo įrašais, saugomas byloje (1 t., b. l. 118), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);

- vokas su vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2022 m. kovo 15 d., AB „Regitra“, saugomas byloje (prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųstinas AB „Regitra“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

- automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, grąžintas R. M. 2024 m. rugsėjo 6 d. prokuroro Donato Jačiausko nutarimu dėl prašymo grąžinti automobilį (1 t., b. l. 108–110), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas R. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. M., padariusią nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti laiduotojo R. M. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 10 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš G. M. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).

G. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su fotonuotraukomis ir vaizdo įrašu, saugomą byloje (1 t., b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje;

- kompaktinį diską su nešiojamojo vaizdo registratoriaus užfiksuotais vaizdo įrašais, saugomą byloje (1 t., b. l. 118), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2022 m. kovo 15 d., AB „Regitra“, esantį voke byloje (prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti AB „Regitra“;

- automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, grąžintą R. M. 2024 m. rugsėjo 6 d. prokuroro Donato Jačiausko nutarimu dėl prašymo grąžinti automobilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. M.

Išaiškinti G. M., kad, jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. M., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.