- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- e2-2455-807/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31199-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Jankienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Viorenta“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.39.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Viorenta“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1083,03 Eur žalos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovui UAB „Viorenta“ procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 2 dalis). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal tarp šalių sudarytą įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta transporto priemonės T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Eismo įvykio 2019 m. spalio 18 d. (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadinta transporto priemonė Skoda 15AC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovo transporto priemonės T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas V. S.. Nukentėjusiajam ieškovas šalių draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 658,25 Eur žalos atlyginimą pagal UAB „Vilniaus viešasis transportas“ pateiktą remonto darbų kalkuliaciją – aktą Nr. 725-147.
Remiantis šalių sudaryta įprastine transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi, atsakovo prašymu draudimo įmokos (278,41 Eur) mokėjimas buvo išdėstytas į 6 dalis, kas mėnesį mokant po 46,40 Eur. Eilinė įmoka turėjo būti sumokėta iki einamojo mėnesio 9 dienos. Eilinę įmoką už laikotarpį nuo 2019-10-09 iki 2019-12-08 atsakovas turėjo sumokėti iki 2019-10-09, tačiau nesumokėjo, todėl draudimo sutartis 2019-11-01 nutrūko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu, ginčijęs įvykio aplinkybes, išmokėtos draudimo išmokos dydį (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.
Kadangi automobilis Skoda 15AC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadintas eismo įvykio metu, kurio kaltininku pripažintas atsakovo transporto priemonės T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, kuris vairavo ieškovo apdraustą transporto priemonę bei sukėlė eismo įvykį nesumokėjęs draudimo įmoko sutartyje nustatytu laiku, laikoma, kad draudėjas pažeidė sutarties sąlygą, numatytą 2.2.1 p., todėl draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti jos dydžio žalos iš atsakovo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo teigimu, atsakovas laiku nesumokėjo draudimo įmokos pagal draudimo sutartį, pripažintina, kad ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra pagrįstas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 658,25 Eur žalos atlyginimo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pagal tarp šalių sudarytą įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdrausta automobilio T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Eismo įvykio 2019 m. spalio 10 d. (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadinta transporto priemonė T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovo transporto priemonės T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas J. P.. Nukentėjusiajam ieškovas šalių draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 340,77 Eur žalos atlyginimą, apskaičiuotą vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Eismo įvykio 2019 m. spalio 17 d., (duomenys neskelbtini), metu buvo apgadinta transporto priemonė T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovo transporto priemonės T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas M. N.. Nukentėjusiajam ieškovas šalių draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 508,77 Eur žalos atlyginimą pagal UAB „Tokvila“ PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
Draudimo sutarties 1.5.2.4 punkte numatyta, jog transporto priemonė nebus naudojama mokamam keleivių pervežimui bet kokiais maršrutais net ir neturint tam teisę suteikiančio dokumento. Draudimo įmoka už draudiminę apsaugą apskaičiuota atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytas aplinkybes, darančias įtaką rizikos laipsniui. Jei transporto priemonė bus naudojama sutarties 1.5.2.4 punkte numatytu pagrindu, tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui yra didesnė, todėl draudėjas turi sumokėti didesnę draudimo įmoką (tokiu atveju metinė draudimo įmoka būtų buvusi ne 265,00 Eur, o 1142,62 Eur). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo transporto priemonė T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojama mokamai keleivių pervežimo veiklai vykdyti. Atsakovas ieškovo apie tai neinformavo.
Kaip jau minėta, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respyblikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo 62 p. nustatyta, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtos sumos dalį: iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu sudarant draudimo sutartį draudėjas ar jo atstovas nuslėpė sutarties sudarymui svarbią informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminę įtaką draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui (draudimo rizikai), arba nesuteikė atsakingam draudikui jo prašomos teisingos informacijos; iki 50 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka.
Kadangi automobiliai T. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir T. Y., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apgadinti eismo įvykių metu, kurių kaltininkais pripažinti atsakovo transporto priemonės T. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojai, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė draudimo sutarties 1.5.2.4 punkto nuostatas (automobiliais buvo vykdoma mokamo keleivių pervežimo veikla), pripažintina, kad ieškovo reikalavimas dėl 50 proc. žalos atlyginimo yra pagrįstas, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 424,78 Eur (170,39 + 254,39) žalos atlyginimo.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1083,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį tenkinus visa apimtimi, ieškovui iš atsakovo priteistinas 24,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Viorenta“, juridinio asmens kodas 304942401, 1083,03 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt tris eurus 03 ct) žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1083,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-04) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 24,00 Eur (dvidešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, naudai.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.