Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio kaltinamojo M. A. atstovei pagal įstatymą(civilinei atsakovei)-motinai T. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo sujungtą į vieną baudžiamąją bylą, kurioje:

M. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., romų tautybės, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 10 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, besimokantis (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 22 straipsnio 1 dalį 180 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. A. buvo pareikštas kaltinimas pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 22 str. 1d. 180 str. 2d., t.y. kaltinant jį dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą su kitu specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, įsibrovus į patalpą(pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą plėšimą), o būtent:

2017m. rugsėjo 05d., apie 22³⁰ val., kaltinamasis M. A., iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje su pil. A. J., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, abu dėvėdami ant veido kaukes, be leidimo pro neužrakintas duris užėję pas pil. M. M. į namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), pil. A. J., vienoje rankoje laikydamas specialiai žmogui sužaloti pritaikytą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą, o kitoje rankoje-dujų balionėlį, pareikalavo nukentėjusiojo M. M. atiduoti pinigus, o šiam atsisakius tai daryti, pil. A. J. nukentėjusiajam M. M. papurškė dujų balionėliu ir vieną kartą su specialiai žmogui sužaloti pritaikytu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu šiam nukentėjusiajam sudavė per viršugalvį, taip mažiausiai vienu trauminiu poveikiu pastarajam padarydamas galvos žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ko pasekoje nukentėjusysis M. M. pargriuvo ant lovos, o tuo metu jis(kaltinamasis M. A.) su turėtu specialiai žmogui sužaloti pritaikytu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu kambaryje buvusiai kitai nukentėjusiajai-pil. L. R. sudavė ne mažiau dviejų smūgių į dešinę ranką ir vieną smūgį į dešinę koją, taip mažiausiai vienu trauminiu poveikiu pastarajai padarydamas dešinės alkūnės odos nubrozdinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko nukentėjusiajam M. M. pradėjus rėkti, jis(kaltinamasis M. A.) ir kitas bendrininkas-pil. A. J. išsigando ir dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių nebaigę nusikalstamos veikos pabėgo, ir tokiu būdu jis(M. A.) bendrais veiksmais su pil. A. J., įsibrovę į patalpą, panaudodami fizinį smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą, pasikėsino užvaldyti svetimą turtą.

Kaltinamasis M. A., duodamas parodymus teisme, kaltu, padarius jam inkriminuojamą veiką, neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną iš mokyklos sugrįžo apie 13³⁰ val. Tuomet pas jį atėjo pusbrolis, pravarde (duomenys neskelbtini), A. J. ir A. M.. Jis išėjo su pusbroliu (duomenys neskelbtini), į Ukmergės miesto centrą, buvo kavinėje „ Rock cafe “. Į namus sugrįžo apie 19³⁰ val. Įsijungęs televizorių, gulėdamas lovoje, žiūrėjo filmą, po to užmigo. Apie 22³⁰ val. pas kaimynus išgirdo riksmus. Tuomet ėjo į lauką pasižiūrėti, tačiau pas jį atėjo policijos pareigūnai ir jis sugrįžo į namus. Namuose policijos pareigūnai apžiūrėjo jo rankas ir dar paklausė, kur gali būti A. J.. Jis atsakė, kad nežino, kad išėjo su A. Policijos pareigūnai jam pasakė, kad buvo sumuštas M. M.. Kitą dieną ėjo į mokyklą, kai sugrįžo, vėl atėjo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Po sulaikymo kieme susitiko L. ir M., kurie pasakė, kad tikrai buvo ne jis, nes juos apiplėšęs asmuo buvo žemesnis ir platesniais pečiais, nei jis. Įvykio dieną lyg tai jis buvo apsivilkęs sportiniais rūbais. Kratos metu pas jį buvo surastos komufliažinės kelnės. Negali pasakyti, kodėl A. J. nurodė, jog jis buvo pas M. M. ir kad vilkėjo komufliažines kelnes. Jis iš M. M. vieną kartą buvo pasiskolinęs pinigus, kuriuos grąžino sekančią dieną. Pas M. M. kartais lankydavosi namuose, nes pats M. M. jį kviesdavo. Matydavo, kaip iš „ tašės “ M. imdavo pinigus. Sulaikymo metu iš jo buvo paimtas mobilaus ryšio telefonas, kuriame yra nuotrauka, kurioje jis su draugu E., kurio pavardės nežino, yra nusifotografavę, kur jo draugas yra su kauke ir su teleskopine lazda rankoje. Šią nuotrauką siuntė savo merginai. E. lazdą buvo pirkęs, vėliau ją iškeitė į elektroninę cigaretę. Ši nuotrauka daryta dar vasaros metu. Negali pasakyti ar įvykio vakarą jam kas nors rašė SMS žinutes. Dėl žinutės su tekstu „ kolia dar neikit, koliakas stovi “ nieko paaiškinti negali, nes jau neatsimena, kadangi praėjo daug laiko. Taip pat neatsimena kam priklauso telefono numeris, iš kurio gauta ši žinutė, tačiau gali būti sesers I. Neatsimena ar jam tą vakarą kažkas skambino. Po šio įvykio vyko romų susirinkimai, jis dalyvavo viename iš jų, kuriame A. J., pastarojo mama ir brolis sakė, kad neva tai jis su A. J. įvykdė apiplėšimą. Jis to nepadarė, nežino kodėl A. J. jį apkalba. Vienoje iš apklausų jis policijos pareigūnams pasakė, kad įvykio dieną buvo kikbokso treniruotėje, taip pasakė, nes susimaišė. Iš tiesų treniruotėje buvo sekančią dieną, o įvykio dieną, kaip ir sakė pirminės apklausos metu, buvo Ukmergės miesto centre. Apie sandėliuką, kuris yra prie balandžių narvo, gali pasakyti, kad sandėliukas yra jo šeimos, kur jie laiko malkas ir nereikalingus daiktus, ten yra lova. Plėšimo dieną, t.y. 2017m. rugsėjo 05d. sandėliuke nebuvo, kartais nueidavo į šį sandėliuką paimti malkų. Jo seseriai A. J. yra sakęs, kad plėšimą įvykdė kartu su A. M.. Įvykio dienos vakare pas jį A. M. atėjęs nebuvo.

Kaltinamasis M. A., duodamas pirminius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad 2017m. rugsėjo 05d. jis buvo mokykloje iki 13⁰⁰ val., o iš mokyklos į namus atvažiavo su mokykliniu transportu. Turėjo savo vienintelį mėlynos spalvos telefoną, įdėtą į juodą knygelės tipo dėklą, kurį asmens kratos metu iš jo paėmė tyrėjai. Apie 13³⁰ val. pas jį į namus atėjo jo pusbrolis „ R. “, kurio pavardės neatsimena, su kuriuo pėsčiomis nuėjo pasivaikščioti į Ukmergės miesto centrą, o apie 16³⁰ val. grįžo į namus. Apie 17⁰⁰ val. „ R. “ išėjo pas save. Jis su šeima kambaryje įsijungė kompiuterį, žiūrėjo filmus. Gal apie 19³⁰ val. pas jį į namus atėjo A. M., kuris ieškojo A. J.. Pasakė, kad su A. J. eis prie upės gerti alkoholio. Kur tuo metu, kai užėjo A., buvo jo sesė I., negali pasakyti. Ar Inesa buvo susipykusi su A. jis nežino, negali šito pasakyti. Jam atrodo, kad savo mobilaus ryšio telefone turi A. M. telefono kontaktus. A. neužilgo išėjo, suprato, kad jis nuėjo pas A. J.. Jis pasiliko namuose, nes sekančią dieną reikėjo anksti keltis į mokyklą. Apie 20³⁰ val. jis nuėjo miegoti į savo kambarį. 2017m. rugsėjo 05d., vakare, buvo apsirengęs pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis su mėlynu užrašu ir kareiviška maikute(su rutulio ženklu), džemperio neturėjo, avėjo juodus batus su raudonu akcentu. Tuo metu jo šeima buvo namuose. Apie 21³⁰ val. ar apie 22³⁰ val., tiksliai neatsimena, atsikėlė dėl šurmulio, pamatė į namus atėjusius policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai klausė, kur gali būti A. J., o jo paties nieko neklausinėjo. Kiek girdėjo, jo mama T. pasakė, kad jis nuėjo kažkur gerti. Tada jis vėl atsigulė į lovą, o paskui vėl už kokių 15-20 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, iš kurių jis sužinojo, kad kažkas sudaužė M. M. ir ieško A. J.. Po to jis užmigo, o 06³⁰ val. kėlėsi važiuoti į mokyklą. Jam grįžus iš mokyklos, jo sesuo I. pasakė, kad sulaikė A. J.. Sakė, kad A. J. grįžo į namus apie 23³⁰ val., kuris buvo išgėręs. Kaip ir kokiomis aplinkybėmis buvo užpultas M. M., jis nežino, tik girdėjo iš I., kad L. irgi buvo sumušta. Apie sandėliuką, kuris yra prie balandžio narvo, gali pasakyti, kad sandėliukas yra jo šeimos, kur jie laiko malkas ir nereikalingus daiktus, ten yra lova. Plėšimo dieną, t.y. 2017m. rugsėjo 05d., sandėliuke nebuvo. Su A. telefonu bendrauja retai, kada paskutinį kartą jam skambino, neatsimena. 2017m. rugsėjo 05d. su A. telefonu nebendravo. Pinigų pragyvenimui jam duoda mama, jį išlaiko. Niekada nei pas savo draugus, nei pas kieme gyvenančius romus ar pas save namuose nėra matęs metalinės ar teleskopinės lazdos. Dujų balionėlio niekada nėra turėjęs(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 189-190, t. 1, b.l. 185-186, t. 3).

Kaltinamasis M. A., jam įteikus galutinį pranešimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1d. 180 str. 2d., padarymo, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad jis M. M. nemušė, su tuo įvykiu nesusijęs. Tą dieną, kai buvo sumuštas M. M., jis buvo mokykloje, o po to-kikbokso treniruotėje iki 20³⁰ val., o grįžęs į namus, įsijungė televizorių ir žiūrėjo filmą, vėliau užmigo. Tiksliai neatsimena, kada užmigo. Atsikėlė nuo riksmų ir pamatė policijos pareigūnus, einančius link jo namų. Policijos pareigūnai jo paklausė, kur yra A. J., kuriems jis atsakęs, jog išėjo su čigonu A. M.. Kur jie išėjo, jis nežino. Kiek atsimena, A. kartu su A. nuėjo kažkur gerti. Apie įvykį, nurodytą įtarime, mažai ką žino. Žino, kad A. prisipažino dėl įvykdyto plėšimo, ką išgirdo iš aplinkinių kalbų. Su kuo buvo A., jis nežino, mano, kad su tuo, su kuo ir gėrė. Alkoholinių gėrimų nevartoja ir nerūko. Sportuoja, lanko mokyklą, nėra niekada turėjęs teleskopinės lazdos ir jokių ginklų(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 22-24, t. 2).

Kaip matyti iš teisme LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų pil. A. J., kurio atžvilgiu byloje buvo priimtas nutarimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pastarajam grupėje su kitu asmeniu galimai padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1d. 180 str. 2d., parodymų, duotų 2017m. rugsėjo 06d. atliktos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, M. M. yra jo dėdė, su kuriuo jie gyvena tame pačiame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). 2017m. rugsėjo 05d., apie 09⁰⁰ val. jis buvo užėjęs pas M. M., nes padėjo įjungti televizorių. M. jam davė 20 eurų ir paprašė nupirkti cigarečių. Jam nupirkus cigarečių, M. jam dar davė 15 eurų nusipirkti maistui. Apie 11⁰⁰ val. sugrįžęs į namus, susipyko su sutuoktine I. A. ir nuėjo pas savo pusbrolį A., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Prie upės su A. ir gatvėje sutiktomis dviem nepažįstamomis merginomis išgėrė 5 litrus, 6 laipsnių stiprumo alaus. Baigus gerti, pusbrolį palydėjo iki namų, kur dar išgėrė 1 litrą alaus. Tada buvo apie 00³⁰ val. Apie 02⁰⁰ val., nakties metu, sugrįžęs į namus, namuose nerado nei savo sutuoktinės, nei vaiko, kuriuos surado pas kaimynę G. Š., gyvenančią adresu: (duomenys neskelbtini). Tuomet jo sutuoktinė I. jam papasakojo, jog M. M. sugyventinė L. kalbėjo, jog jis(pil. A. J.) pastarąją sumušė. Tai sužinojęs, jis paskambino į policiją ir pranešė apie šmeižtą, t.y. kad L. jį šmeižia dėl sumušimo, tačiau atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Jis nei vienas, nei su draugu pas M. M. tikrai nėjo, nei L., nei M. nemušė. L. ant jo pyksta jau seniai, todėl mano, kad iš pykčio jį kaltina nebūtais dalykais(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 169-170, t. 1, b.l. 163-165, t. 3).

Kaip matyti iš teisme LR BPK 276 str. 4d. pagrindu pagarsintų pil. A. J. papildomų parodymų, duotų 2017m. rugsėjo 07d. atliktos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, 2017m. rugsėjo 05d., apie 22⁰⁰ val., jam būnant namuose, pas jį atėjo jo sutuoktinės I. brolis M. A., kuris pakvietė jį pasikalbėti. Jie nuėjo į šalimais esantį namą, kuriame gyvena G. Š. su vaikais ir R. A., kurių tuo metu namuose nebuvo. M. jo paklausė, ar jis nori pasidaryti pinigų, t.y. „ varkę “, sakydamas, kad jam nieko nereikės daryti, tik pastovėti už nugaros. M. A. pasakė, kad pas M. M. yra „ tašė “, kurioje yra pinigų. Jis suprato, kad kalbama apie nusikaltimą, t.y. apie tai, kad M. A. iš M. M. nori pagrobti tuos pinigus ir prašo jo pagalbos. Jis nelabai norėjo eiti, bet ir neprieštaravo. M. dar pasakė, kad pinigai yra „ tašėje “, esančioje M. M. name, ant stalo. Po šių žodžių M. A. iš spintos ištraukė kepurę. Kepurė buvo juoda, megzta, be snapelio, žieminė su prakirptomis ertmėmis akims. Matėsi, kad ertmės akims buvo prakirptos paties M., nes neatrodė, kad būtų gamyklinės. Kaip jis suprato, M. A. jau buvo pasiruošęs. M. užsidėjo ant veido kepurę ir matėsi tik akys. M. dėvėjo komufliažinės spalvos sportinėmis kelnėmis(kaip karininkų apranga), juodu megztiniu, ant kaklo buvo užsidėjęs pilką medžiaginį šaliką, avėjo pilkos spalvos sportiniais batais, mūvėjo juodos spalvos medžiaginėmis pirštinėmis. Kai M. apsirengė, pastarasis iš tos pačios spintos ištraukė dar vieną tamsiai mėlynos spalvos kepurę iš slidžios medžiagos, kuri yra tokia plona, kad, užsidėjus ant veido pilnai, viskas gerai matosi ir nereikia daryti jokių ertmių akims. M. A. jam davė šią kepurę. Jis kepurę užsimovė ant veido pilnai iki barzdos ir jo veido nesimatė. Jis pats vilkėjo šviesiais mėlynos spalvos džinsais ir juodu džemperiu su kapišonu, avėjo juodos spalvos sportinius batus. Tada M. A. jam pasakė jam eiti iki sandėliuko, kur šalia narve yra auginami balandžiai. Jis liko stovėti prie balandžių narvo, o M. A. vienas nuėjo į sandėliuką, kuris buvo neužrakintas. Matė, kad sandėliuke buvo lova su rėmu. M. pakėlė lovos dalį į viršų ir iš ten ištraukė teleskopinę juodos spalvos metalinę lazdą, kuri buvo sulankstyta, o po to iš tos pačios vietos paėmė ir dujų balionėlį pavadinimu OK arba Ko. Šios dvi raidės ant balionėlio tikrai buvo parašytos, užrašai buvo geltoni, o pats dujų balionėlis buvo mažas, juodos spalvos. Suprato, kad tai dujų balionėlis, nes gerai matė. Sulankstytą lazdą M. paėmė į dešinę ranką, o dujų balionėlį įsidėjo į kairę kelnių kišenę. Abu buvo su veidus slepiančiomis kepurėmis. Jis neprieštaravo kai M. ėmė lazdą ir dujų balionėlį. Suprato, kad daiktus paėmė tikslu apiplėšti ar pagrobti pinigus iš M. M.. Ar jis buvo su pirštinėmis, neatsimena, bet M., kai ėmė dujų balionėlį ir lazdą, buvo su pirštinėmis. Tada M. nuėjo prie M. M. gyvenamosios vietos durų, o jis nuėjo iš paskos. Matė, kad M. atidarė medines M. M. gyvenamosios vietos įėjimo duris, patraukęs jas į save. Durys atsidarė į išorę, nes buvo neužrakintos. M. A. užėjo į virtuvę, o jis ėjo M. iš paskos, už nugaros. Praėjus nerakinamą virtuvę, kurioje degė šviesa, pateko į kambarį, kuriame rado neblaivią M. M. sugyventinę L. ir M., kuris gulėjo ant lovos. L. sėdėjo šalia ant kitos lovos. Pamatė, kad kambaryje, ant stalo nėra jokios „ tašės “ su pinigais. M. A. iš karto su atlenkta lazda, kurią atlenkė prieš įeinant į namą, du kartus trenkė gulinčiam M. M. per viršugalvį ir apie tris kartus su ta pačia lazda pastarajam sudavė ir į dešinę koją ties keliu, o po to su kitoje rankoje turėtu dujų balionėliu M. M. papurškė į veidą. M. nuo smūgių norėjo keltis, o jis tuo metu M. A. patraukė už peties atgal, kad šis daugiau nemuštų M. M.. Matė, kaip iš M. A. rankos ant žemės iškrito dujų balionėlis. Tada M. M. atsikėlė iš lovos ir, įkišęs ranką į savo viršutinius rūbus, žodžiais pradėjo gąsdinti, kad juos nušaus. Paties ginklo nematė, tačiau dėl to labai išsigando ir jis su M. A. išbėgo iš M. M. namų. Papildo, kad tuo metu, kai jis paėmė ir patraukė M. A. už peties į save, matė, kad M. su dešine koja sudavė smūgį ir L. (kur pataikė, nepastebėjo), bet girdėjo, kad L. surėkė iš skausmo „ Ai “ ar „ Oi “. L. tuo metu sėdėjo ant lovos ir kažką rėkė, todėl ir mano, kad M. A. jai ir sudavė smūgį su koja. Išbėgę iš M. M. namų, nubėgo į tą patį sandėliuką, iš kur M. A. paėmė lazdą ir dujų balionėlį, kur nuo veido nusiėmė savo kepures, po ko jis nubėgo į savo namus. Tuo tarpu M. A. paėmė dvi kepures, lazdą ir, peršokęs per kaimynų tvorą, nubėgo kažkur link kaimynų kiemų pusės. Pradžioje policijos pareigūnams neprisipažino, nes bijojo dėl savo veiksmų ir jam buvo labai gėda. Nuoširdžiai gailisi ir M. M. nori atsiprašyti dėl savo tokio poelgio(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 175-176, t. 1, b.l. 169-170, t. 3).

Nukentėjusysis M. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, buvo apie 23⁰⁰ val., vakaro, jis su sugyventine L. buvo savo namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini). Abu buvo prigulę nusnausti, gulėjo skirtingose lovose, t.y. jis ant savo lovos, stovinčios prie kairės sienos, o sugyventinė-prie kitos sienos. Jis buvo blaivus, o sugyventinė L. buvo šiek tiek išgėrusi. Kambaryje ir virtuvėje degė šviesa. Tuo metu lauko durys užrakintos nebuvo, kurias užrakina tik apie 24⁰⁰ val., kada eina miegoti. Jiems prisnūdus, į namus užėjo du kaukėti, juodais drabužiais apsivilikę asmenys. Kaip svetimi asmenys įėjo į namo vidų, jis negirdėjo. Vienas iš kaukėtų asmenų vienoje rankoje laikė pistoletą, o kitoje dujų balionėlį, kuris, tik įėjęs į kambarį, iš karto pradėjo rėkti: „ kur pinigai, greičiau atiduok pinigus “. Tuo metu jis namuose turėjo apie 3.000 tūkstančius eurų, nes jo sugyventinė L. užsiima individualia veikla, t.y. buria kortomis. Pinigus laikė rankinėje, kuri tuo metu buvo padėta ant grindų, šalia lovos, kur jis gulėjo. Jis nė negalvojo atiduoti pinigus, todėl tam kaukėtam asmeniui pasakė: „ pašol nachui, jokių pinigų negausi “. Po šių jo pasakytų žodžių, tas kaukėtas asmuo jam papurškė su dujų balionėliu ir vieną kartą su pistoletu trenkė per viršugalvį. Nuo suduoto smūgio jis parkrito ant lovos, o tas užpuolikas užsimojo dar kartą trenkti. Tuomet jis, gulėdamas ant lovos, tam kaukėtam užpuolikui spyrė kojomis, o šiam, praradus lygsvarą, kažkaip nuo smūgio nuo veido nukrito kaukė. Nukritus kaukei, jis atpažino šį užpuoliką kaip savo kaimyną, gyvenantį tame pačiame name už sienos. Tas užpuolikas yra pil. A. J., čigonų tautybės, kurį visi vadina vardu „ E. “. Sugyventinė L. pradėjo rėkti: „ E. ką darai “. Tuo metu matė, kaip kitas kaukėtas užpuolikas buvo pripuolęs prie jo sugyventinės L., kurią pradėjo mušti su kažkokia montiruote, sakydamas žodžius: „ aš tavęs daug nemušiu, o jam bus pizdec “. Kiek buvo suduota smūgių jo sugyventinei, jis negali pasakyti, nes neįsidėmėjo. Po to jį vėl užsipuolė kitas kaukėtas užpuolikas ir jie abu susigrūmė. Jis pradėjo rėkti ir, nuo stalo pastvėręs peilį, su juo pagrasino, po ko abu užpuolikai, išsigandę, pabėgo iš namų. Sugyventinė L. išbėgo iš namų kviesti pagalbos, o jis liko namuose, nes iš praskelto viršugalvio bėgo kraujas. Iš jų užpuolikai nieko pagrobti nespėjo. Kaimynui, kurį vadina vardu „ E. “, jis ne vieną kartą mažesnėmis sumomis yra skolinęs pinigus, kuriuos šis visada grąžindavo. Kai duodavo pinigų, jis pinigus ištraukdavo iš spintoje padėtos rankinės ir „ E. “ matydavo, kad jis(nukentėjusysis M. M.) turi daug pinigų. Pinigai yra buvę skolinti ir pil. M. A. motinai T. Po šio užpuolimo buvo įvykę du romų susirinkimai, kuriuose dalyvavęs kaimynas, vardu „ E. “, atsiklaupęs ant kelių, prisiekdamas Dievu, visiems susirinkusiems kalbėjo, kad dėl pinigų užpuolimą jis įvykdė kartu su pil. M. A., o juos įkalbėjo tai padaryti M. A. motina T.

Liudytoja I. A., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad su pil. A. J., kaip sugyventiniai, gyvena jau penkeri metai, turi du mažamečius vaikus. Tikslios datos neatsimena, tą dieną ji buvo susipykusi su savo sugyventiniu A. J., kuris apie 22⁰⁰ val. kartu su A. M. kažkur išėjo. Jos brolis-pil. M. A., grįžęs iš treniruotės, tą vakarą buvo namuose. Apie 22³⁰ val. jai atsigulus miegoti, išgirdo bildesį į duris. Atidariusi duris pamatė kaimyną K., kurio veidas buvo kruvinas, ir neblaivią pastarojo sugyventinę L. Kaimynas prašė iškviesti policiją, sakydamas, kad juos užpuolė ir sumušė. Ji iškvietė policiją. Jos sugyventinis A. J., kuris buvo išgėręs, į namus sugrįžo jau po vidurnakčio, tarpe 02⁰⁰-03⁰⁰ val., nakties, kurį išsivežė atvykę policijos pareigūnai. Tą vakarą sugyventinis A. J. buvo apsivilkęs raudoną džemperį ir mūvėjo treningines medžiagines kelnes. Sugyventinis A. J. turi sveikatos problemų, kuris linkęs daug ką išsigalvoti, nusikalbėti, kuriam, jeigu pasakai tai, kas jam nepatinka, šis pradeda „ psichuoti “. Po įvykio ją ir jos sugyventinį A. J. kaimynas M. M. pastoviai gasdino, grasindamas fiziniu susidorojimu, todėl sugyventinis įvykusio romų susirinkimo metu visiems susirinkusiems ir pasakė, kad jis dalyvavo kaimyno užpuolime, kartu nurodydamas, kad kartu su juo buvo ir jos brolis-pil. M. A.. Jai pačiai sugyventinis skirtingai aiškino aplinkybes apie kaimyno M. M. užpuolimą, vieną kartą teigdamas, kad tą kartą jis buvo kaimyną, o kitą kartą, jau kad jis ten nebuvo ir kad užpuolime jos brolis nedalyvavo. Jos sugyventinis A. J. jai buvo sakęs, kad su M. A. pas M. M. nebuvo, vėliau pradėjo sakyti, kad buvo. Mano, kad A. J. skirtingai kalba, nes yra labai sutrikęs dėl to, kad M. M. pastarąjį labai prigąsdino. Be to, sugyventinis susipyko su jos broliu, po ko ir pradėjo sakyti, kad tai su juo įvykdė apiplėšimą. Įvykio vakarą ji buvo susipykusi su savo vyru A. J., kuris apie 22⁰⁰ val. išėjo kartu su A. M.. Jos brolis M. A. tą vakarą tikrai buvo namuose, niekur išėjęs nebuvo.

Kaltinamojo M. A. atstovė pagal įstatymą-motina T. A. teisme parodė, kad įvykio dieną jos sūnus M. iš mokyklos sugrįžo 13³⁰ val. Tada atėjo draugas R. su kuriuo sūnus išėjo į miestą. Apie 18³⁰ val. sūnus sugrįžo į namus kartu su A. M.. Apie 20⁰⁰ val. sūnus jau miegojo, o apie 22⁰⁰ val. išgirdo kaimynų riksmus. Išbėgusi į lauką, matė sumuštą M. M., iš jos telefono buvo iškviesti policijos pareigūnai. Atvykę pareigūnai pažiūrėjo sūnaus Mykolo rankas ir paklausė, kur gali būti A. J.. Jos sūnus turi komufliažines kelnes, tačiau įvykio dieną jų nevilkėjo. Lyg tai vilkėjo tamsiomis kelnėmis.

Be to, teisme papildomai apklausta liudytoja V. Š. parodė, kad įvykio dieną buvo namuose su vaikais. Vakaro metu išgirdo triukšmą, kažkas lyg barėsi. Vėliau atvyko policijos pareigūnai ir paprašė pranešti kai pamatys A. J.. Tą dieną, apie 18 val. pas ją į namus buvo atėjęs M. A., kuris pažaidė su vaikais ir po pusės valandos išėjo. Matė, kad sugrįžo M. A. į namus. Pastarasis vilkėjo sportinėmis kelnėmis ir sportiniu džemperiu. Dieną taip pat matė A. M. ir A. J.. Apie 22⁵⁸ val. ji buvo išėjusi į lauką paimti malkų, tačiau nieko lauke nematė. Iš karto po to, maždaug už pusės valandos, atvyko policijos pareigūnai. Jai žinoma, kad ją vadina „ kaleka “. Jokių rūbų ji neslėpė, nieko apie tai nežino.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių išrašų(forma Nr. 110/a) matyti, kad 2017m. rugsėjo 05d., 22⁵³ val., pagal iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), atvykęs greitosios medicinos pagalbos personalas, atlikęs nukentėjusiojo M. M., pasak kurio, jį kažkas užpuolė, medicininę apžiūrą, užfiksavo smurtavimo pasekoje pil. M. M. padarytų sužalojimų žymes, konstatuodamas viršugalvio srityje stebimą nedidelę žaizdelę, kartu nurodžius, kad apžiūrimasis vykti į ligoninę atsisakė, pasak kurio, jis nevėmė, jo nepykino. Sekančią dieną, t.y. 2017m. rugsėjo 06d., 00³⁷ val., pagal iškvietimą adresu: (duomenys neskelbtini), atvykęs greitosios medicinos pagalbos personalas apžiūrėjo ir nukentėjusiąją L. R., nurodžiusią, kad namuose ją sumušė, buvo purškiamos dujos, skundžiasi dešinės kojos ir rankos skausmais, kurios medicininės apžiūros metu buvo konstatuotas blauzdos nepatikslintas sužalojimas. Po apžiūros pacientė GMP automobiliu buvo gabenama į ligoninę(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 82-83, 85-86, 88, t. 1, b.l. 72, 75-78, t. 3).

Iš byloje esančio VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ išduotas suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros lapo su gydytojo apžiūros įrašu matyti, kad 2017m. rugsėjo 06d., 00⁵¹ val., į ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių GMP automobiliu su policija buvo pristatyta neblaivi ir sumušta pil. L. R., gim. (duomenys neskelbtini), kuri skundėsi dešinio klubo ir proksimalinio dilbio srities skausmais. Pacientės apžiūros metu pastarajai buvo konstatuotas dešinio klubo ir alkūnės sumušimas, kuri buvo nukreipta radiologo ir traumatologo konsultacijai(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517-2019 b.l. 74-78, t. 1, b.l. 64-68, t. 3).

Iš mobilaus ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaltinamasis-pil. M. A., išklotinių, kaip kitų objektų, apžiūros protokolo matyti, kad 2017m. rugsėjo 05d., 20⁰⁰ val., kaltinamajam M. A. skambino abonentas, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 474 sekundės; 2017m. rugsėjo 05d., 22⁵⁷ val., kaltinamasis M. A. gavo SMS žinutes iš abonento, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), ir iš abonentų, kurių telefonų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 115, t. 1, b.l. 106, t. 3).

Iš daiktų(mobilaus ryšio telefono) apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjus iš kaltinamojo M. A. jo asmens kratos metu paimtą mobilaus ryšio telefoną „ Freedom “, buvo nustatyta, jog jame yra fotonuotrauka, kurioje matomas kaltinamasis M. A., o už jo-vaikinas, kuris ant galvos yra užsidėjęs gaubtą, o rankoje laiko teleskopinę lazdą. Pranešimų programėlėje matoma 2017m. rugsėjo 05d. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), gauta SMS žinutė: „ Jums skambino 09.05.22:33, Tele2 LT 22:59 “. Be to, 2017m. rugsėjo 05d. iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gauti SMS pranešimai: 22⁵⁸ val. pranešimai su tekstais: „ paveikslėlis “, „ K. dar neikit kalekas stovi “, o 22⁵⁹ val. pranešimai su tekstais: „ Laukie “, „ Kur be kojos “(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 9-13, t. 2, b.l. 9-17, t. 4). Mobilaus ryšio telefonas po apžiūros buvo grąžintas kaltinamojo M. A. atstovei pagal įstatymą-motinai T. A.(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 16, t. 2, b.l. 21, t. 4).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalies nuostatas nuosprendis teisingas, t.y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t.y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kai niekas nekaltas nėra nubaudžiamas.

Šioje byloje nėra abejonių dėl to, kad 2017m. rugsėjo 05d., apie 22³⁰ val., į nukentėjusiojo M. M. namus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), įsibrovė pil. A. J. kartu su kitu asmeniu, kurie panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius M. M. ir L. R. su kitu specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, pasikėsino užvaldyti svetimą turtą. Šios aplinkybės be nuoseklių, tarpusavyje neprieštaraujančių nukentėjusiųjų M. M. ir L. R. parodymų yra patvirtintos ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t.y. įvykio vietos apžiūros protokolu(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 46-48, t. 1, b.l. 39-41, t. 3), Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus informacinio pobūdžio pažyma bei garso įrašų apžiūros protokolais(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 136, 137-139 t. 1, b.l. 130, 131-133, t. 3), greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių išrašais (sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 82-83, 85-86, t. 1, b.l. 72, 75-78, t. 3), VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ suaugusio paciento ambulatorinės apžiūros įrašu(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 74-78, t. 1, b.l. 64-68, t. 3), teismo medicinos specialistų išvadomis(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 90-91, 94, t. 1, b.l. 81-82, 85, t. 3). Nežiūrint į tai, kaltinimas kaltinamajam M. A. iš esmės yra grindžiamas tik kito nusikalstamos veikos padaryme dalyvavusio asmens-pil. A. J., kaip buvusio įtariamojo, parodymais. Pažymėtina, jog Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus 2018m. lapkričio 06d. nutarimu atskira baudžiamoji byla buvo perduota teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių pil. A. J., kaip buvusiam įtariamajam, taikymo, nes, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriuje minėtam asmeniui atlikus teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo nustatyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu pil. A. J. buvo konstatuotas vidutinis protinis atsilikimas su elgesio sutrikimu kuris dėl savo psichikos sveikatos būklės(defektinio intelekto, nepakankamo socialinių normų suvokimo, itin menko žinių bagažo, reikšmingų elgesio sutrikimų, menkų gebėjimų suvokti priežastinius ryšius tarp įvykių ir jų sukeltų pasekmių) negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Be kita ko, minėtame teismo psichiatrijos ekspertizės akte kartu konstatuojama ir tai, kad ir ekspertizės atlikimo metu pil. A. J. sirgo vidutiniu protiniu atsilikimu su elgesio sutrikimu, kas pastarajam trikdo gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; pil. A. J. gali dalyvauti teismo posėdyje, dėl psichikos būklės gali suvokti ir apibūdinti konkrečias faktines byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tačiau jo parodymai apie tai gali stokoti nuoseklumo, sklandumo ir detalumo; dėl ryškaus intelekto gebėjimų deficito pil. A. J. gebėjimas suvokti savo veiksmų esmę, jų tiesioginius ir netiesioginius padarinius, priežastinius ryšius tarp įvykių ir jų sukeltų pasekmių yra labai ribotas, todėl A. J. parodymus rekomenduojama vertinti kritiškai, atsižvelgiant į faktinę bylos medžiagą. Šias teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas bylos procese dalyvavusi viena iš teismo psichiatrių eksperčių A. S. patvirtino ir teisme, kuri paaiškino, jog pil. A. J. parodymai yra vertintini kritiškai, nes tam tikras aplinkybes pastarasis gali nupasakoti, bet negali dėstyti sklandžiais sakiniais. Be to, pasak ekspertės, dėl psichinės būklės pil. A. J. negali būti pilnaverčiu proceso dalyviu.

Pil. A. J., kaip buvusio įtariamojo, duotus parodymus byloje teismas vertina kritiškai ir konstatuoja, jog jais grįsti kito kaltinamojo M. A. kaltės, dalyvavus vykdant nusikalstamą veiką, nėra pagrindo. Tokią išvadą teismas daro, atsižvelgdamas ne tik į teismo psichiatrijos ekspertų išvadas apie tai, jog pastarojo parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kitą faktinę bylos medžiagą, bet ir pačių šio kaltinamojo parodymų nenuoseklumą. Pirminiuose parodymuose, duotuose ikiteisminio tyrimo metu 2017m. rugsėjo 06d., pil. A. J., kaip buvęs įtariamasis, parodė, jog įvykio dieną su pusbroliu A. ir gatvėje sutiktomis dviem nepažįstamomis merginomis gėrė alkoholį ir į namus sugrįžo tik apie 02⁰⁰ val., nakties. Tuomet iš savo sesers I. A. sužinojo apie įvykdytą nusikaltimą. Jis nei vienas, nei su jokiu kitu draugu įvykio dieną pas nukentėjusįjį M. M. nuėjęs nebuvo, nei M., nei jo sugyventinės L. nemušė. Po to pil. A. J., kaip buvęs įtariamasis, savo parodymus pakeitė ir 2017m. rugsėjo 07d. ikiteisminio tyrimo metu jau teigė, kad 2017m. rugsėjo 05d., apie 22⁰⁰ val. jam būnant namuose, pas jį atėjo jo žmonos I. A. brolis-pil. M. A., kuris pasakė, kad pas M. M. yra „ tašė “, kurioje yra pinigų, ir pakvietė eiti „ padaryti “ pinigų. Abu ant veidų užsidėjo kepures. Mykolas vienas nuėjo į sandėliuką ir iš ten ištraukė juodos spalvos teleskopinę metalinę lazdą, kuri buvo sulankstyta, vėliau iš tos pačios vietos paimdamas ir dujų balionėlį pavadinimu OK arba Ko. Tada M. nuėjo prie M. M. gyvenamosios vietos durų, o jis nuėjo iš paskos. Matė, kad M. atidarė medines M. M. gyvenamosios vietos įėjimo duris ir užėjo į virtuvę, o jis ėjo iš paskos, už nugaros. M. A. iš karto su atlenkta lazda, kurią atlenkė prieš įeinant į namą, du kartus trenkė gulinčiam M. M. per viršugalvį ir su ta pačia lazda apie tris kartus-į dešinę koją ties keliu, o tada papurškė kitoje rankoje turėtu dujų balionėliu nukentėjusiajam M. M. į veidą. Nukentėjusysis nuo smūgių norėjo keltis. Tada jis(pil. A. J.) patraukė M. A. už peties atgal, kad daugiau nemuštų nukentėjusiojo, ir matė, kad iš M. A. rankos ant žemės iškrito dujų balionėlis. Tada M. M. atsikėlė iš lovos ir, įkišęs ranką į savo viršutinius rūbus, žodžiais pradėjo gąsdinti, kad juos nušaus. Paties ginklo nematė, tačiau dėl to labai išsigando ir jis su M. A. išbėgo iš nukentėjusiojo M. M. namų. Papildo, kad, kai jis(pil. A. J.) paėmė ir patraukė už peties M. A. į save, matė, kad M. A. su dešine koja sudavė smūgį ir L.(kur pataikė, nepastebėjo), girdėjo, kad L.iš skausmo surėkė „ Ai “ ar „ Oi “. Pastaroji tuo metu sėdėjo ant lovos ir kažką rėkė, todėl ir mano, kad M. A. jai ir sudavė smūgį koja. Trečią kartą apklausiamas pil. A. J., kaip buvęs įtariamasis, parodymus vėl iš dalies pakeitė, 2018m. lapkričio 21d. atliktos apklausos metu jau nurodydamas, kad dujų balionėlį turėjo ne M. A., o jis(pil. A. J.), o M. A. turėjo juodos spalvos lazdą. Kokiu tikslu ėjo pas M. M., neatsimena. Jis turimą dujų balionėlį pirko pats, kurį pirko Ukmergėje. Jis nenorėjo eiti pas M. M., tačiau M. A. jį pastūmė, kad eitų į namo vidų. Atsimena, kad jis M. M. su dujų balionėliu papurškė į akis, o Liuba pradėjo rėkti. Tada M. A. pradėjo mušti M. M., o paskui L. Jis nieko nemušė. Išsigando situacijos ir pabėgo, numetęs dujų balionėlį ant grindų. Kaip supranta, M. M. jį atpažino, nes nukrito jo kepurė, kai pastarasis su koja jam sudavė į žandikaulį. Pats šių aplinkybių jis neatsimena, tačiau jam taip sakė M. M.. Pažymėtina, jog trijų apklausų metu skirtingai įvykio aplinkybes aiškinęs pil. A. J., kaip buvęs įtariamasis, teismo posėdžio metu apklaustas nebuvo, o jo parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 str. 4d. pagrindu, nes tiek Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akte konstatuota, tiek ir bylos proceso teisme metu buvusi apklausta teismo psichiatrijos ekspertė nurodė, jog dėl psichikos būsenos pil. A. J. nėra pajėgus dalyvauti teisme kaip pilnavertis proceso dalyvis. Akcentuotina, jog pil. A. J., kaip buvusio įtariamojo, parodymų nenuoseklumą patvirtina ir tai, jog bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas liudytojas A. M. paliudijo, jog pil. A. J. romų susirinkimo metu prisipažino, jog plėšimą įvykdė kartu su M. A., tačiau dar prieš tai jis(pil. A. J.) buvo sakęs, jog šį nusikaltimą įvykdė su juo(liudytoju A. M.), o vėliau parodymus pakeitė. Pats kaltinamasis M. A. parodė, jog jo seseriai I. A. pil. A. J. yra sakęs, kad plėšimą įvykdė kartu su A. M.. Liudytoja I. A. teismo posėdžio metu paliudijo, jog jos sugyventinis A. J. turi sveikatos problemų, yra linkęs daug ką išsigalvoti, nusikalbėti. Jos sugyventinį A. J. nukentėjusysis M. M. nuolat gąsdino, todėl romų susirinkimo metu pastarasis pasakė, kad įvykdė nusikaltimą kartu su M. A.. Pasak šios liudytojos, jai sugyventinis A. J. skirtingai aiškino įvykio aplinkybes apie kaimyno M. M. užpuolimą, vieną kartą teigdamas, kad nusikaltimo metu buvo pas kaimyną M. M., o kitą kartą, kad ten nebuvo, ir kad užpuolime M. A. nedalyvavo.

Be to, pil. A. J., kaip buvusio įtariamojo, parodymai vertinami kritiškai, nes jie yra ne tik, kad nenuoseklūs, bet ir nesutampa su nukentėjusiųjų M. M. ir L. R. nurodytomis jų pasikėsinimo apiplėšti aplinkybėmis. Pasak abiejų nukentėjusiųjų, būtent A. J., kurį jie atpažino, kada M. M. sudavus su koja šiam užpuolikui nuslydo pastarojo dėvėta kaukė, vienoje rankoje laikydamas pistoletą, o kitoje dujų balionėlį, pradėjo rėkti: „ kur pinigai, greičiau atiduok pinigus “, po ko papurškė su dujų balionėliu ir vieną kartą su pistoletu trenkė M. M. per viršugalvį, o po to užsimojo trenkti dar kartą, tačiau M. M. spyrė kojomis ir užpuolikui nukrito kaukė. Tuo metu kitas užpuolikas, kurio jie neatpažino ir atpažinti negali, mušė L. R. su „ mantiruote “. Tuo tarpu pil. A. J., kaip buvęs įtariamasis, priešingai nei nukentėjusieji, nurodo, kad M. A. papurškė dujomis M. M. ir mušė su lazda, o jis(pil. A. J.) bandė atitraukti M. A. nuo nukentėjusiojo ir matė, kaip M. A. su koja spyrė L. Pažymėtina, jog kitoje apklausoje pil. A. J., kaip buvęs įtariamasis, jau teigė, jog jis papurškė dujų balionėliu M. M. į akis, o pastarąjį mušė M. A.. Jis pats nei vieno iš nukentėjusiųjų nemušė, buvo įstumtas M. A. į nukentėjusiųjų namus. Akcentuotina, jog pil. A. J., kaip buvęs įtariamasis, vienos iš apklausų metu teigė, jog gerai neatsimena įvykio aplinkybių, tačiau pats nukentėjusysis M. M. jam pasakojo, kad sudavė su koja į žandikaulį, po ko nukrito jo(pil. A. J.) kepurė. Taigi, dalį įvykio aplinkybių pil. J. nurodo ne kas jam yra žinoma, o persako kitų asmenų nurodytas aplinkybes. Be to, pil. A. J., kaip buvusio įtariamojo, parodymai vertinami kritiškai ir dėl to, nes jie prieštarauja ir kaltinamojo M. A. parodymams, kuriuos patvirtina kitų liudytojų parodymai. Pasak kaltinamojo M. A., įvykio dieną į namus jis sugrįžo apie 19³⁰ val. ir, įsijungęs televizorių, gulėdamas lovoje, žiūrėjo filmą, o po to užmigo. Apie 22³⁰ val. jis išgirdo riksmus pas kaimynus, po ko netrukus į jo namus atėjo policijos pareigūnai, kurie, apžiūrėję jo rankas, pasakė, kad buvo sumuštas kaimynas M. M., ir paklausė, ar žino kur yra A. J.. Šiuos kaltinamojo M. A. parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir jo sesuo-liudytoja I. A. bei atstovė pagal įstatymą-motina T. A., kurios paliudijo, jog M. A. įvykio metu buvo namuose, niekur išėjęs nebuvo, o apie 22⁰⁰ val. jie visi išgirdo kaimynų riksmus ir sužinojo apie įvykdytą nusikaltimą.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių tiesioginių duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti neginčijamą išvadą, jog kaltinamasis M. A. įsibrovė į nukentėjusiųjų M. M. ir L. R. namus ir, panaudojęs fizinį smurtą, pasikėsino pagrobti svetimą turtą. Pažymėtina, jog ant įvykio vietoje surasto dujų balionėlio rasti rankų pėdsakai bei žmogaus biologinei pėdsakai, tačiau rankų pėdsakai asmeniui identifikuoti netinka, o biologiniai pėdsakai yra netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Tuo tarpu daugiau jokių kitų objektų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, įvykio vietos apžiūros metu nebuvo surasta(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 40-41, 43-44, t. 1, b.l. 33-34, 36-37, t. 3). Nors iš kaltinamojo M. A. asmens kratos metu paimtame mobilaus ryšio telefone „ Freedom “ buvo surasta fotonuotrauka, kurioje matomas kaltinamasis M. A., o už jo vaikinas, kuris ant galvos yra užsidėjęs gaubtą, o rankoje laiko teleskopinę lazdą(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 5-6, 9-13, t. 2, b.l. 5-6, 9-17, t. 4), tačiau šie duomenys, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad kaltinamasis M. A. padarė kaltinime nurodytą veiką. Visų pirma, nėra aišku kada daryta ši fotonuotrauka ir kokiu tikslu ši nuotrauka buvo daryta. Antra, nėra jokių objektyvių duomenų, kad būtent nuotraukoje užfiksuota teleskopinė lazda bei gaubtas buvo naudojami nusikalstamai veikai įvykdyti. Pažymėtina, jog kaltinamasis M. A. parodė, jog ši nuotrauka daryta dar vasaros metu, joje jis yra su draugu E., kurio pavardės nežino, šią nuotrauką siuntė savo merginai. Ikiteisminio tyrimo metu asmuo, vardu E., nustatytas nebuvo. Be to, nors šiame kaltinamojo M. A. telefone surasti SMS pranešimai su tekstais: „ paveikslėlis “, „ K. dar neikit kalekas stovi “, „ Laukie “, „ Kur be kojos “ buvo siųsti 2017m. rugsėjo 05d., 22⁵⁸ val. ir 22⁵⁹ val. iš telefono abonento Nr. +37068557027(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 9-13, t. 2, b.l. 9-17, t. 4), tačiau šie pranešimai taip pat nepatvirtina, kad kaltinamasis M. A. padarė kaltinime nurodytą veiką. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta kam priklauso abonento numeris, iš kurio kaltinamajam siųsti minėti pranešimai, o teismui pateikus užklausimą, buvo gautas UAB „ Tele2 “ raštas apie tai, jog šis numeris priklausė išankstinio apmokėjimo paslaugai „ Pildyk “, apie kurios vartotojus duomenys nėra renkami(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 171, t. 2). Antra, nors teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. Š. paliudijo, jog ją vadina „ kaleka “ ir įvykio dieną, apie 22⁵⁸ val. ji buvo išėjusi į kiemą, esantį prie nukentėjusiojo M. M. namų, atnešti malkų, tačiau, vertinant žinučių tekstus, konstatuotina, jog jie nėra pakankamai informatyvūs, neaišku apie kokį paveikslėlį kalbama, nėra aišku kur nurodoma neiti. Trečia, iš byloje esančio Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad po nusikalstamos veikos įvykdymo nukentėjusysis M. M. pagalbos kvietėsi 2017m. rugsėjo 05d., 22⁴² val.(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2018 b.l. 136, t. 1, b.l. 130, t. 3), kai byloje nustatyta, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta apie 22³⁰ val., o minėtos žinutės kaltinamajam išsiųstos 22⁵⁸ val. ir 22⁵⁹ val., t.y. praėjus beveik pusei valandos po veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, šių žinučių pagrindu teigti apie įspėjimą neiti vykdyti nusikalstamos veikos būtų prielaida, kuria negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Tuo labiau, kad kaip jau buvo pažymėta, žinutės kaltinamajam išsiųstus praėjus beveik pusei valandos po veikos įvykdymo. Kita vertus, kaltinimas yra grindžiamas kaltinamojo M. A. mobilaus ryšio telefono abonento išklotinėmis(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 115, t. 1, b.l. 106, t. 3), iš kurių matyti, jog 2017m. rugsėjo 05d., 20⁰⁰ val., kaltinamajam skambino telefono abonentas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), o 22⁵⁷ val. kaltinamasis gavo SMS pranešimą apie neatsakytą telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) skambutį, tačiau teismui nustačius, jog šiuo telefonu abonentu įvykio dieną naudojosi pil. M. A., pastarąjį papildomai apklausus bylos proceso teisme metu, šis teisme paliudijo, jog kaltinamąjį M. A. pažįsta, nes kartu su juo mokėsi specialiojoje mokykloje. Pasak šio liudytojo, jis dažnai skambina savo draugui M., tame tarpe ir vėlai vakare, tačiau ar buvo skambinta įvykio dieną, vėlai vakare, dabar neatsimena, o jam kaltinamasis M. A. yra pasakojęs, kad buvo nekaltai apkaltintas plėšimo įvykdymu. Taigi, vien ta aplinkybė, kad kaltinamajam M. A. 2017m. rugsėjo 05d., tarpe 20⁰⁰-22⁵⁷ val., buvo skambinama ar rašomos SMS žinutės, pati savaime yra nepakankama kaltei pagrįsti. Kita vertus, tai nepaneigia paties kaltinamojo M. A. išsakytos pozicijos, jog jis tuo metu miegojo, juolab, kad pagal telefoninių išklotinių analizę neužfiksuota, kad pats kaltinamasis šiuo laikotarpiu būtų kam nors skambinęs ar rašęs SMS žinutes.

Be to, kaltinimas buvo grindžiamas ir 2017m. rugsėjo 07d. kaltinamojo M. A. namuose adresu: (duomenys neskelbtini), atliktos sankcionuotos kratos protokolu ir daiktų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, jog kaltinamojo M. A. gyvenamojoje vietoje, kambario spintoje rastos ir paimtos komufliažinės spalvos sportinės kelnės, kurios yra akivaizdžiai mūvėtos, nėra naujos, šoninių kišenių užtrauktukai sugadinti(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 195-198, t. 1, b.l. 1, 3, t. 2, b.l. 191-194, t. 3, b.l. 1, 3, t. 4). Nors pil. A. J., kaip buvęs įtariamasis, teigė, jog kaltinamasis M. A. veikos padarymo metu mūvėjo komufliažinės spalvos sportinėmis kelnėmis, o liudytojas M. A. patvirtino, jog yra matęs tokiomis kelnėmis dėvint savo draugą-kaltinamąjį M. A., tačiau pats faktas apie panašių kelnių turėjimą ar jų mūvėjimą yra nepakankamas patvirtinti, jog kaltinamasis įvykdė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog jokių konkrečių duomenų, kad būtent šiomis, kaltinamojo turimomis kelnėmis buvo įvykdyta nusikalstama veika, byloje nėra nustatyta. Tuo labiau, kad byloje apklausta liudytoja V. Š. paliudijo, jog matė kaip 2017m. rugsėjo 05d., apie 18⁰⁰ val., kaltinamasis M. A. nuėjo į savo namus, vilkėdamas sportinėmis kelnėmis, tačiau apie tai, jog kelnės galimai buvo komufliažinės spalvos, nenurodė. Pats kaltinamasis M. A. teigė, jog tą dieną jis vilkėjo sportiniais rūbais, komufliažinių kelnių nemūvėjo. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtino pastarojo atstovė pagal įstatymą-motina T. A., kuri paliudijo, kad sūnus turi komufliažines kelnes, tačiau įvykio dieną jų nevilkėjo. Pažymėtina, jog nukentėjusieji, tiesiogiai matę kaltinamuosius nusikalstamos veikos vykdymo metu, taip pat nenurodė aplinkybės, jog vienas iš kaltinamųjų būtų vilkėjęs komufliažinės spalvos kelnėmis. Pasak nukentėjusiojo M. M., į jo namus įėjo du kaukėti, juodais drabužiais apsivilkę asmenys. Teismo vertinimu, vien tai, kad kaltinamojo M. A. namuose buvo rastos komufliažinės spalvos kelnės, jokiu būdu neįrodo jo dalyvavimo nusikalstamos veikos įvykdyme. Tuo labiau, kad nukentėjusieji ir pil A. J., kaip buvęs įtariamasis, skirtingai nurodo nusikaltime dalyvavusio asmens vilkimus rūbus.

Byloje nėra patikimai paneigti viso proceso metu kategoriškai pasikėsinimą užvaldyti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą su kitu specialiai žmogui sužalot pritaikytu daiktu, išsibrovus į patalpą, neigusio kaltinamojo M. A. parodymai. Pažymėtina, kad priešingai, nei pil. A. J., kaip buvęs įtariamasis, kaltinamasis M. A. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės nuosekliai ir neprieštaringai aiškino aplinkybes apie tai, ką jis veikė veikos įvykdymo metu. Kaip jau buvo pažymėta, kaltinamojo M. A. parodymus byloje patvirtino tiek liudytoja I. A., tiek ir kaltinamojo atstovė pagal įstatymą-motina T. A..

Kartu pažymėtina, kad nesant galimybės pašalinti byloje esančių prieštaravimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, yra aiškinami traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai(kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Tokiu būdu, kadangi byloje nėra jokių tvirtų ir nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių tai, kad būtent kaltinamasis M. A. 2017m. rugsėjo 05d. kartu su pil. A. J., kurio atžvilgiu byloje buvo priimtas nutarimas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, pasikėsino įvykdyti svetimo turto užvaldymą kvalifikuoto plėšimo būdu, t.y. panaudojant fizinį smurtą su kitu specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, įsibrovus į patalpą, o vertinant įrodymus teisme išnagrinėtoje byloje visos kilusios abejonės yra traktuojamos kaltinamo asmens M. A., kaip kaltinamojo, naudai, todėl, įvertinus visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų bei papildomai bylos procese išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad byloje nėra įrodyta kaltinamojo M. A. kaltė dėl jam inkriminuojamo pasikėsinimo padaryti kvalifikuotą plėšimą, t.y. neįrodytas dalyvavimas jam inkriminuojamo smurtinio nusikaltimo padaryme, todėl kaltinamasis pagal LR BK 22 str. 1d. 180 str. 2d. yra išteisintinas(LR BPK 303 str. 5d. 2p.). Kadangi kaltinamojo M. A. dalyvavimas jam inkriminuojamo nusikaltimo padaryme byloje nėra įrodytas, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo liko nenustatytas, nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamoji byla yra perduotina prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti(LR BPK 303 str. 6 d.).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas juridinio asmens-Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 31,- Eur.(trisdešimt vieno euro ir 00 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms vienos iš nukentėjusiųjų L. R. gydymo išlaidoms už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(sujungtos į vieną baudžiamosios bylos Nr. N1-191-517/2019 b.l. 96-99, t. 1, b.l. 87-90, t. 3).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą, yra atlygintina tik ta žala, kurią padarė kaltinamojo nusikalstama veika(LR BPK 109 str.). Be to, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės(LR CK 6.248 str. 1d.). Iš to seka, kad įstatymo leidėjas žalos atlyginimo pareigą sieja su asmens kalte, kuri baudžiamojoje teisėje yra suprantama kaip asmens kaltė padarius nusikalstamą veiką. Kadangi kaltinamasis M. A. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo yra išteisintinas, neįrodžius kaltinamojo dalyvavimo veikos nuosavybei padaryme, baudžiamojoje byloje juridinio asmens pareikštas civilinis ieškinys kaltinamojo M. A. atžvilgiu, kaip nepagrįstas, yra atmestinas(LR BPK 115 str. 3d. 1p.). str. 2d.).

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, teismas privalo nutraukti procesinių prievartos priemonių taikymą(LR BPK 307 str. 4d. 3p.).

Kadangi kaltinamajam M. A., kaip nepilnamečiam asmeniui, turinčiam ir psichikos sveikatos problemų, dėl kurių jis negali pasinaudoti savo teise į gynybą, įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje(LR BPK 51 str. 1d. 1-2p.p.), apie ką valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo informuota, jau siunčiant pranešimą dėl būtino gynėjo dalyvavimo(b.l. 120-121, t. 2), o pats įstatymas šiais atvejais numato išimtį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtų išlaidų klausimo sprendime, iš kaltinamojo M. A. nėra priteistinos baudžiamojo byloje turėtos kaltinamajam suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos(LR BPK 106 str. 2d.). Kaltinamojo M. A., kaip išteisintino asmens, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, interesus baudžiamojoje byloje(ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu) atstovavusių advokatų, kaip gynėjų pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 105 str. 5d., 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301 str.str., 303 str. 5d. 2p., 305 str. 3d., 307 str. 4d.

nusprendė:

M. A. pagal LR BK 22 str. 1d. 180 str. 2d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. A. paskirtas kardomąsias priemones-nepilnamečio atidavimą prižiūrėti ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą juridinio asmens-Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį dėl valstybės turėtų vienos iš nukentėjusiųjų L. R. gydymo išlaidų už suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo pil. M. A., kaip kaltinamojo, atžvilgiu atmesti.

Daiktinį įrodymą-„ kamufliažinės “ spalvos sportines kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamajam M. A., daiktinį įrodymą-dujų balionėlį su užrašu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o daiktinius įrodymus-CD kompaktinį diską(laikmeną) su telefonų numerių išklotinėmis ir 2 vnt. CD kompaktinių diskų(laikmenų) su telefoninių pokalbių garso įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, baudžiamąją bylą perduoti prokurorui, kad šis imtųsi priemonių nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.