- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- N-62-2473-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
- Kategorijos
- 50.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) vyriausioji specialistė 2009 m. birželio 10 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje ir 214¹⁶ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Protokole nurodyta, kad name, kurio 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininku yra V. G., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki protokolo surašymo dienos vykdomas neteisėtas vaizdo stebėjimas: veikia šešių vaizdo stebėjimo kamerų sistema, nors namo bendrųjų patalpų bendraturčių daugumos sprendimas name vykdyti vaizdo stebėjimą nėra priimtas, vaizdo duomenų tvarkymas nenustatytas daugiabučio namo savininkų bendrijos patvirtintame rašytiniame dokumente, V. G. susipažinęs su asmens duomenų teisine apsauga reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigojęs jų laikytis tik nuo 2009 m. balandžio 4 d., prie įėjimo į abi namo laiptines ir prie garažo vartų yra pakabintos iškabos, kuriose nurodyta, jog patalpa stebima vaizdo kamera, tačiau nėra pateikti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, bendrija Inspekcijai nėra pateikusi pranešimo apie asmens duomenų tvarkymą. Protokole nurodyta, kad V. G. taip pažeidė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 18 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 31 straipsnį, nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 4 d. – 18 straipsnio 2 dalį.
II.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 15 d. nutarimu pripažino V. G. kaltu dėl ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje ir 214¹⁶ straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo ir skyrė įspėjimą.
Teismas nustatė, kad už šešių vaizdo stebėjimo kamerų sistemos name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengimą balsavo tik 11 namo bendrųjų patalpų bendraturčių, bendrųjų patalpų bendraturčių daugumos sprendimas vykdyti vaizdo stebėjimą name nėra priimtas, todėl daugiabučio namo savininkų bendrija vaizdo stebėjimą vykdė neteisėtai, t. y. pažeidžiant ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalį. Pažymėjo, jog vaizdo duomenų tvarkymas nebuvo nustatytas daugiabučio namo savininkų bendrijos patvirtintame rašytiniame dokumente, todėl konstatavo, kad buvo pažeisti ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Atsižvelgęs į tai, kad V. G. įgaliotas tvarkyti vaizdo duomenis, susipažinęs su asmens duomenų teisine apsauga reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigojęs jų laikytis tik nuo 2009 m. balandžio 4 d., konstatavo, kad iki 2009 m. balandžio 4 d. vaizdo duomenys buvo tvarkomi nesilaikant ADTAĮ 18 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Nurodė, kad prie namo laiptines ir garažo vartų yra pakabintos iškabos, kuriose nurodyta, jog patalpa stebima vaizdo kamera, tačiau nėra pateikti duomenų valdytojo rekvizitai ir kontaktinė informacija, kaip to reikalauja ADTAĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be to, Inspekcijai nėra pateiktas pranešimas apie asmens duomenų tvarkymą, taip pažeidžiant ADTAĮ 31 straipsnį. Nustatė, kad pagal daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatų 6.2 punktą, bendrijos valdybos pirmininkas organizuoja bendrijos darbą ir atstovauja daugiabučio namo savininkų bendrijai visose valstybinėse, teisminėse ir visuomeninėse institucijose, todėl sprendė, kad bendrijos valdybos pirmininkas V. G. yra atsakingas už tai, jog nuo 2009 m. sausio 1 d. iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dienos name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vaizdo stebėjimas buvo vykdomas pažeidžiant Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo redakcijos, galiojančios nuo 2009 m. sausio 1 d., reikalavimus.
III.
Apeliaciniu skundu V. G. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimo dalį, kurioje jis pripažintas kaltu dėl ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio 2 dalies pažeidimų ir šioje dalyje bylą nutraukti; panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimo dalį, kuria jis pripažintas kaltu dėl ATPK 214¹⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir bylą šioje dalyje nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, koks minimalus namo butų savininkų skaičius ir kokia balsų dauguma galėjo būti priimtas sprendimas įrengti vaizdo kamerų sistemą. Teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučio namo savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 3-5 dalis ir 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įstatytų II skyriaus 1 punktą ir 8 punktą, V skyriaus 3.1, 3.2, 4.3 ir 4.4 punktų nuostatas, bendrijos narių susirinkimo, įvykusio 2007 m. spalio 11 d., nutarimui dėl vaizdo kamerų name įrengimo priimti pakako ir susirinkime dalyvavusių devyniolikos iš trisdešimt trijų bendrijos narių skaičiaus ir balsų, atiduotų už šio nutarimo priėmimą. Šis nutarimas yra galiojantis, nes nėra nuginčytas. Pažymi, kad 2008 m. gegužės 26 d. pakartotiniame neeiliniame susirinkime buvo svarstomas ne vaizdo kamerų sistemos įrengimo, o minėto 2007 m. spalio 11 d. nutarimo panaikinimo klausimas, tačiau minėtas nutarimas panaikintas nebuvo. Tvirtina, kad 2008 m. rugpjūčio 11 d., kai vaizdo stebėjimo sistema pradėjo veikti, galiojusiame ADTAĮ iš viso nebuvo nuostatų dėl vaizdo stebėjimo. Todėl teismas, konstatavęs, kad jis pažeidė nuo 2009 m. sausio 1 d. įsigaliojusią ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalį, pažeidė principą, kad teisės aktai neturi atgalinės galios. Dėl ADTAĮ 18 straipsnio 2 dalies pažeidimo, pažymi, kad pažeidimas buvo nutrauktas 2009 m. balandžio 4 d., o nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas 2009 m. spalio 15 d., praleidus šešių mėnesių terminą administracinei nuobaudai skirti. Mano, kad jo veikoje nebuvo ATPK 214¹⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė, kokių duomenų subjektų teisės buvo pažeistos.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis J. L. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir pažymi, kad vaizdo stebėjimo kamerų įrašai buvo naudojami kompromituoti kitus asmenis. Tvirtina, kad terminai skirti administracinę nuobaudą nėra pasibaigę, nes nustatyti pažeidimai nepašalinti iki šiol.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Inspekcija prašo apeliacinio skundo reikalavimus nutraukti bylą dėl ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalies bei 18 straipsnio 2 dalies pažeidimų atmesti kaip nepagrįstus. Mano, kad sprendimų dėl vaizdo stebėjimo priėmimui taikomos labiau viešosios nei privatinės teisės normas, todėl turi būti taikoma ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalis ir sprendimai dėl vaizdo stebėjimo daugiabučių namų bendrosiose patalpose turi būti priimami bendraturčių daugumos sprendimu, o ne posėdyje dalyvavusių daugiabučio namo savininkų bendrijos narių balsų dauguma. Pažymi, kad pats vaizdo stebėjimas, o ne sprendimo priėmimas dėl vaizdo stebėjimo yra laikomas asmens duomenų tvarkymu, todėl taikytina ADTAĮ redakcija, galiojusi tęstinio pažeidimo (vaizdo stebėjimo vykdymo) darymo metu. Tvirtina, kad nepateikiant duomenų valdytojo rekvizitų ir kontaktinės informacijos, kaip to reikalauja ADTAĮ 20 straipsnio 1 dalies 2 punktas, buvo pažeista nukentėjusiojo J. L. ir kitų duomenų subjektų teisė žinoti (būti informuotam) apie jų duomenų tvarkymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už asmens duomenų tvarkymą pažeidžiant ADTAĮ.
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio valdybos pirmininku yra V. G., įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų pagalba buvo vykdomas bendrojo naudojimo patalpų vaizdo stebėjimas, pažeidžiant ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 31 straipsnio nuostatas.
Apeliantas neginčija ADTAĮ 18 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 31 straipsnio pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės aiškinimo aspektu, dėl šių ADTAĮ pažeidimų taip pat neabejoja, tačiau apeliantas mano, jog atsakomybėn už ADTAĮ 18 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimus bei ATPK 214¹⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą patrauktas nepagrįstai.
Pagal ADTAĮ 18 straipsnio 2 dalį, duomenų valdytojas turi užtikrinti, kad vaizdo duomenis tvarkytų tik duomenų valdytojo įgalioti asmenys, kurie turi būti supažindinti su asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigoję jų laikytis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininkas V. G. susipažino su asmens duomenų teisine apsauga reglamentuojančiais teisės aktais ir pasirašytinai įsipareigojo jų laikytis 2009 m. balandžio 4 d. (b. l. 76). Taigi vaizdo duomenys nesilaikant ADTAĮ 18 straipsnio 2 dalies reikalavimo buvo tvarkomi iki 2009 m. balandžio 4 d.
Pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, esant trunkamam teisės pažeidimui, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – šešių mėnesių termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (žr. nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N756-2996/2010, N575-1195/2010). Nagrinėjamu atveju ADTAĮ 18 straipsnio 2 dalies pažeidimas baigėsi 2009 m. balandžio 3 d., todėl administracinė nuobauda už šį pažeidimą galėjo būti skiriama iki 2009 m. spalio 3 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas 2009 m. spalio 15 d., praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą šešių mėnesių terminą administracinei nuobaudai už ADTAĮ 18 straipsnio 2 dalies pažeidimą skirti, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal šį kaltinimą nutrauktina (ATPK 250 str. 7 p.).
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad namo bendrųjų patalpų bendraturčių daugumos sprendimas name vykdyti vaizdo stebėjimą nėra priimtas, todėl daugiabučio namo savininkų bendrija vaizdo stebėjimą šiame name prie laiptinių įėjimų, prie įvažiavimo į garažą ir pirmuose laiptinių aukštuose vykdė neteisėtai, pažeidžiant ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalį (b. l. 2).
ADTAĮ redakcijos, įsigaliojusios 2009 m. sausio 1 d. (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1444 redakcija), 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu.
2007 m. spalio 11 d. 857-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos visuotinio narių susirinkimo protokole Nr. 4 nurodyta, kad bendrijos narių skaičius – 33 asmenys, dalyvauja – 19 asmenų, svarstant šešių vaizdo stebėjimo kamerų įrengimo klausimą, 11 bendrijos narių balsavo už, 5 – prieš, 3 – susilaikė, todėl nutarta pavesti bendrijos valdybai organizuoti šešių kamerų vaizdo stebėjimo sistemos name įrengimą (b. l. 25).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad vaizdo stebėjimas vaizdo kameromis name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pradėtas 2008 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 11). Taigi vaizdo stebėjimo priemonės namo bendrojo naudojimo patalpose buvo įrengtos dar iki 2009 m. sausio 1 d., kada įsigaliojo nauja ADTAĮ redakcija. Todėl konstatuotina, kad ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalies nuostata, kad bendrojo naudojimo patalpose vaizdo stebėjimo priemonės gali būti įrengiamos bendraturčių daugumos sprendimu, įrengiant vaizdo stebėjimo kameras minėtame name nebuvo pažeista, nes įsigaliojo jau po tokių kamerų įrengimo. Todėl pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad vaizdo stebėjimo kamerų sistema name, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengta pažeidžiant ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalį, buvo pažeistas bendrasis teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja).
ATPK 214¹⁶ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už duomenų subjekto teisių, nustatytų ADTAĮ, pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, todėl, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nuoroda į kito teisės akto, t. y. ADTAĮ nuostatą. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta kaip pažeistos ADTAĮ nuostatos, reglamentuojančios vaizdo stebėjimą ir pranešimo apie duomenų tvarkymą pateikimo tvarką, t. y. jose nekalbama apie duomenų subjektų teises. Duomenų subjekto teisės yra įtvirtintos ADTAĮ 5 skirsnyje, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, kokios ADTAĮ 5 skirsnyje numatytos duomenų subjekto teisės buvo pažeistos. Kaip minėta, ATPK 214¹⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, todėl nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole nepareiškus kaltinimo dėl konkrečių duomenų subjekto teisių pažeidimo, atsakomybė pagal ATPK 214¹⁶ straipsnio 1 dalį negalima.
Taigi, įvertinus išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apylinkės teismas nepagrįstai apeliantą nubaudė pagal ATPK 214¹⁴ straipsnio 1 dalį už ADTAĮ 18 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Administracinio teisės pažeidimo byla dėl ADTAĮ 18 straipsnio 2 dalies pažeidimo nutraukiama pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam terminui administracinei skirti (ATPK 250 str. 7 p.), byla dalyje dėl ADTAĮ 19 straipsnio 2 dalies pažeidimo nutraukiama nenustačius šio pažeidimo (ATPK 250 str. 1 d.). Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 214¹⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukiama nenustačius šio administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n utaria:
V. G. apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. nutarimą pakeisti:
„Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies pažeidimų V. G. atžvilgiu nutraukti.
V. G. pripažinti kaltu pažeidus Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 31 straipsnį, šią jo veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁴ straipsnio 1 dalį, ir skirti jam įspėjimą.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214¹⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukti.“
Nutartis neskundžiama.