Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ingai Navickienei, 2010-03-01 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą – Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009-09-10 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistė 2009-09-26 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad D. S. poilsiavietėje, kurią sudarė 27 laikini keturviečiai nameliai, virtuvė, dušai, tualetai, adresu Kopų g. 33, Palanga, vykdo poilsiautojų apgyvendinimo veiklą, neturėdama Palangos miesto savivaldybės išduoto pažymėjimo, leidžiančio eksploatuoti šią poilsiavietę. Tokiais veiksmais D. S. pažeidė Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 172 straipsnio 2 dalį.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir Institucija tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l.50), į teismo posėdį neatvyko. Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Atsakomybė pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį iškyla už komercinės ir ūkinės veiklos tvarkos pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Administracinė atsakomybė pagal minėtą straipsnį galima tada, kada asmuo užsiimantis komercine ar ūkine veikla, kuria siekiama pelno, nepaiso tai veiklai nustatytos tvarkos. Individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimu Nr. 1797, nustato, jog norint užsiimti patalpų nuoma yra būtinas verslo liudijimas (50 punktas). Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 35 straipsnio 2 dalis nustato pareigą nuolatiniam Lietuvos gyventojui, pradėjusiam vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, informuoti mokesčių administratorių. Teisę verstis verslo liudijime nuodytos rūšies veikla suteikia išduotas verslo liudijimas (Taisyklių 2.3 punktas). Aiškinant šią teisės akto normą, darytina išvada, kad subjektas, kuriam ši norma adresuota, besąlygiškai privalo turėti verslo liudijimą, suteikiantį teisę verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla, kitu atveju vertimasis individualia veikla yra laikomas neteisėtu ir užtraukia atsakomybę pagal ATPK 172 straipsnį. Gyventojas, įsigydamas verslo liudijimą, savarankiškai nusprendžia kokia veikla bus vykdoma. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. S. nesuformuluotas kaltinimas dėl to, kad ji vykdė veiklą neturėdama verslo liudijimo, tačiau ji patraukta administracinėn atsakomybėn dėl poilsiautojų apgyvendinimo veiklos vykdymo be savivaldybės išduoto pažymėjimo.

D. S. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji poilsiavietėje, kurią sudaro 27 laikini keturviečiai nameliai, virtuvė, dušai, tualetai, adresu Kopų g. 33, Palanga, vykdė poilsiautojų apgyvendinimo veiklą, neturėdama Palangos miesto savivaldybės išduoto pažymėjimo, leidžiančio eksploatuoti poilsiavietę. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 15-16), tiek skundžiamame nutarime (b.l. 14) nurodyta, jog tokiais veiksmais ji pažeidė Turizmo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, nes teikiamos paslaugos negalėjo būti prilygintos poilsiautojų apgyvendinimo paslaugoms. Todėl byloje būtina nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo vykdė poilsiautojų apgyvendinimo veiklą.

Byloje pateiktas verslo liudijimas Nr. V 0848474 (galiojo iki 2009-08-31) patvirtina, jog D. S. šiuo dokumentu suteikta teisė verstis patalpų nuomos veikla., veiklos vieta – Kopų g. 33, Šventoji, Palangos m. Iš skundo turinio matyti, jog D. S. patalpų nuomos veiklą vykdo jau trejus metus ir mano, kad namelių nuomai nebuvo būtina turėti savivaldybės išduoto pažymėjimo, leidžiančio eksploatuoti poilsiavietę. D. S. paaiškinime (b.l. 24) nurodo, jog su A. K. yra sudariusi panaudos sutartį dėl namelių nuomos adresu Kopų g. 33. Iš viso ji prižiūri 27 namelius, prie kurių priklauso virtuvė (3 viryklės), tualetas, dušas (2 dušinės). Nurodo, jog išlaidas namelių priežiūrai, inventoriui, komunalinėms paslaugoms apmoka pati iš nuomos gautų pinigų. Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodytos analogiškos aplinkybės (b.l. 21-23).

Turizmo įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, jog fiziniai asmenys gali teikti turistinės stovyklos paslaugas tik turėdami savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti. Turistinės stovyklos paslauga – trumpalaikio poilsio organizavimas ir (ar) nakvynės suteikimas palapinėse ar apgyvendinimui skirtose patalpose rekreacinėse teritorijose, žemės ūkio, miško ar kitos paskirties žemėje įrengtoje stovyklavietėje. Stovyklavietėje privalo būti nustatytos vietos palapinėms statyti ir įranga maistui ruošti, higienos poreikiams tenkinti, atliekoms surinkti bei aktyviam poilsiui organizuoti (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalis). Turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimus nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (16 straipsnio 4 dalis). Valstybinio turizmo departamento prie Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos direktoriaus 2003-03-27 įsakymu Nr. 28-V patvirtintų Turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimų (toliau – ir Reikalavimai) 2 punktas nustato, jog turistinės stovyklos paslaugas gali teikti fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie turi turėti savivaldybės išduotą pažymėjimą, patvirtinantį, kad turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti. Turistinės stovyklos paslaugas teikiantys fiziniai asmenys turi turėti verslo liudijimą. Reikalavimų 5 punktas nustato, kad stovyklavietėje turi būti sudarytos sąlygos trumpalaikiam poilsiui ir nakvynei, tam tikslui nuomojant palapines, laikinus ar mobilius namelius arba skiriant vietą (aikštelę) turisto individualiai priemonei (palapinei, mobiliam nameliui, transporto priemonei) pastatyti, ir turi būti sudarytos sąlygos higienos bei maitinimo poreikiams tenkinti, aktyviam poilsiui organizuoti. Stovyklavietės teritorija turi būti suplanuota (6 punktas), nustatyti reikalavimai nameliams pastatyti, maisto ruošai ir t.t (7-13 punktai).

Detaliau pažymėjimų išdavimo tvarką reglamentuoja Nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimo išdavimo tvarka, patvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2003-05-22 sprendimu Nr. 41. Nakvynės ir pusryčių bei turistinės stovyklos paslaugų teikimo pažymėjimus išduoda Palangos miesto savivaldybės administracija (Tvarkos 6 punktas). Tvarkos 8 punkte nustatyti reikalavimai turistinės paslaugos teikėjui norint gauti pažymėjimą, paslaugos teikėjas turi pateikti : 1) užpildytą nustatytos formos paraišką; 2) Visuomenės sveikatos centro išduoto dokumento, kad patalpos atitinka higienos normą HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“; 3) Palangos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos išduotą pažymėjimą, kad patalpos atitinka gaisrinės saugos reikalavimus pagal nustatytus norminius teisės aktus; 4) valstybės įmonės Registrų centro išduoto pažymėjimo apie nekilnojamo turto įregistravimą kopiją; nekilnojamo turto nuomos, panaudos ar pasaugos sutarčių kopijas (jei turtas išnuomotas), registruotas valstybės įmonėje Registrų centre; 5) bendraturčių sutikimą arba sutartį, nusakančią naudojimosi tvarką, registruotą valstybės įmonėje Registrų centre, jei nekilnojamasis turtas priklauso keliems asmenims; 6) turistinės stovyklos planą su tiksliais išmatavimais; 7) laikinų statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto kopiją, jeigu sklype yra laikini statiniai, naudojami turistinės stovyklos paslaugai teikti; 8) pažymas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių ir Savivaldybės administracijos Biudžeto skyriaus apie atsiskaitymą su Valstybės ir savivaldybės biudžetais bei fondais, jeigu turistinės stovyklos paslaugą ketina teikti juridinis asmuo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas daro išvadą, jog D. S. teikiamos paslaugos prilyginamos poilsiautojų apgyvendinimo veiklai, kurios vykdymui būtinas savivaldybės išduotas pažymėjimas, patvirtinantis, kad turistinės stovyklos paslaugos teikimo reikalavimai įvykdyti. Tokio pažymėjimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepateikė Institucijos pareigūnams. Iš skundo motyvų aišku, kad minėto pažymėjimo D. S. nėra gavusi, kadangi manė, jog paslaugų teikimui buvo būtinas verslo liudijimas.

Vertinant D. S. padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nebuvimą (Institucija nenustatė atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau paskyrė pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos minimumą), teismui nėra pagrindų naikinti skundžiamą aktą, administracinės nuobaudos neskirti ar paskirtąją nuobaudą sumažinti (ATPK 30 straipsnio 2 dalis, 30¹ straipsnis, 31 straipsnis).

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, kad D. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį patraukta teisėtai ir pagrįstai, kadangi jos veikoje yra ATPK 172 straipsnio 1 dalyje numatyta sudėtis, nes ji pažeidė Turizmo įstatymo nuostatų reikalavimus.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms Institucijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Palangos skyriaus 2009 m. rugsėjo 10 d. nutarimą, kuriuo D. S. pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 500 litų bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.