Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Pienas LT“ dėl sutartinių netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nagrinėjamojoje byloje Vilniaus m. apylinkės teismas 2019 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo patenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš atsakovo 1290,00 Eur netesybų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 39,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 400 Eur atstovavimo išlaidų.

2019-02-21 nutartimi teismas panaikino 2019 m. sausio 8 d. sprendimą už akių ir 2019 m. sausio 10 d. papildomą sprendimą CPK 288 str. 4 d. 1 p. pagrindu bei atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2016 m. liepos 1 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį (toliau - Sutartis) ir jos priedus, kurios pagrindu ieškovas teikė atsakovui kilimėlių nuomos ir keitimo paslaugas sutarties priede nustatytais terminais ir dažnumu (el. bylos priedas, b.l. 3-5). Sutarties 4 dalies 1 punktu šalys sulygo, jog Sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir galioja Sutarties priede nurodytą laikotarpį. Jei likus 2 mėnesiams iki Sutarties galiojimo pabaigos nei viena iš šalių nepateikia raštiško prašymo Sutartį nutraukti, tai Sutartis laikoma pratęsta tam pačiam laikotarpiui, kuris aptartas priede. Pratęsimų skaičius neribojamas. Sutarties 4 dalies 2 punktas nustatė, kad jei klientas nutraukia Sutartį, raštu pranešęs apie tai tiekėjui prieš 2 mėnesius, arba Sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės, nesibaigus sutarties galiojimo terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kurią būtų sumokėjęs tiekėjui iki Sutarties galiojimo pabaigos. Sutarties 4.3 p. šalys sulygo, kad bet kuri iš šalių turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jei kita šalis kaltai pažeidžia sutarties normas ir šis pažeidimas daro tolesnį sutarties vykdymą negalimu. Iš Sutarties priedo matyti, jog Sutartis sudaryta 2017 m. lapkričio 17 d., t.y. jos galiojimas turėjo baigtis 2019 m. lapkričio 17 d. (el. bylos priedas, b.l. 5). 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. 192 atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo informavo, jog nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. nutraukia Sutartį, įskaitant visus jos pakeitimus ir priedus (el. bylos priedas, b.l. 6). Ieškovas, reaguodamas į nurodytą pranešimą, 2018 m. rugsėjo 26 d. kompensacijos paskaičiavimo pažymoje nurodė, kad remiantis Sutarties 4.2 p., atsakovui kilo pareiga sumokėti netesybas, t.y. 1290 Eur (el. bylos priedas, b.l. 7).

Ieškovo atstovas teismo posėdyje teigė, jog pagal Sutarties 4.2 p. jis įgijo teisę reikalauti netesybų iš atsakovo, kadangi šalis siejo mišri sutartis, kuri turėjo paslaugų ir nuomos teisinių santykių požymių. Tuo tarpu atsakovas teigė, jog tarp šalių buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, todėl pagal CK 6.721 str., atsakovas, būdamas klientu, įgijo teisę nutraukti sutartį bet kuriuo metu; taigi netesybų institutas atsakovo atžvilgiu negali būti taikomas.

Nagrinėjamojoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo. Ieškovas teigė, jog šalys sudarė mišrią sutartį, todėl paslaugų sutarties instituto nuostatos išimtinai negali būti taikomos nagrinėjamojoje byloje. Pasak ieškovo, sutartis turėjo nuomos ir paslaugų sutarčių požymių, todėl atsakovui nutraukus Sutartį vienašališkai, taikomos Sutarties 4.2 punkto nuostatos, nustatančios pareigą atsakovui mokėti netesybas. Sprendžiant, dėl Sutarties teisinio kvalifikavimo nagrinėjamojoje byloje, svarbu pažymėti, kad CK 6.158 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostatą, jog sutartis yra ją sudarančių asmenų valios išraiška, jų suderinta valia, o kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir kilus ginčui, būtina nustatyti, ko sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią, taip pat turi būti atsižvelgta ir į šalių teisėtus lūkesčius, kurių įgyvendinimo realiai tikimasi sudarant sutartį. Šiuo atveju svarbu pažymėti, jog Sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų verslo tikslais. Tuo tarpu komercinės veiklos specifika reikalauja, jog komercinės veiklos subjektai savo valią dėl sutarties sudarymo išreikštų nedviprasmiškai, be to, sąžiningo verslo kriterijai reikalauja, kad ūkinės veiklos subjektas savo veiksmais neklaidintų verslo partnerių. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina sutartį ar jos atskirą sąlygą, teismas vadovaujasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintu pagrindiniu sutarčių aiškinimo principu, t.y. jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (LAT 2007 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007).

Byloje konstatuota, jog šalys, sudarė Sutartį, kurią įvardijo – Paslaugų teikimo sutartimi, taip pat apibrėžė ir Sutarties priedus, nurodydamos, jog tai priedai prie Paslaugų teikimo sutarties. Taigi, šalys aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo ginčo Sutartį ir jos priedus. Be to, išanalizavus Sutarties sąlygų turinį, teismas sprendžia, jog šalys sulygo, kad ieškovas teiks paslaugas – nuomos atsakovui kilimėlius už užmokestį pagal šalių nustatytus paslaugų teikimo įkainius (Sutarties 1.1 p., 2.1 p.); be to, šalys sulygo dėl kilimėlių keitimo skaičiaus per savaitę (priedas prie Sutarties). Iš 2017-11-17 priedo prie Sutarties matyti, jog šalys nustatė, kad sutarties vykdymo terminas skaičiuojamos nuo paslaugos teikimo pradžios. Taigi, akivaizdu, jog viena šalis siekė teikti paslaugas, o kita – atsiskaityti už gautas paslaugas. Pagal CK 6.189 str. 1 d., sutartis įpareigoja atlikti tai, kas joje yra numatyta. Išanalizavus ir įvertinus Sutarties bei jos priedų sąlygas, teismas sprendžia, jog ginčo Sutarties turinys ir formuluotė aiškiai atitiko Paslaugų sutarties sąlygas pagal CK 6.716 str. Tuo tarpu teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių ginčo sutartis turėtų būti aiškinama plečiamai, t.y. kaip mišrioji Sutartis, turinti nuomos sutarties požymių. Juolab, kad toks aiškinimas neatitiktų ir sąžiningos verslo praktikos.

Taigi, kvalifikavus ginčo sutartį paslaugų (CK 6.716 str. 1 d.), taikytinos CK 6.721 str. nuostatos, reglamentuojančios sutarties vienašalį nutraukimą, t.y. jog klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti. Taigi, iš šios nuostatos seka, jog klientas, siekdamas sutartį nutraukti CK 6.721 straipsnio 1 dalies pagrindu, neprivalo remtis paslaugų teikėjo kalte šiam netinkamai vykdant ar nevykdant sutarties, toks nutraukimas galimas ir nesant paslaugų teikėjo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad paslaugų gavėjo teisė nutraukti sutartį yra besąlyginė, ji negali būti siejama su tam tikrų aplinkybių nustatymu (pvz., paslaugos teikėjo veiksmai, teisinis ar ekonominis kliento pasirinkimo nutraukti sutartį pagrįstumas ir pan.) ir nepriklauso nuo to, fizinis ar juridinis asmuo yra paslaugos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-235/2007).

Pagal CK 6.157 str. 1 d., šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato. Kadangi atlygintinų paslaugų nuostatos (CK 6.721 str. 1 d.) įtvirtina specifinę sutarties (jos atsisakymo) taisyklę, nustatančią besąlygišką kliento teisę atsisakyti sutarties, tai ji negali būti apribota ar panaikinta šalių susitarimu. Ginčo sutarties 4.2 p. nustatyta, kad jei klientas nutraukia Sutartį, raštu pranešęs apie tai tiekėjui prieš 2 mėnesius (arba sutartis nutraukiama dėl kliento kaltės), nesibaigus sutarties galiojimo terminui, jis privalo sumokėti netesybas – 50 proc. sumos, kurią butų sumokėjęs tiekėjui iki sutarties galiojimo pabaigos. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Taigi, netesybos negali būti nustatytos už teisėtų veiksmų atlikimą, šiuo atveju – absoliučios teisės nutraukti sutartį įgyvendinimą. Tokiu būdu teismas sprendžia, jog ieškovas neturi teisės reikalauti priteisti netesybas už tai, kad atsakovas pasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise nutraukti paslaugų teikimo sutartį; kitoks aiškinimas prieštarautų paslaugų sutarties esmei, teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai.

Byloje konstatuota, jog atsakovas 2018 m. rugpjūčio 31 d. pranešimu Nr. 192 informavo ieškovą dėl sutarties nutraukimo, nurodydamas, kad jis nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. nutraukia Sutartį, įskaitant visus jos pakeitimus ir priedus (el. bylos priedas, b.l. 6). Pagal CK 6.721 str., klientas, nutraukdamas sutartį, turi sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Jei yra laikomasi šios tvarkos, paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir negali būti laikoma sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 3K-3-235/2007). Pagal kasacinio teismo praktiką, paslaugų teikėjas gali reikalauti atlyginti tik tiesioginius nuostolius. Galimybės reikalauti atlyginti negautas pajamas pagal paslaugų teikimo sutartį įstatyme nenumatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-257/2007).

Taigi, byloje nustatytos faktinės aplinkybes liudija, kad atsakovas laikėsi CK 6.721 str. numatytos tvarkos pranešti apie sutarties nutraukimą. Byloje duomenų, jog atsakovas nėra atsiskaitęs su ieškovu už suteiktas paslaugas, nėra (CPK 178 str.). Be to, teismas negali ignoruoti ir fakto, jog ieškovas nepateikė įrodymų ar duomenų apie turėtus tiesioginius nuostolius, kuriuos sukėlė atsakovo pasinaudojimas teise vienašališkai nutraukti sutartį. Pažymėtina, jog ieškovo reikalavimas išimtinai buvo grindžiamas sutartyje nustatytomis baudinėmis netesybomis, kurios mokėtinos klientui pasinaudojus įstatyme įtvirtinta teise nutraukti sutartį prieš terminą. Sutarties 4.2 p. tekstas patvirtina, jog ieškovo reikalaujamos priteisti netesybos iš esmės siejamos su netiesioginiais nuostoliais - negautomis pajamomis, kurias būtų gavęs, jei atsakovas būtų nenutraukęs sutarties. Tačiau netesybų dalies, apimančios paslaugų tiekėjo negautas pajamas, priteisimas paslaugų teikėjui yra negalimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2013). Atkreiptinas dėmesys, jog paslaugų teikėjas (verslininkas) veikia savo rizika ir negali šios rizikos perkelti paslaugų gavėjui, reikalaudamas sumokėti negautas pajamas, kurias tikėjosi gauti. Paslaugų sutartyje negali būti nustatytos sąlygos, ribojančios paslaugų gavėjo teises, įtvirtintas įstatyme (tarp jų – teisę vienašališkai nutraukti sutartį), ar sunkinančios šių teisių įgyvendinimą (2019-06-11 Vilniaus apygardos teismo nutartis civ. byloje Nr. e2A-930-619/2019).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinys atmestinas.

Remiantis CPK 93 str., atsakovui iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 38 Eur žyminis mokestis už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Be to, pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 6,99 Eur dydžio pašto išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“ ieškinį atsakovui ŽŪB „Pienas LT“ dėl sutartinių netesybų priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“, į.k.: 110694894, atsakovo ŽŪB „Pienas LT“, į.k.: 302291237, naudai 38 Eur (trisdešimt aštuonis Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Berendsen Textile Service“, į.k.: 110694894, į valstybės biudžetą 6,99 Eur (šešis Eur ir 99 euro centus) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.