- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-30
- Bylos Nr.
- 2A-2229-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03619-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- J. A.
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
- 3.3.1Apeliacinis procesas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui A. R. dėl buto naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovo A. R. priešieškinį ieškovei J. A. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė
I. Ginčo esmė
ieškovė prašė nustatyti tokią buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką, t. y. ieškovei turi būti priskirtina ginčo buto patalpa 19,59 kv.m. ploto (plane pažymėta 1-8, 8a, 8b), patalpa 1,62 kv.m. ploto (plane pažymėta 1-4), viso - 21,21 kv.m. ; atsakovui turi būti priskirtina ginčo buto patalpa 16,38 kv.m. (plane pažymėta 1-3) bei 10,63 kv. m. ploto (plane pažymėta 1-2), viso - 27,01 kv.m. ; bendrojo naudojimo patalpas, t. y. koridorių, plotas 11,92 kv.m. (plane pažymėtą 1-1), virtuvę, plotas 8,06 kv.m. (plane pažymėta 1-7), vonią, plotas 3,14 kv.m. (plane pažymėta 1-6), tualetą (plotas 1,34 kv.m (plane pažymėtas 1-5) bei rūsį, palikti bendram naudojimui ; iš atsakovo ieškovės naudai išieškoti 29766,12 Lt kompensaciją bei visas bylinėjimosi išlaidas, o priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškinio reikalavimais nesutiko; prašė atidalinti atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir ją priteisti ieškovei, o iš ieškovės atsakovo naudai išieškoti 186500,00 Lt piniginę kompensaciją bei išieškoti visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 26 sprendimu priešieškinį tenkino dalinai. Atidalino atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią ½ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį ir ją priteisė ieškovei. Iš ieškovės atsakovo naudai priteisė 132 000,00 Lt (38 229,84 EUR) piniginę kompensaciją. Likusioje dalyje patikslintą priešieškinį atmetė. Patikslintą ieškinį atmetė. Iš ieškovės atsakovui priteisė 144,00 Lt (41,71 EUR) žyminį mokestį bei 3000,00 Lt (868,86 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 500,00 Lt (144,81 EUR) išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1500,00 Lt (434,43 EUR) kitų išlaidų.
Teismas nustatė, kad šalys bendrosios dalinės nuosavybės teise, t. y. po ½ dalį, valdo ginčo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš 2014-09-19 turto ekspertizės akto Nr. VS-2014/09-1 turinio nustatyta, jog ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra nustatyta naudojimosi tvarka, rinkos vertė tokios dalies pardavimo atveju turto apžiūros dieną (t. y. 2014-07-25) yra 132 000,00 Lt suma ; buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto apžiūros dieną ( 2014-07-25) yra 373 000,00 Lt suma.
Tarp šalių jau nuo 2006 metų vyko ginčai teisme dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, tarp šalių iki šiol yra susiklostę itin sudėtingi, priešiški bei konfliktiniai tarpusavio šalių santykiai, be to, šalys tiek santuokoje tiek ir nutraukus santuoką, ginčo bute negyveno, turi skirtingas realias gyvenamąsias vietas.
Teismas darė išvadą, jog ginčo buto dalis atidalinti natūra be didesnės žalos daiktui yra negalima, be to, taip pat esant tokiai konfliktinei situacijai tarp šalių taip yra negalimas ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymas, todėl šiuo atveju šalims yra priimtiniausias būdas išspręsti šį ginčą, t. y. ginčo buto priskyrimas vienam bendraturčiui, o kitam - išmokant piniginę kompensaciją. Ieškovės prašomas ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymas ateityje nepalengvins bei nesupaprastins šalių teisių ir pareigų, neleis išvengti tarp šalių naujai kylančių konfliktų ir ginčų. Šalys buvo sutarusios parduoti ginčo butą bei pasidalinti pinigines kompensacijas už priklausančią turto dalį, tačiau šis sandoris neįvyko dėl objektyvių priežasčių, be to, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi skirtingas realias gyvenamąsias vietas, atsakovas šiuo metu gyvena Širvintų rajone, jis yra pensininkas bei jam yra nustatytas neįgalumas, o ieškovė yra darbinga ir ji gyvena bei dirba Vilniuje ir vysto individualią veiklą, t. y. teikia kirpyklos paslaugas, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju ieškovė turi didesnį poreikį turėti ginčo butą, negu atsakovas. Teismas darė išvadą, jog atsakovo pasirinktas turto atidalijimo būdas šiuo atveju optimaliausiai atitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus ir iš esmės nepažeidžia CK 4.80 str. 2 d. nuostatose nustatyto reglamentavimo, be to, jis neprieštarauja ir proporcingumo principui, tačiau tarp šalių šiame ginče faktiškai yra svarbiausias kompensacijos dydžio klausimas. Teismas nustatant išieškomos piniginės kompensacijos dydį vadovavosi ekspertizės išvadomis, kaip naujausiomis išvadomis šioje civilinėje byloje, kurios geriausiai bei optimaliausiai atspindi nekilnojamojo turto rinkos kainų pokyčius, be to, šios išvados yra gautos atlikus teismo paskirtą turto įvertinimo ekspertizę konkrečioje civilinėje byloje, todėl kitus rašytinius įrodymus dėl turto įvertinimo ir kompensacijos paskaičiavimo vertintino kritiškai. Teismas darė išvadą, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso dvejiems savininkams, be to šalims priklauso vertinamo ginčo buto dalys bendrosios dalinės nuosavybės teise ir tokio turto pardavimo atveju turto vertės, esančios bendrosios dalinės nuosavybės teise, kaina yra ženkliai mažesnė bei atsižvelgiant į tai, jog bendraturtis, gaunantis nuosavybėn visą daiktą, privalo išmokėti kitam bendraturčiui visą įgytos dalies vertę, todėl iš ieškovės atsakovo priteisė 132 000,00 Lt piniginę kompensaciją, likusioje dalyje priešieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą (III t.,b.l.16-22), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują, ieškinį tenkinti. Tuo atveju, jei skundžiamas sprendimas būtų paliktas galioti, prašo išdėstyti iš ieškovės priteistą piniginės kompensacijos mokėjimą maksimaliam galimam terminui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus, nes iškilo būtinybė juos pateikti apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, jog vykstant kitiems teisminiams ginčams tarp šalių, atsakovas įrodinėjo, jog jo gyvenamoji vieta yra ne Vilniuje, todėl jam svarbu lankantis Vilniuje pas gydytoją, turėti galimybę naudotis butu. Atsakovas teismo sprendimu buvo įkeldintas į butą. Todėl buvo pasirinktas toks naudojimosi tvarkos variantas, kuris leistų šalims naudotis savo nuožiūra priskirtomis buto konkrečiomis dalimis, siekiant išvengti ginčų. Pateiktas teismui naudojimosi tvarkos variantas atitiko CK 1.5 str. įtvirtintus teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Nors atsakovas ir prieštaravo dėl siūlomo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau nurodė, kad į bendrą plotą pageidauja įtraukti ir rūsį. Mano, jog atsakovo pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantas neatitinka kasacinio teismo praktikos ir galimas tada, kai nelieka bendro naudojimo patalų ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-12-11 nutartis Nr. 3K-3-1498/2002). Pagal kasacinio teismo praktiką, atidalinant iš nuosavybės bendrosios, pirmiausia turi būti sprendžiama dėl atidalijimo natūra galimumo; pageidavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais gali būti nepaisoma, jei kitas bendraturtis neturi lėšų kompensacijai sumokėti.
Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad atidalinti ginčo butą natūra negalima.
Teismui yra pateikti įrodymai, kad apeliantė neturi galimybės išmokėti kompensaciją, nes jos individuali veikla buvo nuostolinga kelis metus dėl atsakovo veiksmų; apeliantė gyvena kartu su pensininke motina bei dukra M. R., kuri augina 3 metų sūnų. Po santuokos nutraukimo, teismo sprendimu iš apeliantės atsakovo naudai buvo priteista išmokėti kompensaciją už turtą, apeliantė kompensacijai išmokėti skolinosi pinigų ir išmoka paskolą. O atsakovas priteistos apeliantei kompensacijos yra išmokėjęs tik mažą dalį, likutis – 24 271,92 EUR.
Nustačius naudojimosi būti tvarką, šalys galėtų butą nuomoti ir gauti pajamų.
Teismas patenkino priešieškinį, nepaisant to, kad buvo siūlomas naudojimosi tvarkos variantas, kuris užtikrintų galimybę abiems šalims gauti papildomų pajamų nuomojant jų turimas buto dalis.
Neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė apeliantės didesnį poreikį turėti šį butą, nei atsakovui, kuris kitose bylose teigė, kad jam butas reikalingas atvykus į Vilnių pas gydytojus.
Priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad apeliantė neturės lėšų greitu laiku įvykdyti teismo sprendimą, nenustatytas nei terminas, nei kompensacijos sumos išdėstymas, atsižvelgiant į apeliantės galimybes.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (III t., b.l.34-38) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog esant konfliktiškiems šalių santykiams, naudojimasis be galimų konfliktų neįmanomas. Fiziškai atidalinti buto į du butus neįmanoma, nes butas yra kultūros vertybių apsaugos zonoje. Net ir įkeldinus atsakovą į butą, atsakovui buvo sudaromos kliūtys juo naudotis, todėl atsakovas priėmė sprendimą, kad racionaliau atidalinti turtą, nei nustatyti naudojimosi tvarką.
Nesutinka su apeliantės argumentais, kad atsakovas nesiūlė savo naudojimosi tvarkos, nes triplike tokią tvarką siūlė. Atskiras planas naudojimosi tvarkia nereikalingas, nes buto ribos nekeičiamos. Tai, kad atsakovas teikė savo naudojimosi tvarką, įrodo apeliantės patektas patikslintas ieškinys su pakeista naudojimosi tvarka.
Ieškovė nepateikė reikalavimo priteisti ginčo buto dalį atsakovui, o jai išmokėti kompensaciją, todėl teismas, neturėdamas pareikšto reikalavimo, negalėjo išeiti už reikalavimo ribų.
Mano, kad apeliantė turi galimybę išmokėti kompensaciją, nes yra sveika, darbinga, turi nuosavą verslą. Tai, kad ji rūpinasi savo motina ir dukra, neturi reikšmės, nes motina gauna senatvės pensiją, o dukra yra darbinga; be to prie anūko išlaikymo turi prisidėti ne apeliantė, o vaiko tėvas.
Ieškovė savo pajamas patvirtinančių dokumentų nepateikė, pateikdama tik individualios įmonės pajamas patvirtinančius įrodymus, todėl jos turtinė padėtis nėra žinoma. Be to, priteistą butą apeliantė galės parduoti ar išnuomoti (nes jame negyvena) ir gauti pajamas bei išmokėti kompensaciją. Svarbu ir tai, kad pati apeliantė nurodė, jog turėjo įsiskolinimų atsakovui, tačiau juos padengė. Atsakovas turi įsiskolinimų tiek ieškovei, tiek jos motinai G. A., todėl negali prisiimti papildomų įsipareigojimų.
Šalies argumentai
Atsakovas pateikė apeliacinį skundą (III t., b.l.1-6), kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą – iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 54 014,14 EUR piniginę kompensaciją; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo prijunti naujus įrodymus – atnaujintus dokumentus apie apelianto sveikatos būklę; Širvintų raj. apylinkės teismo sprendimą byloje Nr 2-18-880/2011, Vilniaus apygardos nutartį civ. byloje Nr. 2A-703-656/2012. Nurodo, jog teismas, priteisdamas mažesnę kompensaciją, negu sudaro priteisto turto vertė, netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas: nevisapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus; nepritaikė prejudicinę reikšmę turinčių faktų; nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais; netinkamai taikė CK 4.80 str. 2 d., nustatydamas kompensacijos dydį. Pagal ekspertizės aktą, turto vertė – 108 028,27 EUR, ginčo dėl to nėra.; ekspertizės akte atskirai nustatyta ½ buto vertė – 38 229,84 EUR – yra ženkliai mažesnė už ½ viso turto vertės. Ši vertė nustatyta su sąlyga – turto apžiūros dieną tokios dalies pardavimo atveju, atsižvelgiant į tai, kad bute nėra nustatyta naudojimosi tvarka.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad tai nėra turtinis sandoris, net nustačius ekspertize objekto rinkos kainą, sudarant realų sandorį objekto kaina gali būti kisti. Todėl teismas turėjo taikyti protingumo ir sąžiningumo principus ir nustatyti kompensaciją, o ne teorinį paskaičiavimą.
Ši byla yra santuokos nutraukimo pasekmė, kuomet šalys ir ieškovės motina liko bendraturčiai. Kitoje civilinėje byloje Nr.2-18-880/2001, nagrinėtoje Širvintų raj. apylinkės teismo, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir ieškovės motina G. A., šalys tokiu pat būdu išsprendė ginčą dėl žemės sklypo su statiniais atidalijimo. Apeliantas turėjo teisėtų lūkesčių, kad jam bus priteista kompensacija už ½ turto vertės, o ne ženkliai mažesnė suma už tariamą pirkimo-pardavimo sandorį. Teismas minėto Širvintų raj. apylinkės teismo sprendimo, pateikto į bylą, nevertino, dėl jo nepasisakė. Teismų praktikoje atidalinant turtą, skaičiuojama matematiniu metodu – nustatoma viso turto vertė ir kompensacija skaičiuojama pagal šaliai tenkančią turo dalį, o ne vertinama atskira turto dalis. Priimdamas tokį sprendimą, teismas sudarė sąlygas ieškovei praturtėti, nes ji įgis 54 014,14 EUR vertės turtą, o kompensaciją mokės mažesnę – 38 229,84 EUR.
Atsakovas neįgalus, jo galimybės užsidirbti yra ribotos, moka kompensaciją ieškovės motinai už priteistą turtą, antstolio išskaitos daromos iš visų jo pajamų.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (III t., b.l.41-46) prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog byloje buvo atlikta ekspertizė, kuria nustatyta atidalijamos dalies vertė – 38 229,84 EUR. Tai yra ½ dalies buto, kuriam nėra nustatyta naudojimosi tvarka, rinkos vertė tokios dalies pardavimo atveju turto apžiūros dieną. Ginčo bute nėra nustatyta naudojimosi tvarka, atsakovas , norėdamas parduoti jam priklausančią buto dalį, galėtų ją parduoti už tokią kainą, kuri nurodyta turto vertės ekspertizės akte. Kadangi atsakovas prašė atidalinti buto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti iš ieškovės jam kompensaciją , jis faktiškai siekė perleisti ieškovei šią turto dalį, todėl kompensacijos kaina pagrįstai nustatoma pagal rinkos kainą tokios ½ dalies pardavimo atveju.
Atsakovas neišmoka ieškovei iš jo priteistos kompensacijos, o ieškovė neturi lėšų mokėti kompensaciją atsakovui, todėl buvo pasiūlytas buto naudojimosi tvarkos nustatymas.
Civilinėje byloje Nr.2-18-880/2001, nagrinėtoje Širvintų raj. apylinkės teismo, pats atsakovas prašė priteisti jam visą sodybą bei pareiškė, kad sumokės kompensaciją. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė neturi galimybių sumokėti kompensaciją.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikus naujus įrodymus, sprendžia, kad jie nėra reikšmingi, sprendžiant šioje byloje šalių įrodinėjamas aplinkybes, todėl juos prijungti prie bylos netikslinga.
Dėl ieškovės apeliacinio skundo
Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad atidalinti ginčo butą natūra negalima, o apeliantės pateikta naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka yra racionali.
Pažymėtina, jog tai, ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, šalių paaiškinimus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo buto dalis atidalinti natūra be didesnės žalos daiktui yra negalima, be to, esant konfliktinei situacijai tarp šalių yra negalimas ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymas, todėl šiuo atveju šalims yra priimtiniausias būdas išspręsti šį ginčą, t. y. ginčo buto priskyrimas vienam bendraturčiui, o kitam – išmokant piniginę kompensaciją.
Abi šalys savo procesiniuose dokumentuose pabrėžia tą aplinkybę, kad tarp jų jau daugelį metų yra susiklostę itin konfliktiški santykiai. Šios bylos nagrinėjimas taip pat įrodo, jog šalys nesugeba savitarpio santykių išspręsti pačios be teismo įsikišimo, taigi pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad racionaliau yra tenkinti vienos iš šalių (atsakovo) reikalavimą atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ją priteisiant kitai šaliai, o atsakovo naudai išmokant kompensaciją, nes apeliantės siūloma tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti naujiems konfliktams dėl bendro daikto naudojimo. Be to kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009).
Apeliantės teigimu, teismui yra pateikti įrodymai, kad ji neturi galimybės išmokėti kompensaciją, be to, neaišku, kokiu pagrindu teismas nustatė apeliantės didesnį poreikį turėti šį butą, nei atsakovui, kuris kitose bylose teigė, kad jam butas reikalingas atvykus į Vilnių pas gydytojus. Su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pažymėtina, jog apeliantė pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi reikalavimo priešieškinio tenkinimo atveju, atidalinant ginčo buto dalis, jai priklausančią buto dalį paskirti atsakovui, o jai priteisti kompensaciją. Be to, pirmosios instancijos teismas įvertino tas aplinkybes, kad ieškovė yra darbinga ir ji gyvena bei dirba Vilniuje ir vysto individualią veiklą, t. y. teikia kirpyklos paslaugas, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju ieškovė turi didesnį poreikį turėti ginčo butą, negu atsakovas. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nenurodė, kad jai ginčo butas nereikalingas, nors ji jame ir negyvena, tačiau apeliantė savo procesiniuose dokumentuose pabrėžė, jog tiek ji, tiek atsakovas gali nuomoti butą ir taip gauti lėšų. Kartu pažymėtina ir tai, jog apeliantė turi kitą gyvenamąją vietą, ginčo bute negyvena, todėl turi galimybę nuomoti ar parduoti visą ginčo butą ir taip gauti lėšų išmokėti atsakovui kompensaciją , todėl atmestinas apeliantės skundas, jog pageidavimo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais gali būti nepaisoma, jei kitas bendraturtis neturi lėšų kompensacijai sumokėti, nes šiuo atveju nepaneigta apeliantės galimybė, nepatiriant suvaržymų, gauti lėšų kompensacijai išmokėti.
Nors apeliantė nurodo, jog priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad apeliantė neturės lėšų greitu laiku įvykdyti teismo sprendimą, nenustatytas nei terminas, nei kompensacijos sumos išdėstymas, atsižvelgiant į apeliantės galimybes, tačiau, kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų, ji neprašė priešieškinio tenkinimo atveju išdėstyti sprendimą, tačiau tai neužkerta jai kelio kreiptis į pirmosios instancijos teismą, nagrinėjusį šią civilinę bylą, su prašymu dėl sprendimo išdėstymo (CPK 284 str.).
Dėl atsakovo apeliacinio skundo
Nagrinėjamu atveju apeliantas prašė atidalinti jo bendrąja daline nuosavybe turimo buto dalį, šią dalį priteisiant ieškovei, o jam išmokant kompensaciją. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia tais argumentais, jog priimdamas skundžiamą sprendimą ir priteisdamas jam kompensaciją už ½ ginčo buto dalį, pirmosios instancijos teismas sudarė sąlygas ieškovei praturtėti, nes ji įgis 54 014,14 EUR vertės turtą, o kompensaciją mokės mažesnę – 38 229,84 EUR. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.
Byloje esančios medžiagos duomenimis, byloje buvo paskirta ekspertizė ginčo turto vertei nustatyti. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nustatant išieškomos piniginės kompensacijos dydį vadovavosi ekspertizės išvadomis. Iš 2014-09-19 turto ekspertizės akto Nr. VS-2014/09-1 turinio nustatyta, jog ekspertas, atlikdamas ginčo buto ekspertizę, padarė išvadą, kad ½ dalies buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nėra nustatyta naudojimosi tvarka, rinkos vertė tokios dalies pardavimo atveju turto apžiūros dieną (t. y. 2014-07-25) yra 132 000,00 Lt suma; o viso buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė turto apžiūros dieną (t. y. 2014-07-25) yra 373 000,00 Lt (108 028,26 EUR).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui priteisus visą butą vienam iš bendraturčių (ieškovei), o kitam (atsakovui) priteisus kompensaciją tik už šio buto ½ dalį, kuriame nėra nustatyta naudojimosi tvarka, ir kuri yra ženkliai mažesnė nei pusė viso buto vertės, būtų pažeisti teisingumo, sąžiningumo principai, todėl ieškovė šiuo atveju nepagrįstai praturtėtų. Toks kompensacijos skaičiavimo būdas, kokį pasirinko pirmosios instancijos teismas, galimas tik tuomet, kai atsakovui priklausanti turto dalis parduodama. Tačiau šiuo atveju atsakovui priklausanti turto dalis priteisiama natūra ieškovei, dėl ko ji tampa viso buvo savininkė ir naudojimosi butu tvarkos nustatymas tampa nebeaktualus, todėl ieškovė privalo kompensuoti atsakovui ne ½ dalies buto, kuriame nėra nustatyta naudojimosi tvarka, rinkos vertę, nustatytą tokios dalies pardavimo atveju, bet ½ ginčo buto rinkos vertės dalį. Dėl minėtų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atsakovui priteista 132 000,00 Lt (38 229,84 EUR) piniginė kompensacija keistinas ir atsakovui iš ieškovės priteistina 54 014,14 EUR kompensacija (108 028,26 EUR : 2 = 54 014,14 EUR).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teisėjų kolegija, pakeitusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d., 98 str. 3 d.). Atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, atsakovui priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y., atsakovui iš ieškovės priteistina 41,71 EUR žyminio mokesčio už priešieškinį, bei 41,00 EUR už apeliacinį skundą (iš viso: 82,71 EUR) (I t., b.l.121; III t., b.l.7).
Atsakovas taip pat nurodė patyręs 1 172,96 EUR atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (II t., b.l.24;33), tačiau pažymėtina, jog prašoma priteisti už atstovavimą teismo posėdžiuose, kopijų tvirtinimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui suma viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl iš ieškovės atsakovui priteistina atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme suma mažintina iki 1 072 EUR . Atsakovas taip pat patyrė 450 EUR atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (III t., b.l.14;15), kurių suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl jam priteistina iš atsakovo 450 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.). Iš viso už atstovavimą abiejų instancijų teismuose atsakovui iš ieškovės priteistina 1 522 EUR suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl kompensacijos priteisimo ir šioje dalyje priešieškinį tenkinti: priteisti iš ieškovės J. A. atsakovo A. R. naudai 54 014,14 EUR piniginę kompensaciją.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir iš naujo paskirtyti bylinėjimosi lšidas: priteisti iš ieškovės J. A. atsakovo A. R. naudai 1 604,71 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.