Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta MiliuvienėTeisėja Vaida Railienė Baudž. byla Nr. 1A-94-174/2017 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-71291-2015-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.14..2.2.; 1.1.8.1.; 1.1.8.1.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2017 m. vasario 23 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės, Violetos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiojo B. J. 152 eurų vertės turto pagrobimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl nukentėjusiajai S. L. priklausančio turto pagrobimo) – laisvės atėmimu septyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant, prie ir J. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta J. A. galutinė bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – nuspręsta palikti galioti, jo terminą pratęsiant iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį teismo nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaitytas J. A. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-11-24 iki bausmės vykdymo pradžios pagal šį nuosprendį.

Nuosprendžiu priteista iš J. A. ir A. N. solidariai nukentėjusiajai S. L. 209 eurų turtinės žalos atlyginimui, o nepilnamečiam A. N. neturint lėšų (turto) turtinei žalai atlyginti, iki jis sulauks pilnametystės ar turės savo turtą ar uždarbį, priteista subsidiariai iš jo atstovo pagal įstatymą VšĮ Mosėdžio parapijos vaikų globos namų.

Daiktinius įrodymus – reples, penkių litrų plastikinį butelį su tamsiai rudos, rausvos spalvos skysčiu, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kameroje, – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta sunaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. N., o R. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutraukta, tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

J. A. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su R. A. ir A. N., pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą:

J. A., R. A. ir A. N., veikdami bendrininkų grupe, 2015 m. gruodžio mėnesio antroje pusėje, apie 22.00 val., tiksli data ir laikas nenustatyti, iš B. J. nuosavybės teise priklausančios negyvenamos sodybos pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), slapta, tyčia pagrobė bendros 152 eurų vertės B. J. priklausantį turtą, t. y. nulaužus savadarbę durų pakabinamos spynos kengę įsibrovė į malkinės patalpą, iš kur pagrobė 9 eurų vertės kirvį, metaline juosta nuo durų ir metaliniu strypu išlaužus sodybos gyvenamojo namo laukinių durų spyną, į jį įsibrovė. Tęsdami nusikalstamą veiką, iš gyvenamojo namo patalpų pagrobė 55 eurų vertės elektrinę krūmapjovę „T&K”, 38 eurų vertės dviejų degiklių dujinę viryklę, 16 eurų vertės dujinės viryklės guminę žarną, 13 eurų vertės dujų reduktorių, 5 eurų vertės geltono metalo marškinių sąsagų ir kaklaraiščio segtuko komplektą. Po to J. A., R. A. ir A. N., tęsdami nusikalstamą veiką, pro langą, išėmus jo stiklus, įsibrovė į vasarnamio patalpą, iš kur pagrobė 3 eurų vertės elektros ilgiklį, 3 eurų vertės akrilinį hermetiką „Makroflex FX130“, 4 eurų vertės sanitarinį silikoną „Ceresit SC25“ ir 6 eurų vertės silikono pistoletą.

Be to, J. A., veikdamas bendrininkų grupe su A. N., pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į patalpą:

J. A. ir A. N., veikdami bendrininkų grupe, 2016 m. sausio 21 d., apie 23.00 val., išėmus laukinių durų lango stiklą, įsibrovė į S. L. ir V. L. nuosavybės teise priklausantį negyvenamą namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta, tyčia pagrobė 209 eurų vertės S. L. priklausantį turtą, t. y. 30 eurų vertės vyrišką žieminę juodos spalvos striukę, 15 eurų vertės TV priedėlį su pulteliu, 4 eurų vertės butelį putojančio vyno „Marselo“, iš po namu esančio rūsio pagrobė bendros 160 eurų vertės 32 vnt. 0,7 litrų talpos butelių naminio vyno (1 butelio vertė 5 eurai).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis J. A. apeliaciniame skunde neneigia kaltės padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos neginčija, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, teigia, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, prašo ją sušvelninti. Kaip galima surasti iš J. A. apeliacinio skundo turinio, apeliantas prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, t. y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam J. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas J. A. už du tyčinius nusikaltimus mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmes, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padaryti du apysunkiai nusikaltimai), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o B. J. turto pagrobimą padarė dar ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau aštuonis kartus teistas, teistumas neišnykęs, nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka, charakterizuojamas neigiamai, piktnaudžiauja alkoholiu, jo nesieja jokie socialiniai ryšiai. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį J. A. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam J. A. atitinkamai už atskiras nusikalstamas veikas paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje J. A. už dviejų tyčinių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, taikant 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 8 mėnesiams, tačiau apylinkės teismas nemanė, kad J. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir BK 75 straipsnio netaikė. Vien tai, kad J. A. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų ir įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajai S. L. nusikaltimu padarytą žalą (nukentėjusiajam B. J. reali žala nebuvo padaryta, nes pagrobti daiktai jam buvo grąžinti), savaime nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 75 straipsnį.

Pažymėtina, kad nuteistojo J. A. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės, nukreiptos prieš vienus pagrindinių įstatymo saugomų teisinių gėrių – nuosavybę. Kaip minėta, J. A. nusikalto ir buvo teisiamas, būdamas praeityje ne kartą teistas, iš jų daug kartų ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, taigi jis yra recidyvistas. Be to, byloje yra duomenų, kad dėl jo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Šie duomenys neigiamai jį charakterizuoja bei rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, akivaizdu, kad jis, nepaisant ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, tai parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką, todėl apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad J. A. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas praeityje daug kartų teistas, naujas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis Nr. 2K-109/2010). J. A. nuolat daro tyčinius nusikaltimus prieš vienus labiausiai saugomų teisinių gėrių – nuosavybę, niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, praeityje ne kartą baustas administracine tvarka. Šie duomenys rodo, kad apelianto padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Anksčiau J. A. paskirtos bausmės, iš jų net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – teigiamo poveikio jo elgesiui nepadarė. Taigi akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Todėl pirmosios instancijos teismas už naujas nusikalstamas veikas paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, mažesnį nei jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijose numatytas šios bausmės vidurkis, BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, nuostatų nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, tačiau, kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam J. A. bausmę, jau atsižvelgė į šią apeliaciniame skunde nurodytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad būdamas laisvėje jis galėtų įsidarbinti ir atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytą žalą. Tačiau ši apelianto nurodoma aplinkybė yra deklaratyvi ir vertintina kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį, nes, kaip minėta, anksčiau jis niekur nedirbo ir neturėjo oficialaus pajamų šaltinio, todėl galima pagrįstai manyti, kad savanaudiškų nusikaltimų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę. Nuteistojo J. A. apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. A. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, tad ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. A. apeliacinį skundą atmesti.