Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio Evaldo Vanago, teisėjų Artūro Ridiko, Valdo Meidaus,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 7 klasės, nevedęs, gyvenantis faktinėje santuokoje, nedirbantis, verčiasi atsitiktiniais darbais, teistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-12-20 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 3 p., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2014-10-26, apie 3 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su broliu A. M. metu, suduodamas ne mažiau kaip septynis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir tuo padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus petyse, kairiame žaste, kairiame juosmenyje, muštinę žaizdą pakaušyje su aplinkiniu odos nubrozdinimu, muštinę žaizdą kairėje ausyje, kraujosruvas pakaušio, kairio smilkinio srities, apatinio žandikaulio dešinio kampo srities minkštuose audiniuose, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio paviršių, galvos smegenų sumušimą dešinėje smilkininėje skiltyje, kas komplikavosi galvos smegenų pabrinkimu, progresuojančiu centrinės kilmės kvėpavimo ir širdies veiklos nepakankamumu, tyčia nužudė A. M..

Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jo santykiai su broliu A. buvo blogi. Visada, kuomet atvažiuodavo brolis, tarp jų kildavo konfliktai. Brolis girtaudavo, o būdamas apsvaigęs puldavo jį (G. M.), mušdavo. Jam tekdavo bėgti iš namų, tačiau susiradęs bei parsivedęs į namus vėl mušdavo. Dėl brolio jam padarytų sužalojimų jis kelis kartus buvo gydomas ligoninėje. Brolis buvo už jį aukštesnis, stambesnio kūno sudėjimo ir fiziškai stipresnis. 2014 m. spalio mėnesio viduryje A. M. grįžo iš Kauno į namus ir iki įvykio dienos girtavo su draugais. Vengdamas konfliktų su broliu jis vėl paliko namus ir laikinai apsistojo pas draugą, sugyventinę, seserį. Spalio 25 d. vakare paskambinęs brolis pasakė, kad jam po vakarykščių išgertuvių bloga ir paprašė atvežti alaus. Nupirkęs alų grįžo į namus ir dalį alaus išgėrė su broliu, sugyventine bei A. Š.. A. M. jau prieš tai buvo gėręs, todėl išgėręs jo atvežtą alų buvo labai girtas. Jis pats girtas nesijautė, viską prisimena ir apie 23 – 24 val. nuėjo miegoti, nes kitą dieną turėjo vykti į darbą. Užmigti nepavyko, nes brolis tiek jį, tiek jo sugyventinę L. Š. vis kvietė parūkyti. Pastaroji grįždama tamsoje užkliuvo už kilimo ir griūdama atsitrenkė į staliuką bei prasikirto nosį ar lūpą. Dėl to jis riktelėjo ir liepė sugyventinei eiti miegoti. Tai išgirdęs A. M. atbėgo į kambarį, paklausė už ką jis muša L. ir nors jis paneigė ją mušęs, priėjęs A. M. ištraukė jį iš lovos ir ranka bei koja sudavė du smūgius į veidą. Sudavęs smūgius pradėjo tempti jį į koridorių, taip pat į lauką. Tai darydamas tvirtino, kad jis (G. M.) čia nemiegos. Jam įsispyrus ir priešinantis brolis atsitrenkė į šaldytuvą, kuris net susvyravo. Kuria kūno dalimi jis atsitrenkė nepastebėjo. Trumpam jam pavyko išsilaisvinti, tačiau tuoj pat brolis jį vėl sugriebė. Jis (G. M.) prašė brolį baigti muštis, tačiau šis pasakė, kad „jį visai pribaigs“, tai yra užmuš, ir vėl sudavė smūgį. Tada jis taip pat sudavė broliui ranka į veidą, bandė nuo jį sugriebusio brolio atsistumti. Taip besistumdant ir vienas kitam sudavus smūgius brolis petimi, o gal ir galvos dešine puse, atsitrenkė į krosnies sienelę, tačiau jo nepaleido ir abu susikibę nugriuvo prie krosnies. Prieš griūnant brolis dar pasakė, kad jį užmuš. Pargriuvus brolis vėl bandė keltis ir tuo momentu jam (G. M.) pavykus išsilaisvinti jis viena ranka bandė prilaikyti (kad nepasikeltų) brolį, o kita jam sudavė kelis smūgius į šonus, nugarą, juosmenį. Smūgius broliui sudavė ne norėdamas jam ką nors bloga padaryti, o gindamasis ir siekdamas, kad brolis jį paleistų. Mano, kad prasiskelti ausį bei galvą brolis galėjo grumtynių metu atsitrenkdamas į šaldytuvą bei krosnį, kadangi suduodamas smūgius jis (G. M.) rankose jokių daiktų neturėjo. Sudavęs kelis smūgius ir taip atsilaisvinęs nuo brolio jis nubėgo į kambarį, kur ketino susirinkti daiktus ir išeiti iš namų, tačiau A. Š. paprašytas grįžo ir padėjo brolį nuvesti iki lovos, kurioje jį ir paliko. Tiek jam išeinant į kambarį, tiek vedant brolį į lovą šis jam grasino, kad jam bus blogai, kad jį pribaigs. Paguldęs ir apklojęs brolį jis pasiūlė daugiau nesipykti ir su L. Š. išvyko iš namų. Nakvojo pas darbdavį, o spalio 27 d. apie pietus iš sesers R. C. sužinojo, kad brolis A. rastas miręs. Pripažįsta, kad visi A. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti jų abiejų tarpusavio grumtynių metu, tačiau šios grumtynės vyko, tai yra su broliu stumdėsi, sudavė smūgius bei abu griuvo, jam ginantis nuo agresyvaus brolio puolimo, o ne tyčia siekiant jį sužaloti ar nužudyti.

Liudytoja L. Š. parodė, kad su kaltinamuoju gyvena apie penkis metus, pažinojo ir jo brolį A., kuris kelis metus gyveno kartu su jais. Tiek tuo metu, tiek vėliau, kuomet A. M. gyveno kitur ir atvažiuodavo tik retkarčiais, išgėręs tapdavo konfliktiškas, keldavo muštynes. A. reikalaudavo iš brolio pinigų, priekaištaudavo, kad šis gyvena su ja (L. Š.). Ją pačią versdavo su juo lytiškai santykiauti, o nufotografavęs nuogą nuotraukas demonstruodavo kitiems asmenims bei žemindavo ją. Konfliktų metu A. M. ne kartą buvo sumušęs brolį G., kuris dėl to buvo gydomas ir ligoninėje. Jai su G. dėl A. M. elgesio tekdavo bėgti iš namų. A. M. buvo sumušęs G. ir paskutinio atvykimo pas juos metu, tai yra kelios dienos iki mirties – buvo likusi mėlynė paakyje. Įvykio dieną, tai yra 2014 m. spalio 25 d., namuose buvo girtaujama. Išgertuvėse dalyvavo abu broliai M., jų sesers vyras A. Š. bei ji. Dienos metu konfliktų nebuvo. Naktį, tikslesnio laiko neprisimena, jau būdama girta, eidama link lovos ji užkliuvo už kilimo ir griūdama atsitrenkė nosimi į staliuką. Nosis pradėjo kraujuoti. Atsigulusi ji dar apsišlapino. Tai pajutęs G. liepė jai apsiprausti. Nuėjus į virtuvę ją pamatęs A., galbūt pagalvojęs, kad ją sumušė G., nuėjo į kambarį ir artėdamas prie lovoje gulėjusio G. M. šaukdamas „tu čia negulėsi, čia negyvensi“ bei „daugiau tu bobos nemuši“ ištraukė G. iš lovos jį sugriebęs už kaklo ir abu susistumdė, mušėsi koridoriuje, o po to atsidūrė virtuvėje. Ji bandė A. pasakyti, kad ji pati susimušė veidą ir A. dėl to nėra kaltas, tačiau A. į tai nereagavo. Matė, kaip virtuvėje A. kelis kartus ranka sudavė G. į veido sritį, petį, spyrė į kairės pusės juosmens sritį. G. taip pat kelis kartus ranka sudavė A. į įvairias kūno vietas ir grumtynių metu abu parkrito ant grindų bei mosikuodami kumščiais vartė vienas kitą nuo šono ant šono. Netrukus A. atsistojo ir necenzūriniais žodžiais šaukdamas liepė jiems abiem išeiti iš namų, o stodamasis G. abiem rankomis bandė atsistumti nuo A. ir šis griūdamas atgal galva (pakaušiu) atsitrenkė į mūrinę plytą bei šalia plytos sudėtas pliauskas. Parkritęs A. ir toliau juos, tai yra ją ir G., keikė, liepė išeiti. Netrukus ji su G. susirinko savo daiktus ir nebenorėdami daugiau konfliktuoti abu išėjo. Išeidama matė, kad A. nenusirengęs gulėjo lovoje ir knarkė. Į namus abu nebegrįžo, o spalio 27 d. apie 13 val. G. paskambinusi jo sesuo pasakė, kad brolis A. rastas negyvas jų gyvenamajame name.

BPK 276 str. 4 d. numatyta tvarka buvo perskaityti liudytojos L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 36-38).

Liudytojas A. Š. parodė, kad įvykio dieną G. M. bei su juo gyvenančios L. Š. namuose buvo išgėrinėjama. Jie bei A. M. išgėrė apie 10 litų stipraus alaus. Naktį, kuomet abu broliai M. jau buvo girti, prasidėjo konfliktas. G. su L. Š. gulėjo viename kambaryje, o jis ir A. M. – kitame. Kažkuriuo metu A. jį pažadino ir liepė eiti pažiūrėti į kitą kambarį, nes ten kažkas vyksta. A. įjungė šviesą ir jie pamatė, kad L. Š. iš nosies bėga kraujas. Jis ją nusivedė į virtuvę apiprausti, o A., paklausęs G., dėl ko šis muša savo moterį, puolė jį ir sudavė ranka į veidą lovoje sėdėjusiam G., sugriebęs jį patraukė nuo lovos ir vėl sudavė. G. pradėjo gintis ir abu susigrūmė, stumdėsi, sudavinėjo vienas kitam smūgius. Konflikto metu dominavo A., kuris buvo fiziškai stipresnis, o G. bandė pasitraukti. Abu besigrumdami atsitrenkė ir pastūmė šaldytuvą, tačiau koridoriuje nugriuvę nebuvo. Rankose jokių daiktų jie neturėjo. Apiprausęs L. Š. jis išėjo į lauką, o po poros minučių grįžęs pamatė virtuvėje ant grindų prie krosnies gulintį A., o G. stovėjo šalia. Jis ( A. Š.) pasiūlė kviesti greitąją, tačiau A. M. atsisakė. Tada jis su G. A. nuvedė ir paguldė į lovą, o netrukus nuėjo miegoti. Ryte G. bei L. Š. nebuvo, o A. gulėjo toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo paliktas, kvėpavo tolygiai. Pamanęs, kad A. M. atsikels, jis apie 9 val. ryto išėjo. Duris paliko nerakintas. Jis pats A. M. atžvilgiu jokio smurto nenaudojo.

Liudytoja R. C. parodė, kad A. bei G. M. yra jos broliai. G. gyveno tėvų namuose, o A. K.. Jis atvažiuodavo retai, tačiau mėgdavo išgerti, o išgėrę broliai visada susipykdavo ir tuomet A., kuris buvo fiziškai stipresnis, sumušdavo G. 2011-06-24 A. buvo taip stipriai sumušęs G., kad jai jį teko vežti į Visagino ligoninę. A. ji buvo prašiusi nebeliesti G., nes už smurtavimą jis gali būti teisiamas („sės į kalėjimą“), tačiau jis ir jai pagrasino, kad sudegins ją ir dėl to ji jo bijojo. Paskutinį kartą A. grįžo 2014 m. spalio 10 d. Nuo tos dienos jis visas dienas gėrė. Ar tarp brolių tuo laikotarpiu vyko konfliktai nežino, tačiau spalio 27 d. jai paskambinusi draugė pasakė, kad jos kaimynas rado negyvą G. (M.). Paskambinus L. Š. atsiliepė jos sugyventinis G. Paaiškėjo, kad kaimynas supainiojo brolių vardus, tai yra jis rado mirusį A. Tai sužinojęs G. pradėjo verkti. Dieną prieš tai jai paskambinęs G. buvo pasakęs, kad brolis A. jį puolė lovoje ir jie susimušė, dėl ko jam su sugyventine teko bėgti iš namų, tačiau detaliau apie konfliktą jis nepasakojo. A. M. palaidojo ji, tačiau civilinio ieškinio nereiškia.

Iš 2014-10-27 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje esančioje lovoje rastas vyriškos lyties lavonas su smurto žymėmis. Ant lavono veido bei antklodės ties galvos sritimi matomos kraują primenančios dėmės. Ant tame pačiame kambaryje esančios spintelės randasi tualetinio popieriaus skiautės su kraują primenančia dėme. Greta televizoriaus stalelio esančioje lovoje randasi pagalvė, kurios užvalkalas suteptas kraują primenančiomis netaisyklingos formos dėmėmis. Kambario viduryje ant grindų patiestas kilimas. Kambariuose bei virtuvė stebima netvarka, matomi tušti alkoholinių gėrimų buteliai (b. l. 6-16).

Specialisto išvadoje Nr. M 1412/14(01) nurodoma, kad A. M. padaryti odos nubrozdinimai petyse, kairiame žaste, kairiame juosmenyje, muštinė žaizda pakaušyje su aplinkiniu odos nubrozdinimu, muštinė žaizda kairėje ausyje, kraujosruvos pakaušio, kairio smilkinio srities, apatinio žandikaulio dešinio kampo srities minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio smegenų pusrutulio paviršių, galvos smegenų sumušimas dešinėje smilkininėje skiltyje. A. M. mirė nuo galvos sužalojimų visumos. Neatmetama galimybė, kad A. M. lavone konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti ir pačiam griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais per trumpą laiko tarpą vienas po kito (b. l. 18-26).

Specialisto išvada Nr. G 3724/14(01) nustatyta, kad G. M. padaryta įodinės kraujosruvos ir minkštųjų audinių patinimas dešiniame antakyje, poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje ir kairėje užausinėje srityje, abiejų pečių srityse, abiejuose žastuose, dešinės alkūnės srityje, kairiame dilbyje, krūtinės ląstos dešiniame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimai kaktos kairėje, abipus alkūnių srityse ir kairėje blauzdoje. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiolika trauminių poveikių, 3 – 5 parų laikotarpyje iki apžiūros (2014-10-28) (b. l. 64).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir įstatymo nuostatas dėl baudžiamosios atsakomybės, teismas konstatuoja, kad G. M. gynėsi nuo pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į savo sveikatą ar gyvybę ir nors jo veika formaliai ir atitinka BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį, tačiau esant visoms būtinosios ginties sąlygoms, nuo baudžiamosios atsakomybės jis turi būti atleistas.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Tokia asmens teisė yra įtvirtinta ir tarptautiniuose teisės aktuose – Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 2 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad „gyvybės atėmimas negali būti laikomas prieštaraujančiu šiam straipsniui, jeigu tai įvyko neviršijant tokio jėgos panaudojimo, kai tai neišvengiamai būtina ginant kiekvieną asmenį nuo neteisėto smurto“. BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, o būtent kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams ir gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą.

Teismas konstatuoja, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis G. M., stumdamas bei suduodamas smūgius savo broliui A. M., padarė jam sužalojimus, kurių išdavoje nukentėjusysis mirė. Tačiau šiuos veiksmus kaltinamasis atliko esant būtinosios ginties sąlygomis. G. M. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad konfliktą brolis A. M. pradėjo iš esmės be jokios priežasties, tai yra jam jau gulint lovoje priartėjo prie jo ir vartodamas necenzūrinius bei grasinančio pobūdžio žodžius smūgiavo ranka bei koja į galvos sritį ir sugriebęs jį ištraukė iš lovos. Nors tiek jis, tiek L. Š. paneigė A. M. išsakytą teiginį, kad jis neva sumušė savo sugyventinę (L. Š.), tačiau A. M. savo smurtinių veiksmų nenutraukė. Priešingai, jis, nors G. M. ir prašė jo liautis mušti jį, G. M. nepaleido, bandė ištemti jį į lauką, o nepavykus nusitempė į virtuvę. Tempdamas G. M. A. M. pasakė, kad „jį visai pribaigs“. Žinodamas, koks, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyvus yra brolis A., taip pat įvertinęs tiek akivaizdų brolio fizinį pranašumą, tiek ankstesnę tarpusavio bendravimo patirtį, kuomet būdamas girtas brolis A. jį daug kartų buvo sumušęs net iki patekimo į ligoninę, kaltinamasis turėjo pagrindą manyti, kad A. M. savo grasinimą gali ir realizuoti. Tokios įvykio aplinkybės, kurias iš esmės patvirtino ir liudytojai L. Š. bei A. Š., suponuoja išvadą, kad A. M. kėsinimasis buvo pavojingas, realus ir akivaizdus. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad nors, kaip ir nurodyta, teisę į būtinąją gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas, tačiau, šiuo atveju, G. M. neturėjo ir tokios galimybės. Jis, kaip patvirtino ir liudytojas A. Š., bandė išvengti A. M. puolimo ir traukėsi, tačiau A. M. savo aktyviais veiksmais G. M. tokios galimybės nesuteikė ir jį paleido tik tuomet, kai G. M. bandant išsivaduoti iš A. M. pastarasis galva atsitrenkė į krosnį ir nugriuvo ant grindų. Beje, prieš atsitrenkiant į krosnį A. M. dar kartą išsakė grasinimą užmušti G. M.. Kaltinamojo bei liudytojų nurodomas aplinkybes, tai yra kad būtent A. M. konflikto metu buvo iniciatorius ir aktyvioji pusė, iš dalies patvirtina ir specialistų išvadų duomenys – A. M. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai septyniais trauminiais poveikiais, tuo tarpu G. M. – mažiausiai keturiolika trauminių poveikių. Pažymėtina ir ta aplinkybė, kad, kaip nurodoma specialisto išvadoje, A. M. nustatyti mirtį sukėlę sužalojimai galvoje buvo padaryti kontaktuojant (griuvinėjant) su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Įvertinus sužalojimų galvoje pobūdį bei tai, kad G. M. jokių specialiai žaloti pritaikytų ar kitokių daiktų konflikto metu neturėjo ir nenaudojo, darytina išvada, kad jie padaryti A. M. galva atsitrenkus į krosnies paviršių, tai yra vietoje, kurioje ir baigėsi A. M. bei kaltinamojo konfliktas. Jokių duomenų, kad A. M. mirtį sukėlusius sužalojimus G. M. padarė pavojingam kėsinimuisi pasibaigus ar jį atrėmus ir tokiu būdu peržengė būtinosios ginties ribas, byloje nėra. Priešingai, įvertintais įrodymais nustatytos įvykio aplinkybės rodo, kad A. M. nutraukus savo aktyvius puolamuosius veiksmus, G. M. su toje pačioje patalpoje buvusiu A. Š. nuvedė A. M. iki lovos, jį paguldė, apklojo bei, A. Š. likus su A. M., vengdamas tolesnio konflikto su A. M., pasišalino iš savo namų. Šios aplinkybės ne tik patvirtina aplinkybę, kad pasibaigus pavojingam kėsinimuisi kaltinamasis nutraukė ir savo aktyvius gynybinius veiksmus, bet ir paneigia kaltinimo teiginį, kad suduodamas ne mažiau kaip septynis smūgius į įvairias kūno vietas A. M. jis tyčia jį nužudė, taigi siekė savo brolio mirties.

Tokiu būdu, įvertinęs nurodytų aplinkybių bei įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. M. nustatytomis aplinkybėmis veikė būtinosios ginties situacijoje, būtinosios ginties ribų neperžengė ir vadovaujantis BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis dėl kilusių padarinių pagal baudžiamąjį įstatymą jis neturi atsakyti.

Būtinoji gintis yra viena iš BK V skyriuje numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, o vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nustačius šią aplinkybę, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis, baudžiamąją bylą, kurioje G. M. buvo kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nutraukti dėl baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės – būtinosios ginties ir nesant būtinosios ginties ribų peržengimo.

G. M. taikomas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio paso – paėmimą bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.