- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-23
- Bylos Nr.
- e2S-856-642/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- M. K.
- Atsakovas
- M. E.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
- 3.1.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.2.5Ginčų dėl teismingumo sprendimas
- 3.1.14.4Ieškinio priėmimas
- 3.1.14.8.2Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas teismui
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. K. (M. K.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo M. K. (M. K.) ieškinį atsakovei M. E. (M. E.) dėl santuokos nutraukimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo, prašydamas: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Sankt Peterburgo vyriausybės civilinės metrikacijos komiteto Kronštato rajono civilinės metrikacijos aktų įrašų sektoriuje, tarp M. K. ir M. E., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės M. E. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo palikti ieškovui pavardę – „K.“, atsakovei – „E.“; 3) nustatyti nepilnamečio vaiko V. K. (V. K.), gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą iki jo pilnametystės su atsakove mama M. E.; 4) nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarką: a) su sūnumi V. K., atvykusiu į Lietuvą, ieškovas M. K. bendrauja kas antrą savaitgalį, o būtent kas antrą penktadienį 18.00 val., pasiima nepilnametį vaiką iš tėvų sutartos vietos ir sekmadienį 18.00 val. pristato jį į nuolatinę gyvenamąją vietą. Švenčių ir atostogų metu bendravimas su nepilnamečiu vaiku nustatomas, atsižvelgiant į jo užimtumą, norus ir tėvų galimybes. Nepilnamečio sūnaus V. K. išvykimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos į užsienį su vienu iš tėvų galimas tik esant rašytiniam jo tėvo ar motinos sutikimui, o nepilnametį vaiką lydintis asmuo privalomai turi turėti abiejų tėvų rašytinius sutikimus; b) įpareigoti nepilnamečio sūnaus mamą M. E. ateityje nesudaryti kliūčių nepilnamečio vaiko išvykimui į Lietuvos Respubliką pas tėvą pagal jo nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu esančią (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko ir jo tėvo atostogų (laisvo nuo užimtumo darbe) metu; 5) priteisti iš ieškovo M. K., nepilnamečio sūnaus V. K. išlaikymui iki jo pilnametystės 350 Eur dydžio periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį, mokėjimą pradedant nuo 2021 metų liepos 1 d., indeksuojant priteistą sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teisėmis nepilnamečio sūnaus lėšų tvarkytoja paskiriant mamą M. E.; 6) transporto priemones HYUNDAI SANTA FE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) SUZUKI (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir MAZDA MILLENIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas M. K. vardu, pripažinti asmenine jo nuosavybe; 7) pripažinti, kad prievolės bankui akcinei bendrovei „Swedbank“, kylančios iš 2013 m. birželio 12 d. kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais jos pakeitimais, yra asmeninės M. K. prievolės; 8) priteisti iš atsakovės ieškovui visas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi ieškovo M. K. ieškinį atsakovei M. E. dėl santuokos nutraukimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone, atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams. Teismas ieškovui pasiūlė kreiptis su ieškiniu į Rusijos Federacinės Respublikos kompetentingą teismą.
3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paduodant pareiškimą nutraukti santuoką vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančiosios šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies pilietis ir vienas iš jų gyvena vienos šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, kompetentingos abiejų susitariančiųjų šalių įstaigos. Šiuo atveju jos taiko savo valstybės įstatymus.
4. Teismas nurodė, kad ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų, t. y. nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiu tvarkos, jo išlaikymo, taip pat ir santuokoje įgyto turto padalijimo, todėl, remiantis bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovės gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacinė Respublika.
5. Teismas pažymėjo, jog nors Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 381 straipsnio 2 dalyje numatyta alternatyvi teismingumo sąlyga, kada ieškinys gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, t. y. jeigu ieškovas turi kartu su juo gyvenančių nepilnamečių vaikų, ieškinys dėl santuokos nutraukimo gali būti pareiškiamas taip pat pagal ieškovo gyvenamąjį vietą (CPK 381 straipsnio 1, 2 dalys), tačiau kaip nustatyta ginčo šalių, nepilnametis vaikas negyvena su ieškovu, o gyvena su atsakove Rusijos Federacinėje Respublikoje, todėl ieškovas neturi pasirinkimo teisės dėl teismingumo.
6. Teismas priėjo prie išvados, kad nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo, bendravimo tvarkos ir santuokoje įgyto turto padalijimo) negali būti nagrinėjamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą, jis yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Apeliantas pažymėjo, kad ieškinys turėjo būti priimtas laikantis CPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės, o būtent, kad ieškinys atsakovui (šiuo atveju atsakovei), neturinčiam Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos, gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Nors sutuoktiniai, gyvenę atskirai, jokio turto neįgijo, tačiau atsakovės paskutinė gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje.
7.2. Apeliantas nurodė, kad teismo teiginys, jog ieškovas neturi pasirinkimo teisės dėl teismingumo, yra neteisingas, kadangi atsakovė nėra tarptautinis elementas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.
12. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
13. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ir šalių nepilnametis vaikas yra Lietuvos Respublikos piliečiai, o atsakovė turi Rusijos Federacinės Respublikos pilietybę, jos dabartinė faktinė gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacinėje Respublikoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ši byla turi tarptautinį elementą (sutuoktiniai yra skirtingų šalių piliečiai) ir teismas turi išspręsti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).
14. Pagal CPK 784 straipsnį, 785 straipsnį, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
15. Nagrinėjamu atveju aktuali 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau – Sutartis). Sutarties 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu paduodant pareiškimą nutraukti santuoką vienas iš sutuoktinių yra vienos susitariančiosios šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies pilietis ir vienas iš jų gyvena vienos šalies, o antrasis – kitos susitariančiosios šalies teritorijoje, kompetentingos abiejų susitariančiųjų šalių įstaigos. Šiuo atveju jos taiko savo valstybės įstatymus.
16. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje reiškiami reikalavimai ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir iš to kylančių pasekmių – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo, bendravimo su vaiku tarkos, taip pat santuokoje įgyto turto padalijimo. Sprendžiant tarptautinio teismingumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad nors Lietuvos Respublikoje ir numatyta tik kompleksinio ieškinio santuokos nutraukimo byloje pateikimo galimybė, tačiau Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi susitarta ir dėl atskirų reikalavimų teismingumo.
17. Kaip minėta, be santuokos nutraukimo, ieškiniu siekiama išspręsti ir šalių nepilnamečio sūnaus teisinius santykius su tėvais po santuokos nutraukimo (dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo). Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu kurio nors iš tėvų ir vaikų gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų teisinius santykius reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra vaikas. Kaip matyti iš byloje pateikto vaiko gimimo įrašo, šalių nepilnametis vaikas V. K. yra Lietuvos Respublikos pilietis.
18. Pažymėtina, kad sutuoktinių asmeniniai ir turtiniai teisiniai santykiai turi būti reguliuojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 27 straipsnio 3 dalimi, nurodančia, kad, jei vienas iš sutuoktinių yra vienos Susitariančiosios Šalies, o antrasis – kitos Susitariančiosios Šalies pilietis ir vienas iš jų gyvena vienos, o antrasis – kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, jų asmeninius ir turtinius teisinius santykius reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje buvo jų paskutinė bendra gyvenamoji vieta. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad paskutinė šalių bendra gyvenamoji vieta buvo Lietuvos Respublikoje. Šią aplinkybę patvirtina ieškovo ieškinyje nurodytos aplinkybės, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, santuokos sudarymo įrašas, be to, 2020 m. sausio 28 d. adresu (duomenys neskelbtini) buvo deklaruota šalių sūnaus nuolatinė gyvenamoji vieta.
19. Taigi, svarstant atskirų kompleksinio ieškinio reikalavimų teismingumo klausimą, akcentuotina, jog tiek dėl turto, prievolių padalijimo, tiek dėl vaikų ir tėvų teisinių santykių bylą kompetentingas nagrinėti yra Lietuvos Respublikos teismas.
20. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios apylinkės teismas nepagrįstai, remdamasis bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, numatančia, jog ieškinys turi būti pareikštas pagal atsakovės gyvenamąją vietą, nustatė, jog Lietuvos Respublikos teismas nekompetentingas nagrinėti šią civilinę bylą.
21. Pažymėtina kad nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto teiginiu, kad byla nėra su tarptautiniu elementu, tačiau tai nesudaro pagrindo netenkinti atskirojo skundo. Atskirasis skundas yra tenkinamas, todėl pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.