Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., gimęs(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialiojo vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Forest LT“ vairuotoju, gyvenantis(duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Specialistė Zofija Makšimaitė savo pateiktą išvadą palaikė ir paaiškino, kad nukentėjusiajam nustatytas galvos sumušimas su galvos smegenų sukrėtimu ir dantų panirimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, kiekvienas nustatytas sužalojimas nulemtų nustatytą sveikatos sutrikdymo laipsnį tiek vienas, tiek kitas atskirai. Neurologas nukentėjusiajam konstatavo galvos smegenų sukrėtimą su lengvo laipsnio galvos smegenų traumine liga, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, buvo paskirtas ambulatorinis gydymas. Gegužės 4 d. ir 11 d. patvirtinta diagnozė dėl galvos smegenų sutrenkimo. Vėliau vyravo neurologinė simptomatika. Galvos trauminės ligos atveju šiek tiek žmogus praranda sąmonę, kokiai trukmei - priklauso nuo žmogaus individualių savybių. Nuo tokios traumos galėjo prarasti sąmonę kelioms sekundėms, per tą laiką gali ir nenukristi, tuo momentu už ko nors susilaikyti. Apatinėje lūpoje kairėje pusėje buvo susiūta žaizda, viršutiniai dantys panirę, galėjo būti sužalojimas į kairę pusę, daugiau suduota į viršutinio žandikaulio viršutinę dalį. Smūgio pėdsakų viršutinėje dalyje nėra, apatinėje lūpoje kairėje pusėje yra vieno centimetro žaizda. Dantims panyrant, galėjo būti pasipriešinimas, apatiniai dantys galėjo nesistumti į priekį. Sužalojimai nuo smūgio gali būti nebūtinai abiejose lūpose.

Įvykio registracijos kortelė patvirtina, jog 2011 m. balandžio 29 d. 20.12 val. gautas A. P. pranešimas telefonu, jog Verbyliškių k., Jiezno sen., Prienų r. sav. esančioje degalinėje jam į veidą sudavė pažįstamas vyriškis (b.l. 8-10).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Verbyliškių k., Jiezno sen., Prienų r., esančioje degalinėje (b.l. 12-14).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1234/11(02) A. P. konstatuotas galvos sumušimas su muštine žaizda apatinėje lūpoje, su kraujosruva apatinėje lūpoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, 21, 22, 23, 24, 25 dantų panirimas viršutiniame žandikaulyje; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2011 m. balandžio 29 d. Galvos sumušimas su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, 21, 22, 23, 24, 25 dantų panirimas viršutiniame žandikaulyje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šių sužalojimų A. P. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 25-27).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 292/11(06) V. K. konstatuota galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, veido sumušimas, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje ties plaukų riba, odos nubrozdinimas kairio dilbio apatiniame trečdalyje vidiniame paviršiuje, padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodytų aplinkybių ir laiko, t.y. 2011 m. balandžio 29 d., sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 125-126).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas V. K. nesunkiai sutrukdžius nukentėjusiojo A. P. sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tarpusavio konflikto metu iš asmeninių paskatų supykęs pavartojo fizinį smurtą A. P. atžvilgiu, tyčia suduodamas kumščiu jam vieną smūgį į veidą, tokiais aktyviais veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą – nukentėjusiajam sumušta galva - nustatyta muštinė žaizda ir kraujosruva apatinėje lūpoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, penkių dantų viršutiniame žandikaulyje panirimas. Specialisto išvadoje užfiksuoti ir aprašyti sužalojimai – kairės pusės lūpos žaizda, klibantys dantys kairėje viršutinio žandikaulio pusėje - visiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus, jog V. K. jam sudavė būtent į kairį skruostą. Pats kaltinamasis parodė kirtęs kumščiu A. P. į apatinę žandikaulio pusę, po to matęs kruviną nukentėjusiojo lūpą. Tą patį patvirtina ir liudytojų J. K. ir A. B. parodymai. Tiek dėl galvos sumušimo su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, tiek dėl dantų panirimo nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas kvalifikuotinas kaip nesunkus, nes dėl šių sužalojimų jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Šie kaltinamojo veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo

Kaltinamasis tvirtina, kad jo padaryta veika turi būti vertinama kaip būtinoji gintis. Jis teigia, kad A. P. jam netikėtai sudavus smūgį į veidą, gindamasis tuoj pat sudavė jam atgal ranka į veidą.

Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos.

Teismo nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad V. K. veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Iš aptartų įrodymų matyti, kad prieš smūgio sudavimą tarp A. P. ir V. K. įvyko žodinis konfliktas, abu pykosi. V. K. praeinant pro A. P., šis smogė jam į veidą. Būtent atsakydamas į suduotą smūgį, V. K. vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į veidą. Žodiniam konfliktui tarp A. P. ir V. K. perėjus į smurto panaudojimą, V. K. suduotas smūgis vertintinas ne kaip besiginančio asmens, o kaip tarpusavio konflikto kilusių muštynių metu suduotas smūgis. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo pripažinti, kad V. K. smūgį sudavė būdamas būtinosios ginties situacijoje.

Dėl BK 284 straipsnio 1 dalies inkriminavimo

Perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, V. K. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad jis 2011 m. balandžio 29 d. apie 19.50 val. AB ,,Ventus nafta“ Jiezno degalinės teritorijoje, esančioje Verbyliškių k., Jiezno sen., Prienų r., pažeidė viešąją tvarką, t.y. pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tarpusavio konflikto metu A. P. suduodamas vieną smūgį ranka į veidą, jam padarė galvos sumušimą su muštine žaizda apatinėje lūpoje, su kraujosruva apatinėje lūpoje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, 21, 22, 23, 24, 25 dantų panirimą viršutiniame žandikaulyje.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, t. y. baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlūs veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą. Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.). Aiškinantis kaltininko tyčią svarbu nustatyti, jog asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas.

Konstatuotina, jog V. K. smūgį A. P. sudavė dienos metu viešoje vietoje – degalinėje, kurioje tiek dirbo, tiek lankėsi kiti asmenys, jo veiksmus matė pašaliniai asmenys – J. K. ir A. B., kuriems incidentas sukėlė negatyvius jausmus. Tačiau bylos aplinkybės paneigia V. K. tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, kuri yra būtinas viešosios tvarkos pažeidimo subjektyvusis požymis, buvimą. V. K. tyčia buvo nukreipta ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į jo ir nukentėjusiojo tarpusavio asmeninių santykių aiškinimąsi.

Pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio bylos tyrimo metu (b.l. 30, 31), tiek teisiamajame posėdyje parodė, jog konfliktas kilo dėl asmeninių jo ir kaltinamojo nesutarimų. A. P., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog prieš pasilenkdamas prie įrankių dėžės, V. K. sakė, kad taip ir turėjo būti, kad jis išeina iš darbo (b.l. 30), pakartotinės apklausos metu parodė, jog V. K. jam smūgį sudavė po jo žodžių, kad jis „lenda valdžiai į šikną“ (b.l. 31), tą teigė ir akistatos su kaltinamuoju metu (b.l. 54-55), tuo tarpu teisiamajame posėdyje teigė pasakęs V. K., kad šis lenda vadybininkui į užpakalį, tada pasilenkė prie įrankių dėžės ir gavo smūgį į kairį skruostą, vėliau tame pačiame teisiamajame posėdyje aiškino, prieš pat gaudamas smūgį, paklausęs, kur grandinės. Abu įvykį tiesiogiai stebėję liudytojai J. K. ir A. B. vienodai ir nuosekliai parodė, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo jiems susitikus degalinėje, kilo žodinis konfliktas, daugiausia šūkavo A. P., abu liudytojai parodė girdėję, kaip A. P. V. K. vadino „kaimo japu“. Taip pat abu liudytojai parodė, jog A. P. pirmas sudavė smūgį ranka V. K. į kaktą. Šie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė analogiškus parodymus ir nuosekliai teigė, jog A. P. pirmas sudavė smūgį V. K. į veidą (b.l. 39, 41). Tą patį tvirtino ir kaltinamasis, be to, šiuos parodymus patvirtina ir specialisto išvada Nr. G 292/11(06), kurioje V. K. konstatuotas veido sumušimas, poodinė kraujosruva kaktos dešinėje ties plaukų riba, padaryti galimai 2011 m. balandžio 29 d. Šie parodymai ir specialisto išvada paneigia nukentėjusiojo tvirtinimą, jog jis V. K. nesudavė. Nukentėjusysis teigė nuo V. K. smūgio trumpam praradęs sąmonę, įsikibęs į kaltinamąjį tik dėl to, kad nenukristų. Tačiau tokius jo parodymus paneigė kaltinamasis ir liudytojai J. K. ir A. B., parodę, kad A. P. muštynių metu stovėjo tvirtai. Nukentėjusiojo parodymais apie muštynių sukėlimą verčia abejoti ir tai, jog A. P. parodė smūgį į kairį skruostą gavęs, keldamasis nuo miškovežio įrankių dėžės, prie kurios jis prieš pat smūgį buvo pasilenkęs, taigi, būdamas faktiškai pasisukęs į transporto priemonę. Jis parodė, kad V. K. tuo metu stovėjo jam iš dešinės pusės. Tokia nukentėjusiojo padėtis kaltinamojo atžvilgiu objektyviai turėjo apsunkinti smūgio į nukentėjusiojo veido kairę pusę sudavimą, kai nukentėjusysis į smūgį suduodantį asmenį buvo pasisukęs dešiniuoju šonu. Šis nukentėjusiojo parodymų prieštaringumas ir pirmiau aptartas jo parodymų nenuoseklumas dėl prieš pat V. K. suduodant smūgį A. P. pasakytų žodžių duoda pagrindo teismui juos vertinti kaip neobjektyvius. Tuo tarpu pagrindo netikėti liudytojų J. K. ir A. B. parodymais nėra. Nors J. K. yra kaltinamojo dukra, ir tai galėtų būti pagrindu jos parodymus vertinti kaip siekį padėti šeimos nariui išvengti baudžiamosios atsakomybės, jos parodymus patvirtino A. B., kurio jokio suinteresuotumo šios bylos baigtimi nenustatyta.

Teismui nėra pagrindo manyti, jog V. K. veika buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Nors viešoje vietoje prieš A. P. buvo panaudotas fizinis smurtas, tai matė kaltinamojo dukra ir A. B., tačiau konfliktas kilo iš asmeninių priežasčių, jiems susitikus degalinėje perimti vienam iš kito bendrą darbo priemonę - miškovežį, dėl naudojimosi kuriuo tarp jų buvo prasidėję nesutarimai. Iš liudytojų ir kaltinamojo bei paties nukentėjusiojo parodymų nustatyta, kad prieš fizinio smurto panaudojimą nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu vartojo įžeidžiančius žodžius. V. K. panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį paskatino paties A. P. jam suduotas smūgis į kaktą. Kaltinamojo smurtiniai veiksmai truko labai trumpą laiką, jis sudavė tik vieną smūgį, tam jį paskatino vien asmeniniai motyvai. Degalinės darbuotojos teisme parodė, jog jos jokio konflikto nematė, jų darbas sutrikdytas nebuvo. Kiti liudytojai, tiesiogiai stebėję įvykį, jį suprato tik kaip kaltinamojo ir nukentėjusiojo tarpusavio konfliktą, kuriam įvykus, žmonių darbas ar poilsis bei kita įprasta jų veikla nebuvo nutraukta.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, konstatuoja, jog V. K. veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, kaltinamasis V. K. dėl viešosios tvarkos pažeidimo išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (BPK 305 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę V. K., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į žmogaus sveikatą. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis paties nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis neteistas (b.l. 71), administracinėmis nuobaudomis baustas tik už Kelių eismo taisyklių smulkius pažeidimus, jam skirtas baudas sumokėjęs (b.l. 68-70), jis dirba (b.l. 61), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 65), psichiatro-narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 67), šeimoje augina nepilnametį sūnų (b.l. 59).

BK 39 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos, nes, nors jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, byloje nustatyta tik viena BK 59 straipsnio 1 dalyje jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl bausmė jam skiriama, remiantis BK 55 straipsnio nuostatomis - t.y. nesusijusi su laisvės atėmimu. Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, skirtina pakankama ir geriausiai kaltinamojo asmenį, šeiminę ir turtinę padėtį bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į teigiamą kaltinamojo asmenybę, pirmiau įvertintą jo veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį ir kitas reikšmingas teisingos bausmės paskyrimui aplinkybes, kaltinamajam skirtina teismo parinktos rūšies bausmė, savo dydžiu mažesnė nei įstatymo apibrėžtas jos dydžio vidurkis, t.y. 7 mėnesiams, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią nustatyti atlikti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Nukentėjusysis A. P. byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo palaikė, nurodė, kad jam skaudėjo sumuštą vietą, tris savaites jis buvo nedarbingas, negalėjo normaliai valgyti, tik trintą maistą, reikia protezuoti dantis, vaistus pirko už savo pinigus, be to, prarado dalį darbo užmokesčio.

Kaltinamasis civilinio ieškinio nepripažino.

Civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra tenkintinas iš dalies.

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai jinai padaryta nusikaltimu (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Tarp kaltinamojo nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos (turtinės, neturtinės) yra priežastinis ryšys. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką asmens sveikatai, kaip fundamentaliai asmeninei neturtinei vertybei. Asmens sveikata yra viena svarbiausių ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl yra itin saugoma. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl fizinio smurto patyrė stiprų skausmą, taip pat neigiamų emocijų – baimę, nerimą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog fizinio smurto panaudojimą išprovokavo pats nukentėjusysis, kuris pirmas sudavė smūgį V. K.. Kaltinamojo veika nepasižymėjo ypatingu žiaurumu, nenustatyta, kad nukentėjusysis dėl traumos būtų patyręs kokių nors sunkių pasekmių, jis buvo gydomas ambulatoriškai. Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo esamą turtinę padėtį bylos nagrinėjimo metu: jis dirba, yra darbingo amžiaus, byloje esančiais duomenimis jokios fizinės ar psichinės negalios neturi. Pažymėtina, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų - nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyra, kad žalos dydis netaptų nepakeliama našta nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui. Įvertinęs įstatymo numatytus kriterijus, anksčiau aptartas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog protinga nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį 2000 Lt, tokia suma užtikrins balansą tarp padarytos veikos bei jos sukeltų padarinių ir kaltinamojo turtinės padėties bei kitų teismo vertintų kriterijų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P. iš kaltinamojo V. K. priteistina 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Nuteistajam V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią nuteistasis privalo atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. K. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš V. K. 2000 Lt (du tūkstančius litų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.