- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-01
- Bylos Nr.
- 1A-388-376-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ryšardas Skirtunas (pirm.), Virginija Švediene
- Nuteistasis
- S. M.
Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-388-2010
2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.
2010 m. birželio 1 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo S. M., a/k (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliecio, nevedusio, 9 klasiu išsilavinimo, nedirbancio, gyvenancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teisto: Vilniaus apygardos teismo 2006-06-09 pagal LR BK 178 str. 1 d., 294 str. 2 d. 2 metams laisves atemimo, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams, Vilniaus m. 4 apylinkes teismo 2008-01-04 pagal LR BK 227 str. 3 d. 2 metams laisves atemimo ir 10 MGL 1250 Lt bauda, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmes vykdymas atidetas 2 metams, apeliacini skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 3 d. ir nubaustas 4 metams 6 menesiams laisves atemimo, vadovaujantis LR BK 64 str. paskirta bausme subendrinta su 2008-01-04 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutine bausme paskirta 6 metai laisves atemimo ir 10 MGL (1250 Lt) bauda, laisves atemimo bausme paskiriant atlikti pataisos namuose.
Priteista solidariai iš S. M., Ž. K., G. B. 23500 Lt G. N. naudai.
Aprašomoji dalis
nustate:
S. M. nuteistas už tai, kad jis, Ž. K., G. B., veikdami bendrininku grupeje pagal iš anksto pasiskirstytus vaidmenis, tikslu pagrobti svetima turta, Ž. K. 2008-05-14 apie 21 val. pasirinktu raktu atrakines duris isibrove i patalpa – UAB „(duomenys pakeisti)“ kabineta Nr. 206, esanti Verkiu g. 39, Vilniuje, iš kur slaptai pagrobe svetima turta – UAB „(duomenys pakeisti)“ lagamina 100 Lt vertes su jame buvusiais 32 parduodamu automobiliu raktais su pulteliais 19983,56 Lt vertes, po ko lagamina su raktais perdave G. B., kuris 2008-05-14 apie 24 val. panaudojes pagrobta rakta, juo užvede automobili ir pagrobe iš aikšteles, esancios Verkiu g. 39, Vilniuje svetima turta- G. N. automobili Toyota Corolla 23500 Lt vertes, o S. M. 2008-05-15 apie 1.30 val. panaudojes Ž. K. pagrobta rakta gauta iš G. B., juo užvede automobili ir pagrobe iš aikšteles, esancios Verkiu g. 39, Vilniuje dideles vertes svetima turta – UAB „(duomenys pakeisti)“ automobili Toyota Land Cruiser 40 000 Lt vertes, viso pagrobe dideles 60083,56 Lt vertes svetima turta, priklausanti UAB „(duomenys pakeisti)“.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. M. prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-02-11 nuosprendi: pašalinti iš nuosprendžio teigima, kad S. M. bendrininkavo pavagiant G. N. automobili Toyota Corolla 23500 lt vertes ir lagamina su automobiliu raktais iš UAB „(duomenys pakeisti)“ patalpu, sumažinti laisves atemimo bausme ir panaikinti sprendima del civilinio ieškinio priteisimo iš S. M. nukentejusiajam G. N.. Nuteistasis skunde nurodo, jog nuosprendis turetu buti pakeistas, kadangi teismas netinkamai pritaike baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, taip pat savo išvadu nepagrinde irodymais. Skunde nurodoma, kad kaip matyti iš aprašomosios nuosprendžio dalies, teismas pripažino, kad Ž. K. pavoge iš UAB „(duomenys pakeisti)“ automobiliu raktus ir juos perdave nuteistajam G. B., o šis nuo automobilio Toyota Land Cruiser raktus perdave jam ir jis raktus, kaip nurodyta nuosprendyje, panaudojo pavagiant mineta automobili. Nuosprendyje nurodyta, jog pats G. B. iš Ž. K. gautais kitais raktais pasinaudojo pavagiant kita automobili Toyota Corolla 23500 lt vertes, kuris priklause nukentejusiajam G. N.. Taigi pagal teismo nustatytas aplinkybes, 2008-05-14 vakare ir nakti buvo padarytos trys atskiros nusikalstamos veikos. Isibraunant Ž. K. i UAB „(duomenys pakeisti)“ buvo pavogtas lagaminas su automobiliu rakteliais ir pulteliais. G. B., pasinaudojes šiais rakteliais, pavoge G. N. automobili, o S. M., gautais iš G. B. rakteliais, pasinaudojo ir pavoge kita automobili, kuri vairuojant buvo sulaikytas policijos. Pirmosios instancijos teismas laike, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos visiems šiuo nuosprendžiu nuteistiesiems bendrininkaujant bendrininku grupeje. Skunde nurodoma, kad BK 24 str., 25 str., 26 str. numatytos bendrininkavimo rušys, bendrininkavimo formos ir bendrininku atsakomybe. Pagal BK 26 str. ir teismu praktika nusikalstamos veikos bendrininku tampama tuomet, kai asmuo bendrininkavo bent viena bendrininku rušimi, numatyta BK 24 str. 2 d. Nuosprendyje, priešingai nei reikalauja istatymas, nenurodyta kokia veika, kokia bendrininkavimo rušimi S. M. prisidejo pagrobiant G. N. automobili Toyota Corolla. Nuteistasis nurodo, kad pagal istatyma jis privaletu atsakyti tuo atveju, jei asmeniui, pavogusiam G. N. automobili Toyota Corolla butu kokia nors rušimi bendrininkaves nusikaltime. Tokiu duomenu byloje nera. Analogiška situacija yra ir del nusikaltimo, kai Ž. K., isibroves i UAB „(duomenys pakeisti)“ pavoge lagamina su automobilio raktais. Nuosprendyje taip pat nera ivardinta kokia bendrininkavimo rušimi S. M. neva prisidejo padarant mineta nusikaltima. Ž. K. jis pirma karta pamate teisme. Kas taresi ar bendrininkavo del raktu iš UAB „(duomenys pakeisti)“ vagystes su Ž. K., apeliantui nera žinoma.
Skunde nuteistasis nurodo, kad jis negali atsakyti už kitu asmenu atskirai padarytas nusikalstamas veikas. Mano, jog teismas netinkamai taike LR BK bendrosios dalies normas del bendrininkavimo. Laikydamas S. M. nusikaltimu (G. N. automobilio ir raktu iš UAB „(duomenys pakeisti)“ vagysciu) bendrininku, neivardijo jo bendrininkavimo rušies, formos, vaidmens ir tuo pažeide BK 54 str. 2 d. 6 p. Bei 58 str. reikalavimus. Taip pat pažeista nuteistojo teise i gynyba, kadangi jam nera žinoma už kokius konkrecius bendrininkavimo nusikalstamus veiksmus yra nuteistas. Nuteistasis mano, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis turetu buti pakeistas. Pagal išdestytus motyvus turetu buti pašalintas iš nuosprendžio teiginys, kad jis bendrininkavo pavagiant G. N. automobili ir automobilio raktus iš UAB „(duomenys pakeisti)“, sumažinta bausme, sumažejus nusikalstamu veiku apimciai, atsižvelgta i jo išlaikoma mažameti sunu Luka. Taip pat turetu buti panaikintas sprendimas priteisti iš S. M. solidariai su kitais nuteistaisiais 23500 lt G. N..
Teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti, o prokurore - atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išanalizavo visus byloje esancius irodymus ir prieme teisinga bei pagrista nuosprendi. Bendrininkavimas pagal baudžiamaji istatyma yra tycinis bendras dvieju ar daugiau tarpusavyje susitarusiu pakaltinamu ir istatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybe, sulaukusiu asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika. istatyme išskiriami objektyvieji bendrininkavimo požymiai: dvieju ar daugiau asmenu dalyvavimas darant nusikalstama veika ir keliu asmenu veikos bendrumas. Apeliantas klaidingai skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo padarytos trys atskiros nusikalstamos veikos –priešingai, teismas teisingai konstatavo, kad buvo padarytas butent vienas nusikaltimas, kurio vykdymo detales teismo buvo kruopšciai aprašytos, nurodant kiekvieno kaltinamojo veiksmus bendroje nusikalstamoje veikoje. Akivaizdu, jog bendroje nusikalstamoje veikoje Ž. K., pagrobdamas UAB „(duomenys pakeisti)“ lagamina su automobiliu raktais, nesieke apsiriboti vien tik šiu raktu pagrobimu, nes patys raktai, nesant galimybes jais pasinaudoti, yra praktiškai nereikalingi ir yra beverciai, nors pinigine išraiška ju kaina yra gan didele. Tolimesni jo veiksmai – raktu perdavimas G. B., kuris viena iš raktu nuo automobilio Toyota Land Cruiser perdave S. M., o kito rakto pagalba pats pagrobe automobili Toyota Corolla, byloja apie triju nuteistuju bendra tiksla – užvaldyti svetima turta, t.y. ivykdyti viena nusikaltima, taciau ne tris nusikaltimus. Šioje bendroje vienoje nusikalstamoje veikoje visi nuteistieji buvo nusikaltimo bendravykdytojai, kuriu vaidmuo yra nurodytas LR BK 24 str. 3 d., o bendrininkavimo forma atitinka LR BK 25 str. 2 d. požymius. Kiekvieno iš bendrininku veiksmai buvo reikšmingi bendroje nusikalstamoje veikoje, nes sudare prielaidas, salygas kitu bendrininku veiksmams.
Nuteistasis, skunde nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas nenurode kokia bendrininkavimo rušimi jis prisidejo pagrobiant Toyota Corolla ir lagamina su raktais, aiškiai siekia suklaidinti teisma, nes jis vel bando klaidingai nurodyti, kad buvo padaryti trys atskiri nusikaltimai. Yra objektyviai nustatyta, kad buvo padaryta butent viena nusikalstama veika, kurioje trys nusikaltimo bendravykdytojai atliko tam tikrus aktyvius vykdytojo veiksmus siekiant vieno bendro tikslo – užvaldyti svetima turta: Ž. K. pagrobe raktus, kuriu pagalba tesdami bendra nusikalstama sumanyma užvaldyti svetima turta, nuteistieji S. M. ir G. B. pagrobe du automobilius iš tos pacios vietos, praktiškai tuo paciu metu.
Ši išvada patvirtinta pirmosios instancijos teismo ištirtais irodymais, kurie patvirtina, kad visi trys kaltinamieji veike bendra tycia. Liudytojas K. B. nurode, kad mate Ž. K., nešanti lagamina, ir mate ji kartu su kitu vaikinu, kuriam buvo perduotas lagaminas. Liudytojas V. M. nurode, jog Ž. K. vežiojo ir šis buvo susitikes su G. B., kartu važiavo prie „Subaru“ serviso. Liudytojas V. B. parode, kad apie 1.20 val., šalia nusikaltimo vietos mate butent tris vyriškius, iš kuriu vienas (S. M.) pagrobe džipa. Liudytojas V. S. parode, kad vienas iš tu triju vaikinu buvo S. M., kuris buvo dar su dviem vaikinais. Kaip teisingai nurode pirmosios instancijos teismas, G. B. ir S. M. parodymai, kad jie nebendravo ivykio diena ir vienas kitam neskambino, yra paneigti ir ju telefonu išklotinemis. (T. 1 b. l. 162-172, 173 – CD diskas) Minetomis išklotinemis jokio objektyvaus pagrindo abejoti nera.
Taigi ivertinus nurodytu liudytoju parodymus yra akivaizdu, kad apeliantas sako netiesa, nes liudytoju parodymais nustatyta, kad automobilis Toyota Land Cruiser pagrobimo metu jis buvo dar su dviem vaikinais, o ne vienas, kaip jis bando itikinti teisma.
Subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – susitarimas daryti nusikaltima ir tycia bendrininkauti, yra taip pat irodyti. Susitarima rodo ir tai, kad S. M. vagystes metu bendravo telefonu su G. B., tai irodo minetos telefonu išklotines, o aplinkybe, jog S. M. suvoke, kad grobia automobili, patvirtina ir tai, jog jis, vairuodamas pagrobta automobili šiltu metu laiku, muvejo pirštines, noredamas, kad neliktu pirštu antspaudu. Taigi nežiurint i tai, kad nera žodinio susitarimo tarp nusikaltimo bendrininku, taciau visi ju veiksmai, kurie yra nustatyti liudytoju parodymais, byloja apie šiu veiksmu bendruma. Kaip nustatyta teismu praktikos, susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstini, tiek ir spontaniška staiga kilusi susitarima. Susitariama gali buti ivairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todel irodinejant susitarimo buvima nera butina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptare nusikalstamos veikos atlikimo detales. (2K-229/2008)
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme S. M., atsižvelge i visas reikšmingas aplinkybes, skirdamas bausme laikesi LR BK 41 str. ir 54 str. itvirtintu bendruju bausmes skyrimo pagrindu bei bausmes tikslu. Teismas atsižvelge i nusikalstamos veikos pobudi ir pavojingumo laipsni, i tai, kad S. M. padare sunku nusikaltima, praeityje yra du kartus teistas, ir už turtines nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka. Atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta, S. M. atsakomybe sunkina tai, kad veika padare bendrininku grupeje. LR BK 178 str. 3 d. numato laisves atemimo bausme iki aštuoneriu metu be alternatyvu. Pirmosios instancijos teismas, ivertines visas aplinkybes, pagristai skyre S. M. bausme, artima sankcijoje numatytos bausmes vidurkiui – keturiu metu šešiu menesiu laisves atemimo bausme.
Nuteistasis taip pat nurodo, kad turetu buti panaikintas sprendimas priteisti iš jo solidariai su kitais nuteistaisiais 23500 lt G. N.. Jis negincija paties civilinio ieškinio pagristumo, tik prašo iš jo nepriteisti solidariai kartu su Ž. K. ir G. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. N. pareiške civilini ieškini del automobilio Toyota Corola, už kuri jis mokejo 23 500 lt. Kadangi jam nuosavybes teise priklausantis minetas automobilis buvo pagrobtas, G. N. del pagrobimo padaryta 23 500 lt turtine žala. Ši žala teisingai ir pagristai priteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Kadangi visi trys nuteistieji (S. M., Ž. K., G. B.) pripažinti nusikaltimo bendravykdytojais, civilinis ieškinys teisingai priteistas iš visu triju nuteistuju solidariai.
Kolegija, ivertinusi byloje esancia irodymu visuma, daro išvada, jog Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2009-02-11 nuosprendis yra pagristas ir teisetas.
Rezoliucinė dalis
nutare:
nuteistojo S. M. apeliacini skunda atmesti.
Nutartis isiteiseja nuo jos paskelbimo, yra galutine ir neskundžiama.