Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-04-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1778-1078/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
A5.-1778-1078/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01216-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ieva Narbutaitė
Pažeidėjas
V. K., Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A5.-1778-1078/2019
Proceso Nr. 4-68-3-01216-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,sekretoriaujant Viktorijai Lukaševičienei, Julijai Tiukšaidalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K.,

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyriaus (toliau – ir Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą) atstovei R. Č.,

vertėjaujant Natalijai Reut, Irinai Pikčilingienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K., būdamas (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. buveinės adresas (duomenys neskelbtini), veiklos vykdymo adresas - siuvykla, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje) įgaliotu asmeniu, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent, patikrinimo, vykusio 2019 m. vasario 11 d. apie 14.30 val. metu nustatyta, jog jis leido dirbti V. K. įmonei priklausančioje siuvykloje, teisės aktų nustatyta tvarka su V. K. nesudarius rašytinės darbo sutarties bei apie jos įdarbinimą nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui apie jos (darbuotojos V. K.) įdarbinimą vieną dieną iki darbo pradžios. Šiais savo veiksmais V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. nurodė, kad iš esmės savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusižengimo neginčija, nuoširdžiai gailisi, jog gavosi taip, kad pažeidė įstatymus. Paaiškino, jog penktadienį (2019 m. vasario 8 d.) atėjo siuvėja V. K., kurią ir priėmė į darbą, pasirašė darbo sutartį. Jis su V. K. darbo sutartį pasirašė 2019 m. vasario 8 d., dirbti ji turėjo pradėti pirmadienį, tačiau penktadienį V. K. dar nežinojo, ar dirbs pas juos, nes turėjo ir daugiau darbo pasiūlymų. Pirmadienį (2019 m. vasario 11 d.) jis darbe laukė V. K., bet iki 11 val. nesulaukė, jam reikėjo išvykti. Darbuotojai sakė, kad tą dieną buvo atėjusi V. K., laukė jo, norėjo įsidarbinti, o po to jau atėjo Darbo inspekcijos darbuotojai. Kiek jam žinoma iš ceche dirbusių darbuotojų, V. K. nieko nedirbo siuvykloje, o tik laukė jo. Siuvykloje vykusio patikrinimo metu jo darbe nebuvo, jis prie siuvimo mašinos V. K. nesodino, kodėl rašytiniame paaiškinime pastaroji nurodė, kad dirbo konkretų darbą – paaiškinti negali. Paaiškino, kad norėjo, jog V. K. pas juos dirbtų, nes ji galėjo atlikti visus darbus, jau buvo siuvusi Lenkijoje, todėl joks išbandymas jai nebuvo taikytas. 2019 m. vasario 8 d. jis buvo informavęs direktorių A. S., kad yra tokia kandidatė (V. K.).

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. nurodė, kad penktadienį (2019 m. vasario 8 d.) ji nuvyko į (duomenys neskelbtini), pabendravo su darbuotojomis, tačiau tą dieną ji turėjo reikalų ir pasakė, kad atvyks pirmadienį. Pirmadienį jai atvykus – nebuvo direktoriaus, kuris galėtų ją įdarbinti. Pirmadienį ji laukė direktoriaus, kalbėjosi su darbuotojais, technologu, klausė apie darbo sąlygas, kadangi Baltarusijoje buvo dirbusi su kitokiomis siuvimo mašinomis, tai nusprendė pabandyti pasiūti su (duomenys neskelbtini) patalpose buvusiomis siuvimo mašinomis, bet bandė siūti tik ant skudurų. Neklausė, ar galima siūti, tiesiog pati prisėdo ir pabandė. Jai jau išeidinėjant iš cecho, atėjo dvi moterys iš darbo inspekcijos, liepė jai rašyti pasiaiškinimą, ji labai skubėjo išeiti, todėl pasiaiškinime parašė bet ką, juo tikėti nereikia, ten nurodė netiesą, o apklausiama teisme – nurodo teisingas aplinkybes. Paaiškino, kad darbo sutartį ji pasirašė jau po patikrinimo, t. y. 2019 m. vasario 11 d., apie 15 val., tą dieną ji ir buvo įdarbinta.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K. nurodė, kad ji dirba Darbo inspekcijoje, buvo gauta užduotis patikrinti (duomenys neskelbtini), kadangi buvo duomenų, jog šioje bendrovėje, adresu (duomenys neskelbtini), asmenys dirba nelegaliai. Nuvykus nurodytu adresu minėtos bendrovės nerado, nes toje vietoje buvo statybų aikštelė, negalėjo prieiti prie nurodyto adreso. Buvo matyti, jog prie sienos, už tvoros buvo labai ryškiai apšviestas kambarys, panašus į siuvimo cechą. Nuėjus prie langelio, pamatė dirbančias darbuotojas (4-5 asmenis), viena lygino, kitos sėdėjo prie siuvimo mašinų. Pabeldus į langelį, jai buvo nurodyta eiti prie kito įėjimo. Priėjus, tos durys taip pat buvo užrakintos. Po minutės priėjo dvi moterys. Viena iš moterų nurodė nekalbanti lietuviškai, su ja toliau buvo bendraujama rusiškai. Minėta moteris nurodė, jog yra Baltarusijos pilietė, teigė labai skubanti, negalinti bendrauti su jomis, tačiau jai buvo pateiktas rusų kalba surašytas blankas ir pareikalauta parašyti paaiškinimą, ką ji ir padarė. Pati V. K. nurodė, kad ji dirba, siuva kišenėles, dirbo jau ir penktadienį, taip pat patikrinimo dieną (pirmadienį), paaiškino, kad sutartis su ja pasirašyta nebuvo, kadangi su V. K. tarėsi, jog ji susitars darbo biržoje, kad jos darbo vieta būtų subsidijuojama. Liudytoja nurodė, kad ji pati V. K. dirbančios nematė, darbo faktas nustatytas iš pačios V. K. paaiškinimų patikrinimo metu. Patikrinimo metu buvo tikrinamas (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašas, pagal jį V. K. įdarbinta nebuvo. Atliekant patikrinimą, taip pat buvo bendraujama ir cecho meistre ir dar viena darbuotoja. Liudytoja pažymėjo, jog atliekant patikrinimą, niekas nebuvo gąsdinamas, buvo tik parodyti pažymėjimai ir užduodami klausimai.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad V. K. atlikto patikrinimo dieną (vasario 11) nedirbo, ji vasario 8 d. buvo atvykusi į darbo pokalbį. Jis kalbėjo su darbuotojomis, jos visos patvirtino, kad V. K. nedirbo ir pasirašė, jo paties tuo metu ceche nebuvo. V. K. turėjo pradėti dirbi pirmadienį, darbo sutartis su ja buvo sudaryta penktadienį, t. y. vasario 8 d., o Sodrai pranešta vasario 11 d., apie 15 val. Nurodė, kad jis vadovauja (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, jog prieš priimant asmenį į darbą, su kandidatu yra pasikalbama apie patirtį, žiūrima, kaip žmogus siuva, darbo sutartimi būna nustatytas bandomasis laikotarpis. V. K. su siuvimo mašina dirbo tik 2019 m,. vasario 11 d. po pietų, prieš tai siūti nebandė, šios aplinkybės jam žinomos iš kitų moterų, buvusių ceche.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. P. nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) meistre-technologe, dirbo šioje bendrovėje tik trumpą laiką. Pas juos buvo atėjusi V. K., tačiau ji tik pažiūrėjo įrenginius, darbo sąlygas, žadėjo ateiti kitą dieną, ji tikrai nedirbo. Atėjusi kitą dieną taip pat nieko nedirbo, laukė direktoriaus, o tuomet atėjo moterys iš darbo inspekcijos ir V. K. nebeišleido, nors pastaroji tikrintojoms sakė, kad jai reikia išeiti į kursus ir dirbs tik grįžusi iš kursų. Tuo metu, kai V. K. rašė paaiškinimą, ji šalia jos nestovėjo, buvo netoli to stalo ir tuo pačiu prie lygintuvo. Būdama ceche V. K. nieko nebandė daryti su siuvimo mašina. Teismo posėdžio metu peržiūrėdama vaizdo įrašą, liudytoja patvirtino, jog vaizdo įraše, kai V. K. rašo paaiškinimą, fone girdisi jos (R. P.) balsas. Tai jos balsas girdisi, kai ji sako „ana atėjo pabandyt, suprantat“ (vaizdo įrašo „20190211_144751“ 2.14-2.16 min.), „jinai atėjo dar pabandė kitą operaciją ir viskas“ (vaizdo įrašo „20190211_144751“ 3.18-3.24 min.), „rašyk, kad kišenėles bandei prisiūti“ (vaizdo įrašo „20190211_144751“ 3.44 min.), „o tai ką mergaitės, jei žmogus ateina bandyti, tai ir taip negalima“ (vaizdo įrašo „20190211_144751“ 3.58-4.01 min.). Liudytoja nurodė, kad ji nesakė, jog V. K. darė tokias operacijas, nurodė, kad ji ateityje jas darys. Taip pat atsakydama į teismo klausimus, peržiūrėjus vaizdo įrašą, liudytoja nurodė, kad V. K. gal ir buvo prisėdus prie kokios moters ceche ir pabandė siūti.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. B. nurodė, kad ji matė V. K. vieną dieną, kai buvo atėjusi į siuvyklą, tą pačia dieną, kai atėjo darbo inspektorės. Iš jos (L. B.) darbo vietos matosi visa siuvykla, tikrai matė, jog V. K. nebuvo prisėdusi prie siuvimo mašinos, ji nebuvo net priėjusi, pažiūrėjo tik pro duris, visą laiką buvo apsirengusi.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja O. B. nurodė, jog V. K. siuvykole matė tik vieną kartą ir ji tikrai nieko nesiuvo. Liudytoja nurodė, kad jos darbo vieta išdėstyta taip, kad ji dirba nusisukusi į sieną, todėl nematė, ar V. K. buvo prisėdusi prie siuvimo mašinos, ar ne.

Byloje esančiame 2019 m. vasario 27 d. nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 0625-0137 užfiksuota, kad 2019 m. vasario 11 d. apie 14.35 val. nuvykus į (duomenys neskelbtini) siuvyklos patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), sustabdyta iš ten išeinanti moteris, kurios buvo paprašyta prisistatyti bei pateikti paaiškinimą, ką ji veikia šioje konkrečioje darbo vietoje. Ji nurodė, kad turėtų būti įdarbinta, tačiau įmonės pavadinimo neprisiminė. Moters paprašius pateikti asmens dokumentą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sistemoje, pagal jos asmens duomenis nustatyta, kad moteris V. K. jokioje įmonėje nėra įdarbinta. Patikrinimo metu paaiškėjus, kad siuvykla priklauso (duomenys neskelbtini), pagal turimą (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašą (Sodros duomenimis) galutinai išsiaiškinta, kad patikrinimo metu V. K. neįdarbinta įmonėje - jos šiame sąraše nėra (b. l. 3-4, patikrinimo vaizdo įrašas - vaizdo įrašas – b. l. 34).

V. K. 2019 m. vasario 11 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad (duomenys neskelbtini)ji dirbo keletą dienų, dėl darbo tarėsi su įmones direktoriumi, laukė oficialaus įdarbinimo. Ji pradėjo dirbti vasario 8 d., atliko paruošiamuosius darbus. tarėsi dėl subsidijos gavimo. Šiandien (2019 m. vasario 11 d.) į darbą ji atėjo apie 12 val., penktadienį buvo apie valandą, šiandien dirbo apie 2 valandas, bandė prisiūti kišenėles (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios Darbo sutarties Nr. 036 nustatyta, jog šią darbo sutartį sudarė (duomenys neskelbtini), atstovaujamas direktoriaus V. K. ir V. K. 2019 m. vasario 8 d., darbo sutartis neterminuota, pačioje sutartyje nurodyta, jog darbo sutartis įsigalioja nuo 2019 m. vasario 8 d., V. K. pradeda dirbti 2019 m. vasario 11 d. (b. l. 7).

Iš 2019 m. vasario 26 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto Nr. (7.2E) DV_S-14576, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2019 m. vasario 11 d. 14.54 val. pateikė 2019 m. vasario 8 d. 1-SD pranešimą Nr. 2019/02 KV apie apdraustosios V. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2019 m. vasario 11 d., pasirašytą bendrovės vadovo įgalioto asmens E. T. kvalifikuotu elektroniniu parašu (b. l. 8).

Iš byloje esančio elektroninio laiško „Pranešimas VDI“ nustatyta, Valstybinės mokesčių inspekcijos elektronine pasitikėjimo linija gautas pranešimą, kad „į (duomenys neskelbtini) atėję nauji darbuotojai ilgai negauna darbo sutarčių, nei vienas darbuotojas nežino nei kada, nei kokio dydžio atlyginimą gaus, atlyginimas mokamas tik grynaisiais pinigais“ (b. l. 10).

Iš VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, jog 2019 m. vasario 11 d. SODROS informacinėje sistemoje V. K. tarp bendrovės darbuotojų nėra (b. l. 11).

Iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 27 d. įgaliojimo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)įgaliojo V. K. būti atsakingu už darbuotojų priėmimą į darbą, pasirašyti, keisti darbo sutartis (b. l. 21-27, įgaliojimo 3 lapas, 5 pastraipa).

(duomenys neskelbtini) direktorius A. S. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad su V. K. darbo sutartis buvo pasirašyta 2019 m. vasario 8 d. ir ji turėjo pradėti dirbti 2019 m. vasario 11 d., tačiau patikrinimo metu 2019 m. vasario 11 d. apie 14 val. SODROS duomenimis ji dar nebuvo įdarbinta, nes galimai įmonės finansininkė ne laiku pridavė priėmimo į darbą dokumentus. Darbo sutartį su V. K. pasirašė įgaliotas asmuo V. K. (b. l. 16).

2019 m. vasario 25 d. V. K. paaiškinime nurodyta, jog po 13 val. jo nebuvo, tad (duomenys neskelbtini) darbuotojai patvirtino, kad V. K. atvyko adresu (duomenys neskelbtini) po 13 val. Tą dieną buvo daug darbo ir atsižvelgiant į tai, kad dalis siuvėjų sirgo, naujokės pagalba labai praverstų. Kiek jam yra žinoma, V. K. ceche nedirbo, o su VDI darbuotojomis susitiko tarpdury, apsirengusi viršutiniais rūbais, skubėdama į lietuvių k. kursus. Inspektorės paprašė, kad V. K. grįžtų ir pateiktų informaciją. Moteris labai pasimetė, nes lietuviškai nesuprato, o vėliau pergyveno, kad galėjo neteisingai suprasti užduodamus klausimus. Technologės paprašyta V. K. atvyko pagalbai į darbą po kursų - dirbo nuo 15 val. iki 18 val. Prieš pradedant darbą darbuotoja buvo supažindinta su darbo sąlygomis bei buvo pranešta apie jos įdarbinimą Sodrai. Jai buvo sudarytas individualus darbo laiko grafikas (b. l. 29).

V. K. 2019 m. vasario 27 d. pateikė pakeistus paaiškinimus, nurodydama, kad penktadienį 2019 m. vasario 8 d. ji atėjo į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti darbo vietos ir siuvimo įrangos, nes anksčiau dirbo su kitokia įranga ir ilgą laiką siuvėja nedirbo. Ji tuo metu dar nebuvo priėmusi galutinio sprendimo įsidarbinti (duomenys neskelbtini). Galutinai apsisprendė „pasilikti“ pirmadienį. Į (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 11 d. atėjo po 13 val., bet direktoriaus nebuvo. Ji nusprendė pasilikti, apsvarstyti darbo sąlygų su meistre ir įmonės darbuotojomis. Instruktavo apie taisykles. Kadangi buvo labai daug darbo, susitarė, kad bus darbe (gamyboje) po 15 val., ir iki to laiko ją suspės „įforminti“. Išeinant iš patalpų apsirengus viršutiniais rūbais, sutiko dvi moteris, kurios pradžioje neprisistatė, paklausė dėl jos dokumentų ir ar ji čia dirba, ji sakė, kad vėluoja ir skuba, ir tik po to paaiškėjo, kad tos moterys yra Darbo inspekcijos darbuotojos. Paaiškinime ji parašė, kad dirbo 3 valandas, nes ne taip suprato inspektorių jai užduotus klausimus - ji tarėsi ateiti į darbą 3 valandą, iki to turėjo ją įforminti atitinkamose institucijose (b. l. 33).

ANK 95 straipsnio 1 dalyje ra numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo sutarties sąvoka apibrėžta DK 32 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Nuostata, kad darbo sutartis turi būti rašytinė ir sudaryta dviem egzemplioriais įtvirtinta ir DK 43 straipsnio 1 dalyje. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus. Darbdavio pareiga pranešti apie darbuotojo darbo pradžią įtvirtinta DK 42 straipsnio 2 dalyje. Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. K. nurodė, kad jis savo kaltę pripažįsta, teigė, jog iš tikrųjų su VSDFV teritoriniam skyriui apie su V. K. sudarytą darbo sutartį nepranešė prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. V. K. teigė, jog darbo sutartis su V. K. buvo sudaryta 2019 m. vasario 8 d., sutartyje nurodant, jog ji dirbs nuo 2019 m. vasario 11 d., o pati V. K. bendrovėje jokių darbų neatliko. V. K. taip pat nurodė, jog vasario 8 d. V. K. dirbti nepradėjo, nes ji dar turėjo ir kitų darbo pasiūlymų. Tokius V. K. parodymus teisme patvirtino ir apklausti liudytojai: pati V. K., A. S., R. P., L. B., O. B., kurie visi teigė, jog V. K. iki jos oficialaus įdarbinimo (pranešimo apie jos įdarbinimą VSDFV) jokių darbų neatliko, tačiau šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo tikėti, kadangi jie prieštarauja vieni kitiems ir bylos medžiagai. Pirmiausia pažymėtina, jog pati V. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog ji pradėjo dirbti nuo vasario 8 d., atliko paruošiamuosius darbus, patikrinimo dieną (t. y. 2019 m. vasario 11 d.) dirbo apie 2 valandas ir atliko konkrečią užduotį – bandė prisiūti kišenėles. Teisme apklausta V. K. jau nurodė, kad vasario 8 d. ji tik bendravo su (duomenys neskelbtini) darbuotojais, darbo sutartis buvo pasirašyta tik 2019 m. vasario 11 d., apie 15 val., ir iki tol ji (duomenys neskelbtini) nedirbo, o prie siuvimo mašinos buvo prisėdusi tik pabandyti pasiūti ant skudurų. Tokius teisme duotus V. K. parodymus iš esmės paneigia R. P. bei L. B. parodymai, kurios kategoriškai tvirtino, jog V. K. apskritai jokių darbų neatliko ir net nebuvo prisėdusi prie siuvimo mašinos. Byloje esančiame vaizdo įraše „20190211_144751“ užfiksuota, jog darbo inspekcijos pareigūnėms atliekant patikrinimą ir V. K. rašant paaiškinimą, šalia stovinti moteris (kaip posėdžio metu nustatyta – R. P.) komentuoja, jog V. K. atėjo tik pabandyti, realiai nedirbo, bandė prisiūti kišenėles ir klausė, ar negali žmogus tiesiog ateiti pabandyti dirbti. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog atliekant patikrinimą darbo sutarties, kuri su V. K. neva buvo sudaryta 2019 m. vasario 8 d., pati V. K. neturėjo, ją administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiai institucijai A. S. pateikė tik 2019 m. vasario 22 d. (nelegalaus darbo tyrimo aktas, b. l. 3). Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. nurodė, jog V. K. 2019 m. vasario 8 d. po to, kai pabendravo su juo, dar turėjo nueiti į kelis darbo pokalbius, todėl teismui yra nesuprantama, kam su asmeniu buvo sudaroma darbo sutartis, jei tas asmuo dar nebuvo priėmęs sprendimo sukurti darbo teisinius santykius su konkrečiu darbdaviu. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog teiginiai, kad su V. K. darbo sutartis visgi buvo sudaryta, laikytini tik bandymu išvengti administracinės atsakomybės, nes jie prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek elementariai gyvenimiškai logikai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad savo rašytiniame paaiškinime V. K. nurodė, kad atliko konkrečias darbines funkcijas, ką iš esmės patvirtina ir byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuoti R. P. komentarai, teismas sprendžia, jog V. K. atliko darbines funkcijas (duomenys neskelbtini), nesudarius darbo sutarties. Šiuo atveju liudytojų L. B., R. P., O. B. parodymai, jog V. K. jokių darbų nedirbo, prieštarauja tiek pačios V. K. parodymams, tiek kitai bylos medžiagai, ir yra vertintini kaip siekis padėti V. K., kuriam jos yra pavaldžios, išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi, iš aptartos bylos medžiagos ir ja remiantis nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog įrodyta, kad V. K. 2019 m. vasario 11 d., apie 14 val., kai su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis ir apie jos įdarbinimą nepranešta teisės aktų nustatyta tvarka VSDFV teritoriniam skyriui, (duomenys neskelbtini)patalpose – siuvykloje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), atliko darbines funkcijas, todėl V. K., kuris atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) byloje esantį įgaliojimą, yra paskirtas atsakingu asmeniu už darbuotojų įdarbinimą, veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 2 dalyje.

V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pažymėtina, jog nors V. K. ir teigė, jog kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažįsta, tačiau duodamas parodymus visgi neigė, jog V. K. dirbo jo vadovaujamoje siuvykloje, kai su ja buvo nesudaryta darbo sutartis.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį - nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Taip pat atsižvelgtina į pažeidėjo asmenybę – duomenų apie baustumą ar teistumą nepateikta, pažeidimo padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir daro išvadą, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus V. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, minimalią baudą, numatytą įstatymo straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusižengimą, sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19098098817.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Narbutaitė