Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Alvyros Onos Kvaraciejutes,

teismo posedyje išnagrinejo Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. išteisintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d., požymiu.

Aprašomoji dalis

nustate:

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad viešai kurste smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmoniu grupe del ju tautybes, o butent: A. P. 2007-05-31, apie 7.28 val., bute, esanciame (duomenys neskelbtini), iš jam priklausancio kompiuterio (IP adresas (duomenys neskelbtini)) viešai - internetineje svetaineje www.Irytas.lt patalpino komentara Nr. 27 „keistai atrodo", kuriame paraše: „mu bet kaip kazkam sekasi. gyvenu gyvenu vilniuje, o niekad tokiu vaizdu nepamatau. o cia atvažiuoja porai dienu ir pamato. keista. tegu Jenings pabando Niujorko harleme su masina pravaziuot - kulka i kakta gaus ir vardo nepaklaus. tik ten kazkodel to niekas rasistiniu išpuoliu nepavadins. siaip bus, eiline žmogžudyste. o tie skustagalviai geriau per cigonu tabora prasinestu gal bent narkotiku sumazetu, naudos butu.", taip viešai kurstydamas smurtauti ir fiziškai susidoroti su romu tautybes žmonemis del ju tautybes. T.y. A. P. buvo kaltinamas padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d.

Pirmosios instancijos teismas ištyres ir ivertines irodymus priejo išvados, jog A. P. nepadare veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d., požymiu. Todel A. P. išteisino.

Apeliacines instancijos teismo posedyje prokurore praše skunda tenkinti, išteisintasis ir jo gynejas praše skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pareiškimo del proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju isakymu matyti, kad A. P. kalte buvo irodinejama pacio A. P. parodymais, Lietuvos Žurnalistu ir leideju etikos komisijos raštu, protokolu išrašais.

Teisiamojo posedžio metu A. P. pripažino, kad paraše kaltinime nurodyta komentara. Jis parode, kad rašydamas komentara neturejo mintyje jokiu smurtiniu veiksmu prieš romu tautybes asmenis. Jis norejo pasakyti, kad straipsnyje minimi jaunuoliai savo energija nukreiptu visuomenei naudinga linkme, kovotu su narkotikais. Rasistines (tautines) neapykantos nekurste. Šie išteisintojo A. P. parodymai atitinka jo duotus paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet A. P. taip pat pripažino parašes ši komentara, kur išreiške savo nuomone. Paaiškino, jog nera nusiteikes prieš romu tautybes asmenis, prieš ju gyvenimo buda. Komentare norejo pasakyti, kad „skustagalviai“ vaikinai geriau savo energija nukreiptu kovai prieš narkotikus ir ju platinima. Savo pasisakyme visiškai nekurste su kažkuo susidoroti, ar kaip nors kitaip fiziškai sunaikinti. Tiesiog komentare išreike nuomone, kad butu kovojama su narkotiku platinimu.

Iš 2007-08-27 Žurnalistu ir leideju etikos komisijos posedžio protokolo Nr. 14 matosi, kad posedyje komisija svarste klausima del A. P. patalpinto komentaro ir vienbalsiai pripažino, kad komentare yra kurstoma tautine neapykanta, bei nutare medžiaga perduoti prokuraturai. Teisiamojo posedžio metu buvo apklausta šios komisijos pirmininke E. Ž. , kuri paaiškino, kad komisija yra sudaryta iš 13 nariu, tarp kuriu yra žurnalistu, teisininku, ekonomistas, psichiatras, kunigas. Teises aktuose nera aiškiai apibrežta neapykanta, nesantaika. Tai asmens suvokimo dalykas. A. P. komentare vartojamuose terminuose „skustagalviai“, „prasinešti per tabora“ komisija ižvelge kvietima smurtauti tam tikroje teritorijoje. Su komentaro autoriumi komisija neturejo galimybes pabendrauti. Komisijos posedžio protokoluose nera smulkiai aprašomi sprendimo motyvai, nurodomas tik bendras balsu skaicius.

Iš aukšciau pateiktu bylos irodymu matyti, kad išteisintojo A. P. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo eigoje buvo nuoseklus. A. P. bylos eigoje paaiškino, kad komentare išdeste savo nuomone, nekurste smurtauti prieš kitos tautybes asmenis. Tuo tarpu 2007-08-27 Žurnalistu ir leideju etikos komisijos posedžio protokole nera užfiksuoti (nurodyti) argumentai del ko A. P. komentaras pripažintas kurstanciu tautine neapykanta. Kaip paaiškino liudytoja E. Ž. , jokio tyrimo komisija neatliko, komentara parašiusio asmens paaiškinimu neišklause, kiekvienas posedyje dalyvaves komisijos narys perskaite komentarus ir balsavo del ju pripažinimo kurstanciais tautine neapykanta, t.y. kiekvienas išsake savo nuomone, kuri buvo pagrista kiekvieno komisijos nario subjektyviu vertinimu. Tai rodo, kad komisija išvada padare neturedama jokios tyrimo metodikos, neatlikusi jokio tyrimo. Išvados padarytos ne remiantis objektyviais kriterijais, o subjektyvia kiekvieno komisijos nariu nuomone. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai remesi išteisintojo A. P. parodymais, o 2007-08-27 Žurnalistu ir leideju etikos komisijos posedžio protokola bei liudytojos E. Ž. parodymus atmete, kaip neirodancius A. P. kaltes.

Išteisintojo A. P. paaiškinimai, kad jis nekurste tautines neapykantos, o išreiške tik savo nuomone, nera paneigti bylos irodymais. Vertinant A. P. patalpinta komentara, butina atsižvelgti i komentuota straipsni „E. J. šokiravo rasistiniai išpuoliai“, kuris buvo patalpintas internetineje svetaineje www.lrytas.lt. Šiame straipsnyje aprašoma, kad visuomenei žinoma dainininke E. J. mate ivyki, kuriame grupe „fašistuojanciu skustagalviu“ smurtavo prieš afrikieti. Iš A. P. komentaro matyti, kad didžioji jo dalis yra susijusi su straipsnio turiniu ir išsakomas jo patyrimas, igytas Jungtinese Amerikos Valstijose. Tai A. P. taip pat patvirtino tiek pirmosios instancijos teisme, tiek byla nagrinejant apeliacine tvarka. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, prokuroras mano, kad A. P. komentare išsakydamas, jog „tie skustagalviai geriau per cigonu tabora pasinestu“, kurste fiziškai susidoroti su asmenu grupe. Kolegija ivertinusi bylos irodymus, straipsni, patalpinta interneto svetaineje, A. P. komentara, nesutinka su prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais. Lietuviu kalbos instituto internete pateikiamas lietuviu kalbos žodynas (www.lkz.lt) nepateikia žodžio „prasinešti“ reikšmes. Prokuroro skunde nurodytame „Lietuviu žargono žodynelyje“ terminas “prasinešti“ aiškinamas kaip „praeiti ka nors intensyviai darant“. Taciau toks aiškinimas nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad jis yra smurtinio pobudžio ar A. P. , pavartodamas ši termina paskleistame komentare, kurste fizines prievartos naudojima, tautine nesantaika. Ivertinus paskleista komentara atskirai bei kartu su komentuojamu straipsniu, apylinkes teismas pagristai priejo išvados, jog A. P. išdeste savo nuomone, o nekurste tautine nesantaika.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 14 str. nuostatas, asmuo pripažistamas kaltu padares nusikaltima ar baudžiamaji nusižengima, jeigu jis šia veika padare tycia ar del neatsargumo. BK 170 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika gali buti padaroma kaltininkui veikiant tik tiesiogine tycia. Esant tiesioginiai tyciai kaltininkas suvokia savo veiksmu pavojinguma, suvokia, jog savo veiksmais, pasisakymais viešai kursto smurtauti, fiziškai susidoroti su žmoniu grupe ar jai priklausancius asmeniu, ir to siekia. Prokuroro aiškinimai, jog teismas spresdamas ar A. P. parašytas komentaras pripažintinas viešai kurstanciu smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmoniu grupe del ju tautybes, turejo vertinti kaip ši komentara tiesiogiai supras ir interpretuos ji perskaite interneto svetaines lankytojai, yra niekuo nepagristi, prieštarauja kaltes, kaip nusikalstamos veikos subjektyvaus požymio, sampratai (esmei). Pagal teises doktrina ir suformuota teismu praktika kalte yra asmens, padariusio pavojinga veika, psichinis santykis su padaryta (daroma) nusikalstama veika. Todel teismas, spresdamas, ar asmuo yra padares nusikalstama veika, pirmiausia turi išsiaiškinti kaltininko tycia, jo suvokima del padaryto nusikaltimo, o ne kitu asmenu subjektyvia nuomone apie nusikalstama veika. Kaip mineta, byloje nera jokiu duomenu patvirtinanciu, kad A. P. tycia kurste smurtauti prieš romu tautybes asmenis, jo parodymai nera paneigti. Byloje nera nustatytas vienas iš pagriniu nusikalstamos veikos požymiu – kaltininko tiesiogines tycios. Todel pirmosios instancijos teismas pagristai A. P. išteisino, jam nepadarius veikos, turincios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 170 str. 2 d., požymiu.

Skunde nurodytos aplinkybes nepaneigia nuosprendžio teisetumo ir pagristumo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelge i visas svarbias bylos aplinkybes, pagristai A. P. išteisino. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. spalio 16 d. nuosprendi nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutare:

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacini skunda atmesti.