- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-03
- Bylos Nr.
- A20.-631-1155/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00819-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eglė Ramanauskienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai A. T. (ILTU kodas (duomenys neskelbtini)).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) viršininko majoro teikimu prašoma pratęsti A. T. taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną ketvirtadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti VSAT apie savo buvimo vietą, iki 2023 m. spalio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jos grąžinimo į kilmės šalį.
Teikime nurodyta, kad W. E. prisistačiusi užsienietė 2021 m. liepos 3 d. buvo sulaikyta VSAT pareigūnų, kai neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdama su savimi jokių tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų. Užsienietė pateikė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir buvo apgyvendinta VSAT. 2021 m. rugpjūčio 31 d. užsienietei atlikus amžiaus nustatymo tyrimą, gauta medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada, kad W. E. biologinis amžius yra (duomenys neskelbtini) metų intervale. Atliekant užsienietės apklausas, ji pakeitė savo asmens duomenis ir prisistatė A. T., gim. (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), išnagrinėjęs užsienietės prieglobsčio motyvus, 2021 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą nesuteikti jai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir ją išsiųsti į kilmės šalį, 5 metus uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu A. T. skundą dėl minėto Migracijos departamento sprendimo tenkino iš dalies ir uždraudė jai 2 metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Šį sprendimą ji apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2022 m. liepos 27 d. nutartimi jos skundą atmetė. Migracijos departamento sprendimas nesuteikti A. T. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti į kilmės šalį įsiteisėjo, užsienietė neteko prieglobsčio prašytojo statuso.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu taikė užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2022 m. balandžio 3 d. Migracijos departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimu užsienietė įleista į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinta URC, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėn. laikotarpiui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė jos skundą dėl minėto sprendimo. Migracijos departamentas 2022 m. rugpjūčio 2 d. patikslino pažymą dėl prašymo suteikti prieglobstį priėmimo ir apgyvendino A. T. VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nutraukė administracinio nusižengimo bylą pagal VSAT teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo A. T., nes užsienietė apgyvendinta VSAT Migracijos departamento sprendimu.
A. T. 2022 m. spalio 3 d. pateikė nuomos sutartį, sudarytą tarp T. B. (T. B.) ir S. M. bei A. T., pagal kurią abu užsieniečiai nuomos pagrindu gali apsigyventi adresu (duomenys neskelbtini), T. B. nuosavybės teise priklausančiose patalpose. Telefonu susisiekus su T. B., šis patvirtino, kad jis sudarė nuomos sutartį su abiem minėtais užsieniečiais.
Išsiuntus minėtus dokumentus Migracijos departamentui tikslu pakeisti užsienietės gyvenamąją vietą, gautas žodinis atsakymas, kad įvyko klaida, klausimas dėl A. T. prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje yra išspręstas ir 2022 m. liepos 27 d. priimtas galutinis sprendimas, vėlesnio prieglobsčio prašymo užsienietė nėra pateikusi, todėl Migracijos departamento 2022 m. rugpjūčio 2 d. patikslinta pažyma neturi jokios teisinės galios.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 13 d. sprendimu užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną ketvirtadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti VSAT apie savo buvimo vietą iki 2023 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jos grąžinimo į kilmės šalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 30 d. sprendimu užsienietei pratęstas taikomos priemonės terminas iki 2023 m. liepos 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jos grąžinimo į kilmės šalį.
A. T. Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, procedūra dėl jos išsiuntimo yra organizuojama bendradarbiaujant su kompetentingomis institucijomis, tačiau šiai dienai dar nėra nustatyta konkreti išsiuntimo data. Taip pat užsienietė turi gyvenamąją vietą ir lėšų pragyventi, ji nėra pažeidusi URC vidaus taisyklių ir tvarkos, taip pat laikosi teismo paskirtų įsipareigojimų, todėl Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) numatyti tikslai gali būti pasiekti pratęsiant užsienietei priemonės, numatytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte, taikymo terminą.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad URC prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, užsienietei apie teikimo nagrinėjimą pranešta, ji nurodė, kad sutinka su teikimu ir dalyvauti teismo posėdyje nepageidauja, byla teisme išnagrinėta teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka.
Teikimas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja anksčiau minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad VSAT (duomenys neskelbtini) 2021 m. liepos 3 d. buvo sulaikyta užsieniečių grupė, kuri neteisėtai kirto valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Tarp jų buvo moteris, iš pradžių prisistačiusi (duomenys neskelbtini) piliete W. E., vėliau per apklausas pakeitusi asmens duomenis ir prisistačiusi A. T., gimusia (duomenys neskelbtini). Užsienietė su savimi neturėjo jokių tapatybę, pilietybę ir teisėtą buvimą Lietuvoje patvirtinančių dokumentų.
Užsienietė paprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, bet Migracijos departamentas 2021 m. spalio 6 d. priėmė sprendimą šio prašymo netenkinti ir ją išsiųsti į kilmės šalį, 5 metus uždraudžiant atvykti į Lietuvos Respubliką. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. sprendimu asmens skundą dėl šio Migracijos departamento sprendimo tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį, uždraudė A. T. atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvedė į C.SIS II perspėjimą dėl šio draudimo. Šį sprendimą A. T. apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau šis 2022 m. liepos 27 d. nutartimi jos skundą atmetė. Taigi, 2022 m. birželio 14 d. buvo priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, nuo šios dienos užsienietė nebėra prieglobsčio prašytoja Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimu taikė minėtai užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. balandžio 3 d. Migracijos departamento 2022 m. vasario 1 d. sprendimu užsienietė įleista į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinta URC, nesuteikiant teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėn. laikotarpiui. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu atmetė jos skundą dėl minėto sprendimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 13 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietei A. T. skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – įpareigojimas kiekvieną ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. elektroninių ryšių priemonėmis pranešti URC apie savo buvimo vietą Lietuvos Respublikoje iki 2023 m. balandžio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jos grąžinimo į kilmės šalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pratęsė šį terminą iki 2023 m. liepos 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jos grąžinimo į kilmės šalį.
Apibendrindamas išdėstytą teismas daro išvadą, kad kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną užsienietė kartu su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tačiau ji bendradarbiavo su Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis (prisistatė, nurodė savo vardą, pavardę, kitus asmens duomenis), be to, jos atžvilgiu yra priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje (Įstatymo 2 straipsnio 6⁴ dalis), todėl negalima vertinti, kad užsienietės asmenybė nėra nustatyta. Teismui pateiktoje byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji galėtų kelti grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. T. ilgą laiko tarpą buvo taikomi judėjimo suvaržymai, ji nėra padariusi jai teismo skirto įpareigojimo pažeidimų, turi gyvenamąją vietą ir lėšų pragyventi, todėl teikimas tenkinamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. spalio 13 d. sprendimu užsienietei paskirta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 30 d. sprendimu pratęsta alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 2 punkte, pratęstina trims mėnesiams, t. y. iki 2023 m. spalio 6 d.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 115 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 punktu, 117 straipsniu,
tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Pratęsti (duomenys neskelbtini) pilietei A. T., gimusiai (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą kiekvieną ketvirtadienį nuo 8.00 val. iki 17.00 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai apie savo buvimo vietą, iki 2023 m. spalio 6 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas sprendimas dėl jos grąžinimo į kilmės šalį.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.