- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-20
- Bylos Nr.
- e2-2077-393/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00318-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Ieškovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- A. A.
- Atsakovas
- T. A.
- Advokatai
- Georgijus Gromovas
- Kategorijos
- 2.3.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. A. ieškinį atsakovui T. A. su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, A. A. dėl materialinės paramos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslinęs teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimą prašo priteisti iš atsakovo T. A. po 250 Eur dydžio materialinę paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kol tęsis mokslas (duomenys neskelbtini) (t. 1, el. b. l. 1–2).
Ieškinys grindžiamas šiais argumentais ir ieškovas bei jo atstovas paaiškino, kad atsakovas yra ieškovo tėvas. Ieškovas yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) modulinės profesinio mokymo programos dieninio skyriaus moksleivis, jis mokosi (duomenys neskelbtini) kurse, mokslą baigs (duomenys neskelbtini). Dėl lankomų pamokų, neturi galimybių dirbti. Gyvena su motina, kuri gauna nedideles pajamas, todėl viena jo išlaikyti negali, o atsakovas prie išlaikymo neprisideda. Jam būtina materialinė parama, nes per mėnesį jam reikalingi apie 612 Eur būtinoms išlaidoms, iš kurių - 366 Eur išlaidos maistui, 104 Eur drabužiams, 225 Eur lavinimo priemonėms (nuvykti į mokymo įstaigą – 50 Eur, spec. mokymosi priemonės: suvirinimo skydelis, spec. apranga, batai, pirštinės, kanceliarinės išlaidos ir kuprinė), 60 Eur vaistams, papildams, 49 Eur buities prekėms, 40 Eur laisvalaikiui - pramogoms, 143 Eur komunaliniams mokesčiams. Dalį šių išlaidų padengia motina A. A., tačiau teikti visą būtiną paramą jai yra per didelė našta, todėl dalį šios paramos – 250 Eur prašo priteisti iš atsakovo. Pripažįsta, kad tėvai negali teikti jam būtino 743 Eur išlaikymo kas mėnesį, todėl šią sumą mažina 66 Eur. Iš valstybės jis gauna 24,50 Eur stipendiją ir 87,75 Eur išmokų pagal išmokų vaikams įstatymą. Valstybės teikiama parama yra 112,50 Eur ir prašo priteisti bent 250 Eur iš atsakovo, mano, kad gaudamas iš tėvų po 250 Eur galėtų patenkinti savo poreikius.
Atsakovas T. A. į teismo posėdį neatvyko nors jam buvo pranešta apie jo datą, laiką ir vietą, ieškinio nuorašą jis yra gavęs ir ieškovo reikalavimus žino, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Trečiasis asmuo A. A. su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad ji yra ieškovo D. A. motina. Jos turtinė padėtis pernai metais buvo labai sunki. Buvo atleista iš darbo, užklupo liga. Su atsakovu buvo kalbėta, prašė, kad jis prisidėtų nors minimaliai, pagal jo turimas galimybes, tačiau susitarti nepavyko. Kai sūnus pradėjo lankyti mokyklą, tai išlaidos išaugo dėl jo profesinės srities. Atsakovas žadėjo tiek sūnui, tiek jai, kad padės, tačiau tai ir liko tik pažadai. Ji pernai metais gavo tik bedarbio išmoką. Žiemos metu pajamos dar mažėjo, su darbo paieškom buvo nelengva, tačiau sausio mėnesį ji darbą gavo. Bedarbio išmoka pirmais mėnesiais buvo 680 Eur, ši suma kas tris mėnesius po 100 Eur mažėjo, rudenį buvo 480 Eur. Sausio mėnesį įsidarbino (duomenys neskelbtini) ir darbo sutartyje atlyginimo dydis nurodytas vienas tūkstantis eurų neatskaičius mokesčių, o po mokesčių 716 Eur. Nuo gegužės mėnesio atlyginimas truputį turėtų didėti, tačiau jo dar negavo, todėl nežino kokia suma bus. Kai labai trūksta pinigų padeda vyresnioji dukra. Ji turi su buvusiu vyru paskolą, bankui įsipareigojimų vyras nevykdo, todėl juos dengia ji po 140 Eur kas mėnesį. Turi automobilį 2002 metų gamybos. Kitų išlaikytinių neturi. Apie atsakovo turtinę padėtį tiksliai nežino, turi jau minėtą pusę buto, kokios jo pajamos nežinoma. Minėjo, kad nusipirko automobilį Volvo. Mano, kad sūnaus poreikių patenkinimui 530 Eur neužteks mėnesiui. Jis gauna 112 Eur su stipendija, vien pietums jam daug reikia, nes valgo daug, išlaidos padidėję, anksčiau užtekdavo trijų eurų dienai pavalgyti, jam dabar mažai penkių eurų. Batai, kelnės, kuprinė, dvi pamokos jas reikia išmesti, jas sugadina, nes jis (duomenys neskelbtini). Ji sūnui atiduoda viską ką tik gali. Jam per mėnesį reikia šešių šimtų eurų. Mano, kad iš atsakovo reikėtų priteisti 250 Eur išlaikymo sūnui.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad atsakovas T. A. yra ieškovo D. A., tėvas. D. A. yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) modulinės profesinio mokymo programos dieninio skyriaus moksleivis, jis mokosi (duomenys neskelbtini) kurse, mokslą baigs (duomenys neskelbtini). D. A. gyvena su motina A. A. Būtina parama D. A. yra 612 Eur kas mėnesį, dalį paramos teikia ieškovės motina, atsakovas tokios paramos neteikia. Dalį gauna iš valstybės 112 Eur. Šios teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
Iš gimimo liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimęs D. A. yra T. A. ir A. A. sūnus. T. A. mokosi (duomenys neskelbtini) modulinės profesinio mokymo programos dieninio skyriaus (duomenys neskelbtini) kurse, siekia įgyti pirmą kvalifikaciją. Vidurinio ugdymo programą numatoma baigti (duomenys neskelbtini), tačiau mokslas truks iki (duomenys neskelbtini). Mokosi nuo 2022 m. rugsėjo 1 dienos. D. A. nedirba, pajamų negauna, turto neturi. Iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų matyti, kad kas mėnesį išlaikymui jam būtų reikalingi 612 Eur. A. A. gaunamos pajamos praeitais metais buvo bedarbio pašalpa 680 Eur, tačiau ji kas mėnesį mažėjo ir pabaigoje metų buvo 480 Eur. Šiais metais nuo sausio mėnesio pradėjo dirbti, gauna 716 Eur, nuo gegužės pirmos dienos atlyginimas truputį turėtų padidėti, tačiau nežino dar tiksliai kiek, nes atlyginimo dar negavo. Duomenys apie kreditą, patvirtina, kad turi pastovias išlaidas, kurios kas mėnesį yra 140 Eur. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nepateikė duomenų apie gaunamas pajamas užsienyje, ieškovas ir trečiasis asmuo tokių duomenų pateikti negali. T. A. dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau išvykimo nedeklaravęs. T. A. ir A. A. turi nekilnojamojo turto, butą adresu (duomenys neskelbtini), po 1/2 , transporto priemones.
Teismas konstatuoja:
I. Dėl paramos priteisimo pilnamečiui ir jos dydžio
Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis.). Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis). Tokį teisinį reguliavimą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti išsilavinimą patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; 2005 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-204/2009). Tai reiškia, kad būtent tuo tikslu, jog būtų užtikrinta moksleiviui įstatymuose suteikta teisė turėti pakankamai laiko siekti išsilavinimo pagal jo poreikius ir galimybes, valstybė įtvirtintu reguliavimu siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, todėl abu tėvai privalo taip pat padėti moksleiviui įgyvendinti šią teisę, labiau atsižvelgiant į aplinkybę, kad pilnametis vaikas dar neįgijo iš esmės šiuolaikinėje valstybėje būtino išsilavinimo ar profesijos. Išlaikymo pilnamečiui dieniniame skyriuje besimokančiam paramos būtinam vaikui dydis turi būti proporcingas pilnamečio moksleivio poreikiui bei tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas išsilavinimui ar profesijai įgyti. Pažymėtina, kad pilnamečio moksleivio išlaikymas, kuriuo užtikrinamos būtinos sąlygos išsilavinimui įgyti, negali būti suprastas siaurai, tik kaip garantijų pažangumui pasiekti suteikimas. Toks išlaikymas apima platų būtinų sąlygų išsilavinimui gauti spektrą.
Taigi, pagal aukščiau aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką išlaikymas iš tėvų pilnamečiui mokykloje besimokančiam ir ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi dieniniame skyriuje, vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad ieškovas yra pilnametis, ne vyresnis nei 24 metų, mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) modulinės profesinio mokymo programos dieninio skyriaus moksleivis, yra pažangus. Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad ieškovas jokio turto ir pajamų neturi, tačiau neabejotinai jam išgyvenimui ir mokslui būtinos lėšos apavui ir aprangai, kanceliarinių priemonių įsigijimui, specialioms ugdymo priemonėms įsigyti, nes mokosi suvirintojo specialybės, būtinos lėšos maistui, taip pat lėšos sveikatai, higienai ir laisvalaikiui, jam tenka ir dalis būsto išlaikymo išlaidų, todėl materialinė parama jam yra būtina.
Sprendžiant dėl paramos dydžio, pažymėtinos šios aplinkybės. Ieškovas pateikė paskaičiavimą jam būtinų išlaidų, kurios sudaro 743 Eur kas mėnesį. Iš ieškovo argumentų matyti, kad jis supranta, kad tokios paramos jam tėvai negali teikti pagal savo turtinę padėtį, todėl mano, kad pakankama parama jam būtų 500 Eur kas mėnesį, kurios dalį – 250 Eur teiktų motina, o 250 Eur teiktų atsakovas. Tai patvirtina, kad ieškovo pateikti poreikių skaičiavimai yra aiškiai didesni nei jam būtina. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo motinos pajamos siekia apie 716 Eur per mėnesį, tėvas dirbantis, apie jo turimą turtą (duomenys neskelbtini) duomenų nėra, jo turimas turtas Lietuvoje nėra likvidus išlaikymui teikti, o ieškovui būtinos piniginės lėšos jo kasdieninių poreikių tenkinimui, ieškovo išlaidos turi būti racionalios, pirmenybė teikiama būtinoms išlaidos. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovo nurodoma parama 500 Eur (po 250 Eur iš motinos ir iš tėvo) kas mėnesį yra pakankamos jo būtiniems poreikiams patenkinti.
Atsakovas vaikų poreikių neginčija ir neįrodė, kad prašoma iš jo priteisti po 250 Eur vaikui suma yra per didelė, vaikui išlaikyti. Atsakovas šioje byloje nepareiškė jokių prieštaravimų dėl ieškovo reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, kad jis negalėtų teikti prašomo išlaikymo savo vaikui. Todėl ieškovo prašomas priteisti paramos dydis, nėra per didelis ir negali būti vertinamas kaip neadekvatus vaiko poreikiams ir atsakovo turtinei padėčiai.
Pabrėžtina ir tai, kad nustatant priteistiną paramos vaikui dydį turi būti vertinamos ne tik šalių gaunamos ar negaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jos ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikalingas išlaikymas vaikams (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-303/2008). Šiuo atveju svarbu yra tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, nėra jokių duomenų, kad jo sveikata būtų bloga, kad jis būtų visiškai ar iš dalies nedarbingas, todėl net ir neturėjimas su darbo santykiais susijusių pajamų savaime nėra ir negalėtų būti ta aplinkybė, kuria atsakovas galėtų pateisinti savo pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nes galimybę dirbti jis turi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistina ieškovo prašoma 250 Eur paramos suma, nepaisant to, kad atsakovas neteikia nei atsiliepimo į ieškinį, nei savo duomenų apie gaunamas pajamas bei turimo turto, nes 250 Eur atsakovo teiktina parama visiškai atitinka vaiko poreikius, neviršija teismų praktikoje priteisiamo paramos dydžio vaikams panašiose bylose.
II. Dėl išlaikymo priteisimo momento
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. CK 3.200 straipsnis taikomas ir priteisiant paramą pilnamečiams vaikams (CK 3.192¹ straipsnio 4 dalis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Taigi, jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Šio teisinio reguliavimo ir aptartos teisminės praktikos kontekste, iš atsakovo priteistina 250 Eur kasmėnesinė materialinė parama ieškovui nuo (duomenys neskelbtini).
III. Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ir būtų ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidas valstybei sudaro 67,50 Eur žyminio mokesčio už materialinės paramos priteisimą (250 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes ieškinys patenkintas (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus iš atsakovo priteistinos atstovavimo išlaidos, nes ieškovą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-10529 (toliau Tarnyba), atstovavo ir teikė teisines konsultacijas advokatas Georgijus Gromovas, suteikiant ieškovui 100 procentų nemokamą teisinių paslaugų teikimą. Tarnybos pažymose nurodyta, kad valstybė turėjo 251,25 Eur atstovavimo išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovavimą posėdyje, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur dydžio materialinę paramą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kol tęsis mokslas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 251,25 (du šimtus penkiasdešimt vieną eurą 25 ct) Eur atstovavimo išlaidų valstybei ir 67,50 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 centų) žyminio mokesčio valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.