- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-21
- Bylos Nr.
- A8.-2877-1015/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02599-2020-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. A.
- Institucija
- Vilniaus teritorinė muitinės
teismo posėdyje išnagrinėjusi J. A., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. spalio 31 d. Austrijos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu deklarantas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm.k. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), turinti teisę teikti muitinės tarpininko paslaugas Vilniaus teritorinei muitinei (toliau - VTM) pateikė eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekes - Televizijos kamerų dalys (prekių KN kodas 85258019), kurių bendra vertė 35 070,20 Eur išgabenimo į Rusijos federaciją. Šių prekių gavėjas (duomenys neskelbtini). Eksportuojamų prekių gabenimas užbaigtas 2019 m. lapkričio 2 d. Lenkijos muitinės poste PL311070. Tyrimo metu nustatyta, kad minėtos eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) 44 langelyje (papildoma informacija/pateikiami dokumentai/sertifikatai ir leidimai) kodu N380 įrašyti invoice Nr. (duomenys neskelbtini). Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad teikiamai pagal šią sąskaitą prekei išduotas dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10- 21), pagal 2009-05-05 Tarybos reglamentą (EB)Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės rėžimą. Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10-29) taip pat nurodyta, kad tiekiamai prekei išduotas dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10-18). Prekėms taikomoms pagal 2019-10-29 Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10-23). Šiuos dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimus išdavė Austrijos Respublikos skaitmeninimo ir ūkio ministerija. Taip pat nustatyta, kad eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) įforminimo metu MDAS priemonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti LITAR pranešimai, informuojantys, kad turi būti pateikti dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), deklarantė J. B. (dabartinė pavardė A.) minėtos eksporto deklaracijos dokumentų sąraše nepagrįstai įrašė įrašą „(duomenys neskelbtini)“, tuo klaidingai nurodydama, kad šiai prekei eksporto licencija neprivaloma, nors privalėjo įrašyti įrašą „(duomenys neskelbtini)“ (Dvejopo naudojimo eksporto leidimai (Reglamentas (EB) Nr. 428/2009 ir jo pakeitimai) reiškiantį, kad reikalinga minėta licencija bei ją pateikti muitinei. J. B. (dabartinė pavardė A.), pateikdama netikslią informaciją muitinės deklaracijoje, suklaidino muitinę ir tai turėjo įtakos apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui, todėl J. B. (dabartinė pavardė A.) pažeidė 2013-10-09 Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas 15 str. 2 d., 2004-04-29 Lietuvos Respublikos Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. IX-2198 8 str. ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 3 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. A. teismo posėdyje savo kaltę iš esmės pripažino, teigdama, jog ji iš tikrųjų eksporto deklaracijoje neįrašė dvejopo pobūdžio leidimų. Tai atsitiko dėl to, kad vairuotojas, gabenęs prekes, jai nepateikė visų reikiamų dokumentų, o ji, žiūrėdama Invoice, nepastebėjo įrašytų duomenų, kad tokie leidimai yra, prekės jai iš pažiūros nesukėlė jokių įtarimų. Todėl pildydama eksporto deklaraciją per MDAS sistemą, kuri pati išmeta ką reikia užpildyti, ji net nesuabejojo savo veiksmų teisėtumu ir nemanė, kad kažkas gali būti ne taip, juo labiau, kad muitinė priėmė jos pranešimą, paskui suteikė numerį ir galiausiai viską suformino. Nurodė, kad muitinės tarpininko pareigose ji dirba apie 10 metų ir dėl šio įvykio ji tapo žymiai atidesnė. Gailisi dėl to, kas atsitiko, prašė jos griežtai nebausti, nes augina du nepilnamečius vaikus ir, jeigu yra galimybė, išdėstyti skirtinos baudos mokėjimą dalimis.
Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu J. B. (dabartinė pavardė – A.) paaiškino, kad 2019 m. spalio 31 d. ji formino eksporto deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nepateikė eksporto dvejopo naudojimo leidimų Nr. (duomenys neskelbtini). Nesusipratimas kilo dėl to, kad vairuotojas nepateikė jai minėtų leidimų. Kadangi prekės buvo akivaizdžiai civilinio pobūdžio ir gavėjas nekėlė rizikos, kad krovinys gali būti naudojamas kitais tikslais, deklaracijos rengimo metu buvo sąžiningai įsitikinusi, kad leidimai nereikalingi. Įtarimų nesukėlė ir prekių sandoris, kuris buvo tiesioginis. Dėl aukščiau išdėstytų priežasčių leidimai buvo neatžymėti muitinėje, vairuotojas jų nepateikė. Įvykusią klaidą pripažįsta, dėl jos apgailestauja (b.l. 3).
Motyvuojamoji dalis
J. A. kaltė, padarius ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą taip pat yra grindžiama:
- Vilniaus teritorinės muitinės Muitinės procedūros priežiūros skyriaus viršininko pavaduotojos V. Š. 2020 m. liepos 9 d. tarnybiniu raštu Nr. (8.2/18)1KP-555 dėl dvejopo naudojimo eksporto leidimų įforminimo, kuriame teigiama, kad 2020 m. gegužės 20 d. Vilniaus teritorinė muitinė gavo Muitinės departamento (toliau - MD) raštą Nr. (17.17/02)3B-3049 (VTM registracijos Nr.lV-8155), kuriuo buvo pateiktas Austrijos Respublikos ambasados prašymas įforminti dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimus. Eksporto deklaracijoje (duomenys neskelbtini) (2019-10-31) buvo deklaruota prekė (klasifikuota KN kodu -85258019), tačiau leidimai nebuvo įrašyti į deklaracijos 44 langelį bei neįforminti jų 24-27 langeliai. MD rašte nurodė, kad taip pat turi būti sprendžiamas klausimas dėl administracinės atsakomybės taikymo muitinės tarpininko atstovui už neteisingą duomenų pateikimą ir muitinės suklaidinimą. Muitinės procedūrų priežiūros skyrius (toliau -MPPS) vadovaudamasis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 48 straipsniu atliko tyrimą. Tyrimo eigoje buvo nustatyta, kad eksporto deklaracijos duomenis pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas – (duomenys neskelbtini)), įmonė turinti teisę teikti muitinės tarpininko paslaugas ir turinti AEO leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Atstovė J. B.: 2019 m. spalio 31 d. Austrijos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu Vilniaus krovinių postui ,,Centras“(LTVC0100) pateikė eksporto deklaracijos duomenis. MDAS deklaracijai suteikė (duomenys neskelbtini). Prekės vertė - 35070,20EUR. Deklaruota prekė - televizijos kamerų dalys (prekės KN kodas -85258019, masė bruto - 16,30 kg, masė neto - 12,64 kg). Eksportuojamų prekių gabenimas užbaigtas 2019-11-02 Lenkijos muitinės poste PL311070. MDAS atlikęs pirminę eksporto deklaracijos (duomenys neskelbtini) (2019-10-31) duomenų patikrinimą, deklarantui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė virtualų/elektroninį pranešimą, kad eksportuojamai prekei taikomi apribojimai, kaip dvejopo naudojimo prekei. Eksporto deklaracijos 44 langelyje (Papildoma informacija/pateikiami dokumentai/sertifikatai ir leidimai) kodu N380 įrašyti invoice Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tiekiamai, pagal šią sąskaitą, prekei išduotas dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2009-05-05 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 428/2009, nustatantį Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą. Analogiškai invoice Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10- 29) nurodyta, kad tiekiamai prekei išduotas dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Prekėms tiekiamoms pagal 2019-10-29 invoice Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-10-23). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad Austrijos Respublikos skaitmeninimo ir ūkio ministerija išdavė dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimus Nr. (duomenys neskelbtini). Naudojantis šiais leidimais, prekė buvo išgabenta gavėjui į Rusijos Federaciją, pagal eksporto deklaraciją (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad pirmiau minėtos eksporto deklaracijos įforminimo metu, MDAS priemonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųsti LITAR pranešimai, informuojantys, kad turi būti pateikti dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimai, tačiau dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovės J. B. padaryto administracinio nusižengimo, pastarieji nebuvo įrašyti į deklaracijos 44 langelį (įrašyta „(duomenys neskelbtini)“ ir nebuvo atliktas minėtų leidimų įforminimas (b.l. 5-6);
- Vilniaus teritorinės muitinės 2020 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. 18KP-18-415, kuriuo buvo nutarta ištaisyti eksporto deklaracijoje (duomenys neskelbtini) langelio Nr. 44 įrašą, t.y. vietoj buvusio įrašo „(duomenys neskelbtini)“ ištaisyti į naują įrašą „(duomenys neskelbtini)“. Atžymėti dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8);
- Austrijos Respublikos ambasados Ekonomikos patarėjos I. V.-W. 2020 m. gegužės 15 d. pranešimu Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuriame nurodyta, kad Austrijos kompanija „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 30 d. išsiuntė Rusijos kompanijai „(duomenys neskelbtini)“ termovizorius, priskiriamus dvejopo naudojimo prekėms. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 428/2009, nustatančio Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų ir tranzito kontrolės režimą, reikalavimus prekių eksportui Austrijos Respublikos skaitmeninimo ir ūkio ministerija išdavė atitinkamus Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimus. Siunta muitinės eksporto procedūrai atlikti buvo pateikta Lietuvoje. Dėl nežinomų priežasčių prekių deklaravimo proceso metu liko nepatvirtinti Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimai (3 vnt.). Prašo paaiškinti, kaip įmanoma Lietuvos muitinėje post factum patvirtinti Bendrijos dvejopo naudojimo prekių eksporto leidimus, kai eksporto procedūra užbaigta ir prekės išgabentos iš ES muitų teritorijos (b.l. 12)
- eksporto deklaracija, eksporto užbaigimo pažyma, tarptautinių prekių gabenimo važtaraščiu, MDAS sistemos pranešimu apie eksportą, sąskaitomis (Invoice) ir kita bylos medžiaga (b.l. 13-84).
ANK 213 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad netikslios ir neišsamios informacijos pateikimas muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos draudimų ir apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui, užtraukia baudą nuo 1900 iki 3000 eurų.
Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 nustatyto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalimi, asmuo, pateikdamas deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; visų deklaracijų, papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą. Prekės turi būti deklaruotos taip, kad pasirinktas prekių kodas atitiktų faktiškai gabenamos prekės parametrus.
Lietuvos Respublikos strateginių prekių kontrolės įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad dvejopo naudojimo prekių tranzitą kontroliuoja Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kartu su kitomis strateginių prekių kontrolę atliekančiomis institucijomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Įvertinęs aukščiau nurodytą bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, duotus tiek nagrinėjant bylą teisme, tiek duodant paaiškinimus administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, kuriais ji iš esmės pripažino, kad eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) forminimo metu ji per neapsižiūrėjimą įrašė įrašą „(duomenys neskelbtini)“, tuo klaidingai nurodydama, kad gabenamai prekei eksporto licencija neprivaloma, nors privalėjo įrašyti įrašą „(duomenys neskelbtini)“ (Dvejopo naudojimo eksporto leidimai), reiškiantį, kad reikalinga minėta licencija ir ją pateikti muitinei, teismas sprendžia, kad J. A. veika protokole tinkamai kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, nes pateikdama teritorinei muitinei eksporto deklaracijas ji tapo atsakinga už pateiktų duomenų teisingumą, bei, kaip matyti iš Muitinės departamentui pateiktų duomenų, dėl J. A. veiksmų kilo atitinkamos pasekmės (tai turėjo įtakos apribojimų, susijusių su prekėms taikomais saugos ir saugumo reikalavimais, taikymui – būtent dėl to ir kreipėsi Austrijos Respublikos ambasada į Muitinės departamentą, siekiant, kad būtų ištaisytos nurodytos deklaracijos). Dėl J. A. paaiškinimų, jog pildant deklaraciją, vairuotojas, gabenęs prekes, nepateikė jai visų reikiamų dokumentų, pastebėtina, jog tai negali būti vertinama kaip šalinanti jos atsakomybę aplinkybė, nes pagal aukščiau minėtą teisinį reglamentavimą, būtent ji, būdama atsakinga už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą ir tikrumą, turėjo pareigą šiuos duomenis kontroliuoti. Juolab nėra ginčo, jog pildydama deklaracijas, ji turėjo Invoice (sąskaitas), kur yra aiškiai nurodyta, jog prekės patenka į Europos Sąjungos apribojimų pagal dvejopo prekių naudojimo reglamentą 428/2009 sritį, bei pateikta nuoroda į eksporto leidimus (nurodytai numeriai) – pareiškėja patvirtino teismo posėdžio metu, kad neatkreipė dėmesio į šias nuorodas.
Kaip jau buvo minėta, už ANK 212 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą yra numatyta galimybė skirti baudą nuo 1900 iki 3000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į nustatytą J. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – ji iš esmės prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad jos atsakomybę sunkiančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Teismas taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (nėra duomenų, kad nusižengimas būtų padarytas tyčia, dėl ko spręstina, kad padarytas per neapdairumą, vairuotojui nepateikus visų reikiamų dokumentų, be to, asmens paaiškinimus, jog po pastarojo įvykio ji daug atidžiau vertina dokumentus ir pan., siekdama, kad tokios situacijos nepasikartotų) ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius J. A. – per paskutinius penkerius metus buvo bausta administracine tvarka du kartus, paskutinį kartą 2017 metais, galiojančių nuobaudų neturi (b.l. 86-87), jos pačios teigimu, augina du nepilnamečius vaikus. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad šiuo atveju yra pagrindo J. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir skirti jam mažesnę baudą, nei ANK 212 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali, t.y. 600 eurų, nes, kaip minėta, veika buvo padaryta per neapdairumą., savo ruožtu net minimalios baudos skyrimas šiuo atveju, teismo vertinimu, neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.
Teismas, atsižvelgdamos į skirtinos baudos dydį, J. A. paaiškinimus dėl turtinės padėties, kad ji augina du nepilnamečius vaikus ir pan., sprendžia esant tikslinga išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą 6 mėnesiams, įpareigojant ją kas mėnesį mokėti po 100 eurų baudos (ANK 675 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
J. A. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, skirti jai 600 (šešių šimtų) eurų baudą.
Išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant J. A. kas mėnesį mokėti po 100 (vieną šimtą) eurų baudos, įpareigojant pirmą įmoką sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, o kitas įmokas mokėti kas mėnesį iki paskutinės mėnesio dienos.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20122375114.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).