Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arvydas Daugėla, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. spalio 30 d., 9.06 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių „Massey Ferguson 6475“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ardamas lauką, kliudė ir nuvertė elektros stulpą, policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas traktorius ir padaryta žala AB LESTO. Šiais savo veiksmais D. T. kaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 9 p., 222 p. reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. T. nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų, nes administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų apie tai, kad D. T. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai išvadas dėl D. T. kaltės padarius administracinius pažeidimus įvertino kaip prielaidas. Skunde nurodomos byloje nustatytos aplinkybės: kad žeme, kurioje buvo nuverstas stulpas, naudojasi tik ūkininkas V. A.; jam priklausančiu traktoriumi D. T. arė lauką; prie nuversto stulpo aiškiai matyti traktoriaus padangų žymės, kurios atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto traktoriaus žymes; užfiksuoti traktoriaus apgadinimai. Akivaizdu, kad apeliantas nesutinka su byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų vertinimu.

ATPK 256 str. ir 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių esmė yra ta, kad byloje esančius įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su byloje nustatytų duomenų vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą esant neteisėtą ar nepagrįstą. Apygardos teismo nuomone, priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Kaip teisingai paminėjo D. T. atsiliepime į apeliacinį skundą, liudytojai T. R. ir V. D. teismo posėdžio metu patvirtino, kad D. T. baigus arti lauką, stulpas nebuvo nuverstas. Iš byloje esančių fotolentelių jokių žymių traktoriaus apgadinimų nėra galimybės nustatyti (16–18 b. l.). Liudytojas V. N., AB LESTO darbuotojas, posėdžio metu nurodė, kad elektros stulpus išversti galima labai lengvai, tačiau galimybė, kad stulpą išvertė vėjas, net nebuvo svarstoma. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad prie stulpo rastų traktoriaus vėžių ir V. A. priklausančio traktoriaus padangų plotis yra vienodas, šios aplinkybės nepatvirtina D. T. kaltės išvertus stulpą. D. T. neginčija spalio 28–29 d. tuo pačiu traktoriumi aręs lauką ir palikęs minėtas padangų žymes, tačiau aplinkybė, kad jis dirbo netoli išversto stulpo, nepatvirtina, jog D. T. padarė ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo.

Byloje nesant pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad D. T. padarė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą D. T., veikoje nesant administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.