- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-01-20
- Bylos Nr.
- I-5094-811/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04607-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, nedalyvaujant pareiškėjui, atsakovo atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. V. prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybę atstovaujančio Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau - Lukiškių TI-K) 16 000 Lt (4 633,92 EUR) neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 21 d.
Pareiškėjas patikslintame skunde (b. l. 11-12) nurodė, kad jis Lukiškių TI-K buvo įkalintas laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 21 d. Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 399, 400, 113, 111, kurių plotos apytiksliai buvo 7 m², o šiose kamerose buvo laikoma daugiau nei 4 asmenys. Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo tamsu, o gulint pirmojo aukšto lovoje skaityti ir rašyti nebuvo galimybės. Taip pat kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, langai nešvarūs, jų nuvalyti nebuvo galimybės, nes iš vidaus ir išorės langus dengia grotos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas mano, kad jis buvo baudžiamas kankinant, nes jam nebuvo suteiktas minimalus Lietuvos Respublikos teisės aktais numatytas plotas, o kameros, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, neatitiko sanitarinių ir higienos normų reikalavimų. Nurodė, kad toks teisės aktų nesilaikymas pareiškėjui lėmė fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus ir sudarė pagrindą priteisti neturtinę žalą. Pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą vertina 16 000 Lt (4 633,92 EUR).
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 17-22) nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Pareiškėjas 2013-10-17, laikotarpyje nuo 2013-11-21 iki 2013-11-25, laikotarpyje nuo 2013-12-28 iki 2013-12-29, laikotarpyje nuo 2014-01-16 iki 2014-01-19, laikotarpyje nuo 2014-02-27 iki 2014-03-03, laikotarpyje nuo 2014-03-09 iki 2014-03-12, laikotarpyje nuo 2014-04-03 iki 2014-04-06, laikotarpyje nuo 2014-04-24 iki 2014-04-28, laikotarpyje nuo 2014-05-22 iki 2014-05-25, laikotarpyje nuo 2014-07-03 iki 2014-07-09, laikotarpyje nuo 2014-09-04 iki 2014-09-08, laikotarpyje nuo 2014-10-09 iki 2014-10-11 buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taip pat pareiškėjas laikotarpiuose nuo 2013-10-21 iki 2013-11-21, nuo 2013-11-26 iki 2013-12-27, nuo 2013-12-30 iki 2014-01-16, nuo 2014-01-20 iki 2014-02-27, nuo 2014-03-04 iki 2014-03-09, nuo 2014-03-13 iki 2014-04-03, nuo 2014-04-07 iki 2014-04-24, nuo 2014-04-29 iki 2014-05-22, nuo 2014-05-26 iki 2014-07-03, nuo 2014-07-10 iki 2014-09-04, nuo 2014-09-09 iki 2014-10-09 nebuvo Lukiškių TI-K. ir tik laikotarpiuose 2013-10-18 – 2013-10-20, 2013-12-27, 2014-10-12 – 2014-10-13 pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kur buvo viršijamas esamų žmonių skaičius, t.y. vienam žmogui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas visą laiką važiavo per Lukiškių TI-K į kitas laisvės atėmimo įstaigas tranzitu ir įstaigoje buvo itin trumpą laiką. Paaiškino, kad Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra specifinė įstaiga, kadangi ji apjungia ir tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 ir LR teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“, maksimalus leistinas Lukiškių tardymo – izoliatoriaus laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Kadangi Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas yra pataisos įstaiga, Lukiškių TĮ-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. bei Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų. Pripažįsta, jog gali būti atvejų, kai tam tikros kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios vietos patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija siekia, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių sąlygos ne visiškai atitinka numatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką ir atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės kompleksas bei kitas teisės aktuose numatytas inventorius. Be to, Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad pareiškėjo S. V. laikymo sąlygos Lukiškių TI-K jo buvimo laikotarpiu atitiko teisės aktų reikalavimus, o tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo iš viso nebuvo įstaigoje, jo judėjimas buvo pakankamai dažnas, kadangi jis važiavo per Lukiškių TI-K tranzitu. Mano, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, jo reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Žalai, kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. spalio 21 d., t. y. dėl minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose pažeidimo kalinimo metu, kamerų neatitikimo higienos reikalavimams.
Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kuri įsigaliojo 2010 m. balandžio 11 d., minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nenustatyta. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2010 m. gegužės 11 d. direktoriaus įsakymą Nr. V-124, vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.
Iš atsakovo, atstovaujamo Lukiškių TI-K, atsiliepime pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kartu su pareiškėju kamerose buvusių asmenų skaičių (b. l. 17-19), matyti, jog 2013-10-17 pareiškėjui tenkantis plotas buvo 6,48 m² ir 15,81 m², laikotarpyje nuo 2013-10-18 iki 2013-10-20 – 3,51 m², 2013-11-21 – 7,38 m² ir 40,40 m², laikotarpyje nuo 2013-11-22 iki 2013-11-24 – 4,49 m², 2013-11-25 – 5,05 m², 2013-12-27 – 2,49 m², laikotarpyje nuo 2013-11-28 iki 2013-12-29 – 3,74 m², 2014-01-16 – 2,46 m² ir 20,20 m², 2014-01-17 – 5,05 m², 2014-01-19 – 3,67 m², 2014-02-27 – 7,31 m² ir 8,08 m², laikotarpyje nuo 2014-02-28 iki 2014-03-01 – 4,49 m², 2014-03-02 – 3,67 m², 2014-03-03 – 5,77 m², 2014-03-09 – 7,49 m² ir 5,05 m², 2014-03-10 – 8,08 m², 2014-03-11 – 5,77 m², 2014-03-12 – 10,54 m², 2014-04-03 – 3,69 m² ir 40,40 m², laikotarpyje nuo 2014-04-04 iki 2014-04-05 - 8,08 m², 2014-04-06 – 5,77 m², 2014-04-24 – 7,45 m² ir 6,32 m², laikotarpyje nuo 2014-04-25 iki 2014-04-27 – 4,52 m², 2014-04-28 – 6,32 m², 2014-05-22 – 7,45 m², 2014-05-23 – 8,08 m², laikotarpyje nuo 2014-05-24 iki 2014-05-25 – 8,08 m², 2014-07-03 – 7,49 m², 2014-07-04 – 5,79 m², laikotarpyje nuo 2014-07-05 iki 2014-07-06 – 5,79 m², 2014-07-07 – 5,76 m², laikotarpyje nuo 2014-07-08 iki 2014-07-09 – 8,68 m², 2014-09-04 – 3,71 m², 2014-09-05 – 61,61 m², 2014-09-06 – 5,27 m², 2014-09-07 – 3,95 m², 2014-09-08 – 4,52 m², 2014-10-09 – 7,45 m², 2014-10-10 – 15,81 m², 2014-10-11 – 4,52 m², laikotarpyje nuo 2014-10-12 iki 2014-10-13 – 3,52 m².
Taigi pareiškėjas laikotarpyje nuo 2013-10-01 iki 2014-10-21 buvo laikomas 6 dienas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis už Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus dėl minimalaus ploto, t.y. S. V. kalint Lukiškių TI-K 6 dienas nebuvo užtikrintas minimalaus ploto reikalavimas, todėl pažeidimo faktas laikytinas nustatytu.
Atsakovės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, argumentas, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, nėra reikšmingas nagrinėjamuoju atveju, nes pagal Europos žmogaus teisių teismo praktiką valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.).
Pareiškėjo argumentai, jog jis patyrė neturtinę žalą dar ir dėl to, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo tamsu, langai purvini laikytini nepagrįstais. Nagrinėjamoje byloje esantys Vilniaus visuomeninės sveikatos centro patikrinimo aktai (b.l. 25-34) patvirtina, kad Lukiškių TI-K buvo atliekami patikrinimai pagal prašymus ir skundus, juose išdėstytu turiniu. Patikrinimo aktuose nustatyta, kad kamerose Nr. 106, 258, 113, 124 dirbtinė apšvieta atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
Be to, byloje esanti medžiaga (atsakovo, atstovaujamo Lukiškių TI-K, atsiliepime išdėstytos aplinkybės, Vilniaus visuomeninės sveikatos centro patikrinimo aktai), patvirtina, kad pareiškėjas jo laikymo metu Lukiškių TI-K dėl dirbtinės apšvietos atitikimo Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams neteikė prašymų ar skundų nei Lukiškių TI-K, nei kitoms institucijoms, kurios kompetentingos tikrinti patalpas, jų sanitarinę būklę ir įrengimą, surašyti aktus, jeigu patalpų būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Pažymėtina, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centrui atliekant patikrinimus nenustatyta, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būtų nustatytos antisanitarinės laikymo sąlygos. Vilniaus visuomenės sveikatos centras patikrinimo aktuose nurodė, kad kamerose Nr. 106, 258 buvo švaru ir tai atitiko HN 76:2010 54 punkto reikalavimą, kur numatyta, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neteikė skundų dėl higienos normų neatitinkančios apšvietos bei švaros kamerose, kuriose jis buvo laikomas, todėl nustatyti pažeidimo faktą dėl higienos normų neatitinkančios apšvietos ir švaros ir dėl to galimai kylančios žalos, neįmanoma. Pažymėtina, kad byloje esantys Vilniaus visuomeninės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, kad dalyje kamerų, kuriose buvo laikomas ir pareiškėjas, nebuvo nustatyta pažeidimų dėl apšvietos normų ar švaros.
Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – LR CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismo nustatytos aplinkybės, kad 6 dienas pareiškėjas buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad S. V. atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pareiškėjo teisę – būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, pažeidimo trukmę (6 dienos), taip pat atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga (ginčui aktualiu laikotarpiu) – 1 000 Lt) ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose (2014 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1343/2014), vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 43,00 EUR suma neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl pareiškėjo prašoma 4 633,92 EUR (16 000 Lt) suma laikytina adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 ir 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. V. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. V., a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 43,00 EUR (keturiasdešimt tris eurus 00 ct.) neturtinės žalos.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.