- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- e2-12970-1009/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Ieškovas
- A. V.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
atsakovo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Deulita“ vadovui R. P. ir atstovui advokatui Raimundui Gargasui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui bendrai Lietuvos ir Vokietijos įmonei UAB „Deulita“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė 2018-09-11 kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama dokumentinio proceso tvarka: nutraukti pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą 2017-09-29 tarp ieškovės ir atsakovo; taikyti restituciją: iš atsakovo ieškovės naudai išieškoti 7000,00 Eur sumokėtus už transporto priemonę “Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 482,09 Eur nuostolių atlyginimą ir įpareigoti ieškovę gražinti transporto priemonę “Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodo, kad 2017-09-24 ieškovė su draugu V. N. užvažiavo į Kėdainius, į UAB “Deulita” automobilių pardavimo aikštelę, apžiūrėti automobilių. Patiko du Opel Astra automobiliai. Pakalbėjus su įmonės atstovu jis įtikino pirkti pilką Opel Astra, motyvą nurodė - mažą kilometražą ir patikino, kad tikrai neturės problemų. Su automobiliu leido pavažiuoti už aikštelės į kairę pusę apie 20 metrų ir atgal. Paaiškino, kad pravažiuoti keliu negalima, nes automobilis neturi numerių. Kito Opel Astra nerekomendavo pirkti paaiškindamas, kad jis “stovi komiso pagrindu”, todėl transporto priemonė nėra patikrinta ir pardavėjas už ją neva negarantuoja. Patikino, kad pilka Opel Astra yra patikrinta, tvarkinga. Paaiškino, kad jei nori pirkti, turi palikti užstatą. Ieškovė apžiūrėjo automobilį, įtarimų niekas jai iš pažiūros nesukėlė, todėl 2017-09-24 pervedė 100 eurų ir pasakė, kad kitą penktadienį atvažiuos automobilio paimti. Pažymėtina, kad automobilį rinkosi Vokietijos ir Lietuvos specialioje automobilių pardavimo įmonėje, ne turguje iš privataus asmens, todėl pagrįstai tikėjosi, kad automobilis yra pilnai techniškai tvarkingas, neturi užslėptų trūkumų ir niekas “neišlys” pradėjus eksploatuoti. Pasitikėjimą padidino tai, kad pardavėjas keletą kartų patikino, jog transporto priemonė yra tvarkinga, patikrinta, parduodama ne komiso pagrindu, t. y. įmonės parduodama transporto priemonė. 2017-09-29 pirmoje dienos pusėje paskambino pardavėjas ir paprašė pervesti visus pinigus. Pakeliui į Kėdainius ieškovė sustojo Jonavoje SEB banke kad padaryti 6900 Eur pavedimą už automobilį. Atvykus, mašinai jau buvo atlikta techninė apžiūra, nors ieškovė prašė, kad TA būtų daroma jai dalyvaujant, tačiau šio prašymo pardavėjas nepaisė. Užregistravus automobilį ieškovė kartu su draugu I. K. išvyko į namus, važiavo iš Kėdainių per Jonavą į (duomenys neskelbtini). Netoli Ruklos, važiuojant apie 100 km/h greičiu, užsidegė variklio ženklas. Vėliau pradėjo strigti pats važiavimas, variklio apsukos didėjo, o greitis ne. Buvo po darbo valandų, penktadienis, todėl skambinant pardavėjui, niekas nekėlė ragelio, o gal tikslingai nekėlė, sunku pasakyti. Ieškovė iš karto paskambino į autoservisą UAB „Arfis“ paklausti, ką reiškia atsiradusių ženklų įsižiebimas, specialistas liepė atvežti mašiną apžiūrėti pirmadieni. Savaitgalį automobilis prastovėjo, kadangi ieškovė bijojo jį eksploatuoti.
3. Automobilis buvo pristatytas UAB “Arfis” sekančią darbo dieną, t. y. 2017-10-02, jam buvo pakeista variklio alyva, filtrai, amortizatoriai, atramos ir buvo patikrintas variklio klaidos ženklas, kuris įsijungė prietaisų skydelyje. Šis servisas gedimo priežasties nustatyti iš karto negalėjo. Po savaitės pranešė, kad yra sugedus pavarų dėžė ir pateikė pažymą, kiek kainuotų jos pakeitimas. Pažymoje buvo nurodyta, kad keitimas kainuos į naują detalę apie 6303 Eur, nurodė, kad naudota greičių dėžė kainuotų apie 900 Eur. Automobilį pasiėmė iš serviso ir nevažinėjo. Automobilio neeksploatavo, nes bijojo.
4. Suderinusi datą, ieškovė 2017-10-24 nuvyko į Opel specializuotą servisą UAB „Autodina“, Vilniuje atlikti pilnos diagnostikos. Ten paliko automobilį. Jos metu nustatė gedimą, už ką sumokėjo pinigus. Išvada buvo tokia: “kompiuterinės diagnostikos metu fiksuojamos klaidos: P0700 ir P0601, rekomenduojama keisti arba remontuoti automatinę pavarų dėžę, alyvos lygis pavarų dėžėje atitinka normą, pavarų dėžė apibėgusi transmisine alyva. Įtariama, kad pavarų dėžė praleidžia alyvą. Plauti, tikrinti papildomai.” Papildomai UAB “Autodinoje” jai buvo paaiškinta, kad per duomenų bazę yra matyti, kad šis automobilis jau buvo sugedęs Vokietijoje, ir kad ten jau buvo bandyta pakeisti kompiuterio duomenis. Ieškovė prašė pateikti apie tai pažymą, tačiau servisas atsisakė išduoti, nes automobilis tuo metu ieškovei nepriklausė. Defekto pašalinti nebuvo galimybės. Servise ieškovei vėl aiškiai pasakė, kad reikia keisti pavarų dėžę, ir 2018-10-28 išrašė dokumentus. Automobilio nebeeksploatavo.
5. Kad įsitikintų, ieškovė dar kartą 2017-11-28 nuvarė automobilį papildomai į UAB “Žaibo ratas” Vilniuje, kitą Opel servisą, kur buvo atliktas automobilio pilnas testavimas. Analogiškai buvo fiksuotas pavarų dėžės gedimas, pažyma pridedama, nurodyta detales keisti naujomis. Pažymoje 2017-11-28 nurodyta, kad automatinės pavarų dėžės valdymo blokas kainuoja 2548,00 Eur ir daviklis 231,00 Eur. Paklausus, ar servisas keistų detalę, ieškovei buvo paaiškinta, kad nekeis ir ko gero reikės keisti visą pavarų dėžę, o ne tik vieną valdymo bloką atskirai.
6. Paskambinus į UAB „Deulita“ ieškovė pasakė, kad pageidauja gražinti automobilį, nutraukti sutartį, nes buvo akivaizdžiai apgauta, ją melagingai tikino, kad automobilis yra tvarkingas, o realiai buvo parduotas su paslėptais defektais, sugedusia automatine pavarų dėže, kurios remontas kainuoja labai brangiai, neadekvačiai automobilio pirkimo kainai. Atsakovas telefonu atsakė, kad ji jau neva ilgai eksploatuoja automobilį, pati sugadino, kas yra neįmanoma per tokį trumpą laiką. Automobiliu ieškovė pravažiavo apie 1500 km. Daugiausiai nuo serviso į servisą. Automobilis ieškovei reikalingas važiuoti į darbą. Sumokėti ne menki pinigai, kaip už gerą, techniškai tvarkingą, be paslėptų defektų naudotą automobilį ~ 7000,00 Eur, tačiau defektas buvo nuslėptas.
7. 2018-01-08 ieškovė rašė skundą į valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pretenziją atsakovui, kur buvo pasiūlyta kreiptis į teismą. Automobilis nuo 2017-11-28 iki 2018-05-02 buvo neeksploatuojamas, po to ieškovė 2018‑05-02 vėl nuvarė mašiną į servisą UAB “Jutus” kur mašina yra iki šiol. Šio serviso specialistai nurodė, kad dėvėtos pavarų dėžės neįmanoma gauti, o nauja kainuotų 5000,00 Eur, kas yra neadekvačiai brangu. Bendrai sudėjus kiek sumokėjo ir kiek kainuotų remontas išeitų naujo automobilio kaina.
8. Ieškovė pirko naudotą automobilį, turėdama tikslą jį naudoti savo asmeniniams poreikiams, tai pardavėjui buvo žinoma, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį ir važiuos. Prieš sutikdama pirkti naudotą automobilį ieškovė ir jos draugas apžiūrėjo prekę, ją išbandė. Pardavėjas patikino ieškovę, kad automobilis gerai važiuoja, o transporto pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, kad trūkumų yra ar nėra. Automobilio pirkimo metu automobilis pirkėjams atrodė techniškai tvarkingas ir savo tiesioginę funkciją atliko. Tačiau nuvažiavęs vos 100 km atstumą automobilis pradėjo gesti, nes, kaip paaiškėjo vėliau, buvo sugedusi greičių dėžė, tai yra esminis daikto trūkumas, apie gedimą pardavėjas neinformavo, šis trūkumas vertintinas, kaip užslėptas. Ieškovės įsigytas naudotas automobilis tapo netinkamas naudoti praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ir tai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad jis nebuvo galimas naudoti pagal paskirtį. Ieškovė apie parduodamą naudotą automobilį sužinojo pirmiausia pagal i interneto tinklalapi įdėta skelbimą portale AUTOGIDAS, kur buvo nurodyta, kad automobilis be defektų, vėliau atvyko automobilio apžiūrėti su draugu V. N.; jie, kaip vidutiniai naudoto automobilio pirkėjai, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė. Automobilio pardavėjas patikino ieškovę ir jos draugą, kad automobilis yra tinkamas naudoti, pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė apie trūkumus. Kadangi automobilio greičių dėžės gedimas, nėra akivaizdus naudoto automobilio trūkumas, konstatuotina, kad ieškovė nežinojo ir negalėjo žinoti šio automobilio trūkumo ir negalėjo prisiimti rizikos už automobilio gedimą praėjus vos kelioms valandoms nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.
9. Ieškovė, siekdama išsiaiškini daikto trūkumus, automobilį varė tikrinti į autoservisus, kur buvo atliekami remonto darbai bei automobilio diagnostika. Būtent tikrinimų metu buvo nustatytas esminis trūkumas - greičio dėžės gedimas. Taip pat pažymėtina, kad siekiant pašalinti gedimą, pirminės apžiūros metu buvo atliekami remonto darbai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovė, jei būtų tinkamai informuota apie automobilio stovį, būtų šios mašinos nepirkusi, todėl nebūtų patyrusi jokių išlaidų, susijusiu su jo diagnostika ir remontu. Visas išlaidas ji vertina kaip nuostolius. Patiekiamos teismui yra sąskaitos faktūros, kvitai, užsakymo lapai: 2017-11-28 UAB “Žaibo ratas” – 30,00 Eur už diagnostiką, UAB “Autodina” – 46,77 Eur, UAB “Arfis” – 321,23 Eur. Taip pat buvo išleista šio automobilio draudimui - AB “Lietuvos Draudimui” – 17,00 Eur ir 67,09 Eur. Viso – 482,09 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nustatęs, kad ieškovės reikalavimai yra grindžiami leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovės prašymu, bylą išnagrinėjo dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis) ir 2018-09-19 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinio reikalavimai buvo patenkinti (CPK 428 straipsnis).
11. Atsakovas bendra Lietuvos ir Vokietijos įmonė UAB „Deulita“ (toliau – UAB „Deulita“) pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuo prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad preliminariame sprendime išdėstytos aplinkybės neatitinka faktinėms, o ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės yra klaidingos, neatitinkančios tikrovėms. Ieškovė teismui pateikė neteisingą informaciją ir suklaidino teismą. Ieškovei automobilis buvo parduotas be garantijos. Automobilis pagamintas 2010 m. ir buvo eksploatuojamas 7 metus ir per tą laikotarpį buvo nuvažiavęs 74 191 km. Tokia rida buvo užfiksuota atliekant automobilio techninę apžiūrą 2017‑09‑25. Atlikus automobilio techninę apžiūrą, buvo išduota techninės apžiūros kortelė ir jokie gedimai nebuvo nustatyti. Teismo padalyta išvada, kad nusipirkus automobilį ir pradėjus jį eksploatuoti sugedo automobilio pavarų dėžė, tai patvirtina UAB „Arfis“2017-10-09 defektinis aktas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkėja automobilį įsigijo 2017-09-29, o defektinis aktas surašytas po 10 dienų. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė pateikė 2017-10-02, PVM Sąskaitą-faktūrą Nr. 00013272, kad UAB „ARFIS“ keitė amortizatorius, variklio alyvą, oro filtrą, salono oro filtrą, tačiau apie sankabos gedimą jokių duomenų nėra. Tačiau už atliktas paslaugas sumokėta ne 2017-10-02, o 2017-11-13 - kadangi toks kasos štampas. Galima daryti išvadą, kad automobilis buvo remontuojamas ne 2017-10-02, o gerokai vėliau, nes už paslaugas turėjo būti apmokėta per 7 darbo dienas. Tai panašu į dokumentų klastojimą.
12. Taip teismo padaryta išvada, neva ieškovė minėtu automobiliu važiavo tik vieną valandą, t. y. automobilis sugedo tą pačią dieną, kuomet ieškovė jį įsigijo. Taigi automobiliu ieškovė nesinaudojo nuo pat jo įsigijimo iki dabar dėl automobilio gedimo. Atsakovui visiškai nesuprantama, kodėl teismas padarė tokią išvadą, jeigu pati ieškovė pripažįsta, kad „sugedusiu “ automobiliu pravažiavo apie 1 500 km. O pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad buvo pravažiuota 1649 km, o su sugedusia automatine pavarų dėže tokio atstumo pravažiuoti neįmanoma. Automobilio pirkėja pretenzijas pradėjo reikšti tik 2018 m. sausio mėn. Dėl netinkamos automobilio pavarų eksploatacijos automatinę pavarų dėžę galėjo sugadinti pati ieškovė arba asmenys, kuriems ji buvo patikėjusi automobilį.
Atsiliepimas
13. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuo prašo preliminarų sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo prieštaravimus atmesti ir papildomai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė visiškai nesutinka su atsakovo argumentais ir faktiniu aplinkybių interpretacija, kuri yra paremta tik atsakovo subjektyviu vidiniu įsitikinimu, jokių įrodymų atsakovas aplinkybėms pagrįsti nepateikia, teikia labai lakoniškus neišsamius atsikirtimus. Ieškovė pažymi, kad Atsakovas yra nesąžiningas, kadangi būtent tuomet, kai ieškovė rinkosi automobilį, jai patiko 2 Opel Astra automobiliai. Tačiau pakalbėjus su įmonės atstovu, Pardavėju, jis įtikino ieškovė pirkti pilką Opel Astra todėl, kad šis a/m turėjo mažą kilometražą ir patikino, kad tikrai neturės problemų. Kito Opel Astra nerekomendavo pirkti paaiškindamas, kad jis “stovi komiso pagrindu”, todėl transporto priemonė nėra patikrinta ir pardavėjas už ją neva negarantuoja. Ieškovė aiškiai suprato, kad pilka Opel Astra yra su pardavėjo garantija. Atsakovas patikino, kad pilka Opel Astra yra patikrinta, tvarkinga. Ieškovė pažymi, kad Techninė automobilio apžiūra nenustato gedimų, jos metu yra tikrinamas C02, išmetimą, šviesos, signalas, diržai ir t.t., t.y. kad techniškai automobilis būtų tvarkingas. Pavarų dėžė nėra tikrinama. Pažymėtina, kad šiuo atveju, kol automobilis neįšilęs, jokios klaidos neįsijungia. Be to, techninė apžiūra buvo atlikta ieškovei nedalyvaujant.
14. Atsikertant į argumentus dėl defekto nustatymo ir automobilio eksploatavimo laiko, pasakytina tai, kad kaip minėta aukščiau, automobilį ieškovė perėmė prieš pat VĮ „Regitra“ bei UAB „Deulita“ darbo pabaigą. Tai buvo penktadienio vakaras, 2017-09-29. Kol grįžo namo, jau buvo apie 19 val. Joks servisas penktadienį (duomenys neskelbtini) iki 19 val. nedirba. Važiuodama pakeliui į namus, kuomet užsidegė variklio ženklas, iš karto skambino UAB „Arfis“ paklausti, kas tai yra, ar galima toliau eksploatuoti automobilį, ir jai buvo atsakyta, kad reikia pažiūrėti automobilį. Susitarė, kad automobilį pažiūrės sekančia darbo diena, pirmadienį, t. y. 2017-10-02. Automobilio savaitgalį neeksploatavo. Servise be to, kad buvo ieškoma gedimo, ieškovė paprašė, kaip įprasta įsigijus naują transporto priemonę, pakeisti filtrus ir alyvą ir t.t., ir dar be aukščiau įvardintų pakeistų detalių, buvo pakeista pavarų dėžės rankenėlė, nes ji buvo visa sudraskyta. Pažymėtinas dar vienas ypač svarbus niuansas: ant vairo yra daug mygtukų, ieškovė, išvažiuodama iš Kėdainių norėjo prisijungti prie laisvų rankų įrangos per „Bluetooth“, tačiau jos telefonas prie automobilio nesijungė. UAB „Arfis“ per patikrinimą nustatė, kad vairas buvo ne nuo šito automobilio, nes niekur viduje nebuvo laidų, kurie jungtųsi prie vairo. Reikėjo užsakyti papildomas detales, kad šį trūkumą pašalinti. Automobilio gedimo iš karto servisas negalėjo nustatyti. Po savaitės buvo nustatyti gedimai, ir iš karto paskambino į UAB „Deulita“ ir pasakė kad automobilis yra netvarkingas, nurodė, kad pinigai buvo paimti kaip už gerą, informavo, kad ketina sutartį nutraukti, o automobilį grąžinti. Į šią pretenziją atsakovė nurodė taip: „Ten nieko rimto, reikia, kad patikrintu elektrikas. Varyk automobilį ne į garažus, o į Opel atstovų servisą. Atgal automobilio nepriimsiu, gali mane paduoti į teismą.“ Ir padėjo ragelį. Šiuo yra patvirtinama, kad atsakovas buvo informuotas ir ne kartą apie problemą, o jo teiginys, kad buvo pranešta tik 2018 sausio mėnesį, yra visai nepagrįstas. Ieškovė turi galimybę išsiimti išklotinę, jeigu atsakovas neigs ir toliau akivaizdžius dalykus.
15. Ieškovė, kad įsitikintų dėl užslėpto defekto, užsirašė diagnostikai į UAB „Autodina“, suderino laiką - 2017-10-24, nuvarė automobilį, po patikrinimo atsiėmė 2017-10-28, įmonė pateikė patikrinimo ataskaitą, nustatė gedimus. Defekto pašalinti nebuvo galimybės. Servise ieškovei vėl aiškiai pasakė, kad reikia keisti pavarų dėžę, ir 2017-10-28 išrašė dokumentus. Ieškovė 2017-11-28 nuvarė automobilį papildomai į UAB “Žaibo ratas”, kitą Opel servisą, kur buvo atliktas automobilio pilnas testavimas. Analogiškai buvo fiksuotas pavarų dėžės gedimas, pažyma pridėta, nurodyta, detales keisti naujomis. Paklausus, ar servisas keistų detalę, ieškovei buvo paaiškinta, kad nekeis ir ko gero reikės keisti visą pavarų dėžę, o ne tik vieną valdymo bloką atskirai.
16. Paskambinus į UAB „Deulita“ ieškovė pasakė, kad pageidauja gražinti automobilį, nutraukti sutartį, nes buvo akivaizdžiai apgauta, ją melagingai tikino, kad automobilis yra tvarkingas, o realiai buvo parduotas su paslėptais defektais, sugedusia automatine pavarų dėže, kurios remontas kainuoja labai brangiai, neadekvačiai automobilio pirkimo kainai. Atsakovas telefonu atsakė, kad ji jau neva ilgai eksploatuoja automobilį, pati sugadino, kas yra neįmanoma per tokį trumpą laiką. Akivaizdu, kad atsakovo argumentai yra nepagrįsti, ieškovė savo poziciją grindžia dokumentais. Vertinant visą situaciją laike akivaizdu, kad visur reikia užsirašyti ir laukti savo eilės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis iš pažiūros važiuoja gerai, o gerai įšilus, jis pradeda „streikuoti“, važiuoja tik avariniu bėgiu, 3-čia pavara ir ne daugiau. Ieškovė užtikrina, kad automobilio nesugadino jį eksploatuodama pati, jis buvo parduotas su defektu, už ką yra atsakingas pardavėjas.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžio metu ieškovė A. V. nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad automobilio ieškojo internete peržiūrinėdama skelbimus ir ten rado UAB „Deulita“ skelbimą. Paskambino pardavėjui ir susitarė, kada galės apžiūrėti patikusį automobilį. Susitarė atvykti 2017-09-24, automobilio apžiūrėti vyko kartu su draugu. Iš išorės automobilis atrodė tvarkingas, su automobiliu pardavėjas į kelią išvažiuoti neleido argumentuodamas tuo, kad jis neturi valstybinių numerių. Automobiliu prieš perkant buvo pravažiuota apie 20 m, vairavo pats pardavėjas. Kadangi automobilis patiko, ji paliko 100,00 Eur užstatą ir susitarė, kad automobilį pasiims vėliau. Automobilio pasiimti atvyko jau vakare, apie 16 val. ar 16.30 val., dėl to labai skubėjo, kad spėtų užregistruoti. Automobiliui jau buvo atlikta techninė apžiūra, nors ji prašė, kad technikinę atliktu jai esant. Taip pat jei nebuvo perduota automobilio serviso knygelė. Užregistravus automobilį ir važiuojant namo, tiek Rukla, važiuojant automobiliu apytiksliai apie 45 min., automobilio skydelyje įsižiebė variklio ženklas. Tai pamačiusi ji paskambino į autoservisą paklausti ar degant šiam ženklui, gali toliau važiuoti automobiliu, jai buvo atsakyta, kad reikia apžiūrėti mašina, per telefoną nieko paaiškinti negali. Kadangi buvo penktadienio vakaras, susitarė, kad automobilį patikrinti priims pirmadienį. Nuvažiavus su automobiliu į servisą taip pat paprašė, kad tuo pačiu automobilį patikrintų ir paruoštų prieš žiemą. Kadangi automobilį pirko iš bendrovės, manė, kad tai yra patikima, kad įmonė prisiims atsakomybę, jei automobilis suges ar kas bus negerai. Paskambinus pardavėjui kažkur po mėnesio laiko dėl automobilio gedimo, jai buvo atsakyta, kad ji pati netinkamai eksploatuodama automobilį „suvarė“ pavarų dėžę. Į jokias kalbas dėl automobilio grąžino pardavėjas nesileido, tik pasakė, kad „paduok mane į teismą“. Tuomet ji kreipėsi į vartotojų teisių tarnybą. Kadangi vartotojų tarnyba šios problemos negalėjo išspręsti, ji kreipėsi į teismą. Automobilis važiuoja normaliai, kol neįkaista, kuomet įkaista jis pradeda „streikuoti“. Tam, kad automobilis normaliai važiuotu būtina pakeisti pavarų dėžę. Su automobiliu buvo pravažiuota apie 1700 km, nes jį buvo būtina nuvaryti į autoservisus Vilniuje apžiūrai, automobilis du kartus buvo varytas į UAB „Autodina“ ir vieną kartą į UAB „Žaibo ratas“. Išbandymui taip pat važiuodavo ir į darbą. UAB „Autodina“ jai paaiškino, kad Vokietijoje buvo nustatytas toks pat gedimas, kaip ir šiuo metu. Jei pardavėjas būtų pasakęs apie esamą gedimą, jo nebūtų pirkusi. Su atsakovu jokių derybų dėl automobilio taisymo nebuvo. Raštu į UAB „Deulita“ kreipėsi 2017-11-27 siųstu registruotu laišku.
Atsiliepimas
18. Atsakovo UAB „Deulita“ vadovas R. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį ieškovei tikrai rekomendavo pirkti, nes jis Vokietijoje buvo nupirktas be defektų, parvežtas ir parduotas be defektų. Pagal automobilio būklę jis buvo tikrai geras, tikra rida, nebuvo žinoma apie jokius gedimus. Dėl techninės apžiūros, tai ieškovė pati paprašė, kad ji jau būtų atlikta, nes neturėjo tam laiko. Automobilis į Lietuvą iš Vokietijos buvo pargabenta autovežiu. Vokietijoje perkant automobilį jis būna tik minimaliai patikrinamas, trumpai juo pravažiuojama. Viskas su juo buvo gerai. Kiekvieno nupirkto automobilio išsamiai netikrina, taip pat netikrina jokiose duomenų bazėse. Per tiek darbo metu, tokį kiekį automobilių, kartais susidaro situacijų, automobiliai sugenda, tačiau visada būna ieškoma kompromisų, kad išspręsti klausimą. Šiuo atveju ieškovė buvo labai kategoriška, buvo pasakyta, kad arba pasiimam automobilį arba duoda į teismą. Automobilio pasiimti atgal nesutiko, nes jis tuo metu jau buvo registruotas Lietuvoje dėl ko jo rinkos kaina buvo mažesnė. Automobilis jau yra pakankamai senas, todėl ir atitinkamai jo gedimo rizika yra didesnė. Šiuo konkrečiu atveju savo kaltės visiškai neįžvelgia. Tai, kad Vokietijoje kažkas buvo daroma su automobilio kompiuteriu, nėra blogai, nes tai nereiškia, kad automobilis buvo sugedęs. Jungtis prie automobilio kompiuterio galima dėl įvairiausių priežasčių. Ieškovė dėl automobilio gedimo pretenzijas jam pareiškė tik po mėnesio laiko nuo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Automobilio nuo jo pardavimo nematė. Tiksliai negali pasakyti, ar šiam automobiliui buvo serviso knygelė ar nebuvo. Automobilis buvo apžiūrimas pakankamai ilgą laiką, jis buvo užkurtas ir variklis pilnai pašilęs.
19. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba UAB „Deulita“ komercijos direktoriaus pareigose. Ginčo automobilį prisimena labai gerai, nes jos rida buvo labai maža, dėl to automobilis nesukėlė jokių problemų ar minčių, kad kažkas jai gali būti negerai, kažkokie gedimai ar pan. Atstumas automobilių bandymui įmonės aikštelėje yra maždaug apie 1 km, gal ir daugiau. 2017-09-24 apžiūrint automobilį jis nedalyvavo. Jis buvo 2017-09-29 kuomet vyko automobilio pirkimas. Vokietijoje automobilį pirko jis pats, perkant jokių defektų nebuvo, jų apžiūrint automobilį nepastebėjo. Perkant automobilį serviso knygelė buvo, jis jame padarytus įrašus perskaitė, jokių įtarimų įrašai jam nesukėlė.
20. Liudytojas V. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017-09-24 išvakarėse ieškovė jam paskambino ir paklausė ar jis galėtų su ja nuvažiuoti apžiūrėti automobilio. 2017-09-24 atvažiavus į aikštelę ir apžiūrint automobilį buvo matyti, kad iš išorės automobilis tvarkingas, automobilį užkūrė, įdėmiau apžiūrėjo. Įmonės savininkas iškarto atkreipė dėmesį į automobilio ridą, į tai, kad ji labai maža. Paprašius pavažiuoti automobiliu užmiestyje, atsakė, kad negalima, nes automobilis neturi valstybinių numerių. Automobiliu buvo važiuojama aikštelėje, vairavo savininkas, jie su ieškove sėdėjo šalia. Kadangi automobilis ieškovei tiko, ji sumokėjo rankpinigius ir jie išvažiavo namo. Įtarimų dėl to, kad automobiliu nebuvo leista važiuoti į mietą nekilo, nes logiška, kad be numerių važiuoti negalima. Visa automobilio apžiūra truko maždaug apie 1 val. su automobiliu buvo važiuota apie 40-60 m. apie jokius automobilio defektus jokios kalbos nebuvo, pardavėjas nieko nesakė. Automobilio serviso knygelės nematė, kiek atsimena, apie ją nieko pardavėjo neklausė.
21. Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškove yra pažįstami. Ieškovė paprašė jo nuvežti ją pasiimti automobilį. Jis sutiko. Nuvažiavus pasiimti automobilio, jis matė, kad automobilis gražus, švarus, tvarkingas, paruoštas pardavimui. Jis pravažiavo su automobiliu aikštelėje, nieko blogo nepastebėjo. Vienintelis dalykas, kuris jam kėlė įtarimą buvo labai nusidėvėjusi pavarų sritis. Taip pat tai, kad nebuvo galima pajungti laisvų rankų įrangos, nors tokia sistema automobilyje įrengta buvo. Jokios kalbos apie automobilio techninį stovį nebuvo. Tačiau jo nuomone tam, kad pasimatytų kažkokie defektai reikia pravažiuoti apie 30 ar 40 km, kol įšyla tepalai, variklis. Visas pirkimo procesas vyko labai greitai. Automobilį užregistravus Regitroje, jie išvažiavo link namų. Sustojo prie Ruklos pažiūrėti „kaip kas“. Sustojus A. parodė, kad automobilyje užsidegė lemputėje „check engine“, automobilio kompiuteris išmetė kažkokią klaidą. Kitą darbo dieną, pirmadienį arba antradienį, jis paskambino pardavėjui ir išaiškino situaciją, t. y., kad taip daryti negalima, kad pasiimtų automobilį atgal ir grąžintų pinigus. Tačiau pardavėjas problemos išspręsti nenorėjo, todėl pasiūlė A., kad kreiptųsi į teismą. Kuomet išaiškėjo problema, jis kalbėjo su kitais automobilių pardavėjais, meistrais, kurie nurodė, kad šita detalė yra neremontuojama, yra keičiamas naujas blokas, naujos detalės, kurių kainos yra „nerealios“. Automobilio serviso knygelės nematė. Kiek žino automobilis šiuo metu nėra eksploatuojamas.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. V. 2017‑09‑29 iš atsakovo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Deulita“ už 7000,00 Eur nusipirko 2010 metų gamybos automobilį Opel Astra, WIN Nr. W0LPD6ED8AG082181. Tą pačią dieną automobilis buvo įregistruotas, išduotas registracijos liudijimas Nr. H417694. Automobiliui 2017-09-25 buvo atlikta techninė apžiūra, išduota techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 202‑0159764. Nusipirkus automobilį ir pradėjus jį eksploatuoti sugedo automobilio pavarų dėžė, tai patvirtina UAB „Arfis“ 2017-10-09 defektinis aktas, UAB „Autodina“ 2017-10-21 sutartis, kurioje nurodyta, kad patikrinus automobilio pavarų dėžę buvo nustatytos klaidos: P0700 ir P0601, reikia keisti arba remontuoti pavarų dėžę. Taip pat UAB „Žaibo ratas Vilnius“ 2017-11-28 pažyma, kurioje nurodyta, kad patikrinus automobilio Opel Astra techninę būklę nustatyta automatinės pavarų dėžės valdymo bloko gedimas. Fiksuotas klaidos kodas P0601, variklio valdymo bloke fiksuota daviklio HO2S klaidos kodas P0137. Detales reikia keisti naujomis, bendra detalių kaina 2779,00 Eur. Iš automobilio remonto istorijos pas įgaliotus Opel atstovus matyti, kad ginčo automobiliui 2017-06-23 iki 2017-06-26 Vokietijoje du kartus buvo tikrinamas ir reguliuojamas pavarų dėžės alyvos lygis, programuojamas pavarų dėžės valdymo įtaisas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus apskrities skyrius išnagrinėjęs ieškovės prašymą dėl ginčo automobilio nurodė, kad neturi objektyvios galimybės įvertinti ar automobilio automatinės pavarų dėžės trūkumas pardavėjo buvo paslėptas pirkimo metu, todėl negali priimti objektyvaus sprendimo ir ginčo nagrinėjimą nutraukė.
23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).
24. Nagrinėjamu atveju teismas laiko, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis (CK 6.350 straipsnio 1 dalis). Pagal vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį pardavėjas – asmuo, kuris verčiasi prekyba, privalo perduoti pirkėjui – fiziniam asmeniui, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti sutartyje įtvirtintus reikalavimus atitinkantį daiktą, o jei jie sutartyje neaptarti – daiktą, atitinkantį įprastus reikalavimus (CK 6.329 – 6.343, 6.350 straipsniai), kurie detalizuojami CK 6.333 ir 6.363 straipsniuose įtvirtinant daikto kokybės kriterijus: pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kuris atitiktų daikto gamintojo nurodytus pateikiamų norminių dokumentų reikalavimus, būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį ir ne blogesnės kokybės, negu galima tikėtis atsižvelgiant į daikto prigimtį bei pardavėjo viešai paskelbtus pareiškimus dėl daikto kokybės (CK 6.363 straipsnis).
25. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Šios bendrosios prekių kokybės nuostatos taikomos taip pat vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims kartu su papildomomis ir palankesnėmis vartotojui nuostatomis, reglamentuojamomis CK 6.363 straipsnio 1–3 dalyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑581/2008).
26. Vartojimo prekės kokybės trūkumams paaiškėjus per CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą, preziumuojama, kad jeigu neįrodoma kitaip, prekės ar paslaugos trūkumai, išaiškėję per šešis mėnesius nuo prekės perdavimo ar paslaugos suteikimo, laikomi buvusiais perdavimo ar suteikimo vartotojui metu, išskyrus atvejus, kai tai yra nesuderinama su prekės, paslaugos ar jos trūkumo pobūdžiu. CK 6.363 straipsnio 11 dalis, kaip sudedamoji CK XXIII skyriaus norma, taikytina ir vartojimo prekės – naudoto automobilio – pirkimo–pardavimo sandoriui. Anksčiau aptarta kasacinio teismo praktika ir nurodytos teisės normos nesudaro pagrindo netaikyti CK 6.363 straipsnio 11 dalyje nurodytos prezumpcijos vien dėl to, kad pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra naudotas automobilis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).
27. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).
28. Atsakovas prieštaravimuose nurodė, kad garantijos automobiliui suteikęs nebuvo, taip pat tai, kad automobilis pardavimo metu neturėjo jokių defektų, patvirtina jam atliktos techninės apžiūros kortelė, kurioje jokie defektai nėra užfiksuoti. Atsakovas pateiktuose prieštaravimuose išreiškė nuomonę: 1) automobilis galimai buvo remontuojamas ne 2017-10-02, o gerokai vėliau, nes už UAB „Arfis“ paslaugas ieškovė sumokėjo tik 2017-11-13; 2) automatinę pavarų dėžę ieškovė galėjo sugadinti pati arba kiti asmenys, kuriems ji galimai buvo patikėjusi automobilį; 3) su sugedusia automatine pavarų dėže būtų neįmanoma nuvažiuoti 1649 km ir tai taip pat patvirtina, kad pavarų dėžė sugedo kitu laiku nei nurodo ieškovė.
29. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas advokatas taip pat išreiškė nuomonę, kad automobilio pirkimo dokumente – Pažymoje –sąskaitoje nurodyta sąlyga „Pirkėjo pateiktos pretenzijos Pardavėjui dėl automobilio ir jo mechanizmų gedimo pasirašius šią sutartį nepriimamos“ taip pat įrodo, kad automobiliui jokia garantija nebuvo suteikta ir ši sąlygą atleidžia atsakovą nuo pareigos atsakyti už netinkamos kokybės daikto pardavimą. Su tokia atsakovo atstovo pozicija teismas nesutinka, nes atsakovas sutartimi negali paneigti jam įstatyme nustatytos pareigos perduoti tinkamos kokybės daiktą.
30. Baigiamųjų kalbų metu atsakovo atstovas advokatas iškėlė naują versiją, neva automobilio pavarų dėžę sugadino UAB „Arfis“ darbuotojai ir tai patvirtina tai, kad atsakovė laiku neapmokėjo 2017-10-02 PVM sąskaitos-faktūros, ją apmokėjo tik 2017-11-13. Atsakovo atstovo nuomone, ieškovė sąskaitos neapmokėjo būtent todėl, kad atvykusi pasiimti automobilio, pastebėjo, kad jis yra sugadintas. Dėl to, kad jau nepasitikėjo UAB „Arfis“ darbuotojais, automobilį nuvarė į kitą autoservisą, kad jį patikrintų.
31. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
32. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiškinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos – teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016).
33. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, tiek pateiktose prieštaravimuose, tiek nagrinėjant byla teismo posėdžiuose išreiškė tik savo nuomonę apie įvykius, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų neteikė. Nors ir nesutiko su ieškovės pateiktais įrodymais dėl automobilio gedimo ir jų šalinimo kaina (2017-10-09 UAB „Arfis“ defektinis aktas, 2017-11-28 UAB „Žaibo ratas“ pažyma, UAB „Autodina“ sutartis, Jutus auto moto serviso užsakymo paraiška sutartis), tačiau jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, kad ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodyta per didelė automobilio remonto kaina, ar netinkamai nustatyti gedimai, neteikė. Teismo ekspertizės skirti taip pat neprašė, nors teismas ne kartą siūlė šalims. Taigi teismas, laiko, kad atsakovas nagrinėjamoje byloje užėmė itin pasyvią poziciją, savo atsikirtimus grindė tik savo nuomone, samprotavimais. Tuo tarpu ieškovė, priešingai, teismui teikė įrodymus tiek dėl automobilio gedimo, tiek dėl jo remonto sąnaudų, šie duomenys byloje nepaneigti, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ar abejoti jų tikrumu (CPK 185 straipsnis).
34. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad automobilį į autoservisus galėjo nuvaryti ir pasiimti laisvu nuo darbo ir mokymų laiku, tai patvirtina byloje esantys duomenys. Pirmą kartą automobilis į autoservisą UAB „Arfis“ buvo pristatytas 2017-10-02 (pirmadienį) kitą darbo dieną po automobilio įsigijimo. Vėliau ieškovė automobilį 2017-10-21 pristatė į UAB „Autodina“ 2017-10-21 (šeštadienį) ir atsiėmė automobilį 2017-11-28 (šeštadienį). Taip pat nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad UAB „Arfis“ darbuotojai iškarto negalėjo nustatyti automobilio gedimo susijusio su pavarų dėže, nes tam buvo reikalinga atlikti išsamesnę apžiūrą, kuri ir buvo atlikta palikus automobilį servise iki 2017-10-09, kuomet buvo surašytas defektinis aktas. Tai, kad ieškovė UAB „Arfis“ pateiktą sąskaitą apmokėjo tik 2017-11-13 taip pat, teismo nuomone nepatvirtina, kad ieškovė įmonei turėjo kažkokių pretenzijų dėl galimai sugadinto automobilio. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad ji tuo metu neturėjo pakankamai lėšų apmokėti pateiktą sąskaitą ir susitarė, kad atsiskaitys su įmone vėliau. Juo labiau, kad išrašyta sąskaita yra pakankamai didelė. Teismo nuomone, nepagrįsti atsakovo atstovo teiginiai, kad ieškovė į kitą autoservisą automobilį varė todėl, kad galimai manė, kad automobilis buvo sugadintas UAB „Arfis“. Ieškovės elgesys šiuo atveju atitinka protingo ir apdairaus asmens elgesį. Priešingai nei teigė atsakovo atstovas, ieškovės noras išgirsti ir kitų asmenų nuomonę, dėl gedimo, yra suprantamas ir logiškas, ir toks jos elgesys jokiu būdu nepatvirtina, kad ieškovė turėjo pretenzijų UAB „Arfis“. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad dėjo maksimalias pastangas, jog sužinotų apie automobilio degimą ir jo remonto darbų kainą.
35. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad ieškovė pirko ginčo automobilį, turėdama tikslą jį naudoti asmeniniams poreikiams, todėl pagrįstai tikėjosi, jog parduodamas automobilis bus tinkamas naudoti pagal paskirtį. Nustatyti automobilio trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų galėjęs juos pastebėti be specialaus tyrimo, juo labiau atliekant privalomą techninę apžiūrą. Kadangi atsakovas turėjo garantuoti parduoto naudoto automobilio kokybę, tai jis atsakingas už paslėptus šio automobilio trūkumus. Ieškovė yra vartotojas, todėl taikytina CK 6.363 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Automobilis sugedo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną, praėjus mažiau nei 1 val., todėl teismas laiko, kad automobilio trūkumai, nors ir paaiškėjo šiek tiek vėliau, tačiau buvo jo perdavimo ieškovei momentu, tuo tarpu, kaip jau buvo minėta aukščiau, atsakovas byloje jokiais būdais neįrodinėjo, kad automobilis sugedo dėl to, jog ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Kaip jau minėta anksčiau, ne ieškovė turėjo pareigą (įrodinėjimo naštą) įrodyti, kad nusipirko automobilį iš atsakovo su paslėptais trūkumais, o priešingai, atsakovas turėjo pareigą paneigti prezumpciją, jog jo ieškovei parduotas automobilis sugedo dėl to, jog pati ieškovė pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
36. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta pirkėjo (vartotojo) teisė vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti iš pardavėjo grąžinti sumokėtą daikto kainą, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Ši vartotojo teisė yra įstatymo suteikta teisė, kuria vartotojas gali pasinaudoti palankesnėmis, nei įprasta, sutarčių teisėje nustatytomis sutarčių pasibaigimo sąlygomis. CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta teise vartotojas negali pasinaudoti, arba, kitaip sakant, neturi teisės reikalauti grąžinti pinigus ir vienašališkai nutraukti sutartį tik tokiu atveju, jeigu daikto trūkumas yra mažareikšmis (CK 6.363 straipsnio 8 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė yra vartotojas, todėl, sprendžiant dėl ieškovės teisės vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą automobilio pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą, nagrinėjamoje byloje turi būti taikoma CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punkto norma, kuri draudžia nutraukti vartojimo sutartį tik dėl mažareikšmio daikto trūkumo buvimo.
38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas laiko, kad byloje nustatytas automatinės pavaros gedimas negali būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes dėl tokio gedimo automobiliu negalima pilnai naudotis pagal paskirtį, su tuo sutiko ir atsakovo vadovas teismo posėdžio metu. Nustatytas automobilio gedimas teismo vertintinas kaip pakankamas pagrindas nutraukti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį tiek remiantis CK 6.363 straipsnio 7 dalies 4 punktu ir nagrinėjamu atveju taikyti restituciją.
39. CPK 430 straipsnio 6 dalis numato, jog išnagrinėjęs bylą, teismas byloje priima galutinį sprendimą, kuriuo gali: 1) preliminarų sprendimą palikti nepakeistą; 2) preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti; 3) preliminarų sprendimą pakeisti.
40. Esant išdėstytų aplinkybių visumai, bylą išnagrinėjus iš esmės, darytina išvada, jog pagrindo naikinti ar keisti 2018-09-19 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų priimtą preliminarų sprendimą nėra, todėl jis paliktinas nepakeistu.
41. Ieškovė taip prašo priteisti iš atsakovo 482,09 Eur nuostolių, patirtų tikrinant automobilio gedimą, kurie pagrįsti pateiktais rašytiniais įrodymais (PVM sąskaita-faktūra Nr. 00013272 321,23 Eur, PVM sąskaita-faktūra Nr. 1307284 46,77 Eur, PVM sąskaita-faktūra Nr. 2312471 30,00 Eur, 2017-09-29 pinigų priėmimo kvitas 17,00 Eur, draudimo sutartis Nr. 02-4722163 67,09 Eur), nustačius, kad automobilis buvo parduotas ieškovei su trūkumu, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo taip pat tenkintinas.
42. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas taip pat privalo mokėti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas (CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismo preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas, o galutiniu sprendimu ieškovės reikalavimai yra patenkinti visiškai, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, o atsakovui jo bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.
44. Iš byloje pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymų matyti, kad ieškovė advokato teisinei pagalbai apmokėti byloje patyrė 1140,00 Eur (2018-10-26 – 240,00 Eur, 2019-01-04 – 200,00 Eur, 2019-01-05 – 250,00 Eur, 2019-02-05 – 200,00 Eur, 2019-02-06 – 250,00 Eur). Taip pat ieškovė patyrė 30,96 Eur vertimo išlaidų (2018-11-05 PVM sąskaita-faktūra Nr. Serija ACIU Nr. 383, Kasos pajamų orderio kvitas Serija VV Nr. 0055), 49,10 Eur išlaidų už kurą vykstant į teismo posėdžius (2019-01-10 kvitas 83/244 – 24,08 Eur, 2019-02‑06 kvitas Nr. 622142/296 – 25,02 Eur).
45. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra būtinos, pagrįstos, ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus, todėl jos priteistinos iš atsakovo. Preliminariu sprendimu iš atsakovo ieškovės naudai buvo priteista 522,00Eur (400,00 Eur už advokato teisinę pagalbą ir 122,00 Eur žyminio mokesčio), palikus preliminarų sprendimą nepakeistą iš atsakovo ieškovės naudai papildomai priteista 820,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios sudaro 740,00 Eur advokato pagalbai apmokėti, 30,96 Eur vertimo išlaidos ir 49,10 Eur kelionės išlaidų.
46. Valstybė byloje patyrė 14,55 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Patenkinus ieškinį visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 93 straipsniu, 262 straipsniu ir 424 – 428 straipsniais,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-09-19 preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Papildomai priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Deulita“, įmonės kodas 110487461, 820,06 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt eurų 06 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo bendros Lietuvos ir Vokietijos įmonės UAB „Deulita“, įmonės kodas 110487461, valstybės naudai 14,55 Eur (keturiolika eurų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.