- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2-6598-251/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-03-05587-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- E. M.
- Išvadą teikia
- Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Daiva Rusakienė, Jūratė Bieliauskienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jolantai Žukauskienei,
viešame parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl santuokos nutraukimo, institucija, teikianti išvadą Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. M. nurodė, kad pateikė ieškinį atsakovui E. M., kuriuo prašo santuoką tarp D. M. ir E. M., įregistruotą 1997-05-10 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 242, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepilnamečių vaikų D. M. ir I. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove D. M., priteisti iš atsakovo E. M. nepilnamečių vaikų D. M. ir I. M. išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jų pilnametystės kiekvienam po 400,00 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti D. M., palikti santuokinę pavardę M., priteisti iš atsakovo 50000,00 Lt neturtinę žalą, padalinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe turimą nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei kilnojamąjį turtą automobilį Mitsubischi Galant, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), už ieškovei atitenkantį nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui 21000,00 Lt kompensaciją, priteisti iš atsakovo po 2000,00 Lt įsiskolinimą kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2012-04-13 iki 2012-09-12, priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad iš pradžių su vyru gyveno gerai, bet gimus sūnui, pradėjo pastebėti, kad sutuoktinis laisvalaikio metu pradėjo išeidinėti iš namų, nustojo su ieškove gyventi santuokinį gyvenimą. Galutinai santykiai pašlijo atsakovui 2012-07-05 panaudojus prieš ieškovę smurtą, dėl kurio, atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas prisipažino kaltu, atsiprašė, todėl ieškovė jam atleido ir ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Nepaisant to, atsakovas jokių išvadų nepadarė, sistemingai vartoja alkoholinius gėrimus, į namus grįžta 3-4 val. ryto, prikelia ieškovę ir vaikus, neleidžia jiems ilsėtis. Faktiškai nuo 2012 m. balandžio mėnesio atsakovas neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, jais nesirūpina, ieškovė viena prižiūri ir auklėja savo nepilnamečius vaikus, teikia jiems išlaikymą. Atsakovas niekaip prie vaikų auklėjimo ir išlaikymo neprisideda. Santuokoje įgijo nekilnojamąjį turtą, butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 63000,00 Lt, bei kilnojamąjį turtą automobilį Mitsubischi Galant, 1989 m. gamybos, kuris šiuo metu yra bevertis. Pati ieškovė kreditorių neturi, atsakovas jos žiniomis kreditorių taip pat neturi. E. M. kaltė pasireiškia tuo, kad jis neremia šeimos, negyvena santuokinio gyvenimo, slepia savo darbo pajamas. Ieškinį prašo tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas E. M. parodė, kad sutinka, kad santuoka su ieškove D. M. būtų nutraukta, tačiau nesutinka, kad santuoka iširo dėl jo kaltės. Dėl santuokos iširimo yra kalta pati ieškovė, kuri daugiau nei metai savaitgaliais negrįžta namo, kas kelia pagrįstus įtarimus, jog ieškovė turi kitą vyrą. Nurodo, kad nesutinka, kad ieškovei būtų priteista neturtinė žala, kurią ieškovė neva patyrė dėl šeimos gyvenimo sugriovimo, fizinių ir dvasinių kančių patyrimo, nesirūpinimo šeima ir pan. Nurodo, kad nesutinka, kad priteisus ieškovei santuokoje įgytą butą ji būtų įpareigota sumokėti atsakovui 21000,00 Lt kompensaciją, kuri atitiktų tik 1/3 buto vertės, bei nesutinka, kad automobilis Mitsubischi Galant yra bevertis, nes pagal viešai prieinamą informaciją tokios markės ir tokių metų gamybos automobilis yra vertinamas 1500,00 Lt, todėl mano, kad teisinga būtų atsakovui priteisti iš ieškovės 31500,00 Lt kompensaciją už ½ buto dalį ir 750,00 Lt kompensaciją už automobilį. Nurodo, kad sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, prieštarauja dėl ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą po 2000,00 Lt kiekvienam už laikotarpį nuo 2012-04-13 iki 2012-09-12, bei po 400,00 Lt kiekvienam išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, nes tokių išmokų mokėti neišgalės, jo darbo užmokestis šiuo metu yra tik 716,50 Lt per mėnesį.
Liudytojas S. Z. parodė, kad yra ieškovės tėtis. Žentas yra ūmaus būdo, išgeriantis. Paskutiniu metu nežiūri savo vaikų, neprisideda prie bendro gyvenimo, yra įsiskolinimai. Buvo sužalojęs kitą jų dukrą. Nurodė, kad remia dukrą pinigais. Padėjo nusipirkti butą, mašiną.
Liudytoja A. Z. parodė, kad yra ieškovės mama. Žentas pasak jos vėjavaikis, dažnai išgeria, naudoja psichologinį smurtą prieš vaikus. Santykiai jau seniai nutrūko, nebuvo sutarimo. Mano, kad kaltas žento girtavimas. Jis išeina ir nepareina į namus. Dukra dažnai atvažiuoja, ją remia maistu, anūkams nuperka mokyklai daiktus. Padėjo perkant butą, baldus, mašiną. Dukra yra pareiginga.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Jolanta Žukauskienė ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką.
Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26 - 3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, bei dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, žiauriai elgėsi su kitų sutuoktiniu ar kitais šeimos nariais, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpino. Tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos. Kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejama santuokos iširimo kaltės prezumpcija), bet dėl kitų priežasčių. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį, pastangas išsaugoti tarpusavio santykius jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė D. M. prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo E. M. kaltės, nurodžiusi, kad gimus sūnui atsakovas laisvalaikiu pradėjo dažnai išeiti iš namų, jie nebegyveno santuokinio gyvenimo, laikui bėgant santykiai šeimoje blogėjo. Konfliktus dar labiau paaštrino tai, kad atsakovas pradėjo išgėrinėti, nuo balandžio mėnesio nebeprisidėjo prie vaikų ir šeimos išlaikymo, 2012-07-05 būdamas neblaivus prieš ieškovę smurtavo (42-43 b. l.).
Atsakovas E. M. byloje teigė, kad prieš ieškovę smurtą panaudojo jos pačios išprovokuotas, dėl to labai gailisi, ikiteisminis tyrimas, šalims susitaikius buvo nutrauktas. Prie šeimos išlaikymo, net ieškovei jau daugiau nei metai savaitgaliais išvykstančią iš namų be jokio pasiteisinimo, ieškovei būnant dažnai išgėrus, prisideda, nes iki šiol su ieškove gyvena viename bute, perka maistą, higienos priemones, vaistus ir kt., todėl ieškovės teiginys, kad jis neprisideda prie vaikų išlaikymo yra melagingas. Atsakovas taip pat nurodė, kad turi įtarimų, jog ieškovė jam yra neištikima, turi draugą.
Teismas, įvertinęs abiejų šalių ir apklaustų liudytojų parodymus, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, daro išvadą, jog abu sutuoktiniai pažeidė savo santuokines pareigas būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27). Esant šioms aplinkybėms teismas turi pagrindą nustatyti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių E. M. ir D. M. kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodkeso 3.53 str., 3.61 str. 2 d.). Sutuoktiniams paliktinos jų santuokinės pavardės M. ir M..
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 str. numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimus.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, bei išlaikymo įskolinimo priteisimo
Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniui nuo 2012 m. balandžio mėnesio nebeskiriant lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui, ji viena faktiškai išlaiko savo nepilnamečius vaikus, teikia jiems gyvenamąjį būstą. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados (52 b.l.) matyti, kad nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą yra tikslinga nustatyti su mama, bei paskirti ją nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovės gyvenamoji aplinka vaikams sava ir įrasta, be to, tokio amžiaus vaikams reikalinga motinos globa ir įtaka, todėl nepilnametės D. M. ir nepilnamečio I. M. gyvenamoji vieta nustatytina su motina D. M..
Įstatyme numatyta imperatyvi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, vertina šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.
Ieškovė ieškinyje reikalavimą dėl vaikų išlaikymo dydžio iš dalies pagrindė konkrečiais įrodymais: pateikė išsamų sąrašą vaikų poreikius tenkinančių išlaidų, iš kurio matyti, kad vieno vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia 800,00 Lt (4 b.l.). Pažymėtina, kad ieškovės pateikti dokumentai pilnai neatskleidžia reikalaujamo išlaikymo sudarančių išlaidų sudėties, kilmės ir dydžio, tačiau sudaro pagrindą pripažinti reikalaujamą priteisti išlaikymo dydį pagrįstu ir protingu. Iš ieškovės paaiškinimo ir bylos medžiagos matyti, kad ieškovė dirba Danutės Varanavičienės įmonėje, jos vidutinės pajamos siekia 701,00 Lt atskaičius mokesčius, tai patvirtina ir byloje esančios darbo užmokesčio pažymos (17-18 b.l.), bei gauna 52,00 Lt išmoką vaikui (20 b.l.). Atsakovas dirba UAB „Vadikoma“, jo gaunamos vidutinės pajamos atskaičius mokesčius yra 716,50 Lt per mėnesį (62 b.l.), iš Regitros duomenų bazės matyti, kad transporto priemonių registruotų atsakovo vardu nėra (23 b.l.). Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nors šis kriterijus yra orientacinis, tačiau šios bylos kontekste laikytinas protingu ir taikytinu, nustatant priteistino nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį.
Ieškovė prašo priteisti protingo dydžio išlaikymą, t.y. kiekvienam nepilnamečiui vaikui po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nors atsakovas nurodo, kad jo vidutinės gaunamos pajamos yra 716,50 Lt, ir jis sutinka nepilnamečiams vaikams kas mėnesį jų išlaikymui mokėti po 200,00 Lt kiekvienam, tačiau atsižvelgiant į tai, kad jis yra sveikas, darbingo amžiaus ir galintis susirasti ne tik geriau apmokamą, bet ir papildomą darbą, vadovaujantis vaikų interesų prioritetinės gynybos principu, iš atsakovo E. M. priteistina jo nepilnamečių vaikų išlaikymui kiekvienam po 350,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, pavedant nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti uzufrukto teise motinai D. M.. Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi, išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, t.y. kai vaiko tėvas ar motina nevykdo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 1.5 straipsniai). Ieškovė teigia, kad nuo 2012 m. balandžio iki ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. iki 2012 m. rugsėjo mėn. atsakovas materialinio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams neteikia. Šią aplinkybę atsakovas neigia. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Tais atvejais, kada vaiko tėvai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio, pareiga įrodyti, kad tėvas, gyvenantis atskirai nuo vaiko, teikė vaikui išlaikymą, tenka atskirai nuo vaiko gyvenančiam tėvui. Nagrinėjamoje byloje nepilnamečių vaikų tėvai gyvena viename bute kaip šeima, naudojasi tomis pačiomis patalpomis, kaip nurodė atsakovas, jis prisideda prie bendro šeimos ūkio, perka maistą, vaistus , higienos prekes ir pan. Nors ieškovė teigia, kad atsakovas visą laikotarpį nuo 2012 m. balandžio iki rugsėjo mėn. neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams, atsakovo prisidėjimą prie nepilnamečių išlaikymo pripažįsta epizodiniu, nepakankamu ir neatitinkančiu vaikų būtinų poreikių, tačiau teismui nepateikė daugiau jokių, šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str.). Esant šioms aplinkybėms nėra pagrindo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.
Dėl santuokoje įgyto turto
Ieškovė ir atsakovas turi santuokos metu įgytą bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) (25-26 b.l.), bei santuokos metu 2005 m. įsigytą transporto priemonę Mitsubischi Galant, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (22 b.l.). Šis turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kadangi ginčo butas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nutraukiant santuoką butas turi būti padalintas. Bendroji taisyklė, nustatant sutuoktinių bendro turto dalis, ir yra tokia, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis), o nuo šios taisyklės galima nukrypti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.123 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.127 straipsnio nuostatas dėl turto padalijimo būdų parinkimo, išaiškinta, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes šis padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Taigi, tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Nagrinėjamu atveju ginčo butas yra 2 kambarių, 44.49 kv.m. bendro ploto, todėl, ginčo turtas yra neabejotinai dalus. Ieškovė prašo ginčo butą jai priteisti natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisti piniginę kompensaciją. Prašydama taikyti tokį turto padalijimo būdą, nurodo, kad su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, buto kambariai yra pereinami, vienas nuo kito neizoliuoti. Skiriant butą natūra ieškovei bus užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų interesai. Tokios ieškovės nurodytos subjektyvios aplinkybės sudaro teisinį pagrindą netaikyti jungtinės nuosavybės padalijimo natūra būdo. Ieškovė prašo dalinant butą nukrypti nuo lygių dalių principo, t.y. jai priteisti 2/3 buto, kadangi su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, atsakovui priteisti 1/3 buto įpareigojant ieškovę už atsakovui tenkančią buto dalį sumokėti 21000,00 Lt kompensaciją. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad padalijus turtą lygiomis dalimis bus pažeisti šalių nepilnamečių vaikų interesai, todėl turtas sutuoktiniams padalintinas po ½ dalį, tačiau siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų interesų, ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisiamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.2996-9004-3018:0093, šalių įvertintas 63000,00 Lt vertę, o iš ieškovės atsakovui priteisiama 31500,00 Lt kompensaciją už ½ buto, natūra tenkančio ieškovei.
Santuokos metu šalys įgijo transporto priemonę – automobilį Mitsubischi Galant, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), ieškovės teigimu bevertį ir prašomą priteisti ieškovei. Atsakovas nurodo, kad automobilis nėra bevertis, pagal viešai spaudoje skelbiamą informaciją tokio automobilio vertė yra 1500,00 Lt, jis yra tvarkingas, važiuojantis, todėl prašo automobilį natūra priteisti atsakovui, o ieškovei priteisti ½ automobilio vertės kompensaciją, t.y. 750,00 Lt. Esant šioms aplinkybėms, ieškovei su atsakovo pasiūlymu sutinkant, nesant ginčo tarp šalių dėl šio kilnojamojo turto padalinimo, automobilis natūra priteistinas atsakovui, o ieškovei priteistina 750,00 Lt kompensacija. Apibendrinus šalims priteistą kompensacijos sumą iš ieškovės priteistina 30750,00 Lt kompensacija už didesnę, jai tenkančią santuokos metu įgyto turto dalį, atėmus atsakovo ieškovei priteistą kompensaciją (31500,00 Lt -750,00 Lt).
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 ir 6.250 straipsniai reglamentuoja klausimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, nutraukus santuoką dėl vieno sutuoktinio kaltės, sprendimą, t.y. jie spręstini pagal bendrąsias žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, kurios yra įtvirtintos Civilinio kodekso straipsniuose. Normos oponuoja dėl santuokos nutraukimo kalto asmens pareigą tokią žalą atlyginti, tačiau tai yra iš esmės sutartinės atsakomybės rūšis ir, būtent, tam, kad būtų galima taikyti šią civilinę atsakomybę, būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Ieškovė ne tik procesiniuose dokumentuose, bet ir teismo posėdžio metu iš vis nenurodė civilinės atsakomybės sąlygų. Nei žalos, nei priežastinio ryšio nebandė įrodyti, paaiškinti, kuo pasireiškė ta neturtinė žala, kodėl ją įvertino būtent tokiu dydžiu. Tai vertintina kaip deklaratyvus teiginys, kuris nurodytas ieškinyje, tačiau nepagrįstas jokiais įrodymais. Kadangi santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovė neįrodė, kad dėl atsakovo kaltės jai buvo padaryta kokia tai žala, ieškovės reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai šalių patenkintiems reikalavimams. Ieškovės prašymu žyminio mokesčio sumokėjimą teismas atidėjo iki teismo sprendimo priėmimo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Kadangi ieškovės reikalavimas dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 str. 1 d. 3 p.), t. y. 252,00 Lt (700x12x0,03), bei 143,00 Lt žyminis mokestis už patenkintą ieškovės reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, viso 395,00 Lt. Iš ieškovės priteistinas 967,50 Lt žyminis mokestis už santuokoje įgyto turto padalinimą.
Proporcingai patenkintiems reikalavimams atsakovams atlyginamos ir jų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė nurodo, kad ji turėjo 1780,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovas 1000,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei iš atsakovo priteistinos 1017,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, atsakovui iš ieškovės 500,00 Lt bylinėjimosi išlaidos. Apibendrinus priteistas šalių turėtas išlaidas, atsakovas įpareigotinas ieškovei sumokėti bylinėjimosi išlaidų skirtumą, t.y. 517,00 Lt.
Be to, šalys turi pareigą atlyginti valstybei 12,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.), todėl iš atsakovo priteistinos 7,00 Lt, o iš ieškovės 5,50 Lt išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Santuoką tarp D. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir E. M., a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini)Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo (duomenys neskelbtini), turinčių nepilnamečių vaikų nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Palikti ieškovei M., atsakovui M. pavardes.
Nustatyti, kad nutraukus santuoką šalys viena kitos neišlaiko.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir I. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jų motina D. M., a.k(duomenys neskelbtini), motinos gyvenamąją vietą laikant nepilnamečių vaikų gyvenamąja vieta.
Priteisti iš atsakovo E. M., a.k(duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų D. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir I. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvieną mėnesį mokant kiekvienam po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2012-09-20 iki jų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti D. M., a.k(duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečiams vaikams D. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir I. M., a.k(duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą.
Ieškovei D. M., a.k. a.k(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Atsakovui, E. M., a.k(duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę – automobilį Mitsubischi Galant, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagamintą 1989 m.
Apibendrinus šalims vienai iš kitos priteistiną kompensacijos, už didesnę dalintino santuokinio turto dalį, iš ieškovės D. M., a.k(duomenys neskelbtini), atsakovui E. M., a.k(duomenys neskelbtini), priteisti 30750,00 Lt (trisdešimties tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties litų) kompensaciją (31500,00 Lt -750,00 Lt).
Priteisti iš atsakovo E. M., a.k(duomenys neskelbtini), ieškovei D. M., a.k(duomenys neskelbtini), 517,00 Lt (penkių šimtų septyniolikos litų) bylinėjimosi išlaidų, priteistų vienai šaliai iš kitos šalies, skirtumą (1017,00 Lt -500,00 Lt).
Priteisti iš atsakovo E. M., a.k(duomenys neskelbtini), valstybei 395,00 Lt žyminio mokesčio bei 7,00 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, viso 402,00 Lt (keturis šimtus du litus) (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Priteisti iš ieškovės D. M., a.k(duomenys neskelbtini), valstybei 967,50 Lt žyminio mokesčio bei 5,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, viso 973,00 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt tris litus) (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.