- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-04-23
- Bylos Nr.
- 1-102-598/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40476-2022-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- A. M., J. V.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, be pastovios gyvenamosios vietos, anksčiau teistas:
1) 2012 m. kovo 19 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 150 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį 5 metų laisvės atėmimo bausme;
2) 2017 m. gruodžio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs;
3) 2018 m. gegužės 17 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 144 straipsnį – 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. gruodžio 7 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 60 parų arešto bausme, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams,
4) 2018 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 187 str. 1 d. 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. 2019 m. vasario 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 12 d., 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiais A. M. paskirtas bausmes, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti A. M. galutinę subendrintą – 4 (keturių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
5) 2023 m. liepos 18 d. Kauno apylinkės tesimo Kėdainių rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2d. galutinė bausmė - 50 parų arešto bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-įpareigoti A. M. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį,
6) 2024 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2d. 8 mėnesius laisvės atėmimo.
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
J. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 189 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. 2022 m. spalio 23 d. apie 00.10 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia vieną kartą spyrė sėdinčiam ant lovos nukentėjusiajam P. S. į veido sritį, šiam nugriuvus ant žemės, tyčia, ne mažiau kaip trylika kartų sudavė nukentėjusiajam P. S. su žarstekliu į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam padarė muštines žaizdas galvoje, dešiniame delne ir kairėje blauzdoje, poodines kraujosruvas veide, nugaroje ir kairėje rankoje, odos nubrozdinimus dešiniame delne, tuo nežymiai sutrikdė P. S. sveikatą ir tokiu būdu atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, iš P. S. striukės, kabėjusios prie sienos, kišenės pagrobė svetimą, P. S. priklausantį turtą - prožektorių 10 eurų vertės.
Tokiais savo veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.
2022 m. gruodžio 9 d. apie 18:00 val. būdamas viešoje vietoje - namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė nukentėjusiojo E. V. rankose laikomą mobilųjį telefoną Samsung Galaxy S21 su SIM kortele ir dėklu bendros 609,79 eurų vertės, „SEB“ banko Mastercard kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais E. V. padarė bendrą 609,79 eurų turtinę žalą ir neteisėtai įgijo svetimą, E. V. priklausančią elektroninę mokėjimo priemonę.
Tokiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d.
2022 m. gruodžio 12 d. apie 18.00 val., name, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį V. K. į galvą bei kairės pusės šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam V. K. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais A. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 1 d.
J. V. 2022 m. gruodžio 9 d., vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), žinodama, kad mobilaus ryšio telefonas Samsung Galaxy S21 604,79 eurų vertės 2022-12-09 apie 13 val. buvo pagrobtas iš E. V., telefoną pardavė A. B. ir tokiu būdu realizavo žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą,
Tokiais savo veiksmais J. V. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, kaltu pripažino dalinai ir parodė, kad galimai 2023 m. spalio 23 d. vakare atėjo pas V. K., nes ten laikinai buvo ir P. S.. Atėjus vartojo alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, priežasties nežino. Nukentėjusįjį pradėjo mušti rankomis, kojomis ir žarstekliu į įvairias kūno vietas. Dėl girtumo neprisimena kiek smūgių sudavė. Mušimo metu iš P. S. striukės kišenės iškrito prožektorius, kurį pasiėmė ir pabėgo. Prožektorius buvo reikalingas, kad pasišviesti. Kišenių nekraustė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti nukentėjusiojo P. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2022 m. spalio 22 d. apie 15 val., tikslaus laiko neprisimena atvyko pas savo giminaitį V. K. į svečius adresu (duomenys neskelbtini). Jam atvykus V. K. namuose buvo vienas, jis atsinešė butelį degtinės ir pradėjo ją gerti. Apie 23 val., į minėtus namus atėjo A. M. ir jo sugyventinė kurios vardo ir pavardės nežino. A. M. jis žinojo iš matymo, nes kiek atvykdavo pas V. K. pastarasis būdavo namuose. P. S. žinojo, kad A. M. su sugyventine glaudžiasi pas V. K., nes neturi pastovios gyvenamosios vietos. A. M. su sugyventine atsinešė kelis butelius sidro ir pradėjo juos gerti. Po maždaug pusės valandos jis A. M. pradėjo pasakoti, kad yra tarnavęs Afganistane. Po jo pasakymo A. M. supyko ir pradėjo šaukti ant jo, kodėl jis dėl jo pasakymo supyko nežino. Jis konflikto metu sėdėjo kambaryje ant lovos, o A. M. stovėjo prie jo, tuomet jis P. S. spyrė iš kojos vieną kartą į kairės pusės veido skruostą, jis nuo smūgio nukrito ant lovos ir jam pradėjo svaigti galva, tuomet A. M. pasiėmė kambaryje buvusį metalinį žarsteklį ir vieną kartą sudavė į kairės kojos priekinės blauzdos sritį, vieną kartą į kairio peties užpakaline peties sąnario sritį, taip pat su minėtu daiktu nemažiau tris kartus, nedaugiau septynis kartus sudavė į pakaušį, jam dengiantis rankomis nuo smūgių iš metalinio žarsteklio buvo sužalotas dešinės rankos didysis pirštas ir dešinės rankos riešas. Po A. M. smūgių jis nuo lovos dengdamasis galvą nukrito ant grindų, kuomet A. M. baigė mušti žarstekliu jis liko gulėti ant grindų ir negalėjo atsistoti. A. M. padėjęs į šoną žarsteklį, priklaupė prie jo ir pradėjo kišti rankas į jo striukės kišenes, iš dešinės striukės kišenės išsitraukė prožektorių ir jį pasiėmė. Po visko A. M. jį išvilko iš minėto namo ir paliko gulėti kieme. Po keliolikos minučių sugebėjo atsistoti ir nuėjo iki šalimais gyvenančio kaimyno ir paprašė, kad jis iškviestu policijos pareigūnus. Kuomet buvo mušamas A. M. viską matė A. sugyventinė ir jo giminaitis V. K.. Kol A. M. jį mušė girdėjo, kaip V. K. prašė pastarojo liautis, tačiau A. M. atsakė, V. K., kad jeigu neužsičiaups gaus ir pats. A. M. ankščiau matęs du kartus, ankščiau jokių konfliktų su pastaruoju neturėjo. Kiek jam žinoma A. M. su sugyventine kartais pernakvoja V. K. namuose. Iš jo pavogtas prožektorius buvo raudonos spalvos, be jokių užrašų. Dėl įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat dėl pavogto prožektoriaus patyrė 10 eurų turtinę žalą. Prašo A. M. nubausti įstatymų nustatyta tvarka.
Papildomai nurodė, kad nori papildyti 2022 m. spalio 24 d. apklausos metu duotus parodymus tuo, kad 2022 m. spalio 22 d. jis vartojo alkoholį su savo giminaičiu V. K., vakare atėjo asmenys - vyriškis ir mergina, kuriuos V. K. priimdavo pernakvoti. Jis minėtų asmenų nepažįsta, tik prieš tai yra matęs anksčiau pas V. namuose. Tai, kad vyriškio vardas yra A., sužinojo tą patį vakarą, kadangi su jais kartu vartojo alkoholinius gėrimus, merginos vardo nežino. Nors buvo neblaivus, bet pamena, kad A. užpyko ant jo pasakius, kad tarnavo Afganistane. Tada jis P. S. sėdinčiam ant lovos vieną kartą spyrė į veidą, nuo smūgio jis nukrito ant lovos, jam pradėjo svaigti galva, todėl ką toliau darė A. - nematė. Bet jam gulint lovoje pamatė, kaip prie jo priėjo A. ir su metaline lazda, kaip vėliau sužinojo - su žarstekliu pradėjo jį mušti. Pirma jis sudavė jam į kairės kojos blauzdos sritį, tada vieną kartą sudavė į kairės pusės petį, ne mažiau tris kartus sudavė į galvos sritį, tiksliai nurodyti skaičiaus, kiek kartų A. sudavė jam į galvos sritį su žarstekliu, pasakyti negali, nes nepamena, bet žino, kad smūgių buvo daug, ne mažiau kaip trys. Bijodamas, kad jį gali smarkiai sužaloti, galvą užsidengė rankomis, todėl buvo sužalota jo dešinė ranka. Nuo suduotų smūgių jis nukrito ant žemės ir liko ten gulėti, buvo be sąmonės. Už kiek laiko atsigavo, negali tiksliai pasakyti, bet atsigavus jis jau buvo lauke šalia V. namo. Jis tada atsikėlė ir nuėjo per gatvę pas žmogų, kurį žino vardu lyg A., paprašyti kad iškviestų pagalbą, jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112, kol atvyko pagalba, laukė jo kieme. Nori pasakyti, kad įvykio metu buvo apsirengęs su džemperiu, o striukę buvau pasikabinęs ant pakabos prie sienos. Pamena, kaip po A. suduotų smūgių, jam gulint ant žemės, A. pradėjo lysti prie jo džemperio, kurį vilkėjo, kišenių, ieškojo daiktų, tada ir neteko sąmonės. Po įvykio buvo pristatytas į Kauno klinikas, kur jam buvo susiūtos žaizdos galvoje. Grįžęs iš ligoninės sekančią dieną nuėjo pas V. pasiimti savo striukės ir joje nerado prožektoriaus, kuris buvo striukės kišenėje. Prožektorius buvo raudonos spalvos, su baterijomis, jo kaina yra maždaug 10 eurų. Žino, kad prožektorių pasisavino A., nes jis ieškojo daiktų jo džemperio kišenėse ir tada ėjo ieškoti daiktų striukėje, jam tai papasakojo vėliau V.. Dėl A. veiksmų civilinio ieškinio dėl padarytų sužalojimų ir pagrobto prožektoriaus byloje neteiks nei dabar, nei vėliau ateityje. Nori patikslinti, kad nežino, kaip atsidūrė lauke, kadangi buvo be sąmonės. Paskutinis momentas, kurį pamena, tai kai A. kišo rankas į jo džemperį, o paskui jau prisimena tai, kaip pabudo kieme šalia V. namo. Taip pat nežino, kiek tiksliai smūgių jam sudavė A. žarstekliu, tik žino, kad jų buvo ne mažiau kaip trys. Daugiau apie įvykį nieko pridurti neturi (1 t. b. l. 45-48, 51-54).
Liudytojas V. K., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jo namuose kaltinamasi sumušė P. S.. Įvykiai buvo seniai, jis painioja kai kaltinamasis buvo sumušęs ir jį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu liudytojui buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodymus patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Vasaros metu jis prie Maximos susipažino su A., kuris apie 30 metų amžiaus, jis neseniai grįžęs iš kalėjimo. Jo sugyventinė J.. A. kartu su sugyventine dažnai atvyksta pas jį, kartais nakvoja. A. ir J. atvyko pas jį 2022 m. spalio 22 d. vakare, kartu su jais buvo dar vienas vaikinas, kurį matė pirmą kartą. Po kiek laiko atvažiavo policija ir juos išvarė. Jis liko vienas namuose. Tuomet atėjo jo pažįstamas P., kurį visi vadina A.. Jis jo tolimas giminaitis. Jis atsinešė butelį degtinės, kurio truputį išgėrė, ir kadangi jis blogai mato, užkliuvo ir pusę butelio išpylė ant grindų. Likusį išgėrė ir tuomet P. paprašė leisti pernakvoti. Jie sugulė ir tuomet atėjo A. ir J.. Jie atsinešė sidro, kurį išgėrė. Jis su P. sėdėjo ant lovos, P. sėdėjo iš dešinės. J. vaikščiojo prie stalo. A. kalbėjo su P. ir pradėjo ginčytis. Dėl ko tiksliai jis nesuprato. Jie kalbėjo apie kažkokius pažįstamus. Staiga A. puolė ant P. ir pradėjo jį mušti. P. nugriuvo ant lovos. A. jį pradėjo mušti rankomis, kai jis nugriuvo ant grindų pradėjo spardyti. P. prašė jo nemušti, siūlė A. 20 eurų kad nemuštų. V. K. ir J. prašė liautis, tačiau A. neklausė. Jis bijojo kištis, kadangi žino, kad A. būna agresyvus. Su kuo dar A. mušė jis nežino, nes nematė. Ant grindų prie lovos buvo kraujo dėmė, tuomet Jolanta pradėjo valyti grindis su skuduru. Po to jie išėjo. P. atsikėlė ir išėjo. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti negali (1 t. b. l. 76-78).
Tarnybiniu parnešimu dėl aplinkybių patikslinimo nustatoma, kad 2022 m. spalio 23 d. apie 00.18 val. gautas pranešimas, kad „(duomenys neskelbtini)“, pas pranešėją atėjo paprašyti pagalbos nepažįstamas vyras, apie 50 metų, kuris nurodė kad buvo atėjęs į svečius ir jį sumušė. Daugiau aplinkybių nežino. Vyrui kraujuoja veidas. Laukia nurodyto namo kieme, šalia užpuolikų nėra.“Roik (duomenys neskelbtini)“. Atvykus (duomenys neskelbtini) rastas sužalotas P. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam buvo sumušta, galva, koja, ranka. P. S. nurodė, kad jį sumušė nepažįstami pas pusbrolį namuose. P. S. GMP išvežtas į Kauno klinikas (1 t. b. l. 29-30).
Protokolu-pareiškimu nustatoma, kad 2022 m. spalio 24 d. apie 00.10 val., būnant svečiuose pas savo giminaitį V. K. adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė iš matymo pažįstamas A. M. gim. (duomenys neskelbtini). A. M. jam vieną kartą iš kojos spyrė į kairės pusės veido skruostą, taip pat iš metalinio žarsteklio vieną kartą sudavė į kairės kojos priekinės blauzdos sritį, vieną kartą į kairio peties užpakaline peties sąnario sritį, taip pat su minėtu daiktu nemažiau tris kartus nedaugiau septynis kartus sudavė į pakaušį, jam dengiantis rankomis nuo smūgių iš metalinio žarsteklio buvo sužalotas dešinės rankos didysis pirštas ir dešinės rankos riešas. Po minėtų A. M. veiksmų, pastarasis pradėjo tikrinti jo striukės kišenes ir iš dešinės striukės kišenės pavogė jam priklausantį prožektorių. Dėl įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas, prašo A. M. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t. b. l. 1-5).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. spalio 23 d. apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimti daiktai: lovos užtiesalas, metalinis žarsteklis, biologinės kilmės nuoplovos (1 t. b. l. 31-40 ).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad P. S. konstatuota muštinės žaizdos galvoje, dešiniame delne ir kairėje blauzdoje, poodinės kraujosruvos veide, nugaroje ir kairėje rankoje, odos nubrozdinimas dešiniame delne. Konstatuoti sužalojimai atspindi nemažiau trylikos nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų, kurie buvo padaryti keliasdešimties minučių laikotarpyje iki apžiūros gydymo įstaigoje. P. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 72-74).
Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti daiktai lovos užtiesalas yra antklodės užvalkalas, jis yra 2 m. ilgio ir 125 cm. pločio, šviesiai pilkos spalvos. Apžiūros metu ant užtiesalo matomos tamsiai rudos spalvos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Apžiūrėtas metalinis žarsteklis 65 cm ilgio, kuris yra surūdijęs, ant žarsteklio matomos deformacijos (1 t. b. l. 88-93).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Plėšimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, tai nekvalifikuotas plėšimas, o būtent: tai svetimo turto užvaldymas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis.
Ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, teismas konstatuoja, kad ištirtų įrodymų visetas įrodo, kad jo veika kvalifikuota teisingai. Jis panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, užvaldė jo turtą, t. y. prožektorių ir pabėgo. Visa įvykių eiga rodo, kad pavartotas smurtas ir svetimo turto užvaldymas buvo tiesiogiai susiję nors kaltinamasis dėl girtumo negali prisiminti konflikto priežasties, smurto vartojimo priežasties, teigia nekraustęs kišenių. Nukentėjusysis visada nurodė, kad tuo metu kai jis negalėjo priešintis kaltinamajam jis lindo į jo kišenes, o prožektorius buvo pagrobtas, kuri buvo koridoriuje, t. y. išsyk po panaudoto smurto, kuris konstatuotas specialisto iš vadoje Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užvaldytas svetimas turtas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika buvo kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, teismas konstatuoja, kad ištirtų įrodymų visetas įrodo, kad jo veika kvalifikuota teisingai ir pilnai įrodyta.
Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas civilinis ieškinys (1 t. b. l. 101-107) dėl 212,57 Eur už nukentėjusiojo P. S. gydymą atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas rašytiniais duomenimis, todėl visiškai tenkintinas. CK 6.283 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 str. atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiojo P. S. gydymą patyrė 212,57 Eur žalą, tai šią sumą turi materialinę ir regresinę teisę išieškoti iš kaltinamojo A. M..
E. V. turto ir mokėjimo kortelės pagrobimas, padarytas A. M.; Nusikalstamu būdu gauto turto, t. y. pagrobto iš E. V. telefonas realizavimas, padarytas J. V.
Apklaustas A. M. įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, kaltu pripažino dalinai ir parodė, kad galimai 2022 m. gruodžio 9 d. susitiko pažįstamą E., paprašė mobilaus ryšio telefono, kad paskambinti tėvams. Nukentėjusysis geranoriškai davė telefoną, o jis, kadangi neturėjo pinigų su telefonu pabėgo. Visas banko korteles išmetė. J. V. pasakė, kad telefoną pavogė ir liepė parduoti. Nebuvo tyčios buvo vogti banko korteles, pinigų nebuvo.
Apklausta J. V. įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, kalta prisipažino ir parodė, kad galimai 2022 m. gruodžio 9 d. iš A. M. gavo mobilaus ryšio telefoną „Samsung“. Žinojo, kad jis pavogtas E.. Pavogimo aplinkybių nematė. Kadangi ji geriau pažįsta romų tautybės asmenis, telefoną pardavė romui, kad telefonas vogtas – nesakė. Taip elgėsi, nes reikėjo pinigų. Kai pardavinėjo telefoną, nesakė, kad jis vogtas.
Nukentėjusysis E. V., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. rudenį ar žiemą, tikslaus laiko neprisimena, (duomenys neskelbtini) prie jo priėjo A. M.. Kaltinamąjį jis pažinojo, išgėrė alaus. Kaltinamasis paprašė pasinaudoti jo telefonu, tikslo neprisimena. Kaip telefoną atidavė – neprisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu nukentėjusiajam buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodymus patvirtino dalinai, nurodydamas, kad tvirtai nežino ar buvo pagrobti pinigai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad vyriškis, kuris pavogė jo telefoną jo vardo ir pavardės nežino, su juo kelis kartus vartojo alkoholinius gėrimus prie Neries upės. Moters taip pat vardo ir pavardės nežino. Su ja taip pat yra vartojęs alkoholinius gėrimus. Moteris atrodė: apie 30 metų amžiaus, apie 170 cm. ūgio , stambaus kūno sudėjimo, plaukai rudos spalvos, iki pečių. Buvo apsirengusi tamsios spalvos drabužiais. Kiek girdėjo, kad jie abu gyvena (duomenys neskelbtini), prižiūri namą. Su jo „SEB“ banko kortele operacijos atliktos nebuvo, ja užblokavo, pinigų nebuvo. Pinigai, kurie buvo telefono dėkle, buvo gauti už invalidumą. Savo mobilaus telefono kortelės numerio neprisimena. Vyriškį ir moterį atpažinti galėtų iš bendrų veido bruožų. Papildomai parodė, kad 2023 m. gruodžio 9 d. pagrobtame telefone Samsung Galaxy S21 buvo įdėtos dvi SIM kortelės, kurių numerių nepamena. Taip pat negali nurodyti savo telefono antro IMEI numerio, kadangi dėžutę, kurioje buvo telefonas, išmetęs. Visus dokumentus, susijusius su pagrobtu telefonu, kuriuos turėjo, yra pateikęs prie bylos. Taip pat nori pasakyti dėl telefono dėkle buvusių 220 eurų, kad tie pinigai buvo gauti už neįgalumą, kadangi kiekvieno mėnesio 10 ir 12 dienomis gauna šalpos pinigus ir neįgalumo, taip pat gauna našlio pinigus. Šiuos pinigus, kai jis negeria, taupo ir esant reikalui juos pasiima iš savo tetos, kuri pinigus saugo, kad jis neišleistų, todėl tą dieną tiek ir turėjo pinigų, nes juos buvo pasiėmęs. Dėl civilinio ieškinio šiuo metu byloje neteiks, kadangi nori susirinkti visus dokumentus dėl padarytos žalos atsiradusios dėl pagrobto telefono, už kurį mokės dar kelis metus. Jis ketina vykti į Bitės saloną, kuriame ir pasiteiraus dėl SIM kortelių numerių, kurie buvo telefone, gavęs informaciją, ją pateiks tyrėjai. Papildomai 2023 m. kovo 22 d. , kad po jam nuvykus į SEB banką pasiteirauti dėl operacijų jo banko sąskaitoje, bendraujant su banko darbuotoja jam pasakė, kad jis gruodžio mėnesį buvo išsiėmęs laikiną banko kortelę tam, kad galėtų naudotis pinigais, tačiau pats to nepamena. Kadangi banko darbuotojos jį pažįsta, galėjo būti taip kad buvo pasiėmęs laikiną banko kortelę ir ja naudojosi, nes jo pagrobta banko kortele niekas negalėjo naudotis, kadangi ji 2022 m. gruodžio 10 d. buvo užblokuota, todėl ja naudotis niekas ir negalėjo. Todėl dešimties dienų laikotarpiu po vagystės bankines operacijas galėjo vykdyti pats su laikinai išduota banko kortele. Dėl to pretenzijų dėl operacijų jo banko sąskaitoje neturi. Taip pat nori pasakyti, kad kalbėdamas su savo teta V. K. apie telefono ir banko kortelės vagystę, teta patvirtino, kad po telefono vagystės jai pats sakė, kad užsiblokavo banko kortelę ir išsiėmė laikiną banko kortelę, todėl pinigus galėjo nusiimti pats. Nori paminėti, kad jo teta šiuo metu sunkiai serga, todėl artimiausias kelias savaites ji atvykti apklausai negalės (1 t. b. l. 140-150).
Liudytojas A. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesį iš kaltinamosios įsigijo mobilaus ryšio telefoną Samsung. Iš tyrėjos sužinojo, kad telefonas vogtas. Telefoną jau buvo pridavęs į lombardą Vilniuje, nes reikėjo pinigų.
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad E. V. pranešė, jog 2022 m. gruodžio 9 d. apie 18:00 val. sėdėjo už namo adresu (duomenys neskelbtini), ant suoliuko, kuris yra prie dviračių tako. Tuo metu buvo neblaivus. Sėdėjo vienas ir kairėje rankoje laikė jam priklausantį mobilųjį telefoną Samsung Galaxy S21 FE 5G 6GB + 128GB DS Olive, IMEI (duomenys neskelbtini) ir klausėsi muzikos. Mobiliojo telefono dėkle taip pat buvo jo vardu išduota „SEB“ banko kortelė, mobiliojo tinklo „Bitė“ mokėjimo kortelė ir 220 eurų grynaisiais po 50 eurų ir 20 eurų banknotais. „SEB“ banko kortelės vertė 5 eurai, mobiliojo tinklo „Bitė“ mokėjimo kortelės vertė 5 eurai, mobiliojo telefono vertė 604,79 eurai. „SEB“ banko elektronine bankininkyste, nesinaudoja. Prie jo priėjo išmatymo pažįstamas asmuo su sugyventine (nei vieno iš asmenų kontaktinių duomenų nežino). Asmuo paprašė pavaišinti cigarete, jis šiam davė. Asmuo užsidegė cigaretę ir griebė iš jo rankos jam priklausantį mobilųjį telefoną ir pabėgo kartu su sugyventine link tilto, dviračių taku. Kai šis atėmė mobilųjį telefoną E. V. jam atsakė, kad šiam geruoju nesibaigs. Asmuo yra apie 160 cm ūgio, apie 30 metų, lieso kūno sudėjimo, trumpų, šviesių plaukų. Asmuo buvo apsirengęs pilkos spalvos ilga striuke, daugiau nieko neįsidėmėjo. Pažįstamo asmens sugyventinė apie 170 cm ūgio, apie 30 metų, stambaus kūno sudėjimo, daugiau nieko neįsidėmėjo. Asmenys galimai gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš jį joks smurtas naudotas nebuvo. Kadangi buvo neblaivus į policiją nesikreipė. Mobilusis telefonas buvo tamsios spalvos, ant mobiliojo telefono ekrano yra uždėtas apsauginis stikliukas, kuris yra sudaužytas. Mobilusis telefonas yra įdėtas į juodos spalvos dėklą, kuris yra užverčiamas. Mobilųjį telefoną išsinuomojo 2022-08-24 iš „Bitės“ salono. Sutartį sudarė 36 mėnesiams. Jam padaryta 834,79 eurų žala (1 t. b. l. 110-118).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. gruodžio 10 d. apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), einant už namo teisiai apie 50 metrų matomas dviračių takas. Dviračių tako kairėje pusėje matomas rudos spalvos medinis suolas su metaliniu rėmu. Suolas yra priešais apšvietimo stulpą pažymėtą numeriu 13. Įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (1 t. b. l. 132-137).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad nukentėjusysis E. V. atpažino A. M. kaip asmenį, kuris jam iš rankų pagrobė jo mobilų telefoną Samsung Galaxy S21 (1 t. b. l. 151-155).
Atsakymu į prašymą pateikti duomenis apie elektroninių ryšių srauto įvykius ir dalyvius (IMEI kontrolė) nustatoma, kad į telefoną, kuriuo IMEI (duomenys neskelbtini) (kuris sutampa su pagrobtu iš E. V. telefono IMEI numeriu) nuo 2022 m. gruodžio 13 d. iki 2022 m. gruodžio 14 d. buvo naudojama telefono kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso A. B. (2 t. b. l. 14-19).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu nustatoma, kad liudytojas A. B. atpažino J. V., kaip merginą, kuri Jonavos turguje jam pardavė mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S21. (2 t. b. l. 25-31).
Įrodymų vertinimas
Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamojo kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako ir tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad grobdamas svetimą turtą jis veikia prieš turto savininko valią, numato, kad jis dėl to patirs materialinės žalos, ir to nori. Taigi, vagystės atveju kaltininkas suvokia, kad jam svetimą turtą paima prieš savininko ar jo valdytojo valią.
Neabejotina, kad A. M. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad grobdamas svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo, todėl jo veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, kvalifikuota teisingai. Nusikaltimas baigtas, nes kaltinamasis realiai disponavo pagrobtu turtu. Bylą nagrinėjant teisme ir ikiteisminiam tyrime kaltinamasis nurodė, kad darant nusikaltimą jį stebėjo nukentėjusysis E. V. ir bandė paaiškinti, kad jam bus blogai, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio ir pasišalino su užvaldytu turtu. Įrodymų visetas visiškai įrodo A. M. kaltę.
Kaltinamasis A. M. buvo kaltinamas ir 220 Eur pagrobimu, jis šią aplinkybę neigė, sakydamas, kad pinigų nebuvo, nukentėjusysis E. V. teisiamajame posėdyje suabejojo pinigų buvimu telefono įdėkle, kaltinamoji J. V. patvirtino, kad pinigų nematė, nors tuo metu buvo A. sugyventinė. Jokių objektyvių įrodymų, kad buvo pagrobti pinigai baudžiamojoje byloje, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.
Pagal BK 214 str. 1 d. atsako tas, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2011); toks pat aiškinimas tinka ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenims.
Kaltinamasis A. M. parodė, kad jis iš E. V. pavogė mobilaus ryšio telefoną su dėklu, dėkle buvo mokėjimo kortelė, jos nukentėjusiajam negrąžino, nepaisant to, kad nebuvo tyčios vogti mokėjimo kortelę ir ja nepasinaudojo, kaltinamasis ją neteisėtai įgijo ir to neneigia. A. M., jo sugyventinė pažinojo nukentėjusįjį ir turėjo realią galimybę grąžinti mokėjimo kortelę. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.
Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įgijo, valdė, naudojosi arba realizavo turtą žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu arba dalyvaujant nusikalstamoje veikoje.
BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, taigi baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). Teismų praktikoje įtvirtinta, kad nustatant asmens kaltumą BK 189 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, o jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014). Kaltinamoji J. V. neneigia žinojusi, kad parduoda, t. y. realizuoja pavogtą telefoną, kurį A. M. pagrobė iš E.. Ją kaip pardavėją, atpažino liudytojas A. B.. Įvertinus įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad kaltinamosios veika kvalifikuota teisingai, pilnai įrodyta ir ji baustina.
Fizinio skausmo sukėlimas V. K.
Apklaustas A. M. įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo, kaltu pripažino ir parodė, kad jis gyveno pas V. K. adresu (duomenys neskelbtini), galimai 2022 m. gruodžio 4 d. vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo J. V. ir V. K.. Įvyko žodinis konfliktas. Jis nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą ir į šoną, nuo smūgių nukentėjusysis atsisėdo ant lovos. Po to su nukentėjusiuoju susitaikė. Nusikaltimą padarė, nes buvo girtas.
Nukentėjusysis V. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad namuose jį sumušė A. M., sudavė du kartus prie ausies, nespardė. Kadangi viskas buvo labai seniai, įvykio detalių gerai neprisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu nukentėjusiajam buvo pagarsinti parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodymus patvirtino dalinai, nurodydamas, kad 2022 m. gruodžio 12 d. apie 18.00 val. į jo namus adresu (duomenys neskelbtini) atėjo pažįstamas A. M. kartu su savo drauge J. (pavardės ir daugiau informacijos nežino). Jis sėdėjo kambaryje ant sofos-lovos. Prie jo priėjo A. M. ir jam sėdint pastarasis pasakė, kad V. K. jį paskundė policijos pareigūnams ir staiga su kairės rankos kumščiu jam sudavė 1 kartą į smilkinį ir 1 kartą į kairės pusės šonkaulius. Jis pajuto stiprų fizinį skausmą ir susiėmęs iš skausmo už kairės pusės šonkaulių liko sėdėti. Sudavęs smūgius A. M. išėjo iš jo namų, nežinoma kryptimi. 2022 m. gruodžio 13 d. apie 08.00 val. A. M. pas jį vėl atėjo, teikdamas kad sušalo per naktį miegodami miške ir prašė, kad leistų pasilikti namuose ir sušilti. A. M. būdamas pas jį namuose dėl sumušimo jo atsiprašinėjo ir jam atleido. A. M. kartu su savo drauge J. ateina kiekvieną vakarą permiegoti ir išeina kiekvieną rytą. Jam A. M. nurodė, kad neturi kur gyventi, todėl jam gaila jų ir jis visada priima juos miegoti naktimis. Jiems atėjus, jis kartais su A. M. ir jos drauge išgerdavo alkoholio. Asmenis jis įsileidžia į namus, nes bijo kad nesudaužytų namo stiklų ar nesužalotų jo paties. Jis mobilaus ryšio telefono neturi, todėl išsikviesti pagalbos negali (2 t. b. l. 136-139).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatoma, kad kreipėsi J. I., jog 2022 m. gruodžio 16 d. apie 10.00 val. ji atvyko adresu (duomenys neskelbtini) pas savo brolį V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir atvežė jam maisto bei jį aprūpino, kadangi jos brolis turi 1 grupės invalidumą. Atvykus, ji brolį apkirpo ir kirpdama plaukus pastebėjo, kad yra galvoje guzas. Brolis paaiškino, kad jį mušė A. M. (daugiau nurodyti duomenų negali, nes nežino), tačiau kiek yra jai žinoma, policijos pareigūnų brolis nekvietė, nes brolis paaiškino, kad minėto asmens bijo. Kiek jai žinoma, pas V. K. į namus kiekvieną vakarą ateina A. M. kartu su galimai savo drauge J. V. ir namuose praleidžia naktis, miega bei vartoja alkoholinius gėrimus (tačiau kaip dažnai nurodyti negali). Taip pat žino, kad vakarais ateidami ir praleisdami naktį pas brolį, anksti ryte išeina, kadangi jų namuose atvykus pas brolį jau nesutinka. Brolis pasakojo, kad A. M. jam sudavė per galvą ( tikslaus laiko nurodyti negali, nes nežino), kadangi ilgai neįleido į namus. 2022 m. gruodžio 19 d. apie 10.00 val. nuvažiavus pas brolį, pastarasis pasakojo, kad šią naktį vėl buvo atėjęs A. M. su savo drauge, daužė gyvenamojo namo medines duris ir langus norėdamas patekti į vidų. Kadangi jos brolis baiminasi minėtų asmenų jis juos įsileido, kadangi yra įbaugintas ir bijo asmenų neįsileisti, nes A. M. buvo broliui nurodęs, kad jeigu neįsileis liks be namo langų. Taip pat papasakojo, kad minėti asmenys surado name esančius paslėptus konservus ir juos paėmę, ryte iš namo išėjo. Brolis šiandien skundėsi, kad jam skauda kairės pusės šoną ir galvą, kadangi A. M. ( jai nežinomu laiku, galimai per savaitgalį) sėdinčiam kambaryje ant sofos sudavė du kartus į kairės pusės šonkaulius ir du kartus į galvos sritį, tačiau medikų neiškvietė, nes nematė didelio pavojaus. Pabendravus su broliu iškart vyko į Jonavos policijos komisariatą. Taip pat nori pridurti, kad nuo 2022m., vasaros vyksta sąmokslas tarp A. M. ir J. V., nes pastarieji nurodė, kad ji blogai prižiūriu savo brolį ir teigė, kad jie pasiims jo globą (2 t. b.l.103-107).
Įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. gruodžio 19 d. apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą matomas vieno aukšto gyvenamasis namas. Įėjus pro medines duris, patenkama į name įrengtą prieangį. Tiesiai, matomos medinės durys. Įėjus pro duris, patenkama į kambarį. Kambario kairėje stovi baltos spalvos šaldytuvas, prie lango pastatytas medinis stalas, ant kurio matomi sudėti įvairūs maisto produktų likučiai ir virtuviniai indai. Kambario kairiajame kampe, matoma tamsios spalvos spintelė ant kurios padėtas televizorius. Kambario dešinėje pusėje, matoma krosnis, šalia kurios padėti du kibirai. Nuo krosnies paėjus apie du metrus, matoma prie sienos pastatytą sofą-lovą su įvairia patalyne. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (2 t. b. l. 124-131).
Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. K. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (2 t. b. l. 162).
Įrodymų vertinimas
BK 140 straipsnio 1 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.
Nusikaltimo padarymo aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir ištirti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis neneigia sudavęs nukentėjusiajam į veidą ir į šoną, nukentėjusysis patvirtino, kad pajuto skausmą. Neabejotinai tarp kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra priežastinis ryšys.
Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad A. M. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas, tai kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
A. M. padarė keturis tyčinius, baigtus nusikaltimus, iš jų trys apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimą. Jis praeityje penkis kartus teistas (3 t. b. l.1.24-33), baustas administracine tvarka, 2023 m. balandžio 13 d. pagal ANK 484 str. 2 d., 2022 m. gruodžio 24 d. pagal ANK 481 str. 2 d. (3 t. b. l. 11-23), VšĮ Jonavos PSPC PSC lankėsi (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 53-54), VŠĮ Jonavos PSPC dėl priklausomybės ligų nesigydė (3 t. b. l. 54).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje teistas ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Nusikalstamas veikas daro sistemingai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nustatant terminą, artimą minimaliam.
J. V. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
J. V. padarė apysunkį, baigtą nusikaltimą neteista (3 t. b. l. 144-146), administracine tvarka bausta 2023 m. kovo 1 d. pagal ANK 108 str. 1 d., 2022 m. gruodžio 5 d. pagal ANK 428 str. 6 d. (3 t. b. l. 140-142), VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gyd. psichiatrą nesilankė, nesigydė (3 t. b. l. 150), VšĮ Jonavos PSPC PSC dėl priklausomybės ligų nesigydė (3 t. b. l. 50)
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad ji praeityje neteista, į jos atsakomybę lengvinančių sunkinančias aplinkybių santykį, ji baustina laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant 1) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per keturių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
Kaltinamajam A. M. paskirtos kardomosios priemonės: 2023 m. sausio 5 d. – dokumentų paėmimas, 2023 m. sausio 5 d. - Įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2023 m. sausio 11 d. - Rašytinis pasižadėjimas neišvykti, 2023 m. sausio 10 d. - Rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, jos nebetaikytinos.
Kaltinamajai J. V. paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, ji nebetaikytina.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. balandžio 3 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad A. M. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 714,91 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas vyko pirmos instancijos teisme, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas kitoje baudžiamojoje byloje ir gynėjo dalyvavimas buvo būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis, kaltinamasis jokių pajamų neturi, byloje nėra duomenų apie jam nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl iš A. M. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – biologinės kilmės nuoplovos – sunaikintinos, A. M. ATK – grąžintina A. M., CD su SEB banko garso įrašu – paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir nubausti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir nubausti 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo.
Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1dalimi, 5 dalies 2 punktu, 63 straipsnio 1,4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 3 (trejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4,9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2024 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės dalinai pridedant griežtesnę bausmę ir galutinę bausmę paskirti 4 (ketverius) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityti laiką atliktą pagal 2024 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį.
Bausmę skirti atlikti kalėjime.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. M. paskirtas kardomąsias priemones: 2023 m. sausio 5 d. – dokumento paėmimą, 2023 m. sausio 5 d. - Įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, 2023 m. sausio 11 d. - Rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2023 m. sausio 10 d. - Rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, jų nebetaikyti.
Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligonių kasai, įm. kodas 191351679, esančiai Europos a. 1, Vilniuje, civilinio ieškinio tenkinimui 212,57 Eur (du šimtus dvylika eurų ir 57 ct), pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo A. M..
J. V. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimo bausme su intensyvia priežiūra 1 (vienerių) metų laikotarpiui. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu skiriant įpareigojimus: 1) neatlygintinai išdirbti 100 valandų per keturių mėnesių laikotarpį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.
J. V. paskirtą kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą, jos nebetaikyti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – biologinės kilmės nuoplovas – sunaikinti, A. M. ATK – grąžinti A. M., CD su SEB banko garso įrašu – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Išaiškinti kaltinamiesiems, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.