Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko Ramūno Šideikio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5d. nutarimo, kuriuo G. P., gim. 1974-09-03, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnį ir jam paskirta 4000 Lt ( 1158 Eur) dydžio bauda be transporto priemonės konfiskavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apeliaciniame skunde Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas R. Šideikis nesutinka su apylinkės teismo priimtu nutarimu ir prašo jį ir priimti naują sprendimą paskiriant G. P. 4000 Lt ( 1158 Eur) dydžio baudą su transporto priemonės konfiskavimu.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. P. padarė labai grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą - būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kai tokia teisė atimta, vairavo transporto priemonę ir toks asmens dalyvavimas viešajame eisme yra itin pavojingas. Skunde teigiama, kad G. P. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas 5 kartus, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, be to G. P. transporto priemones neblaivus vairuoja jau ne pirmą kartą, būdamas neblaivus ir be vairuotojo pažymėjimo, kai tokia teisė atimta, jis vairavo jau trečią kartą: 2006 m., 2008 m., 2014 m., todėl teigtina, kad G. P. kelių eismo taisyklių pažeidimus daro sistemingai ir absoliučiai jokių išvadų nedaro. Apeliantas mano, kad administracinės nuobaudos tikslas būtent ir yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimą asmeniui, kuriam taikoma sankcija už teisės pažeidimo įvykdymą, tuo siekiama prevencijos tikslų. Be to skunde teigiama, kad LR ATPK 30¹ str. taikymas ir transporto priemonės nekonfiskavimas šiuo atveju taikytas nepagrįstai, nes tokia situacija, kai automobilis perduodamas vairuoti asmeniui, kuris sistemingai daro KET pažeidimus, nėra išskirtinė ir automobilio savininkas nėra neatsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos ATPK 129 straipsnyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką pripažintina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką tam, kad nebūtų konfiskuota transporto priemonė, vien tos aplinkybės, kad transporto priemonė nepriklausė pažeidėjui, nepakanka. Siekiant objektyviai išspręsti apeliaciniame skunde keliamą klausimą dėl transporto priemonės, kurią vairavo G. P., konfiskavimo, būtina išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su transporto priemonės panaudojimu pažeidimo padarymo metu. Nagrinėjant bylą neužtikrintas asmens, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėtų būti konfiskuota ir kurio teisėms ir pareigoms administracinės bylos nagrinėjimas turėtų įtakos, dalyvavimas procese. Transporto priemonės savininkui nebuvo sudaryta galimybė įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, todėl, nepranešus transporto priemonės savininkui apie šios bylos nagrinėjimą, nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai išnagrinėti bylą, neužtikrintas teisingas teismo procesas, o nusprendus transporto priemonę konfiskuoti bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, būtų pažeista savininko teisių gynyba.

ATPK nereglamentuoja asmens, kurio turtas konfiskuojamas, procesinių teisių administracinio teisės pažeidimo bylos procese, tačiau pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose kyla ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimas, efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išnagrinėjimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Tokiai praktikai pritartina, nes administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiamas klausimas dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl automobilio konfiskavimo klausimo išsprendimas tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį būtų nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turėtų aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikus galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, kad toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose. Turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir išnagrinėjus bylą prieš tai nepranešus šiam asmeniui apie teismo posėdžio laiką ir vietą bei nesudarius galimybės pareikšti nuomonę dėl jo nuosavybės panaudojimo pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba.

Todėl tam, kad būtų galima priimti teisingą ir pagrįstą sprendimą, būtina išsiaiškinti visas aptartas bylai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių neišsiaiškinta, jos teismo posėdyje nepatikrintos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas visiškai nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių ir jų nevertino, taip pažeidė ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išnagrinėti jas tiksliai pagal įstatymus, taip pat pažeidė ATPK 256, 257, 284 straipsnių reikalavimus ir tai laikoma esminiais proceso normų pažeidimais, turėjusiais įtakos nepagrįsto nutarimo priėmimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas, o byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.