Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2014-03-07 · Civilinė byla Nr. 2-18-780/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-07
Bylos Nr.
2-18-780/2014
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00456-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ramūnas Šarka
Ieškovas
I. Š.
Atsakovas
A. B.
Advokatai
Mečislovas Norvaišas
Civilinė byla Nr. 2-18-780/2014Proceso Nr. 2-27-3-00456-2013-5Procesinio sprendimo kategorija (S) 76.4; 77.4.2; 78.2.1; 116.4.
LAZDIJŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 7 d.Lazdijai

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovei I. Š. ir jos atstovui advokatui Mečislovui Norvaišui, institucijos, duodančios išvadą, atstovei Jurgitai Čeponytei-Sušinskienei, viešame teismo po­sėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui A. B..

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu sumažinusi savo reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė prašo:

1) nustatyti, kad atsakovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. Š. yra A. B. dukra;

2) nustatyti nepilnametės V. Š. gyvenamąją vietą su I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

3) priteisti iš atsakovo A. B. nepilnametei V. Š. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2010 m. rugsėjo 1 d.

Šalies argumentai

Ieškovė paaiškino, kad su atsakovu A. B. kartu gyveno nuo 2009 metų kovo mėnesio iki 2010 m. birželio mėnesio. 2010-05-02 ieškovei gimė duktė V. Š.. Iki vaiko gimimo ieškovė su atsakovu gyveno Kaune, kartu nuomojosi butą, vedė bendrą ūkį, abu prisidėjo prie būsto išlaikymo, gyveno kaip pora. Maždaug 2-3 mėnesius kartu su jais gyveno ir ieškovės sesuo J. S.. Kai ieškovė pasakė atsakovui, kad laukiasi jų kūdikio A. B. apsidžiaugė, jie ir toliau gyveno kartu. Atsakovas dalyvavo gimdyme, lankė ieškovę ligoninėje, o po vaiko gimimo dar mėnesį gyveno kartu su ieškove ir jų vaiku pas ieškovės seserį D. P., rūpinosi dukra. Tačiau po to atsakovas dingo ir iki šiol savo vaiko nėra aplankęs ar matęs. Savo tėvystės atsakovas niekada neneigė, pripažino ieškovei, kad yra V. Š. tėvas. Išlaikymo savo dukrai atsakovas neteikia ir niekada neteikė. Ieškovė nurodo, kad vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį būtina suma yra apie 1 000 Lt, tačiau atsižvelgdama į atsakovo turtinę padėtį ir jo turimus kitus keturis vaikus, ji sumažino savo reikalavimus ir prašo priteisti iš A. B. po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ir išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, skaičiuojant po 200 Lt per mėnesį.

Atsakovas A. B. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą (b. l. 76), ieškinio nuorašą jis yra gavęs ir ieškovės reikalavimus žino (b. l. 27), prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Nors Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 388 str. 2 d. numato, kad atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, tačiau išimtiniais atvejais įstatymas leidžia teismui išnagrinėti bylą ir nedalyvaujant atsakovui, jeigu nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo ar jo dalyvavimas neturi įtakos sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą teismas pripažįsta, kad ši byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, nes jis akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesine teise dalyvauti teismo posėdyje ir dėl to nėra galimybės užtikrinti jo dalyvavimo. Atsakovas be svarbių priežasčių pats neatvyko nei į vieną teismo posėdį (b. l. 35, 50-51, 71), už ką jau tris kartus buvo nubaustas bauda ir bandytas į teismo posėdį atvesdinti su policijos pagalba (b. l. 36-37, 53, 72). Vienintelį kartą teismo posėdyje atsakovas dalyvavo kai policija jį atvesdino prievarta, tačiau į kitus ankstesnius teismo posėdžius ir į šį teismo posėdį policija negalėjo jo atvesdinti. Paskutiniame tarnybiniame policijos pareigūno pranešime nurodyta, kad A. B. gyvenamosios vietos nežino net jo žmona, savo gyvenamojoje vietoje jis negyvena nuo 2014-01-25, telefonu neatsiliepia (79). Be to, atsakovas ne tik turėjo teisę pateikti atsiliepimą į ieškinį, bet ir pasinaudojo savo teise pateikti įrodymus, paneigiančius ieškovės reikalavimus, nes jis pats prašė paskirti DNR ekspertizę jo tėvystei nustatyti, sutiko sumokėti užstatą ekspertizės išlaidoms padengti (b. l. 57), tačiau to nepadarė ir ekspertizės atsisakė. Kadangi atsakovui buvo suteiktos visos galimybės pareikšti savo atsikirtimus ir pateikti įrodymus savo tėvystei paneigti, tačiau jis pat tuo nepasinaudojo ir vengia dalyvauti bylos nagrinėjime, tai jo dalyvavimas teismo posėdyje neturi įtakos sprendimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyti įrodomieji faktai patvirtina, kad atsakovas yra ieškovės dukters V. Š. tėvas, tačiau tarp jo ir vaiko nėra susiformavęs joks ryšys, jis neišlaiko savo vaiko nuo pat jo gimimo, todėl A. B. pripažintinas V. Š. tėvu, nepilnametės gyvenamoji vieta nustatytina su motina, o iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikui ir išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos.

Šios išvados grindžiamos šiais įrodymais ir argumentais.

2012-11-07 Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu (b. l. 9) buvo nustatyta, kad V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime jos tėvu nurodytas R. Š. (b. l. 12) nėra ieškovės dukters tėvas. Todėl nuginčijus duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą ieškovė gali reikalauti nustatyti atsakovo A. B. tėvystę teismo tvarka (Civilinio kodekso (toliau CK) 3.146 str. 2 d., 3.147 str. 2 d.).

Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 str. 1 d.). Be to, atsakovo atsisakymą ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 str. 2 d.).

Šioje byloje liudytojomis apklaustos ieškovės seserys D. P. ir J. S. patvirtino, kad ieškovė ir atsakovas prieš V. Š. gimimą gyveno kartu, viename bute, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip pora, kartu lankydavosi svečiuose pas liudytojas ir pas ieškovės tėvus, atsakovas niekada neneigė, kad yra ieškovės dukters tėvas. Liudytojos patvirtino, kad atsakovas lankė ieškovę ir ligoninėje po gimdymo, o vieną mėnesį po gimdymo šalys su vaiku gyveno pas liudytoją D. P..

Šie liudytojų parodymai visiškai patvirtina ieškovės paaiškinimus, todėl bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas tiek iki vaiko gimimo, tiek ir po to, leidžia daryti išvadą, kad A. B. yra V. Š. tėvas, nes sužinojęs apie ieškovės nėštumą jis ir toliau gyveno ir vedė bendrą ūkį su ja, savo tėvyste neabejojo ir ieškove bei vaiku rūpinosi ir po dukters gimimo. Pabrėžtina, kad atsakovas šioje byloje nei karto neneigė savo tėvystės ir nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus. Be to, atsakovo atsisakymą ekspertizės giminystės ryšiui įrodyti teismas pripažįsta kaip jo tėvystės įrodymą, nes jis pats prašė tokią ekspertizę atlikti ir pats vėliau jos atsisakė, nesumokėdamas avanso ekspertizės išlaidoms padengti ir nepaaiškindamas savo atsisakymo motyvų (CPK 90 str. 3 d.).

Nustačius atsakovo tėvystę, V. Š. gyvenamoji vieta nustatytina su jos motina I. Š., nes tarp vaiko ir tėvo nėra ir niekada nebuvo jokio ryšio, vaikas niekada negyveno su atsakovu ir jo nesuvokia kaip savo tėvo, atsakovo oficiali šeima dėl negebėjimo tinkamai rūpintis kitais keturiais savo vaikais yra įrašyta į Kėdainių rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų apskaitą, o ieškovė savo dukra tinkamai rūpinosi ir užtikrina visas būtinas sąlygas vaikui augti ir vystytis (b. l. 24-25). Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina visiškai atitinka vaiko interesus.

Nustačius atsakovo tėvystę ir vaiko gyvenamąją vietą su motina, būtina išspręsti ir vaiko išlaikymo klausimą (CPK 392 str. 1 d.).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko po­rei­kiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Pareigos išlaikyti savo vaiką negalima nei atsisakyti, nei nuo jos atleisti. Todėl esant reikalavimui priteisti išlaikymą vaikui ir nustačius, kad tėvai ar vienas iš jų nevykdo tokios pareigos, toks reikalavimas negali būti nepatenkinamas. Tokiose bylose būtina nustatyti ne tėvų pareigą išlaikyti vaiką, o tik vaikui reikalingą ir tėvo priteistiną išlaikymo dydį. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, todėl situacija kai išlaikymą teikia tik vienas iš tėvų pažeidžia išlaikymui būtino nepilnamečio vaiko po­rei­kių bei tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad nuo dukters gimimo jis būtų prisidėjęs prie jos išlaikymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą yra visiškai pagrįstas. Ieškovės prašomas priteisti 200 Lt išlaikymo dydis taip pat nėra akivaizdžiai per didelis, neprieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams bei suformuotai teismų praktikai. Pabrėžtina, kad atsakovas nepareiškė jokio prieštaravimo dėl šio ieškovės reikalavimo, neginčijo nei vaiko poreikių dydžio, nei prašomo iš jo priteisti išlaikymo dydžio, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti 200 Lt dydžio išlaikymo savo dukrai. Be to, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nustatant priteistiną išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Atsakovas A. B. yra jauno amžiaus, nepateikė jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas. Priešingai, iš VSDFV Sodros duomenų matyti, kad 2013 metais jis dirbo pas ūkininką (b. l. (b. l. 67-68) ir tai patvirtina, kad jis gali gauti pajamų, reikalingų vaikams išlaikyti. Todėl neturėjimas darbo ir pajamų dabartiniu metu, savaime nėra ta aplinkybė, kuria atsakovas gali pateisinti savo pareigos išlaikyti dukrą nevykdymą. Nors atsakovas turi ir kitų vaikų, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti ir ieškovės bei savo dukrą V. Š. ir nėra pagrindas priteisti jai mažesnio nei prašo ieškovė dydžio išlaikymą, kuris ir taip patenkins tik būtinus vaiko poreikius.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir prioritetinį vaiko interesų gynimo principą, teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalaujamas 200 litų išlaikymo dydis nepažeis CK 3.192 str. įtvirtinto išlaikymo proporcingumo tarp vaiko poreikių ir atsakovo turtinės padėties principo.

Kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis teiktinas išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui datos (CK 3.200 str.).

Kadangi byloje nustatyta, jog išlaikymo savo dukrai atsakovas neteikė nuo pat jos gimimo, o per šį laikotarpį šalių dukrą išlaikė viena ieškovė, tai tenkinant ieškinį, iš atsakovo išieškotinas ir ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus iki ieškinio pateikimo (CK 3.200 str.). Ieškovės prašymu bendra įsiskolinimo suma skaičiuojama pagal tą patį iš atsakovo priteistiną vieno mėnesio išlaikymo dydį – 200 Lt kas mėnesį, todėl visa išlaikymo įsiskolinimo suma už trejus metus sudaro 7 200 Lt (200 Lt x 36 mėn.).

Sprendimas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.).

Ieškinį patenkinus visiškai ieškovei iš atsakovo priteisiamos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 98 str.), kurias sudaro 800 litų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus, teikiant konsultacijas ir atstovaujant teisme (b. l. 33-34).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti išlaikymą ir iki teismo sprendimo priėmimo jai buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas už neturtinius reikalavimus, todėl tenkinant ieškinį atitinkamos žyminio mokesčio sumos, kurių bendra suma sudaro 216 Lt (200 Lt x 12 mėn. x 3 % + 144 Lt) išieškotinos iš atsakovo (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 83 str. 1 d. 2 p., 84 str., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 p.).

Iš atsakovo taip pat išieškotinos ir išlaidos, susijusios su pro­cesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), kurios sudaro 37,75 Lt sumą.

Viso iš atsakovo išieškotina 253,75 Lt (216 Lt + 37,75 Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 282 str., 399 str. teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o V. Š. yra A. B. dukra.

Nustatyti nepilnametės V. Š. gyvenamąją vietą su motina I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. B. nepilnametei dukrai V. Š. išlaikymą po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

Išlaikymą išieškoti vaiko motinai I. Š. nuo ieškinio padavimo dienos, - 2013 m. rugpjūčio 16 d., ir pavesti jai šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Kas mėnesį mokamomis perio­di­nėmis išmo­ko­mis priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Išieškoti iš atsakovo A. B. 7 200 Lt (septynis tūkstančius du šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai V. Š. už tris metus iki ieškinio padavimo dienos, ir pavesti vaiko motinai I. Š. šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo A. B. 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. Š..

Priteisti iš atsakovo A. B. 253,75 Lt (du šimtus penkiasdešimt tris litus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Šarka